Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-100-1202/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-03-07
Bylos Nr.: 1-100-1202/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03468-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justas Pažarskis
Kaltinamasis: E. M.
Nukentėjusysis: R. B., G. L., A. U., V. Ž., M. V.

Kategorijos

1.2.14.5.2.3Sukčiavimas įgyjant labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (182 str. 3 d.)
2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-100-1202/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03468-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3; 2.1.3.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 7 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis

sekretoriaujant Saulei Gaidelytei, Andželikai Junevičiūtei, Tomai Daučiūnaitei, Gabijai Musneckytei,

dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei Ž. T.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiesiems R. B., G. L., A. U., V. Ž., M. V., jo atstovui advokato padėjėjui G. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 301 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui 15 dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per du mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti atlyginti turtinę žalą, kas mėnesį mokant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams ne mažiau kaip po 5 procentus nuo priteistos turtinės žalos sumos (įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. M. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule, sudarydamas patikimo verslininko įvaizdį, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų V. Ž., A. U., R. B., G. L., M. V. pasitikėjimu, nuslėpdamas nuo jų jau turimus įsiskolinimus kitiems asmenims, jis su minėtais asmenimis sudarė rašytines preliminarias transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo pargabenti iš užsienio transporto priemones, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys:

1. 2019 m. gegužės 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, piktnaudžiaudamas V. Ž. pasitikėjimu, su juo (V. Ž.) sudarė preliminarią transporto priemonės AUDI (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos; pirkimo – pardavimo sutartį, įsipareigodamas pargabenti transporto priemonę iki 2019 m. spalio 21 d., dėl ko V. Ž. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gegužės 27 d. pervedė 1100 Eur, iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini)(AB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gegužės 27 d. pervedė 1100 Eur ir 2019 m. gegužės 28 d., pervedė 500 Eur į E. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) nurodydamas „pagal sutartį“, tokiu būdu E. M. apgaule savo naudai įgijo V. Ž. 2700 Eur;

2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, piktnaudžiaudamas A. U. pasitikėjimu, su juo (A. U.) sudarė preliminarią transporto priemonės SUBARU OUTBACK, VIN (duomenys neskelbtini), 2018 m. gamybos; pirkimo – pardavimo sutartį, įsipareigodamas pargabenti transporto priemonę iki 2019 m. spalio 21 d., dėl ko A. U. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gegužės 17 d. pervedė 9 000 Eur į E. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) nurodydamas „pagal sutartį“, tokiu būdu E. M. apgaule savo naudai įgijo A. U. 9 000 Eur;

3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. birželio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, piktnaudžiaudamas R. B. pasitikėjimu, su juo (R. B.) sudarė preliminarią transporto priemonės BMW (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2018 m. gamybos; pirkimo – pardavimo sutartį, įsipareigodamas pargabenti transporto priemonę iki 2019 m. spalio 25 d., dėl ko R. B. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. liepos 5 d. pervedė 1 300 Eur, 2019 m. liepos 11 d. pervedė 1 500 Eur, 2019 m. liepos 12 d. pervedė 5 000 Eur, 2019 m. liepos 15 d. pervedė 3 000 Eur į E. M. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)), nurodydamas „avansas už BMW (duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. liepos 12 d. grynais sumokėjo 13 500 Eur, tokiu būdu E. M. apgaule savo naudai įgijo R. B. 24 300 Eur;

4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. spalio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, piktnaudžiaudamas G. L. pasitikėjimu, su juo (G. L.) sudarė preliminarią transporto priemonės motociklo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2018 m. gamybos; pirkimo – pardavimo sutartį, įsipareigodamas pargabenti transporto priemonę iki 2020 m. sausio 14 d., dėl ko G. L. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. spalio 14 pervedė 1080 Eur ir 2019 m. spalio 14 d. – 3 000 Eur sumas į E. M. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) nurodydamas „pagal sutartį 2019 m. spalio 14 dėl (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu E. M. apgaule savo naudai įgijo G. L. 4 080 Eur;

5. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, piktnaudžiaudamas M. V. pasitikėjimu, su juo (M. V.) sudarė preliminarią transporto priemonės AUDI (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2018 m. gamybos; pirkimo – pardavimo sutartį, įsipareigodamas pargabenti transporto priemonę iki 2019 m,. gruodžio 6 d., dėl ko M. V. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) 2019 m. lapkričio 7 d. pervedė 2 500 Eur į E. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) nurodydamas „už automobilį Audi (duomenys neskelbtini), pagal sutartį 2019 m. lapkričio 7 d.“ ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitu grynais sumokėjo 5 000 Eur, tokiu būdu E. M. apgaule savo naudai įgijo M. V. 7 500 Eur.

Tokiu būdu E. M. apgaule įgijo svetimą labai didelės vertės turtą - nukentėjusiųjų V. Ž., A. U., R. B., G. L., M. V. pinigus, bendros 47 580 sumos. Šie E. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. M. nurodė, kad suprato pareikštą kaltinimą, kaltės nepripažįsta. Automobilius gabenti pradėjo labai seniai, būdamas studentas, įsigijo per J. pirmąjį automobilį iš (duomenys neskelbtini) sau. Nuo to laiko savo pažįstamiems atsiųsdavo automobilius, bet veikla nebuvo didelė, padėdavo gauti papildomų pajamų. Po euro įvedimo veikla išsiplėtė, kai įvykdė sandorį už 600 tūkst. Eur. Kai perdavė tą sumą J. ir pagalvojo, o kas būtų, jeigu tie automobiliai staiga dingtų, nes jokių dokumentų neturėjo. Kadangi visus 11 automobilių pristatė, jautėsi užtikrintai. Veikla vyko paprastai: jis gaudavo aukciono prisijungimus per „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos atsiųsdavo J., kodai keitėsi kartą per kelis mėnesius. Turėdavo klientą, žinodavo, ko jis nori, pasiūlydavo automobilį, kartais klientas atsiųsdavo norimą variantą, bet dažniausiai siūlydavo jis. Sulaukęs aukciono dienos už automobilį statydavo pinigų sumą, jeigu pavykdavo įsigyti jis krisdavo į krepšelį. Tame sąraše buvo daugiau automobilių, tai reiškia, kad kodu naudodavausi ne tik jis, kas nežino. Po nupirkimo susitikdavo su minėtu asmeniu ir pinigus paduodavo grynais. Su klientais pasirašydavo sutartis, jos buvo nepasirašomos tik labai išimtinais atvejais, gal iš 20 sandorių viena sutartis nepasirašoma. Pasirašius sutartį, gauni pinigus už automobilį būdavo arba pervedami į jo asmeninę sąskaitą, arba perduodami grynais ir jis juos perduodavo J.. Po kiek laiko prisijungęs prie aukciono pamatydavo, jog už automobilius apmokėta ir tiesiog laukdavo automobilio. Paėmimas iš aukciono aikštelės, nuvežimas į uostą, pakrovimas, iškeliavimas laivu, muitinės procedūra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar dar kažkokioje šalyje vykdavo be jo. Jis tik gaudavo metalo gabalą bei dokumentus, juose automobilio vertė būdavo parašyta niekingai maža palyginus su kiek pinigų jis paduodavo.

Pirmiausia, 2019 m. gegužės 27 d. jis su V. Ž. pasirašė preliminarią sutartį dėl automobilio įsigijimo, jis jam padavė 2700 Eur. Lygiai taip pat viskas vyko su A. U.. 2019 m. birželio 25 d. su R. B., su kuriuo jau anksčiau turėjo patirties, pasirašė naują sutartį ir iš jo gavo pinigus. 2019 m. spalio 14 d. G. L. iš jo užsakė motociklą taip pat pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. 2019 m. lapkričio 7 d. M. V. taip pat buvo pasirašyta sutartis dėl „Audi (duomenys neskelbtini)“ pirkimo, gavo iš jo pinigus. Visas istorijas sieja tai, jog pinigai buvo paimti 5 mėnesių laikotarpyje, nebuvo minties, kad gali kažkas nepavykti. Veikloje pasitaikydavo ir nesklandumų – ne vieną kartą automobiliai vėluodavo, net iki pusės metų. Per ilgą laikotarpį, buvo išsiugdęs kantrybę, nes automobilių būdavo dešimtimis ir jeigu vieni strigdavo, kiti atkeliaudavo ir dėl to nesijaudino. Pinigus už automobilius perdavė J., kad jis už juos sumokėtų. Jei pats mokėtų už automobilius, tada jam reikėtų užsiimti visais organizaciniais dalykais. To nenorėjo, nes jis nemokėjo dirbtinai mažinti automobilio kainos, kad sumokėtų muitą ir mažesnius PVM mokesčius. Organizaciniais dalykais rūpinosi J., o jis niekada nesikišo, tik gaudavo dokumentus su dirbtinai sumažinta pinigų suma. Pats priimdavo automobilį, jam paskambindavo skirtingai „tralistai“, kuriais rūpinosi J.. 99 % automobilių reikėdavo vežti pas G.. Iš kliento paimdavo automobilio pardavimo sumą ir už atgabenimo išlaidas, dažnai ir už automobilio dalis paimdavo. Dažniausiai klientui nenurodydavo, už ką jie moka, nes pačioje sutartyje buvo nurodoma finalinė automobilio kaina, tai reiškia kieme automobilis sutaisytas pas juos. Į kainą įeidavo visi organizaciniai dalykai. J. atitekdavo pinigų, kiek parašyta aukcione, būdavo paskaičiuojamas aukciono mokestis ir dar keli, jam parašydavo papildomai už gabenimą, bendra suma prasidėdavo nuo 2500 Eur prie aukciono sumos. J. paslėpdavo tą sumą tarp konteinerio gabenimo iki uosto. 2017-2019 m. labai dažnai, kiekvieną mėnesį susitikdavo su J., perduoti pinigus grynais. Be J. buvo dar keletas tarpininkų iš kurių taip pat pirkdavo, nes buvo kitas aukcionas ir ten J. negalėdavo pasiūlyti prisijungimų, ten buvo žymiai mažesni pirkimų kiekiai ir jiems grynais duodavo pinigus. 2017-2019 m. parvežė apie 150 automobilių. Pavykdavo uždirbti nuo 200-1000 Eur nuo vieno automobilio, priklausomai nuo to, kaip pavyks sutaupyti perkant remonto dalis. Oficialiai klientui sakydavo jo paslaugų mokestis 200 Eur, nuslėpdamas, jog planuoja užsidirbti pirkdamas dalis. 2020 m. iš J. pirko technikos ir paskutinį kartą, kai padavė rankpinigius už techniką jis bendraudamas „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sunkvežimio nuotrauką neva pakrautos technikos ir po kelių dienų dingo. Vieną dieną „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, jog naudotojas buvo prisijungęs labai seniai, o ieškant internete tikėtina, jog užblokavo. Susirinkęs pinigus iš 5 nukentėjusiųjų J. dingo. Dar yra ir kitų žmonių, kurie negavo automobilių, bet jis per tą laiką prispaustas turėjo pajamų ir dalį jų padengė. Automobilius veždavo tik iš (duomenys neskelbtini). Pasiūlydavo klientui automobilį žinodamas pinigų sumą, kurią jis planuoja skirti. „BMW“ automobilio aukcionas vyko (duomenys neskelbtini). Kai vykdė veiklą su automobiliais nemanė, jog yra prasiskolinęs. Paskutinis automobilio užsakymas, turėjo būti 2020 m., ne per J.. Kai J. dingo, veiklą vykdė, tai buvo dešimtis kartų mažesnis mastas, nes žmonės puikiai žinojo, kas nutiko ir nenorėjo juo pasitikėti. Pateikdavo nukentėjusiesiems paaiškinimus dėl automobilių, kodėl jų nėra, pažodžiui, tai ką pasakydavo J.. Savo veiklos nebuvo įforminęs, mokesčių nemokėjo. J. pažinojo nuo studentiškų laikų. Pakvitavimo, jog perduodavo pinigus, neturi. Susitikdavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Siuntė žinutę J. ir reikalavo konteinerio numerio, kai jis pateikdavo, tada persiųsdavo klientui. Visada būna sutartyje nurodyta, iki kada sutarta pristatyti automobilį, tik jis mėgdavo pagrąžinti ir mėnesiu anksčiau rašydavo, nes žinodavo, jog didesnė dalis vis tiek kantriai laukia ir didelių pretenzijų nereikš, jeigu gauna tvarkingą automobilį. Pagrąžinimo tikslas buvo gauti daugiau klientų. Iš absoliučios daugumos klientų imdavo 100 % avanso (į kainą įeina aukcionas, parvežimas ir sutaisymas). Tų klientų, kurių automobilį reikėjo taisyti jam, tai dalis pinigų buvo pristatoma G. pirkti detalėms arba pats pirkdavo iš (duomenys neskelbtini). Kai sudarinėjo sutartis su nukentėjusiaisiais buvo finansiškai pajėgus. Gaudavo 400 000 Eur pajamų per metus, turėjo turto daugiau nei už 400 000 Eur. Viskas prasidėjo kauptis nuo 2020 m. balandžio mėn. Šiuo metu turi 640 tūkst. Eur skolų, skola dėl automobilių 150-160 tūkst. Eur. Atsakydamas į klausimus apie turimas skolas nurodė, kad skola įforminta ant R. M., tačiau iš tiesų pinigus skolino jos vyras R. M.. Situacija panaši kaip su R. B.. Viena skola buvo 70 tūkst. Eur vekselis, kur oficialiai pinigus gavo grynaisiais ir buvo 30 tūkst. Eur vekselis ta pati situacija pinigus gavo grynaisiais. Pinigų atiduota oficialiai apie 40 %. 70 tūkst. Skola susidarė vėliau nei 2019 m., 30 tūkst. vekselis buvo imtas 2018 m. gruodžio mėnesį. AB „(duomenys neskelbtini)“ 100 tūkst. Eur paskola imta namui. Skolos buvo išieškotos iš namo, buvo parduotas 174 tūkst. Eur, suma buvo skirta padengti paskolai 90 tūkst., o likęs likutis buvo nukreiptas kreditorių interesams tenkinti. Buvo parduoti keli sklypai, (duomenys neskelbtini), jo gimtinėje. Jo automobilis antstolio yra apiformintas kaip areštuotas turtas. Nuomojosi automobilį „Volvo“ už 400 Eur per mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindiniu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai buvo labai trumpą laiką (duomenys neskelbtini) iš įmonių gaudavo darbo užmokestį.

Dėl atvejo su nukentėjusiuoju V. Ž.. Atsitiktinai susipažino (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini), atidavinėjo klientui automobilį ir jis pats priėjo. V. Ž. noras buvo labai specifinis, nelabai buvo variantų ir vieną iš jų pasiūlė, baltą „Chrysler“. Pasiūlė pirkti 2018-2019 m. Klientas gavo automobilį, jis juo buvo patenkintas ir norėjo pirkti dar vieną. Po kurio laiko (po pusės metų nuo „Chrysler“ pirkimo) kreipėsi su nauju pasiūlymu „Audi (duomenys neskelbtini)“ arba „Subaru“. V. Ž. buvo užsiminęs, kad ir jo kolega ieško automobilio. Sutartis buvo sudaryta, joje buvo numatytos nepristatymo sąlygos, bauda gana nemaža, kad žmonės jaustųsi saugūs, apie 2000 Eur. Didžiulė tikimybė, kad iš V. Ž. pinigus gavo pavedimu, nes ypatingai retai gaudavo grynais. Kas byloje parašyta, tiesa dėl sumokėtos V. Ž. sumos. Pinigus atidavė J.. Bet V. Ž. yra skolingas apie 10-12 tūkst. Eur. Jis yra jam sumokėjęs už „Audi“. Nežino, kodėl „Audi“ nebuvo pristatytas. Srautas buvo milžiniškas ir jis galvojo, jog jeigu ir nebus 5 automobilių, padengs iš savo lėšų. Negrąžino pinigų, nes automobilių nepristatė žymiai daugiau. Visiškai įsitikino, jog nepavyks pristatyti automobilių iki 2020 m. pavasario. V. Ž. bandė kontaktuoti dėl automobilio. Jis pokalbį palaikydavo, kartais nepakeldavo ir po kelių dienų perskambindavo. Iš pradžių aiškino, kaip ir visiems klientams, kuriems ir anksčiau vėluodavo, jog plaukia per kitas šalis, buvo naudotas pigesnis transportas, muitinėje užstrigo, kai kuriais atvejais sakydavo pats tiksliai nežinodamas. Su V. Ž. pasirašė vekselį, V. Ž. pasiūlė, jis pasirašė. Jo atžvilgiu padengta apie 40 % skolos.

Dėl atvejo su nukentėjusiuoju A. U.. Su A. U. turėjo tik vieną susitikimą, kartu buvo V. Ž., taip sužinojo, jog jie dirba vienoje vietoje. Po to, nebebuvo susitikę ir dėl šio žmogaus automobilio bendravo tik su V. Ž.. Gali būti, jog žmogus išreiškė susižavėjimą ir A. U. nusiuntė konkretų automobilį. Buvo sutarta dėl „Subaru“ automobilio. Automobilio su A. U. tiesiogiai neaptarinėjo, tik gyvai pasirašė sutartį. Greičiausiai A. U. pinigus pervedė į sąskaitą, pinigus atidavė J.. Neprisimena, kodėl A. U. atveju buvo sumokėta visa suma. Terminas automobilio atvykimo turėjo būti panašus, kaip V. Ž.. Pirmos nuojautos, jog automobilis gali būti nepristatytas 2019 m. pabaigoje. Neatsimena automobilio sumos sutartyje, kaltinamajame akte viskas tiksliai parašyta. Neprisimena ar kelią sekė, V. Ž. spaudė, bandė aiškintis. Visada tarpininkaudavo V. Ž., neatsimena ar A. U. jam davė pasirašyti vekselį per V. Ž., ar buvo priteista civiline tvarka.

Dėl nukentėjusiojo R. B.. Atsimena, jog jie panašiose vietose statė namus ir šis jam pats paskambino, pirmame posėdyje R. B. aiškino, kad telefoną gavo iš jo giminaičio ar brolio. Jis nusipirko vieną automobilį „Ford Edge“, jis jį gavo ir su juo važinėjo. Vieną pristatė, o byloje minimas „BMW“ nebuvo pristatytas. Jis nusiuntė R. B. pasiūlymą dėl „BMW“. Buvo užsiminęs, jog kažko panašaus ieško, tik norėjo didesnio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deja negalėjo tokio pasiūlyti. Buvo sudaryta sutartis, sutarta apie 20 tūkst. Eur. Pavedimu gavo 13,5 tūkst. Eur, o grynais neva kitus gavo, nors negavo. Nepristatė automobilio R. B., jis padavė į teismą. Suma buvo priteista, pamatė, kad kažkas ne taip, kai pamatė sumą, ji buvo gerokai didesnė nei 24 tūkst. Eur. Jų pasirašyta sutartis buvo 13,5 tūkst. Eur ir buvo sutarta, kad likusi pinigų suma bus paduota grynais, kai pristatys automobilį. Kitą sumą būtų turėjęs gauti po pristatyto automobilio,11 tūkst. eurų sumokės grynais, bet kai imdavo pinigus pasirašydavo kvitą, bet jo nebuvo pasirašyta, tai buvo žodinis susitarimas. Automobilio vertė buvo virš 20 tūkst. Eur, o gavo tik 13,5 tūkst. Eur. Dėl šio automobilio bendravo su J.. R. B. bandė susiekti dėl automobilio ir pinigų, buvo labai aktyvus. Matė, kad viskas baigsis blogai finansiškai ir pasiūlė jam kreiptis į teismą ir jis tuo pasinaudojo, atgavo beveik 10 tūkst. Eur. 2020 m. atėjo tas suvokimas, kad nepristatys automobilio. Gali būti, kad jau rugpjūtį pradėjo klausinėti dėl automobilio. Pateikė standartinius atsakymus, kaip ir visiems kitiems – muitinė, laivas vėluoja. Sutartį rengė jis, neatsimena kieno iniciatyva sutartyje buvo įrašyta 13,5 tūkst. Eur. Turėtų būti skolingas apie 5-6 tūkst. Eur.

Dėl nukentėjusiojo G. L.. Atsimena, kai G. L. jam paskambino nuo bendrų pažįstamų ir pasakė, kad ieško motociklo. G. L. jam pats paskambino ir atsiuntė nuorodą aukciono, kokio daikto norėtų. Jis G. L. pasiūlymo neteikė. Buvo prašymas paskaičiuoti išlaidas, kiek kainuos motociklas pasakė, kad tai aukcionas ir iki galo 100% negali garantuoti, jog tilps į tą sumą. Buvo numatę jo biudžetą į jį tilpo ir nupirko motociklą. Atrodo buvo sutarta 4500 Eur, paimta visa suma. Sutartis buvo sudaryta, pinigus gavo pavedimu. Sutartas standartinis 2-3 mėn. pristatymo terminas. Buvo tvarkoma per J.. Negali paaiškinti, kodėl iki galo nepavyko pristatyti. Negrąžino pinigų, nes G. L. pareikalavo pasirašyti vekselį ir jį tuoj pat nunešė pas antstolį. G. L. atveju atskaičiavo savo uždarbį ir J. atiduodamas pinigus porą šimtų pasiliko sau.

Dėl nukentėjusiojo M. V.. Neprisimena, kaip su juo susipažino, tik prisimena, kad jis pasiūlė M. V. automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, paėmė iš jo pinigus 5 000 Eur grynais. Galėjo būti, kad per G. L. susipažino. M. V. paskambino ir jis tiesiog nusiuntė sąrašą jo parinktų automobilių ir jis išsirinko „Audi“. Paruošė sutartį, nuvažiavo pas jį ir grynaisiais su priėmimo aktu gavo didžiąją pinigų, o kitą dalį tikėtina pavedimu. Sutartyje buvo nurodyti standartiniai terminai. Buvo vienas iš paskutinių automobilių derintų per J.. Sutarties pasirašymo metu vėluojančių automobilių kiekis nesiekė 10 automobilių. Dėl didelio užimtumo keletą klientų buvo nukreipęs tiesiai J. ir tie klientai tuo laikotarpiu savo automobilius gavo, tai vis dar J. tikėjo. Nėra žinoma, kodėl nepavyko pristatyti šio automobilio. Gavo 2020 m. iš G. Š. raštą, kurio esmė buvo supažindinti jį, jog bus kreipiamasi į policiją, neilgai trukus buvo civilinio proceso tvarka paduotas į teismą. M. V. po mėnesio intensyviai domėjosi. „Audi“ buvo labai mažai pažeista, gal buvo sutarę, kad pastatys tokią, kokia yra.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Ž. nurodė, kad su kaltinamuoju susipažino, kai žiūrėjo įmonėje automobilių 2017-2018 m., pas E. M. tuo metu buvo kažkoks automobilis, kurį jis jiems aprodė. Tada susipažino, sužinojo, kad jis veža automobilius iš (duomenys neskelbtini).Tuo metu jiems tas automobilis netiko, bet kontaktai liko. „Chrysler“ automobilį įsigijo iš kaltinamojo 2019 ar 2020 m. (užsakė 2019 m.). Automobilį „Chrysler“ gavo, tik užsitęsė jų atsiskaitymas su automobiliu ir gavosi taip, jog jis du kartus už tą automobilį sumokėjo, vieną kartą bankas sumokėjo ir jam turėjo padaryti lizingu tą automobilį E. M.. Jis buvo davęs avansą ir kai turėjo už tą automobilį sumokėti lizingas, jis turėjo avansą tą grąžinti, bet tuo metu, kai bankas pervedė jam įmoką, jis greičiausiai pirmą kartą gavo iš antstolės kažką ir jam užblokavo viską. Gavo pasiūlymą antrai mašinai, tuo pačiu metu pasiūlė ir kolegai mašiną, ir pasirašė sutartį su E. M. dėl tų mašinų. Automobilius vieną po kito užsisakė. Antras automobilis buvo „Audi (duomenys neskelbtini)“, pagal sutartį užsisakė jį 2019 m. gegužės mėnesį. Automobilį jam pasiūlė E. M., pats nesikreipė į E. M.. Už savo automobilį sumokėjo 2,7 tūkstančio, bendra kaina turėjo būti apie 8 tūkstančius, sumokėjo dalį sumos, avansą, susitarė, kad tik avansą. Pinigus pervedė dalimis iš skirtingų sąskaitų. Sutartyje buvo nurodyta sąskaita, pagal sutartį jis sumokėjo. Pasitikėjo E. M., sudarė gerą įvaizdį, vėlavo kažkiek, bet jis atsiųsdavo numerius, pagal numerius matė, viskas patikima ir gerai. Pasitikėjimą E. M. lėmė tai, jog tos mašinos realiai buvo, pagal VIN numerius viskas matėsi, mašinos buvo nupirktos. Gavo iš karto dviem automobiliams pasiūlymą – Subaru Outback ir Audi (duomenys neskelbtini). E. M. atsiuntė ne skelbimus, o VIN kodus, kad tokios mašinos yra, galima pasižiūrėti kokie mušimai, jeigu domina, gali kreiptis. Rekomendavo E. M. paslaugas A. U.. Pagal sutartį, sutarė, kad automobilis bus pristatytas po 5 mėnesių. Automobilis vėlavo, kažką pasakojo E. M. greičiausiai, kaip ir su pirma mašina, kad kažkas kažkur užtruko, bet su juo pasirašė tada vekselį būtent šiai sumai. Vekselį greičiausiai kartu sudėtą (kartu jau su Chrysler lizingu tą sumą) nešė pas notarą. E. M. pasirašė vekselį, sutiko su ta skola. Po to jau per antstolį pradėjo tas sumas išieškoti, skola tebėra išieškoma pas antstolius. Antstoliai jam moka pagal vekselį šiuo metu. E. M. veiklą vykdė, matė automobilius. (duomenys neskelbtini) buvo pas jį veikla. Kai pirko automobilius, nežinojo, jog E. M. turi kitų įsiskolinimų. Automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“ kelią kažkiek stebėjo, nebuvo duomenų, jog mašina pateko į (duomenys neskelbtini) ir E. M. su ja susijęs. Neatsimena, kas sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties projektą, gal iš „Chrysler“ automobilio pirkimo-pardavimo sutarties projektą paėmė. Sutartyje buvo punktas dėl baudos mokėjimo, jeigu automobilis nebus pristatytas laiku, punktas įtrauktas į sutartį E. M. iniciatyva. E. M. nesislėpė po to, kai laiku nepristatė automobilio, į elektroninius laiškus atrašinėjo, ne visus ir žinutes atrašinėjo. Buvo keletas paaiškinimų, buvo ir taikos sutartį susidarė, pasakė jam, jog areštuoti tą automobilį į muitinę ar kažkur, jie daro taikos sutartį, bando išmokinėti, buvo pasidarę po 500 Eur mokėjimus, bet nei kartą nebuvo to mokėjimo. Už „Audi (duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėtas avansas 2,7 tūkstančiai Eur, jo įsipareigojimas buvo 12,8 tūkstančiai Eur, buvo įtrauktas ir 2,7 tūkstančiai Eur avanso ir 10,1 tūkstančio Eur už „Chrysler“ automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. U. nurodė, kad V. jo kolega ir draugas, turėjo automobilį „Chrysler“ įsigijęs iš kaltinamojo ir tuo metu pasiūlė jam irgi pirkti automobilį. Kadangi draugu V. pasitiki, pats matė, jog važinėja su „Chrysler“ automobiliu, kurį užsisakė ir gavo, todėl pasitikėjo ir norėjo įsigyti siūlomą „Subaru Outback“ automobilį, kurį siūlė E. M. per V. Ž.. Su pačiu E. M. buvo tik kartą susitikęs, o gal ir to nebuvo, gal viskas vyko per V. Ž.. Iš savo sąskaitos mokėjo pinigus, bet pasiūlymą jam V. Ž. perdavė ir bendravo su pačiu kaltinamuoju visais klausimais. V. Ž. reikalus tvarkė ir dėl jo „Subaru“ ir jo „Audi (duomenys neskelbtini)“ automobilių. Sutartį pasirašė 2019 m. gegužės mėnesį, kai jis vedė pinigus ir buvo pažadas, jog lapkričiui, metų pabaigai turi atvažiuoti automobilis. Ilgai nesvarstęs, kadangi turėjo atliekamų pinigų ir jam reikėjo automobilio, sutiko su tuo pasiūlymu. V. Ž. buvo kaip tarpininkas, nebuvo oficialaus raštiško susitarimo, kadangi V. Ž. jau su E. M. tvarkė ir prieš tai reikalus, tai jo reikalus tuo pačiu tvarkė. V. Ž. nieko nesiūlė, jis parodė jam pačiam siųstą pasiūlymą. Automobilis, kurį ketino įsigyti buvo „Subaru Outback“. Skelbimo internete nematė, matė ant popieriaus atspausdintą iš interneto „Subaru“ automobilio nuotraukas, matė daužimą. Automobilis kiek kainavo neatsimena, turėjo 9 tūkstančius, ar čia buvo pilna suma, ar ne, neatsimena. Nežino, kodėl jam reikėjo pervesti visą sumą, o V. Ž. ne. Neatsimena ar toje sumoje buvo tik automobilis, ar ir automobilis, ir tos paslaugos plukdymo. V. Ž. minimaliai pasakojo apie E. M., vien tai, kad jis jau turėjo automobilį tą „Chrysler“, jam buvo labai ramu, kad vykdoma tikra veikla. Su pačiu E. M. nėra bendravęs asmeniškai, nebent jeigu tas vienas susitikimas buvo sutarties pasirašymo metu, bet prieš tai jokių įkalbinėjimų, pasiūlymų ar kažkokių veiksmų panašių nebuvo. Kai automobilis pradėjo vėluoti, su E. M. nebendravo, viskas buvo per V. Ž.. V. Ž. su E. M. sudarinėjo per notarus sutartis, kad grąžins pinigus dalimis, buvo pora mokėjimų. Po to atsirado bendras ieškinys, kuris jungė visus nukentėjusiuosius, o kadangi suma, kuri per antstolius buvo gauta, ten buvo tik mažesnioji dalis (neatsimina kiek), gal porą tūkstančių iš savo sumos buvo atgavęs. Pasirašė į bendrą ieškinį tikėdamasis, kad yra šansų atgauti pilną sumą arba bent jau dar dalį sumos. Neatsimena ar pasirašė vekselį, kadangi V. Ž. tvarkė šiuos reikalus, tai ar jis jam irgi davė pasirašyti jo vardu padarytą vekselį su antstoliu neatsimena. E. M. nesislėpė, pradžioje sakė, kad automobiliai atvykę, jie yra sulaikyti muitinėje, kažkokios bėdos neleidžia pajudėti iš tos muitinės, bet savaitė, kita ir jie pajudės iš muitinės ir toliau viskas, remontai ir t. t. Jeigu 9 tūkstančius Eur sumokėjo, su bauda (tuo atveju, kai automobilis neatvyksta laiku) turėjo būti 9,8 tūkstančiai Eur. Skola jam likusi ne pilni 6 tūkstančiai Eur. Mokėjimai buvo tik keli ir jie buvo tik 2021 m., jie nebuvo sistemiški. Antstoliai iš kažkur, rasdavo pinigų iš E. M. ir grąžindavo skolininkams.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. nurodė, kad 2018 m. jis pirko iš E. M. automobilį, davė jo numerį vienas pažįstamas, iš pradžių davė jo brolio numerį, vėliau brolis peradresavo pas E. M.. Pirmą automobilį E. M. atgabeno. Todėl jis 2019 m. norėjo įgyti antrą automobilį, praėjus pusmečiui po pirmojo automobilio įgijimo. Pas jį kreipėsi E. M., pasakė, jog yra geras variantas, kadangi vienas jo klientas paliko rankpinigius ir atsisakė to automobilio, dėl to tokia gera kaina ir gal jam įdomu. Susigundė, dvigubai pigesnė kaina, sutiko. Buvo susitikę kelis kartus, padavė pinigus, buvo pavedimai, iš pradžių jam kilo įtarimas, nes prašė į (duomenys neskelbtini) banką pervesti, bet kadangi pirmą automobilį jis jam atgabeno, pasitikėjo. Vieną pavedimą padarė, po to advokatas pasiūlė geriau taip nedaryti. E. M. siuntė nuotraukas, daužtas automobilis, lapkričio mėnesį turėjo būti atgabentas, pasirašė preliminarią sutartį. Rugpjūčio 22 d. paklausė kaip automobilis, nekėlė ragelio, rugsėjo viduryje atsirado, pranešė, jog sužinos. Pranešė, jog kažkur užstrigo keltas. Po to vėl 2-3 mėnesiams dingo, vėliau pranešė, jog užstrigo (duomenys neskelbtini), kitas sustojimas (duomenys neskelbtini). Jam pasidarė neramu, nes pinigų suma labai didelė. Pradėjo nagrinėti, pamatė, jog automobilis buvo parduotas aukcione. Tada jis vėl teiravosi kur automobilis. Po to staiga atsirasdavo vieną kartą per mėnesį, sakė perrašysim jo automobilį, jis sutiko, pasakė važiuojam rytoj pas notarą ir tada vėl dingo mėnesiui, nekėlė ragelio. Parašė, jog bus priverstas kreiptis į teismą. Su advokatu kreipėsi į teismą. Teismo sprendimas buvo balandžio 20 d. visiškai patenkinti jų ieškinį, bet jis ir toliau neragavo. Po to 2021 m. antstoliai kelis pavedimus padarė, du pavedimai buvo. 2018 m. pirko pirmąjį automobilį „Ford Edge“, tada ir gavo E. M. kontaktus. Buvo nesklandumų dėl pirmojo automobilio, susitiko prie Regitros, E. M. pravarė techninę apžiūrą, padavė dokumentus, o ten nurodyta 800 Eur suma. Automobilis kainavo 20 tūkstančių, o E. M. jį įvertino 800 Eur, skirtumą dar teko sumokėti GPM. Pasiūlymą E. M. pateikė su nuotraukomis, VIN kodu. Antrasis automobilis buvo „BMW (duomenys neskelbtini)“, kainą 24 000 Eur. Pasiūlė E. M.. Į banką pervedė 10 800 Eur, pinigus pervedė į kelias sąskaitas, į „(duomenys neskelbtini)“ ir į (duomenys neskelbtini). Likusią sumą E. M. gavo grynais, prie jo namo, kai pasirašė preliminarią transporto priemonės pirkimo sutartį. Kai pirko automobilius, nežinojo apie E. M. įsiskolinimus. E. M. vengė jo. Kai parodė skelbimą, jis nedarė spaudimo, davė laiko apsvarstyti. Beveik 7 000 Eur yra išieškota, buvo atlikti du mokėjimai. Informaciją, jog automobilis iš (duomenys neskelbtini) nurodė E. M.. Nematė skelbimo automobilio iš (duomenys neskelbtini) aukciono puslapių, bandė per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žiūrėti. Duomenų, jog automobilis ne iš (duomenys neskelbtini) nežinojo, nes nuotraukoje buvo ne kilometrais, o myliomis. E. M. iš (duomenys neskelbtini) gabeno automobilius ir spidometre parodymai, jog mylios, tai jis ir nusprendė, jog iš (duomenys neskelbtini). Ant automobilio nuotraukos VIN kodo nėra.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. L. nurodė, kad susirado (duomenys neskelbtini) aukcione motociklą, kurį norėjo įsigyti. Kadangi nėra nei brokeris, nei pirkėjas, nei karto taip nedarė, ieškojo koks žmogus gali pasirūpinti jo nupirkimu ir atgabenimu į Lietuvą. Iš bendradarbio sužinojo, jog E. M. tai atlieka, nes kolegai pristatė du automobilius. Tada paskambino E. M., jis atvažiavo, sudarė sutartį ir sakė, jog už tokią sumą, 4,5 tūkstančio dolerių, jis pristatys jam į namus, per 3 mėnesius. Pinigai buvo sumokėti euro kursu, dvejais pavedimais, neatvažiavo motociklas nei už 3 mėnesių, nei už pusės metų. Visas susirašinėjimas prie bylos prisegtas, žinutėmis, paštais ir neatvyko. Pasirašė du vekselius, notaras patvirtino, nunešė pas antstolius, antstoliai kelis šimtus ištraukė. Sutartis sudaryta 2019 m. spalio 14 d. su E. M.. Motociklo kaina aukcione buvo 4,5 tūkstančio dolerių, jis sumokėjo 4080 Eur. Sakė, jog už tą sumą atveš, čia bendra suma, už tą sumą pristatys į kiemą. Nevertino E. M., ar jis patikimas, ar ne, ant dokumentų pasirašė savo asmens kodu, asmuo aiškus, vardas, pavardė, kur gyvena, koks kontaktas, koks asmens kodas. Turėjo įtakos, jog jo kolegai pavyko kelis automobilius įsigyti iš E. M., jog buvo be rūpesčių, buvo tokia pati procedūra kaip su juo, tiesiog jis gavo, o jis ne. Motociklas turėjo būti pristatytas per 3 mėnesius. Kai pradėjo vėluoti, E. M. sakė, jog motociklas plaukia, užstrigo, jog yra (duomenys neskelbtini), bet iki šiol neturi jo. Nusprendė, jog nebegaus motociklo, kai pusė metų praėjo, kai dvigubai viršytas pristatymo laikas. Tuomet nusprendė vekselį pasirašyti su juo, jis pasirašė, pas notarą užtvirtino ir nunešė pas antstolius. Išieškota jo naudai keli šimtai eurų, sunku pasakyti, nes iki šiol procentas kyla kiekvieną dieną, didėja suma kiekvieną dieną. E. M. geranoriškai pasirašė vekselį. Pažįsta iš nukentėjusiųjų šioje byloje M. V..

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. V. nurodė, kad 2019 m. ieškojo mašinos, jo draugas G. pasakė, kad yra žmogus, kuris gali jam padėti. G. dar nebuvo su E. M. turėjęs reikalų, bet jam pasiūlė pirkti iš jo mašiną. Susiskambino su E. M. ir pasakė, kokios būtent mašinos norėtų. E. M. jam pasiūlė tą mašiną, kuri buvo šiek tiek po avarijos. E. M. siuntė jam mašinos nuotraukas. Mašina kainavo 7500 Eur, kaina buvo nedidelė, pasakė, jog jam reikia tos mašinos. E. M. jam pasakė, kad sumokėtų pinigus, o po mėnesio jis pristatys mašiną. Jo draugas G. pasakė, jog jis pristatydavo mašinas ne vienam asmeniui. E. M. jam pasakė, jog jam reikia visos sumos už mašiną. Siūlė ne visą dalį sumokėti, tačiau E. M. reikalavo visos sumos. Jis teigė, jog jei jis neims tos mašinos, tai kiti paims. Pasakė, jog be jokio rašto nesinorėtų grynais paduoti tokios pinigų sumos. E. M. pasiūlė padaryti sutartį, jis sutiko. Tada jie pasirašė sutartį, jis net nurodė palūkanas ir teigė, jog viskas yra tikrai gerai. Teigė, kad jei neatvarys mašinos, tai sumokės palūkanas. Kaltinamasis sakė, jog padeda kitiems žmonėms, tai juo pasitikėjo. Buvo sumokėta 7500 Eur. Mašinos po mėnesio taip ir nebuvo, E. M. tvirtino, kad ji kažkur užstrigo, o paskui nebekėlė telefono. Po kiek laiko jis atsiliepė, tačiau vėl tvirtino, jog mašina užstrigusi (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo siūlyti kažkokį vekselį. Tokių dalykų nelabai supranta, pasakė, kad atvarytų mašiną, tačiau vėliau E. M. vėl nebeatsiliepė. Nuolat teigė, jog tuoj automobilį atvarys. Vėliau, kai padavė jį į teismą, antstoliai grąžino kažkur 3000 Eur. Susipažino su E. M. 2019 m. E. M. sudarė patikimo žmogaus įvaizdį. Gautas kontaktas iš G. kėlė didesnį pasitikėjimą. Nebūtų pasirašęs sutarties, jeigu nebūtų įsitikinęs, jog tikrai bus atvarytas automobilis. Buvo spaudimas dėl pinigų, nes dažniausiai būna avansas pirmiau ir tik tada, kai atvarytas automobilis, sumokama likusi dalis. Jam pasirodė keista, jog visą sumą reikia sumokėti, tačiau pasitikėjo draugo žodžiu. Galvojo, jog gal tikrai užstrigo tas automobilis, nes taip būna. Vėliau vėl paskambino E. M., tai atsirado vėl kažkokie keblumai, galiausiai jis pradėjo nebekelti telefono, o tada pagalvojo, jog gali būti kažkas ne taip. E. M. melavo, jog kažkokie dokumentai negeri, tačiau teigė, jog automobilis jau (duomenys neskelbtini). Kalbėjo su G.ir paklausė jo, kodėl taip vyksta, o jis pasakė, jog motociklo taip pat negavo. Buvo kažkiek grąžinta pinigų, pirma suma buvo 1400 Eur, kitos neprisimena. Dėl savo asmeninių skolų E. M. jam nieko nesakė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. B. nurodė, kad E. M. iš darbovietės, kuri atlieka (duomenys neskelbtini), buvo žinoma, jog su jo pagalba galima užsisakyti automobilį. Užsisakius automobilį, po šešių mėnesių jį gavo. Kadangi viskas praėjo sklandžiai, po kiek laiko su draugu vėl norėjo pirkti automobilį, tačiau pamatė, kad jis pardavinėjamas visai kitur. Kreipėsi į E. M., nes jis bendradarbiavo su tėvais, tad atrodė patikimiau nei iš interneto. Nežino visų tų veiksmų, nes jam pervedė pinigus ir jokių sutarčių jie nepasirašinėjo. Viską paliko jam tvarkyti, kažkokios išsamesnės informacijos jis jam nepateikė. Pats labiau ieškojo automobilių per tą platforma su kuria jis dirbo. Atsirinkinėjo variantus, o jis jam rekomenduodavo, kurią mašiną geriau imti. Vieną automobilį sėkmingai pirko, kitą ne. Sėkmingas pirkimas buvo 2019 m. kovo mėnesį. Pavedimu viską darė, kai pirko pirmąjį automobilį, jokios sutarties nebuvo. Viskas buvo gerai su pirmuoju automobiliu. Kai kildavo klausimų, tai jis atsakydavo. Antrą automobilį pirko 2019 m. rudenį, kai sėkmingai susitvarkė savo pirmąjį. Antrasis automobilis buvo irgi ,,BMW“ markės, susimokėjo pinigus, jam pasakė, kad turi atplaukti tas automobilis. Jam buvo įdomi rinkos kaina, tai pradėjo domėtis puslapyje ,,(duomenys neskelbtini)“ apie tą automobilį. Su draugu pamatė, jog puslapyje įdėtos tos pačios aukciono nuotraukos už kurias padavė pinigus. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, jie pasakė, kad nieko nežino apie situaciją ir čia tikrai yra jų automobilis. Pasakė, kad reikia aiškintis su tuo žmogumi, kuriam sumokėjo pinigus. Už tą antrąjį automobilį sumokėjo 8 000 Eur. Paskambino E. M. ir jo paklausė apie tą situacija su ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis pasakė, kad jie pavėlavo sumokėti už automobilio pristatymą. Pasirašė tris vekselius ir atgavo visus pinigus. E. M. pasiūlė pasirašyti vekselius. Pasitikėjo E. M., nes prieš tai su juo buvo sėkmingų atvejų. Nežino, kodėl E. M. jam atlygino žalą, galbūt dėl to, kad buvo pažįstami. Jo tėtis bendravo su E. M., jam taip pat jis parvežė automobilį. Kiti asmenys turbūt nebuvo su juo tokie artimi, tai gal dėl to negrąžino tų pinigų. Bendravimo metu jo finansinės padėties nežinojo. Jis turbūt pinigus paėmė iš kitų žmonių ir juos grąžino jam.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. B. nurodė, kad jis su kolega P. yra nukentėję nuo E. M.. Kažkada su E. M. dirbo kartu toje pačioje įmonėje. Jam teko susidurti su juo, dar ankščiau, kai nežinojo jo veiklos metodų specifikos. E. M. pažįsta nuo 2011-2012 m. Su E. M. kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį su E. M. siejo darbiniai santykiai, kartu dalyvaudavo darbo šventėse. E. M. įmonei nupirko visą eilę automobilių ir visiems platino žinią, jog užsiima tokiu verslu ir siūlė savo paslaugas, todėl pirmiausiai, taip jo vadinamomis „paslaugomis“ susidomėję žmonės ir buvo iš darbinės aplinkos. Todėl kreipėsi į E. M. dėl automobilių pirkimo. E. M., kaip ir tarpininkaudavo automobilių pardavimuose, buvo kaip (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai padėdavo išsirinkti daužtą automobilį iš skelbimo (duomenys neskelbtini), pats dalyvaudavo aukcionuose ir suderindavo parvežimą į (duomenys neskelbtini). Pagal dokumentus pirkdavo automobilį iš (duomenys neskelbtini) esančios kažkokios tarpininko įmonės. Nepamena ar E. M. oficialiai kažkokiuose dokumentuose figūravo, tiesiog buvo kaip organizatorius. O vėliau, vieni rinkdavosi atsiimti automobilį sudaužytą, kiti rinkdavosi iki raktų automobilį suremontuotą atsiimti, tokiu atveju, jis dar tarpininkaudavo su servisais, kurie tą automobilį sutvarkydavo iki važiuojančios stadijos. Būdavo įvairiai, vieni norėdavo labai konkretaus modelio ir patys susirasdavo aukcione. Jis norėjo „Subaru Outback“ ne senesnių nei konkrečių metų ir E. M. ten tikrindavo visus skelbimus ir siūlydavo variantus. Išsirinkdavai ir laukdavai aukciono, žiūrėdavai ar pavyks, ar ne. Pirmąjį automobilį pas E. M. pirko 2018 m. Pirmasis pirktas automobilis „Subaru Outback“, 2017 m., vyšninės spalvos, sumokėjo apie 13 tūkst. Eur. Sutarties nesudarė, vienintelė legali sutartis buvo pirkimo – pardavimo sutartis su klaida, tarp jo ir tarpininko, vežėjo įmonės. Už automobilį sumokėjo pavedimu, o už detales, remontą grynais. Visi automobiliai 100 % vėlavo, vėlavo remontai, automobiliai nebuvo iki galo kokybiškai suremontuoti kokybiškomis detalėmis. Taip buvo ir jam ir yra girdėjęs iš kitų žmonių atsiliepimus. Automobilis vėlavo nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Pirmo automobilio pirkimo metu, kai vėluodavo automobilis E. M. sakydavo, kad užtruko remontas, sakydavo, kad trūksta detalių, servisas vėluoja. Jam buvo žinoma, jog pirmasis automobilis buvo (duomenys neskelbtini), gali būti, jog net yra nuotraukas matęs, matydavo tą automobilį išrinktą kažkokiame garaže. Antrąjį automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“ pirko 2019-2020 m., pats išsirinko, kad reikia „Subaru (duomenys neskelbtini)“, o toliau išsirinko 5 variantus. Už „Subaru (duomenys neskelbtini)“ automobilį sumokėjo 8-9 tūkst. Eur. Dėl „Subaru (duomenys neskelbtini)“ sutarčių taip pat nesudarinėjo, didžiąsias sumas pervedinėjo per sąskaitą, kad matytųsi, tuo metu nematė problemos nesudarinėti sutarties. Pirko antrą automobilį iš E. M. nors su pirmu jau buvo problemų, nepatogumai nebuvo tokie kritiniai, kad nesikreipti į jį antrą kartą. Dėl antrojo automobilio vėlavo remontas, trečią automobilį perkant išsireikalavo konteinerio prekės numerio. Trečias įsigytas automobilis „Ford (duomenys neskelbtini)“, prasidėjo didžiosios problemos, teko atsisakyti jo remonto, paaiškėjo, kad detalių nėra ir nebus. Teko iš E. M. „išsimušinėti“ pinigus, kurie buvo sumokėti už neegzistuojančias detales. Galutinė sumos už automobilį iki 10 tūkst. Eur. „Ford (duomenys neskelbtini)“ automobilį pirko 2019 m. prieš pat Covid-19, „Subaru (duomenys neskelbtini)“ pirko 2019 m. pradžioje. Dėl „Ford (duomenys neskelbtini)“ automobilio jokių sutarčių nesudarinėjo. Trečias įsigytas automobilis nebuvo iki galo suremontuotas, bet buvo gautas. Detalės nebuvo rastos ir gautos, tai tuomet atsiimta dalis pinigų už negautas detales, kurie buvo sumokėti, dalies pinigų nepavyko atsiimti. Pavyko už detales susigrąžinti apie 1500-1600 Eur. Neatsimena, kaip jam buvo gražinti 1500 Eur, gali būti, kad net ne E. M. grąžino, o kažkas kitas, kuriam jis neva kažkokį pardavimą buvo padaręs. Lygiai taip pat, jis kažkuriuo metu vežė pinigus ne jam, o kažkokiam kitam žmogui, kuriam E. M. buvo skolingas. Kartais pinigai tiesiog keliaudavo pačio E. M. nepasiekdami, nes tuo metu jis vengdavo su žmonėmis susitikti fiziškai, kažką kitą nusiųsdavo paimti pinigų ir paduoti. Skolininkai skolininkams dengdavo skolas. E. M. pavesdavo visus servisus, todėl servisai nenorėdavo bendrauti su E. M.. Pavesdavo tiek žodžio nesilaikymu, tiek detalių nepristatymu, nes detalėmis rūpindavosi E. M.. Jeigu servisai rūpintųsi detalėmis galbūt remontas vyktų greičiau, bet jomis rūpinosi E. M., jis jas pirkdavo labai nekokybiškas iš autolaužynų, sulūžusias, kurias dar papildomai reikėjo restauruoti. Jis vėluodavo servisams pateikti detales. Aukcionuose dalyvaudavo E. M. arba jo brolis, nes atsiųsdavo automobilių ekrano nuotraukas, kad jie tikrai nupirkti ir laimėti. Nuotraukose matydavosi naudotojo vardas, pavyzdžiui E. M. brolio, kad per jį dalyvauta ir laimėta. Tada aukcione būdavo siuntimo paslauga, per tą patį aukcioną jis organizuodavo sausumos transportą iki uosto, uoste per kitą įmonę suorganizuodavo jūros transportą su jūriniu konteineriu. Toliau, tuo metu atkeliaudavo į (duomenys neskelbtini), bet čia iki tų garsiųjų skandalų su (duomenys neskelbtini) muitine. Po skandalų ir galbūt šiai dienai keliauja per (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išmuitindavo ir turėdavo pasirinkimą arba sudaužytą automobilį iš karto pasiimi, arba remontuoti. Jeigu pasirinkdavo remontą tuomet automobilis keliaudavo po (duomenys neskelbtini), reikėdavo to automobilio ieškoti, gaudyti. E. M. (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo neva užblokuotos, tuomet jis atsidarinėjo sąskaitas užsienio valstybėse ir buvo kažkoks laikotarpis, kai jis reikalaudavo su juo atsiskaityti grynaisiais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. S. nurodė, kad E. M. yra buvęs kolega. Dar prieš 10 m. vieną automobilį iš jo pirko su kuriuo žmona važinėjo iš (duomenys neskelbtini) o vėliau 2018 m. nusprendė, jog nori iš (duomenys neskelbtini) tam tikro automobilio, kuris nedažnas (duomenys neskelbtini) ir įsigijo tą automobilį. P. B. iki šiol yra jo kolega, jis buvo įsigijęs automobilį iš E. M. kai kalbėjo, jis ieškojo galimybių įsigyti automobilį. Paskutinį automobilį pirko iš aukciono 2018 m., o važinėti su juo padėjo 2019 m. Per E. M. pirko 2 automobilius, vieną 2013-2014 m., kitą 2018-2019 m. Buvo ir siūlymų iš E. M. pusės keletas aukcionų, kai kuriuos jis pats išsirinkdavo. Tai tą konkrečiai jis buvo nužiūrėjęs, o daugiau jis tame procese, aukcione nedalyvaudavo, tik patį skelbimą matydavo, nes jis viešai prieinamas (duomenys neskelbtini). E. M. atlikdavo visus procesus, tik vėliau Lietuvoje remontą organizavo jis pats. Įsigijo „Ford (duomenys neskelbtini)“ automobilį. Remontas kainavo, apie 7-8 tūkst. Eur. Sutartį visada sudarydavo, bet kuriuo atveju kai pirkdavo. Mokėjo greičiausiai grynais, neprisimena tiksliai, gal dalį pavedimu. Su pirmo automobilio gabenimu nebuvo problemų ar trikdžių, pargabenimas užtruko apie tris mėnesius. Nepasitikėjimo minčių nekilo. 2018 m. liepą pirko antrą automobilį „Ford (duomenys neskelbtini)“. Už šį automobilį buvo bendra sutarta kaina, nes tai buvo išskirtinis automobilis, kurio dalių galvojo, jog negaus, todėl neapsiėmė remontuoti. Buvo sutarimas jog tą automobilį E. M. suremontuos. Bendra sutarta kaina buvo kažkur apie 9 tūkst. Eur, bet paskui ji mažėjo, nes laike užtruko visas procesas, remontui automobilio kai kurias dalis jis pirko pats ir dėl to kaina mažėjo iki galutinės kažkur apie 7,5 – 8 tūkst. Eur. Jis antrą kartą norėjo būtent šio modelio („Ford (duomenys neskelbtini)“) ir buvo siūlymų iš E. M. konkrečiai, ką jis matė aukcionuose, kai žiūri, bet vėliau jis rado spalvų derinį, visą bendrą specifikaciją. Automobilis nebuvo labai daužtas, jis norėjo būtent to automobilio ir tada sulaukė aukciono, dalyvavo ir nupirko. Sudarė raštišką, laisvos formos sutartį. Mokėjo dalimis grynais greičiausiai. Pargabenimas iki Lietuvos buvo ilgas, bet visus kodus sekimo jis turėjo, tai lokacija automobilio jam buvo žinoma. Kraštiniame uoste, automobilis užtruko apie 4 mėnesius, kol atvyko į (duomenys neskelbtini), gal trikdžiai kokie buvo. O pats remontas užtruko ilgai dėl dalių trūkumo. Sutartyje terminas standartinis buvo 3 mėnesiai, nepamena ar buvo griežti terminai. Nuotraukas iš uosto buvo gavęs, visos dalys buvo. Automobilis buvo sutaisytas, juo važinėjo virš 4 metų, dabar jį parduoda. 2019 m. bandė pirkti motociklą su E. M., motociklas lyg ir buvo nupirktas aukcione, jis buvo pervedęs jam pavedimu pinigus, buvo pasirašę sutartį ir po kelių mėnesių jam pranešė, jog to motociklo nebus ir grąžino pinigus. Suma buvo apie 2 tūkstančius Eur. E. M. pasakė, jog buvo netvarkingi dokumentai jo, iš aukciono jo neatiduoda. E. M. pinigus atidavė per kurį laiką, dalimis per 2-3 kartus. Surašė vekselį ir kai tam tikrą sumą gražindavo, vekselyje pataisydavo į mažesnę sumą, jog lieka dar skola mažesnei daliai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. nurodė, kad E. M. atveždavo jo tėčiui mašinų (duomenys neskelbtini). Kadangi pats kažkada dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis padėdavo tėčiui. Jeigu reikėdavo kažko, detales užsakydavo, nupirkdavo ir remontuodavo automobilius. Bendrauti pradėjo su E. M. 2019 m. Su E. M. broliu jo tėtis susipažino kažkur ir tada jo brolis supažindino juos su E. M.. E. M. automobilių turi, kurias reikia suremontuoti, nes jie turėjo kažkokius meistrus anksčiau, tačiau pavedė ir kadangi jo tėtis (duomenys neskelbtini) susipažino su E. M.. Pradžioje bendravo telefonu, jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), o po metų gal, pirmą kartą susitiko. Bendravo darbo reikalais. Žino, jog E. M. perka, klientams randa automobilius, sutaria ir jiems nuperka automobilius, daugiau nieko nežinojo. Per „(duomenys neskelbtini)“ asmuo (jo žmonos pusseserės draugas) pamatė, jog jis yra drauguose pas E. M., Jie susitiko ir vaikinas pasakė, jog dirbo pas E. M., jis jam nupirko „BMW“, pagal kėbulo numerį galima pažiūrėti kokiame aukcione. Pažiūrėjo kokiame aukcione pagal kėbulo numerį, buvo kažkokių nesutapimų. Atvažiuodavo daužta mašina, pasižiūrėdavo maždaug kokių detalių reikia, papasakodavo ko reikia, užsakydavo naujas neoriginalias detales, tada atvažiuodavo detalės ir remontuodavo automobilius. Jeigu reikėdavo kažkokią detalę nupirkti, tai E. M. visą laiką sakydavo, jog jis susimokėtų už kurą ir jis nuvažiuos paimti detalės. Jeigu kokias oro pagalves reikėdavo remontuoti, tai išveždavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), priklausomai, kas ją remontuodavo. E. M. jam sumokėdavo pinigais už jo veiklą. Būdavo keli paskambindavo pirkėjai, norintys apžiūrėti, ką įsigijo. Automobilius remontuodavo tik jo tėvas, jis tik padėdavo. E. M. pasakydavo jam, jog automobilį jis pažįsta atmintinai ir pasirūpindavo pats, nupirkdavo atveždavo detales jis arba jo brolis. Būdavo naujos mašinos, už kai kurias atsakomybės neprisiimdavo. E. M. buvo atvežęs apie 10 automobilių gal daugiau. Gali būti ir daugiau nei 3 automobiliai per metus. Automobiliai buvo (duomenys neskelbtini), būdavo apynauji, neseni, bet jie visi būdavo daužti. (duomenys neskelbtini) automobilių pas juos nebuvo. Automobiliai atvažiuodavo lipdukais apklijuoti, kaip iš (duomenys neskelbtini) būna iš aukcionų. Su E. M. susitardavo, kai detales superka jis pats, jis sumokėdavo savo pinigais ir jis su juo atsiskaitydavo, atiduodavo jo pinigus atgal. Gal pavedimu irgi buvo, neatsimena. E. M. atveždavo arba jo brolis atveždavo dalį pinigų ir dėl to faktiškai dėl tokių dalykų nustojo dirbti. Baigė bendradarbiavimą prieš COVID-19, 2019 m. pabaiga, 2020 m. pradžia. Nes jis neturėjo daug pinigų, pas jį sumos buvo ribotos. Pirko bendrijos garažą ir iš kaimynų pasiskolino pinigus apie 3 ar 3,5 tūkst. Eur, taupė pinigus ir juos teko investuoti į E. M. mašiną. E. M. buvo įsiskolinęs. E. M. grąžindavo pinigus, bet labai sunkiai, ir būdavo taip, jog jam reikėdavo iš kitų skolintis, kad atiduoti skolą tam, iš ko skolinosi iš pradžių.

E. M. pateikus nuotraukas apie taisytus automobilius, papildomai apklaustas G. G. atsakydamas į klausimus pagal pateiktas nuotraukas nurodė, kad automobiliai buvo taisomi (duomenys neskelbtini) „Porsche“ nebuvo remontuota, taip ir išvažiavo iš jų kiemo. „Porsche“ buvo atvežtas, gal prieš 6 m. Pas juos kieme prastovėjo apie metus, automobilis buvo išmetimui. „Porsche“ atvežė E. M., 2018 m. Sidabrinis „Ford Edge“ buvo. „Ford (duomenys neskelbtini)“, „VW Passat“, „Ford (duomenys neskelbtini)“ buvo pas juos tvarkomi. „Ford (duomenys neskelbtini)“ buvo pas juos tvarkomas daug seniau nei 2018 m. „Mercedes“ automobiliu važinėjo E., E. M. draugė. „Mercedes“ buvo pas juos tvarkomas. „VW Tiguan“ buvo pas juos tvarkomas seniau nei „Mercedes“, 2016-2017 m. „Subaru Outback“ buvo pas juos tvarkomas labai seniai, 2017 m. „Volvo (duomenys neskelbtini)“ prastovėjo teritorijoje ir po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis buvo neremontuotinas, čia buvo 2018-2019 m. „BMW“ E. brolio, 2018-2019 m. „Chevrolet (duomenys neskelbtini)“ buvo, bet čia ne E. automobilis, padėjo tik detales gauti, tėtis padėjo su detalių ir automobilio remontu. Nežino automobilio likimo, E. atvežė klientui, o klientas paprašė jų pagalbos. „Ford (duomenys neskelbtini)“ ilgai prastovėjo, 2017-2018 m. „Audi (duomenys neskelbtini)“ neremontavo. E. atveždavo automobilius, bet atsirasdavo savininkai, kurie jau buvo įsigiję tuos automobilius. „Mercedes (duomenys neskelbtini)“ pakeitė priekį ir mašina nevažiuojančios būklės išvažiavo, buvo tvarkomas 2018-2019 m. „Subaru (duomenys neskelbtini)“ ne E. automobilis, tėtis sudėjo kitą priekį, ji priklauso P. „Chrysler (duomenys neskelbtini)“ buvo E. atvežtas, tvarkomas 2017-2018 m., automobilis priklausė E. dėdei. „Subaru Forester“ buvo tvarkoma 2018-2019 m. „Subaru Outback“ ne E. automobilis, nežino kieno. „Subaru Outback“ tik vieną vyšninį buvo atvežęs per visą laiką. „Subaru Outback“ baltas buvo atvežtas ne E. taisyti. J. B. jam žinomas asmuo. Vieną kartą su juo yra važiavęs į (duomenys neskelbtini), padėjo detales nusipirkti, jis gyvena šalia, vyko su vienu mikroautobusu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B. nurodė, kad jis pirmiausiai susipažino su G., L. iš jų pirko automobilį. Pirko senesnę „Subaru“ ir sakė yra žmogus iš (duomenys neskelbtini), jeigu norėsi naujesnės. Su G. važiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten susipažino su E.. Jis sakė reikalui esant, kokį išsirinks automobilį padės jam nupirkti ir jis tada per E. pirko automobilius sau ir žmonai, pinigus vežė į (duomenys neskelbtini), susitikdavo kolonėlėje (duomenys neskelbtini). Buvo kartu su G. ir L. nuvažiavę pas jį į darbą. Pirko iš E. M. 6-7 automobilius, kai perdavinėjo pinigus kartu buvo atvažiavęs ir kitas asmuo, jis jo automobilyje perskaičiavo pinigus ir nunešė pinigus jo automobilyje sėdėjusiam žmogui. Pasakė „nešu, nes jis visas mašinas kuruoja, užsakinėja, veža“. Priėjo prie automobilio ir susipažino su asmeniu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prisistatė, jog yra J.. J. (duomenys neskelbtini) pasakė, jog per jį eis automobiliai, kokį norės gali užsakyti jis atveš. (duomenys neskelbtini) pasakė, jog E. rimtas žmogus. Bet vėliau prasidėjo konfliktas, nes jie labai ilgai taisė 3-4 mėn. Vis ima kitą mašiną, o jo stovėjo. E. pinigus vežė ir į (duomenys neskelbtini), ten irgi matė J.. 6-7 automobilius pirko per E. M., 2017-2019 m., kai jie jam triukšmingai suremontavo paskutinį automobilį ir po to baigė su automobilių pirkimais. (duomenys neskelbtini) padėdavo ieškoti automobilių, jį domino „Subaru“, jis susirasdavo ir pranešdavo. Kainas žinojo, tiksliai neatsimena atvežimo, gaudavo išmuitintus automobiliu, juos atveždavo tiesiai iki (duomenys neskelbtini). Pirkdavo automobilius per E. M., nes jį jam garantavo (duomenys neskelbtini). Automobilių atvykimo laiko negalėjo nuspėti, nes kol per jūrą plaukė, bet atvykdavo, išmuitindavo greitai. Kai atvykdavo į (duomenys neskelbtini), nežino kas išmuitindavo. Neturėjo pretenzijų dėl E. M. veiklos. Automobilių pirkimo nebuvo sudaromos sutartys, būdavo žodinis susitarimas, mokėdavo grynais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. J. nurodė, kad ankščiau dirbo pas E. prie (duomenys neskelbtini), bet padėdavo ir su automobiliais, su dokumentų nuvežimu, detalių ieškojimu, pervežimo organizavimu. Žinojo, jog automobilius siunčia iš (duomenys neskelbtini), turėjo ne vieną klientą, užsakinėdavo privatūs žmonės. E. M. klientus susiranda per rekomendacijas. Yra tekę dalyvauti automobilių nuvežime remontui, ne kartą ir tralą organizuoti, kadangi turėjo pažįstamą užsiiminėjantį tralais. E. M. per mėnesį parveždavo bent keletą automobilių, per metus nežino. Dirbo su E. M. nuo 2017 m. galo iki 2021 m. Automobilių atvežimo laiko nepasakys, jog būdavo nepatenkintų klientų. Siuntimo iš (duomenys neskelbtini) laikas preliminarus, negalėjimo pakrauti uoste trikdžiai visiškai įprasti. Pažįsta J., per J. buvo daromi visi pirkimai, jis organizuodavo, turėjo prisijungimus. J. vaidmuo būdavo nupirkti automobilius, užsakyti ir surasti tinkamiausią, pasiteirauti ir tada suderinti nupirkimą ir transportą čia. E. M. atsakomybė buvo suderinti su klientais, suremontuoti automobilį, prisiimti visą atsakomybę ir atiduoti užsakovams. J. buvo susijęs su automobilių užsakymu ir parvežimu į (duomenys neskelbtini), o E. M. susijęs su tuo, kas vyko (duomenys neskelbtini) su parvežtu automobiliu. Per E. M. neteko įsigyti automobilio. J. ir E. M. kartu dirbo 2018-2019 m. Dėl (duomenys neskelbtini) buvo atsiuntęs keletą darbuotojų. Po to nebematydavo, J. gan retai būdavo objekte. Iki 2021 m. dirbo ne dėl automobilių. Padėti su automobiliais nustojo 2019 m. J. irgi panašiai 2019 m. veikloje su automobiliais nebedalyvavo. Nebuvo taip, kad veikla pradėjo strigti, tiesiog baigėsi. Per daug nesigilino, nes turėjo kitų atsakomybių. Padėdavo su automobiliais epizodiškai. Dėl automobilių oficialių darbo santykių nebuvo. J. būdavo, jog perduodavo grynuosius pinigus, dažniausiai vokeliuose. Nemažiau keleto tūkstančių ir po keletą kartų per mėnesį. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažnai tekdavo važiuoti. Atlyginimas buvo bendrai mokamas už (duomenys neskelbtini), atlyginimą mokėjo E. M..

2023 m. rugsėjo 11 d. įtariamojo E. M. apklausos protokole nurodyta, kad kaltės dėl sukčiavimo nepripažįsta ir apie tai nori duoti parodymus. Kad laisvu metu užsidirbtų papildomai pinigų, ėmėsi veiklos dėl automobilių pardavimų. Užsakydavo automobilius iš (duomenys neskelbtini). Internetiniuose puslapiuose rasdavo automobilių skelbimus ir juos nupirkęs gabeno į Lietuvą. Juos čia remontuodavo ir tada parduodavo. Tuo užsiėmė nuo pat jaunystės. Kiek prisimena, vienu laiku susipažino su R. B. ir V. Ž.. V. Ž. 2018 metais buvo iš jo įsigijęs automobilį CHRYSLER (duomenys neskelbtini), ir automobilis pristatytas buvo, bet ar laiku pagal nurodytą sutartyje terminą, pasakyti negali. Daug buvo automobilių, o be to, ir laiko nemažai praėjo.

Konkrečių automobilių pirkimo atvejų dabar nepamena, bet viskas vykdavo įprastine tvarka. Taigi klientas arba jis rasdavo apie automobilio pardavimą skelbimą internetiniame puslapyje. Nusprendus automobilį pirkti aukcione, ir jei laimi aukcioną, automobilis atsiranda tavo krepšelyje ir turi apie savaitę laiko sutvarkyti mokėjimą. Kainos būdavo doleriais. Tuomet jis rašo „J.“, kad nupirko (bet nesumokėjo) automobilį. „J.“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susipažino per kažkokį bendrą pažįstamą, dar kai buvo studentas. Pirko jaunystėje iš „J.“ automobilį. Daugiau „J.“ duomenų neturi. „J.“ apskaičiuoja jam visą automobilio kainą (t. y. automobilis, paėmimas iš aikštelės, muitai ir pervežimas ir konteineris, pakrovimas, iškrovimas), parašo sumą doleriais. Jis (įtariamasis) surašo su klientu pirkimo pardavimo sutartį, ir paimtų pilną pinigų sumą, be automobilio remonto, nes reikia visada viską sumokėti iš anksto aukcione. „J.“ perduoda susitikęs pinigus grynais ir jis minėtais pinigais sumoka už automobilį aukcione. Susitikdavo visur, kažkada, kiek žino, gyveno (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) namo, o vėliau (duomenys neskelbtini), ir susitikdavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. „J.“ turėdavo jo aukciono prisijungimo duomenis. Po kelių dienų prisijungus prie savo paskyros jis (įtariamasis) mato užrašą „(duomenys neskelbtini)“ , tai reiškia kad už automobilį sumokėta. Kas toliau ir kaip vykdo, nežino, nes pats nedarė, o tik gaudavo iš „J.“ žinutę, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra atgabentas ir reikia organizuoti tralistą, kuris paims automobilį ir nuveš į servisą į (duomenys neskelbtini). Tralistui kartais mokėdavo jis (įtariamasis) arba serviso darbuotojai, kurie atlikdavo kėbulo darbus. Tralisto tel. (duomenys neskelbtini). Jis automobilių gabenimu užsiima virš 10 metų, be to, jam (įtariamajam) jis juos veždavo pastoviai. Servisas yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ten dirba šeima, vieno iš jo vardas G. tel. (duomenys neskelbtini), L. tėtis tel. (duomenys neskelbtini).

Detales automobiliams užsakinėdavo tiek serviso darbuotojai, tiek jis (įtariamasis). Automobiliai buvo suremontuojami, bet jis jokių sąskaitų faktūrų negaudavo, nors žino, kad tai blogai. Jie apskaičiuodavo automobilio remonto kainą, jam pasakydavo, kad jau paruoštas, ir automobilius dažniausiai paimdavo jis sumokėjęs už paslaugas serviso darbuotojams. Suremontuotą automobilį pristatydavo klientui, jokių perdavimo priėmimo aktų nerašydavo. Kadangi tai buvo jo kaip ir hobis, tai jokių dokumentų dėl minėtos veiklos neturi. Dėl įtarime nurodytų automobilių nori parodyti, kad dėl jų buvo sudarytos pirkimo pardavimo sutartys, turėjo būti paimti pinigai - pilna suma, bet dabar jų konkrečiai nurodyti negali, kadangi automobilių buvo daug ir praėjo nemažai laiko. Jie turėdavo atkeliauti per „J.“, kurį nurodė anksčiau. Būdavo taip, kad automobiliai vėluodavo atvykti į (duomenys neskelbtini) uostą. Tai dėl šių automobilių neatvykimo nepanikavo, nes vėliau ar anksčiau jie turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini). Kaip pavyzdį gali pasakyti, kad turėjo atvejį, kai vienas automobilis keliavo net pusę metų iš (duomenys neskelbtini), jei reikės, galės nurodyti to automobilio pirkėjo kontaktus. Kai šie įtarime nurodyti automobiliai pradėjo vėluoti, jis klausdavo „J.“, kur jie, kodėl vėluoja. Bet jis atsakydavo - bus. Jis vis žadėdavo, kad jie keliauja, ką perduodavo savo klientams. Bet per šį laikotarpį buvo, kad kiti automobiliai buvo atgabenami. Su „J.“ bendravo per programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Ir kai automobiliai pradėjo labai vėluoti pastebėjo, kad „J.“ jį užblokavo joje ir daugiau negalėjo jo rasti.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį į tai, kad M. V., G. L., A. U., V. Ž. ir R. B. civiline tvarka buvo pateikę ieškinius dėl minėtų automobilių pirkimo ir jų nepristatymo. Teismas priteisė jiems pinigines sumas ir netgi teismo išlaidas, palūkanas, baudas. Tai įvyko daugiau nei prieš trejus metus. Antstoliai areštavo visą turtą ir jį padalino visiems, ne tik jiems, bet visiems kreditoriams. Minėti asmenys parašė pareiškimą dėl sukčiavimo, mano, dėl to, kad jiems liko neišmokėta visa suma ir jaučia dėl to nepasitenkinimą bei nori jam pakenkti. Dėl sukčiavimo nori patikslinti, kad jokio sukčiavimo dėl automobilių pardavimo nebuvo, netgi dviem iš pareiškėjų yra pristatęs automobilius, tiesiog „J.“ jį apgavo ir dingo. Nes per tą laikotarpį kiti automobiliai buvo perkami ir atvežami į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 159-162).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. sausio 18 d. įtariamojo E. M. apklausos protokole nurodyta, kad pateikus klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jis parodė, kad lieka prie anksčiau išreikštos pozicijos. Taip pat nurodė, kad jis papildomai į užduotus tyrėjos klausimus atsakys pateikdamas rašytinius nurodymus, kuriuose paaiškins apie visus įtarime nurodytus automobilių pirkimus, vežėjus bei bandys apie tai rasti patvirtinančius dokumentus. Viską pateikti spės iki 2024 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu (3 t., b. l. 165-166).

2024 m. vasario 6 d. įtariamojo E. M. apklausos protokole nurodyta, kad elektroniniu paštu tyrėjai atsiuntė „Paaiškinimus dėl įtarimo“, kuriuose nurodė, kad Automobilių gabenimu iš (duomenys neskelbtini) verčiasi seniai, automobilius tiek pirkdavo, tiek pirkdavo jiems dalis, tiek turėjo žmones, kurie juos taisydavo (kontaktai duoti). Nori pabrėžti, kad jam jau buvo bandoma kelti bylą, buvo parašytas pareiškimas dėl to paties ir 2019 metai jis buvo atmestas. Nors aplinkybės nepasikeitė, kažkodėl vėl turi aiškintis dėl to paties, bei negana to, įtarimų yra melo, nuo nukentėjusių. Nori pabrėžti du esminius momentus: V. Ž. meluoja, nes automobilis Chrysler buvo jam pristatytas (žiūrėti prisegtuką). Tad galbūt jam rašyti pareiškimą dėl Ž. melo? Nes jeigu nukentėję meluoja, tai kaip galima jam kelti įtarimus? Sekantis veikėjas, kuris meluoja – R. B.. Jam (įtariamajam) visa suma buvo pervesta 13 500 Eur. Sutartyje automobilio suma irgi yra 13 500, tegul pateikia įrodymą – t. y. pinigų perdavimo aktą ir papildomą susitarimą prie sutarties, kur parašyta, kad automobilio suma pakeista iš 13 500 į 21 600. M. V., G. L. ir A. U. pretenzijų neturi. Jie negavo transporto priemonių. Nori pabrėžti, kad visi nukentėję bendrai atgavo apie 7800 Eur, kažkodėl apie tai pamiršo paminėti, jiems juos pervedė antstoliai pardavę jo turtą. Taip pat nori pabrėžti, kad jei būtų planavęs juos apgauti, tai turėjo pakankamai laiko parduoti namą (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu nebuvo areštuotas ir buvo antstolio parduotas už 174 000 Eur. Nori pabrėžti, kad per 2019 atvarė daug automobilių, ir dalį klientų tyrėjas turėjo galimybę apklausti. Jis (įtariamasis) negali ir niekada neplanavo laikyti/saugoti informacijos apie kiekvieną automobilį, tad dabar neturi informacijos ir negali plačiau pakomentuoti apie kiekvieną transporto priemonę atskirai (3 t., b. l. 167-171).

2024 m. vasario 15 d. įtariamojo E. M. apklausos protokole nurodyta, kad su pareikštu įtarimu susipažino, esmę suprato, kaltės nepripažįsta. Savo kaip įtariamojo teises žino, jas pamena. Savo parodymų keisti nenori, palieka tuos pačius, kurie buvo duoti įtariamojo apklausos metu ir kuriuos pateikė el. paštu rašytine forma. Papildymų neturi, kadangi viskas vyko gan senai. Kiek turėjo asmens vardu „J.“ duomenų, kontaktų, tiek juos davė, papildomai šiuo metu nieko parodyti negali (3 t., b. l. 176-177).

2023 m. sausio 16 d. pareiškėjų M. V., G. L., A. U., V. Ž. bei R. B. įgalioto atstovo advokato padėjėjo G. Š. (toliau - pareiškėjas) 2023 m. sausio 13 d. pareiškime ((duomenys neskelbtini)) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad E. M. galimai turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, sudaręs preliminarias transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis su pareiškėjais M. V., G. L., A. U., V. Ž. bei R. B., pagal kurias iš pareiškėjų gavo piniginius avansus už neva parduodamas transporto priemones ir iš anksto žinodamas, kad neketina savo įsipareigojimų vykdyti, apgaule užvaldė pareiškėjams priklausantį turtą – pinigines lėšas, kurios buvo įmokėtos kaip avansas pagal nurodytas sutartis. Prie pareiškimo pridėtos dokumentų kopijos: E. M. ir M. V. 2019 m. lapkričio 7 d. preliminari sutartis dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, 2019 m. lapkričio 7 d. Pinigų priėmimo kvitas, 2019 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. vasario 3 d. reikalavimas.; E. M. ir G. L. 2019 m. spalio 4 d. preliminari sutartis dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo; E. M. ir V. Ž. 2018 m. birželio 14 d., 2019 m. gegužės 27 d. preliminarios sutartys dėl transporto priemonių pirkimo- pardavimo; E. M. ir R. B. 2019 m. birželio 25 d. preliminari sutartis dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, banko AB (duomenys neskelbtini) išrašas; 2020 m. rugsėjo 28 d. antstolio G. S. kontoros el. laiškas „Dėl E. M. atžvilgiu vykdomų išieškojimų“; 2021 m. spalio 5 d. antstolio G. S. kontoros el. laiškas „Dėl išieškojimo iš E. M.“; antstolio G. S. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai; E. M. ir A. U. 2019 m. gegužės 21 d. preliminari sutartis dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, atstovavimo dokumentai (1 t., b. l. 36-78).

2023 m. vasario 9 d. V. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad su E. M. susipažino 2018 metais, kai ieškojo įmonei automobilio ir (duomenys neskelbtini) gavo E. M. kontaktus. E. M. tuo metu pardavinėjo automobilius, vėliau susikeitė kontaktais dėl galimų automobilių pirkimo. Pirmą kartą pirko automobilį CHRYSLER, buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis 2018 m. birželio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pristatytas, juo šiuo metu naudojasi. Tačiau minėtos sutarties vykdymas vyko nesklandžiai, nebuvo vykdomi sutarties terminai. Pagal minėtą sutartį E. M. turėjo jam grąžinti 10 100 Eur avansą. Kitą kartą, t. y. antrą kartą E. M. pasiūlė pirkti automobilį Audi (duomenys neskelbtini), 2015 metų, kurio nuotraukas atsiuntė el. paštu. Automobilis, kiek suprato, jau buvo nupirktas iš aukciono (duomenys neskelbtini). Jam kaina tiko. E. M. atvyko su paruošta sutartimi ir iš anksčiau aptartomis sutarties sąlygomis, į darbą adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta automobilio kaina 8000 Eur. Ją pasirašė 2 egzemplioriais. Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 27 d. dėl Audi (duomenys neskelbtini), 2015 metų, VIN kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Joje buvo numatyta sumokėti jam avansą 2700 Eur. Tuomet pasirašius sutartį iš savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos padarė trys pavedimus: 2019 m. gegužės 27 d. 1100 Eur, iš kitos kortelės 1100 Eur, ir 2019 m. gegužės 28 d. atliko pavedimą 500 Eur. Pavedimo paskirtį nurodė „pagal sutartį“. Pervedimus padarė į E. M. nurodytą sąskaitą. Ją E. M. pateikė pats ir ji buvo jo asmeninė, o ne įmonės. Minėtus sąskaitos išrašus pateikė elektroniniu paštu. Sutartyje pristatymo terminas buvo nurodytas 5 mėnesiai, t. y. iki 2019 m. spalio 21 d. imtinai. Per minėtą laikotarpį automobilis pristatytas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nebuvo. Tarp jų vyko susirašinėjimas, kada automobilis bus pristatytas. E. M. pradėjo atidėlioti automobilio pristatymą, vis sugalvodavo kokią priežastį, kad automobilio vis negalim nuvažiuoti apžiūrėti. Vėliau jis norėjo įsiūlyti kitą automobilį, o pirkto automobilio taip ir nematė. Kokia įmonė turėjo gabenti automobilį, pasakyti negali, nes nežino, E. M. jos neminėjo. Automobilio pargabenimą galima stebėti internetu suvedus VIN numerį, tačiau V. Ž. matė, tik kad automobilis yra parduotas, daugiau jokios informacijos nesimatė, kad pargabentas į (duomenys neskelbtini), informacijos irgi nebuvo. Kiek pamena, vėliau E. M. savo vardu pasirašė vekselį 12800 Eur sumai. Tokia suma buvo, nes E. M. avanso už automobilį CHRYSLER ir paties automobilio AUDI (duomenys neskelbtini), nepargabeno. Kadangi vekselis yra terminuotas ir E. M. pinigų grąžinti nenorėjo ar negalėjo, tai su vekseliu kreipėsi į antstolių kontorą pavadinimu „A. N.“. Jam buvo priteista 12800 Eur skola. Dalį pinigų, t. y. 4014,51 Eur, per antstolių kontorą atgavo. Jie buvo pervesti į sąskaitą. Vėliau su juo susisiekė advokatas G. Š. ir pasiūlė prisijungti prie kolektyvinio ieškinio dėl E. M. vykdomo sukčiavimo. Tad kartu su kitais pateikė pareiškimą su civiliniu ieškiniu. Šiuo metu jam padaryta turtinė žala 8785,49 Eur (1 t., b. l. 103-114).

2023 m. vasario 28 d. A. U. apklausos protokole nurodyta, kad su E. M. susipažino per savo bendradarbį V. Ž.. Žinojo, kad V. Ž. pirko pas E. M. „Crysler (duomenys neskelbtini)“ automobilį, todėl buvo įsitikinęs, kad sutartis dėl automobilio pirkimo bus įvykdyta ir kad E. M. yra patikimas pardavėjas. 2019 m. gegužės 15 d. V. Ž. pranešė, kad E. M. turi neblogą pasiūlymą, t. y. pirkti automobilį „Subaru outback“ už 9000 Eur, daužtą, iš (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 17d. jis iš savo banko sąskaitos pervedė į E. M. banko sąskaitą 9000 Eur. Banko sąskaitą nurodė V. Ž., kuris tuo metu irgi tarėsi su E. M. dėl automobilio pirkimo sau. Kadangi, kaip minėjo, V. Ž. anksčiau pirko iš E. M. automobilį ir viskas buvo gerai, juo pasitikėjo. 2019 m. gegužės 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), kartu su V. Ž. susitiko su E. M. ir sudarė su E. M. Preliminarią transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1. punktą E. M. įsipareigojo per penkis mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos pristatyti minėtą „Subaru outback“ automobilį, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Sutarties įvykdymo terminas buvo 2019 m. spalio 21 d. Suėjus terminui automobilio jis negavo. Jis pats su E. M. nebendravo, tai darė už jį draugas V. Ž.. Automobilio taip ir negavo. Pinigai - 9000 Eur jam grąžinti nebuvo, nors sutartyje tai buvo numatyta. Tada kreipėsi į antstolių kontorą pas antstolį A. N.. Už minėtos sutarties nevykdymą teismas jam priteisė 9800 Eur (papildomai priteisė 800 Eur netesybų – E. M. baudą). Per antstolių kontorą jis atgavo dalį sumos, t. y. 3105,61 Eur (antstolis A. N. į jo banko sąskaitą pervedė 1254,03 Eur, antstolis V. M. į banko sąskaitą pervedė 1851,58 Eur). Tiksliai dienos nepamena, V. Ž. informavo, kad su juo susisiekė advokatas G. Š. ir pasiūlė prisijungti prie kolektyvinio pareiškimo dėl E. M. sukčiavimo. Kadangi 6694,39 Eur jam iki šiol negrąžinti, nusprendė prisijungti. Šiuo metu jam padaryta 6694,39 Eur turtinė žala. Kadangi viskas jau vyko pakankamai seniai, tai papildymų daugiau neturi (1 t., b. l. 154-164).

2023 m. vasario 28 d. R. B. apklausos protokole nurodyta, kad E. M. pažįsta, nuo 2018 metų, jį tada rekomendavo pažįstamas kaip asmenį, kuris gali tarpininkauti automobilio pirkimo pardavimo klausimais, o būtent automobilio pristatymas ir pirkimas iš kitų užsienio šalių. Pirmą kartą 2018 metais šis padėjo jam nusipirkti automobilį iš (duomenys neskelbtini), jokių problemų su juo tada neturėjo. 2019 metais pavasarį su juo susisiekė E. M., kuris pasiūlė nusipirkti automobilį BMW (duomenys neskelbtini), 2017 metų gamybos iš (duomenys neskelbtini). E. M. minėjo, kadangi jo senas klientas atsisakė jį nupirkti, todėl kaina yra mažesnė. Kokioje jis buvo stadijoje, t. y. nupirktas ar jau vežamas, nežinojo. 2019 m. birželio 25 d. su juo sudarė preliminarią transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią E. M. įsipareigoja per keturis mėnesius (iki 2019 m. spalio 25 d.) nuo sutarties pasirašymo dienos automobilį pristatyti iš (duomenys neskelbtini). E. M. atvyko prie jo namų, pateikė su savimi paruoštą pirkimo pardavimo sutartį. Joje buvo nurodytos visos sąlygos bei automobilio duomenys. Nieko įtartino nepastebėjo. Sutartį pasirašė prie savo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Turbūt buvo du sutarties egzemplioriai. Sutartyje buvo nurodyta sumokėti avansą 2500 Eur, automobilio suma nurodyta 13 500 Eur. A. M. turėjo viso už automobilį sumokėti 24 000 Eur sumą. Ši suma buvo sutarta žodiniu susitarimu, be to, E. M. taip pasiūlė pats, kad išvengti mokesčių. Tad dar kartą patikslina, kad automobilio vertė buvo 24 000, o ne 13 500 kaip nurodyta sutartyje. Po sutarties pasirašymo E. M. 2019 m. liepos 5 d. iš savo banko sąskaitos, kurios numeris (duomenys neskelbtini) pervedė į E. M. nurodytą sąskaitą (asmeninę sąskaitą) 1300 Eur, 2019 m. liepos 11 d. pervedė 1500 Eur, 2019 m. liepos 12 d. pervedė 5000 Eur nurodydamas paskirtį „avansas už BMW (duomenys neskelbtini)“. Vėliau su juo sutarė, kad sumokės visą likusią sumą, kad automobilio jis niekam neparduotų ir pačiam būtų kaip garantas, jog automobilį nupirks jis. Tad pasiūlė jam sumokėti visą likusią sumą grynais. Tad 2019 m. liepos 12 d. susitikus (duomenys neskelbtini) prie jo namų grynaisiais pinigais atidavė 13500 Eur. E. M. pasirašė ant sutarties, kad pinigus gavo. Paskutinis jo pavedimas jam buvo 2019 m. liepos 15 d. d. 3000 Eur. Darant visus pavedimus nurodė, kad tai yra avansas už BMW (duomenys neskelbtini). 2019 m. po sutarties pasirašymo ir terminui suėjus t. y. 2019 m. spalio 25 d. pradėjo skambinti E. M. dėl automobilio pristatymo. Tačiau šis vis žadėjo, kad automobilis bus pristatytas, tačiau esą užstrigęs muitinėje arba kažkokios kitos priežastys. Taip automobilio negavo. Vėliau pradėjo jam skambinti, tačiau E. M. dingo. Negavo automobilio ir pinigų. Šiuo metu su E. M. nebendrauja. Į teismą civiline tvarka kreipėsi 2020 metais, jam buvo priteista 28000 Eur. Dalis pinigų buvo grąžinta per antstolius, apie 10000 Eur. Liko jam neatlyginta 18 000 Eur (1 t., b. l. 177-187).

2023 m. kovo 2 d. G. L. apklausos protokole nurodyta, kad su E. M. yra nepažįstami. 2019 m. spalio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini) su E. M. sudarė Preliminarią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1. punktą E. M. įsipareigojo per tris mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos pristatyti motociklą, gamybos metai 2018 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje minėtos transporto priemonės kaina buvo nurodyta 4500 USD (4080 Eur). Iš karto minėtą sumą jis sumokėjo pavedimu, t. y. iš savo banko sąskaitos pervedė į E. M. banko sąskaitą 4080 Eur. Minėtos transporto priemonės jis negavo ir iš anksto sumokėti 4080 Eur jam nebuvo grąžinti. Su E. M. pasirašė du vekselius 2500 Eur ir 2580 Eur. Kreipėsi pas antstolį G. P. dėl minėtų pinigų išieškojimo. Pagal vykdomąjį raštą už sutarties nevykdymą papildomai skyrė 1000 Eur E. M. baudą (E. M. tai pripažino), šešių procentų metinių palūkanų, ir notaro bei antstolio paimtą atlyginimą, bei pašto išlaidas. Šiai dienai per minėtą antstolį į jo banko sąskaitą buvo pervesta dalis E. M. įsiskolinimo – 747,17 Eur (sąskaitos išrašus pateikė el. paštu). Kadangi 5500 Eur (minėta suma keisis, nes yra nustatytos 6 proc. metinės palūkanos ir suma priklausys, kada E. M. įvykdys minėtą mokėjimą) jam iki šiol nebuvo grąžinti, nusprendė prisijungti prie kolektyvinio pareiškimo dėl E. M. vykdomo sukčiavimo. Jam padaryta 5500 Eur turtinė žala (2 t. b. l. 3-4, 19).

2023 m. kovo 1 d. M. V. apklausos protokole nurodyta, kad su E. M. susipažino per pažįstamą G. L., kuris pranešė, kad E. M. užsiima automobilių pardavimu. Kaip tik tuo metu ieškojo automobilio pirkimui. Susisiekė su E. M. (neprisimena, ar internetu, ar telefonu). 2019 m. lapkričio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su E. M. sudarė preliminarią transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1. punktą E. M. įsipareigojo per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos pristatyti automobilį Audi (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2018 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės kaina sutartyje buvo nurodyta 7500 Eur. Minėtą sumą jis sumokėjo dalimis, t. y. 2019 m. lapkričio 7 d. pavedimu iš savo banko sąskaitos pervedė į E. M. banko sąskaitą 2500 Eur ir 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėjo E. M. grynais pinigais – 5000 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą. Praėjus mėnesiui jokie E. M. įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. Nebuvo pristatytas minėtas automobilis, taip pat nebuvo grąžinti pinigai. Į E. M. jis ne kartą kreipėsi telefonu, tačiau jo skambučiai buvo arba ignoruojami, arba buvo informuojamas, kad minėtą automobilį jam pristatys vėliau. 2020 m. vasario 3 d. pateikė E. M. reikalavimą, kuriame nurodė, kad nesulaukė nuo jo minėto automobilio ir nebuvo grąžinta minėta pinigų suma. Civiline proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 2020 m. balandžio 6 d. buvo priimtas nutarimas išieškoti iš E. M. 7500 Eur skolą, 2000 Eur baudą dėl sutarties nevykdymo, metines palūkanas už priteistą 9500 Eur sumą 5 % nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 6 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 233 eurus bylinėjimosi išlaidas. Minėta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo perduota vykdymui antstoliui G. S.. Šiai dienai per minėtą antstolį į jo banko sąskaitą buvo pervesta dalis E. M. įsiskolinimo – 1407,71 Eur (sąskaitos išrašus pateikė el. paštu). Kadangi 8092,29 Eur suma jam iki šiol nebuvo grąžinta, nusprendė kreiptis per advokatų kontorą dėl E. M. vykdomo sukčiavimo. Šiuo metu jam padaryta 8092,29 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 21-28).

2023 m. lapkričio 27 d. L. B. apklausos protokole nurodyta, kad E. M. pažįsta nuo 2016 metų, kadangi teko dirbti kartu. E. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kadangi įmonei reikėjo naujų automobilių, generalinis direktorius nusprendė pirkti darbui naujus automobilius iš (duomenys neskelbtini). E. M. įvykdė kelis įmonės užsakymus. Tuomet, kiek girdėjo, bendradarbiai pradėjo per jį aukcione (duomenys neskelbtini) pirkti automobilius, daužtus, juos parsivežti ir remontuoti. Jis irgi nusprendė pirkti automobilį, tad E. M. davė internetinį puslapį, kuriame rado porą automobilių ir 2019 apie kovo mėnesį E. M. persiuntė nuorodą su norimu automobiliu. Šis sutiko jam padėti, tad grynais ar pavedimu į E. M. asmeninę sąskaitą sumokėjo už automobilį. Jokios raštiškos sutarties nebuvo. Buvo tik žodinis susitarimas. Tuomet automobilis buvo parplaukdintas. Užsitęsė išmuitinimo terminas ilgiau mėnesį, nei E. M. žadėjo. Automobilį susiremontavo pats ir pradėjo naudotis. Vėliau nusprendė pirkti kitą automobilį (duomenys neskelbtini) Viskas buvo kaip visada, rado jį aukcione, sumokėjo E. M. pinigus ir laukė automobilio parvežto į (duomenys neskelbtini). Tai gal buvo 2020 metų gegužės mėnesį. Bet tiksliai dabar nurodyti negali. Laukė, kol automobilis bus išmuitintas. Tuo metu pradėjo domėtis, kokia rinkos kaina tokio modelio automobilio ir pastebėjo įdėtą skelbimą pardavimui su jo pirkto ir laukiamo automobilio nuotraukomis. Iškart paskambino nurodytu telefonu skelbime pardavėjui, norėdamas išsiaiškinti, kur tas automobilis, (duomenys neskelbtini) ar muitinėje, ar dar tik jis parvežamas. Pardavėjas minėjo, kad jis (duomenys neskelbtini) ir tuomet pasakė, kad minėtą automobilį jis jau yra nusipirkęs ir žmogui atidavęs už jį pinigus. Pardavėjas pasakė, kad turi visus automobilio prikimo dokumentus ir liepė aiškinti su asmeniu, pas kurį liudytojas pirko, t. y. E. M.. Automobilį pardavinėjo įmonė, bet dabar jos duomenų pasakyti negali, nepamena. Po šio įvykio susisiekė su E. M., jis pasakė, kad tai nesusipratimas, o vėliau po kurio laiko jis prisipažino, kad skolingas kažkam už kitą automobilį ir t. t. Vis turėjo sugalvojęs kažkokią neįtikinamą pasiteisinimą. Automobilio taip ir negavo, skolą E. M. jam grąžino per pusės - metų laikotarpį. Kiek vėliau girdėjo, jis yra tokiu būdu apgavęs ne vieną pažįstamą, nes kiek girdėjo, yra lošėjas ir daug kam pinigų įsiskolinęs (3 t., b. l. 110-113).

2023 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjų nurodytų pirktų automobilių patikrinimo nurodyta, kad preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos transporto priemonės: BMW (duomenys neskelbtini), 2018 m., VIN (duomenys neskelbtini), AUDI (duomenys neskelbtini), 2015 metų, VIN(duomenys neskelbtini), AUDI (duomenys neskelbtini), 2018 metų, VIN (duomenys neskelbtini), SUBARU OUTBACK, VIN (duomenys neskelbtini), MOTOCIKLAS, 2018 metų, VIN (duomenys neskelbtini) – pagal nurodytus VIN numerius minėtos transporto priemonės registruotos VĮ „REGITRA“ nebuvo (1 t., b. l. 84-100).

2024 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime dėl banko sąskaitos analizės nurodyta, kad atlikus E. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo analizę nustatyta, kad:

- 2019 m. lapkričio 7 d. 13.21.49 val. į šią sąskaitą iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2500 Eur, mokėjimo detalės (Už automobilį Audi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal sutartį 2019 m. lapkričio 7 d.), siuntėjas (M. V.), kanalas ((duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos).

- 2019 m. gegužės 17 d. 10.29.34 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 9000 Eur, mokėjimo detalės (Pagal sutartį), siuntėjas (A. U.), kanalas ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos).

- 2019 m. gegužės 27 d. 16.13.26 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 1100 Eur, mokėjimo detalės (Pagal sutartį), siuntėjas (V. Ž.), kanalas ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos).

- 2019 m. gegužės 27 d. 16.14.09 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 1100 Eur, mokėjimo detalės (Pagal sutartį), siuntėjas (V. Ž.), kanalas ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos) – 2019 m. gegužės 28 d. 10.24.03 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 500 Eur, mokėjimo detalės (Pagal sutartį), siuntėjas (V. Ž.), kanalas ((duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos).

- 2019 m. liepos 5 d. 16.01.13 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 1300 Eur, mokėjimo detalės (Avansas už BMW (duomenys neskelbtini)), siuntėjas (R. B.), kanalas ((duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos).

- 2019 m. liepos 11 d. 21.34.14 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 1500 Eur, mokėjimo detalės (Avansas už BMW (duomenys neskelbtini)), siuntėjas (R. B.), kanalas ((duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos).

- 2019 m. liepos 11 d. 21.34.14 val. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 5000 Eur, mokėjimo detalės (Avansas už BMW (duomenys neskelbtini)), siuntėjas (R. B.), kanalas ((duomenys neskelbtini)), operacijos tipas (įplaukos) (3 t., b. l. 98-100, CD su bankų sąskaitų išrašais 3 t., b. l. 103).

2024 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime dėl banko sąskaitos analizės nurodoma, kad atlikus E. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo analizę nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d. į nurodytą sąskaitą iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), buvo pervesta:

- operacijos suma (3000 Eur), operacijos pavadinimas (pagal sutartį 2019 m. spalio 14 d. Dėl (duomenys neskelbtini), mokėjimo 1 dalis iš 2, dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas G. L.),

- operacijos suma (1080 Eur), operacijos pavadinimas (pagal sutartį 2019-10-14 Dėl (duomenys neskelbtini), mokėjimo 2 dalis iš 2, dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas G. L.) (3 t., b. l. 101-102, CD su bankų sąskaitų išrašais 3 t., b. l. 103).

2023 m. kovo 20 d. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad antstolis A. N. pateikė informaciją apie vykdomą išieškojimą iš skolininko iš skolininko E. M. išieškotojui V. Ž. (2 t., b. l. 104-106).

2023 m. kovo 20 d. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad nurodyta, kad antstolis A. N. pateikė informaciją apie vykdomą išieškojimą iš skolininko iš skolininko E. M. išieškotojui A. U. (2 t., b. l. 108-109).

2023 m. kovo 8 d. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad antstolis M. D. pateikė informaciją apie vykdomą išieškojimą iš skolininko E. M. išieškotojui R. B. (2 t., b. l. 45-48).

G. P. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad antstolis G. P. vykdo dvi vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko E. M. išieškotojui G. L. (2 t., b. l. 36-43).

2023 m. kovo 8 d. pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad antstolis G. S. pateikė informaciją apie vykdomą išieškojimą iš skolininko E. M. išieškotojui M. V. (3 t., b. l. 29-32).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

BK 182 straipsnyje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Jeigu panaudojant apgaulę yra įgyjama turtinė nauda didesnė nei 900 MGL, tokiu atveju tokie priešingi teisei veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti Apgaulė pasireiškia turto savininkų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-11-628/2022)

Šioje baudžiamojoje byloje E. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule, sudarydamas patikimo verslininko įvaizdį, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų V. Ž., A. U., R. B., G. L., M. V. pasitikėjimu, nuslėpdamas nuo jų jau turimus įsiskolinimus kitiems asmenims, jis su minėtais asmenimis sudarė rašytines preliminarias transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo pargabenti iš užsienio transporto priemones, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. tęstiniais veiksmais apgaule savo naudai iš nukentėjusiųjų bendrai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 47 580 Eur sumą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. M. anksčiau užsiėmė transporto priemonių užsakymu ir parvežimu į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Tokia veikla užsiėmė neoficialiai. Byloje nėra ginčo, kad E. M. paėmė pinigus iš nukentėjusiųjų V. Ž., A. U., R. B., G. L., M. V. už automobilių įsigijimą (duomenys neskelbtini) aukcione ir pristatymą į (duomenys neskelbtini) bei, kai kuriais atvejais, remontą (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, dėl automobilių pargabenimo su nukentėjusiaisiais buvo sudaromos rašytinės sutartys. Byloje nėra ginčo, jog transporto priemonės nukentėjusiesiems taip ir nebuvo pristatytos, o pinigų E. M. savanoriškai negrąžino. Tokias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas kaltinamasis ir nukentėjusieji.

Pažymėta, jog BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Taigi sukčiavimo nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia. Todėl, nagrinėjamu atveju, byloje būtina nustatyti, kad E. M. įsipareigodamas užsakyti ir pristatyti automobilius iš (duomenys neskelbtini), sudarydamas rašytines sutartis, paimdamas pinigus iš nukentėjusiųjų ir ilgainiui automobilių nepristatydamas, veikė žinodamas, jog elgiasi nusikalstamai, norėjo taip elgtis ir sukelti savo tęstiniais veiksmais didelę žalą.

Kaltinamasis viso proceso metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusiųjų neapgaudinėjo. Paaiškino, kad automobilių jiems nepristatė, nes jį patį apgavo asmuo, su kuriuo jis dirbo šioje srityje – J., kuris iš jo paėmęs perduotus pinigus už nukentėjusiųjų automobilius, dingo ir dėl jam nežinomų priežasčių jų nepristatė. Teisme E. M. detaliai paaiškino savo veiklos, susijusios su automobilių pargabenimu iš (duomenys neskelbtini), veikimo modelį. Jis gaudavo aukciono prisijungimus per „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos atsiųsdavo J., kodai keitėsi kartą per kelis mėnesius. Turėdavo klientą, žinodavo, ko jis nori, pasiūlydavo automobilį, kartais klientas atsiųsdavo norimą variantą, bet dažniausiai siūlydavo jis. Sulaukęs aukciono dienos už automobilį statydavo pinigų sumą, jeigu pavykdavo įsigyti, jis krisdavo į krepšelį. Tame sąraše buvo daugiau automobilių, tai reiškia, kad kodu naudodavausi ne tik jis. Su klientais dažniausiai pasirašydavo sutartis ir jų nepasirašydavo tik išimtiniais atvejais. Pasirašius sutartį, gauni pinigus už automobilį būdavo arba pervedami į jo asmeninę sąskaitą, arba perduodami grynais ir jis juos perduodavo J.. Susitikdavo su minėtu asmeniu ir pinigus paduodavo grynais. Perduodavo tiek pinigų kiek reikalinga sumokėti už aukcioną ir už automobilio pargabenimą. Visada būdavo sutartyje nurodyta, iki kada sutarta pristatyti automobilį, tik jis mėgdavo pagrąžinti ir mėnesiu anksčiau rašydavo automobilio pristatymą, nes žinodavo, jog didesnė dalis vis tiek kantriai laukia ir didelių pretenzijų nereikš. Trumpesnio automobilio pristatymo termino nurodymo tikslas buvo gauti daugiau klientų. Sutartyje buvo nurodoma galutinė automobilio kaina su visomis papildomomis išlaidomis už organizacinius dalykus, mokesčius ir tais atvejais, kai automobiliai buvo remontuojami, jų taisymą. Po kiek laiko prisijungęs prie aukciono pamatydavo, jog už automobilius apmokėta ir tiesiog laukdavo automobilio. Paėmimas iš aukciono aikštelės, nuvežimas į uostą, pakrovimas, iškeliavimas laivu, muitinės procedūra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar dar kažkokioje šalyje vykdavo be jo, nes šiais organizaciniais dalykais rūpinosi J.. Be to, minėtas asmuo mokėjo dirbtinai mažinti automobilio kainas, kad sumokėtų mažesnius muitus ir mažesnius PVM mokesčius. Todėl parduodamų automobilių kainos būdavo itin patrauklios pirkėjams. 2017-2019 m. labai dažnai, kiekvieną mėnesį susitikdavo su J., perduoti pinigus grynais. Tuo laikotarpiu parvežė apie 150 automobilių. 2019 metais užsakytų automobilių srautas buvo labai didelis ir automobiliams pradėjus vėluoti jis neišgyvendavo, nes vėlavimas buvo įprastas dalykas. Inkriminuotus atvejus sieja tai, kad pinigai iš nukentėjusiųjų buvo paimti 5 mėnesių laikotarpyje, bet iš patirties, nebuvo minties, kad gali kažkas nepavykti. Veikloje pasitaikydavo ir nesklandumų – ne vieną kartą automobiliai vėluodavo, net iki pusės metų. Per ilgą laikotarpį, buvo išsiugdęs kantrybę, nes automobilių būdavo dešimtimis ir jeigu vieni strigdavo, kiti atkeliaudavo ir dėl to nesijaudino. Visgi, ilgainiui paaiškėjo, kad susirinkęs pinigus iš 5 nukentėjusiųjų J. dingo. Galvojo, jog jeigu ir nebus 5 automobilių, padengs iš savo lėšų. Negrąžino pinigų nukentėjusiesiems, nes automobilių nepristatė žymiai daugiau ir pinigų visiems neužteko. Dar yra ir kitų žmonių, kurie negavo automobilių, bet jis per tą laiką prispaustas turėjo pajamų ir dalį jų padengė. Pirmos nuojautos, jog automobiliai gali būti nepristatyti atsirado 2019 m. pabaigoje. Su asmenimis, kurių automobiliai vėlavo bendravo, perskambindavo jiems, aiškino automobilių vėlavimo aplinkybes, nors ir pats kartais jų nežinodavo. Visiškai įsitikino, jog nepavyks pristatyti automobilių iki 2020 m. pavasario. Skolos pradėjo kauptis nuo 2020 m. balandžio mėnesio, bet kai sudarinėjo sutartis su nukentėjusiaisiais buvo finansiškai pajėgus. Vėliausios (2019 m. lapkričio 7 d.) sutarties pasirašymo metu vėluojančių automobilių kiekis nesiekė 10 automobilių. Nors ir buvo problemų 2019 metais, veiklos nestabdė, nes sėkmingų sandorių kiekis buvo žymiai didesnis, nei nesėkmingų. Dėl didelio užimtumo keletą klientų buvo nukreipęs tiesiai J. ir tie klientai tuo laikotarpiu savo automobilius gavo, tai vis dar J. tikėjo. Jam nėra žinoma, kodėl automobiliai nebuvo pristatyti. Pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, nes jie kreipėsi į antstolius ar teismą dėl skolos priteisimo ar išieškojimo pagal pasirašytus vekselius. Pinigus grąžino tiems klientams, negavusiems automobilių, kurie kantriai palaukė ir niekur nesikreipė.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl automobilių užsakymų, sutarčių sudarymo, automobilių vėlavimo, E. M. nurodytų pasiteisinimų, skolų išieškojimo civiline tvarka (teisme arba tiesiogiai per antstolius), iš esmės patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti nukentėjusieji.

Teismas neturi pagrindo abejoti E. M. nurodyta versija, kad jis pats buvo apgautas asmens J., kuriam perduodavo pinigus už automobilių įsigijimą ir pargabenimą. Nors šio asmens tapatybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, tačiau du teisme apklausti liudytojai patvirtino tokio asmens egzistavimą. J. B. teisme nurodė, kad du kartus bendravo su asmeniu vardu J.. Matė, kaip E. M. pinigus nešė asmeniui, nurodė, kad būtent tas asmuo visas mašinas kuruoja. Liudytojas teigė priėjęs prie automobilio ir susipažinęs su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kalbančiu asmeniu, kuris prisistatė J. vardu. Pinigus E. M. vežė ir į (duomenys neskelbtini), o ten taip pat matė J.. Liudytojas R. J. nurodė, kad pažįsta J.. Per J. buvo daromi visi pirkimai, jis organizuodavo, turėjo prisijungimus. J. vaidmuo būdavo nupirkti automobilius, užsakyti ir surasti tinkamiausią, pasiteirauti ir tada suderinti nupirkimą ir transportą čia. E. M. atsakomybė buvo suderinti su klientais, suremontuoti automobilį, prisiimti visą atsakomybę ir atiduoti užsakovams. J. buvo susijęs su automobilių užsakymu ir parvežimu į (duomenys neskelbtini), o E. M. susijęs su tuo, kas vyko (duomenys neskelbtini) su parvežtu automobiliu. J. ir E. M. kartu dirbo 2018-2019 m. J. 2019 m. veikloje su automobiliais nebedalyvavo. J. būdavo, jog perduodavo grynuosius pinigus, dažniausiai vokeliuose. Nemažiau keleto tūkstančių ir po keletą kartų per mėnesį. Nors liudytojai buvo kviečiami kaltinamojo iniciatyva, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tiesą.

Teisme apklausti liudytojai L. B., P. B., P. S., J. B. nurodė, kad per E. M. sėkmingai yra įsigiję ne vieną automobilį. L. B. paaiškino, kad per E. M. 2019 m. kovą sėkmingai įsigijo automobilį. Antrą BMW automobilį pirko 2019 m. rudenį, kai sėkmingai susitvarkė su ankstesniu automobiliu. Pradėjo domėtis rinkos kaina tokių automobilių ir puslapyje ,,(duomenys neskelbtini)“ rado to paties automobilio aukciono skelbimą, už kurį jau buvo padavęs pinigus. Susisiekus su E. M., jis nurodė, kad jie pavėlavo sumokėti už automobilio pristatymą. Pasirašė tris vekselius ir visus pinigus atgavo. E. M. ir jo tėčiui buvo pargabenęs automobilį iš (duomenys neskelbtini), jie buvo pažįstami, todėl, galėjo būti, kad atgavo pinigus anksčiau už kitus. Liudytojas P. B. nurodė, kad E. M. tarpininkaudavo automobilių pardavimuose. Pagal dokumentus pirkdavo automobilį iš (duomenys neskelbtini) esančios kažkokios tarpininko įmonės. Pirmą automobilį pirko 2018 metais. Automobilio parvežimas ir remontas vėlavo. 2019 metų pradžioje pirko antrąjį automobilį, problemos su pirmu automobiliu nebuvo tokios rimtos, kad nesikreiptų dėl paslaugos antrą kartą. Trečią automobilį pirko 2019 m. pabaigoje prieš pat Covid. Su trečiu automobiliu – Ford (duomenys neskelbtini), prasidėjo didžiosios problemos, nes teko atsisakyti remonto. Iš E. M. reikalavo pinigų, kurie buvo sumokėti už neegzistuojančias detales. Dalį pinigų pavyko atsiimti. Automobilis buvo gautas, bet nebuvo suremontuotas. Liudytojas P. S. paaiškino, kad per E. M. pirko du automobilius – vieną 2013-2014 metais, o kitą 2018 m. liepą. Antras automobilis buvo pakankamai retas. Jo pargabenimas ir remontas labai užtruko, todėl automobiliu pradėjo naudotis tik 2019 metais. Nurodė, kad turėjo automobilio sekimo kodus, tai lokacija automobilio jam buvo žinoma. Kraštiniame uoste, automobilis užtruko apie 4 mėnesius, kol atvyko į (duomenys neskelbtini). Buvo gavęs nuotraukas iš uosto. Automobiliu naudojosi 4 metus, dabar jį parduoda. 2019 m. bandė pirkti motociklą per E. M.. Buvo pervedęs pinigus – apie 2000 Eur, pasirašęs sutartį, bet po kelių mėnesių jam pranešė, kad motociklo dokumentai netvarkingi ir jo nebus bei grąžino pinigus dalimis per 2-3 kartus. Liudytojas J. B. nurodė, kad su E. M. susipažino per G. G. ir iš jo 2017-2019 m. įsigijo 6-7 automobilius. Neturi jam jokių priekaištų dėl veiklos, visi automobiliai buvo pristatyti. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad E. M. užsiėmė automobilių parvežimu iš (duomenys neskelbtini) ir jo veiklos apimtys buvo didesnės, nei tik inkriminuotos nusikalstamos veikos atvejai. E. M. veikla pradėjo strigti 2019 m. antroje pusėje. Patvirtina kaltinamojo versiją, kad daliai asmenų, kurie tuo pačiu laikotarpiu negavo transporto priemonių, pinigai buvo grąžinami. Taip pat, nustatyta, kad dalis automobilių buvo sėkmingai pristatyti į (duomenys neskelbtini), net ir tuomet, kai buvo užsakyti 2019 metų pabaigoje (P. B. Ford (duomenys neskelbtini) atvejis), o tai patvirtina E. M. parodymus, kad daliai automobilių vėluojant, kita dalis sėkmingai būdavo pargabenama, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad ir kiti vėluojantys automobiliai bus pristatyti. Šios aplinkybės paneigia kaltinime inkriminuotą E. M. apgaulės elementą, kad jis sutartis sudarė ir įsipareigojo nukentėjusiesiems pargabenti automobilius iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys.

Teisme apklaustas liudytojas G. G. paaiškino, kad Su E. M. susipažino 2019. E. M. atveždavo jo tėčiui remontuoti mašinas įsigytas (duomenys neskelbtini) aukcionuose. Jis padėdavo savo tėčiui remontuoti automobilius. E. M. buvo atvežęs apie 10 ar daugiau automobilių. Baigė bendradarbiavimą prieš COVID-19, 2019 m. pabaiga, 2020 m. pradžia, nes E. M. buvo įsiskolinęs. E. M. pateikus nuotraukas apie taisytus automobilius, papildomai apklaustas G. G. atsakydamas į klausimus pagal pateiktas nuotraukas nurodė, kad didžioji dalis nuotraukose matomų automobilių buvo atvežti remontuoti E. M. 2017 – 2019 metais. Liudytojas R. J. nurodė, kad anksčiau dirbo pas E. M. prie (duomenys neskelbtini), bet padėdavo ir su automobiliais. E. M. per mėnesį parveždavo bent keletą automobilių. Padėti su automobiliais nustojo 2019 m. Nebuvo taip, kad veikla pradėjo strigti, tiesiog baigėsi. Šių liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad E. M. automobilių pargabenimo veiklos mąstai buvo pakankamai dideli. Taigi darytina išvada, kad E. M. veiksmuose nebuvo tikslo pasisavinti iš penkių nukentėjusiųjų paimtus pinigus, automobiliai nebuvo pristatyti ne siekiant apgaulės būdu pasipelnyti, o dėl nesėkmingai susiklosčiusių verslinės veiklos aplinkybių, neįvertintų verslo rizikų, ydingos verslo praktikos.

E. M. nebuvo įregistravęs jokio verslo, o savo veikla užsiėmė neoficialiai, įvardijo tai, kaip hobį, kuris padėdavo užsidirbti. Užsiimdamas šia veikla nemokėjo jokių mokesčių. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad verslo, kaip ekonominės, socialinės veiklos, samprata bendrąja prasme nėra apribota formaliais registracijos, formos ir panašiais reikalavimais. Asmuo, kuris verčiasi verslu jo neįregistravęs, nemokėdamas mokesčių ir t. t., atsako teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau savo esme, santykio su kita šalimi (pirkėju, paslaugos gavėju, debitoriumi) pobūdžiu tai gali būti laikoma verslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022). Pagal byloje nustatytas aplinkybes byloje nagrinėjama veikla buvo reikšmingas E. M. pajamų šaltinis, jis ja vertėsi ilgą laiką ir pakankamai intensyviai, todėl jo veikla gali būti vertinama kaip užsiėmimas verslu.

Pateiktame kaltinime inkriminuota, kad E. M. panaudota apgaulė, be kita ko, pasireiškė patikimo verslininko įvaizdžio sudarymu. Asmens reputacija, jo įvaizdis yra neatsiejami nuo konkretaus asmens, tam tikra informacija apie asmenį yra žinoma ir tiesiogiai su juo nebendraujantiems, nesusijusiems aplinkiniams. Susikūręs pozityvų savo įvaizdį asmuo gali turėti iš jo tiesioginės naudos. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusieji ir liudytojai kreipdamiesi į E. M. dėl automobilių įsigijimo ir sudarydami sutartis, taip elgėsi, ne dėl kaltinamojo susikurto apgaulingo patikimo verslininko įvaizdžio, o dėl ankstesnės jų pačių ar jiems pažįstamų asmenų teigiamos patirties, su E. M. teikiamomis paslaugomis. Kadangi automobiliai būdavo realiai atvežami ir pristatomi, tai asmenims kėlė pasitikėjimą. Nukentėjusysis V. Ž. nurodė, kad pasitikėjo E. M., sudarė gerą įvaizdį, nors automobilis vėlavo, bet jis atsiųsdavo numerius ir pagal numerius matė, kad viskas yra gerai. Pasitikėjimą lėmė, kad automobiliai realiai buvo. Rekomendavo E. M. paslaugas A. U.. Nukentėjusysis A. U. nurodė, kad matė, jog V. Ž. važinėja su iš E. M. įsigytu automobiliu ir tai sukėlė jam pasitikėjimą. Su E. M. buvo susitikęs tik kartą, praktiškai nebendravo, ir viską tvarkė per V. Ž., kuris buvo kaip tarpininkas. R. B. nurodė, pasitikėjimą nulėmė ankstesni sėkmingi sandoriai. G. L. nurodė, kad jo apsisprendimui kreiptis į E. M. turėjo įtakos, jog jo kolegai pavyko kelis automobilius įsigyti iš E. M. ir viskas buvo be rūpesčių. M. V. nurodė, kad pasitikėjo draugo G. L. rekomendacija, nors pats G. L. dar nebuvo anksčiau turėjęs reikalų su E. M.. Nukentėjusieji ir liudytojai, kurie turėjo ankstesnės patirties su E. M. ir jo teikiamomis paslaugomis nurodė, kad nors ankstesni automobilių įsigijimo atvejai turėjo trikdžių, tačiau jie nebuvo tokie reikšmingi, kad sudarytų priežastį į E. M. nesikreipti pakartotinai. Taigi ankstesnė pozityvi nukentėjusiųjų ar jų pažįstamų patirtis dėl E. M. teikiamų paslaugų, suformavo pasitikėjimą, kad automobiliai pagal sudarytas sutartis bus pristatyti. Nukentėjusieji, kreipdamiesi į nuteistąjį, tikėjosi gauti tokias pat paslaugas, kaip anksčiau gavo jie patys ar kiti asmenys.

Teismų praktikoje apibrėžiama, kad vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną paslaugą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-895/2016, 2K-188-719/2018, 2K-71-976/2022, 2K-6-976/2023). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra reikšmingų duomenų, kad E. M. sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais iš anksto planavo automobilių nepargabenti, o pinigus pasisavinti ar panaudoti kitoms reikmėms. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų perduotų piniginių lėšų E. M. nepanaudojo pagal sutartyje nurodytą paskirtį – automobiliams įsigyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kelta versija, kad E. M. gautus pinigus pralošė, tačiau tokia informacija nepasitvirtino (3 t., b. l. 129-149). Kaip minėta, teismų praktikoje, piktnaudžiavimo pasitikėjimu atvejais, suformuota, kad kaltininkas suklaidina nukentėjusįjį dėl savo ketinimų, nes iš anksto nesiruošia suteikti sutartą paslaugą ar kitą analogišką materialinį atlygį. Tokia apgaulės panaudojimo forma (išankstinio žinojimo, kad savo įsipareigojimų nevykdys) kaltinime E. M. inkriminuota per aplinkybę, kad piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu E. M. nuo jų nuslėpė jau turimus įsiskolinimus kitiems asmenims.

Teisme nukentėjusieji paaiškino, kad sudarant sutartis dėl automobilių įsigijimo, E. M. apie savo turimas skolas jiems nieko nenurodė. Jeigu būtų žinoję apie jo įsiskolinimus, sutarčių nebūtų pasirašę. Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-648/2016 ir kt.). Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad valstybinis kaltintojas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu turėjo tokių didelių skolų, kurios lemtų jo nemokumą, apie kurį sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais turėjo teisinę pareigą pranešti ir kurias jis nuslėpė.

Prokurorė baigiamojoje kalboje rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. duotų parodymų dalimi (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio 12 lapas), kad „skolos susidarė nuo 2018 m., siekė 200 000 Eur. Nei viena suma nesusijusi su (duomenys neskelbtini). Skolos buvo susijusios su fiziniais asmenimis. Buvo pradėtos antstolių bylos“. Visgi, pažymėtina, kad šiuos parodymus kaltinamasis davė, kai byla buvo nagrinėjama teisme 2022-2023 metais – jau po visų įvykių tiek nagrinėjamoje byloje, tiek byloje, kurioje buvo pripažintas kaltu. E. M. tiesiogiai nenurodė, kad visos skolos susidarė dar 2018 metais, t. y. prieš analizuojamos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Išanalizavus byloje pateiktus banko išrašus (CD laikmenoje), nustatyta, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-2019 metais antstoliai atliko 4 išieškojimus, viso apie 5 800 Eur sumai. Banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2018-2019 metais antstoliai atliko 3 išieškojimus, viso apie 1770 Eur sumai. Banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2018-2019 metais antstolių išieškojimų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2019 m. spalio 10 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo 15 000 Eur, tai patvirtina, kad asmuo reikšmingų skolų negalėjo turėti, nes bankas įvertinęs, kad E. M. yra mokus, skolino jam lėšas.

Duodamas parodymus teisme, šios bylos nagrinėjimo metu, E. M. paaiškino, kad 2018-2019 metais veikė sėkmingai. Užsiėmė ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gavo 400 000 Eur pajamų, turėjo turto daugiau nei už 400 000 Eur. Turėjo tvirtą finansinį pagrindą, buvo įsitikinęs, kad nepristačius kelių automobilių pinigus galėtų grąžinti iš savo lėšų. Kai sudarinėjo sutartis su nukentėjusiaisiais buvo finansiškai pajėgus. Skolos pradėjo kauptis nuo 2020 m. balandžio mėn. Siekdamas pagrįsti savo poziciją, kaltinamasis teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašus, kuriuose matyti, kad į jo banko sąskaitą 2018-2019 metais buvo gautos reikšmingos pinigų sumos. Išrašuose matyti, kad mokėjimų paskirtis yra pagal sutartis, už paslaugas ar paskolos grąžinimai. 2018-2019 m. į E. M. sąskaitą pervedama viso apie 386 839 Eur. Teisme kaltinamasis paaiškino, kad išrašuose atsispindi gautos pajamos iš (duomenys neskelbtini) verslo. Dėl šių (duomenys neskelbtini) paslaugų ir gautų pajamų teisėtumo, teismui nekyla abejonių, nes kitoje byloje, kurioje E. M. buvo nuteistas už sukčiavimą susijusį su (duomenys neskelbtini) verslu, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis 2020-2021 metai. Sutiktina, kad pačios savaime, išrašuose nurodomos įplaukos neįrodo E. M. geros finansinės padėties, tačiau kaltinamojo paaiškinimai apie skolas, susidariusias nuo 2020 metų, atitinka byloje pateiktus rašytinius dokumentus pateiktus antstolių. Antai, 2020 m. rugsėjo 28 d. antstolio padėjėjos E. A. atsakyme dėl E. M. atžvilgiu vykdymų išieškojimų nurodyta, kad E. M. atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomos 29 vykdomosios bylos, kurios visos pradėtos vykdyti 2020 metais (t. 1, b. l. 56). Tokias aplinkybes patvirtina ir 2021 m. kovo 3 d., 2021 m. kovo 25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai, kuriuose matyti, kad vykdomųjų bylų numeriai yra su 2020 metų indeksu (1 t., b. l. 60-62, 65-67). Taigi byloje yra duomenys, kad E. M. turėjo reikšmingų skolų 2020 metais, t. y. jau po analizuojamų veikų padarymo. Visgi, duomenų apie E. M. 2019 metais turėtas ir nukentėjusiesiems neatskleistas skolas, byloje nėra. Priešingai, pagal vykdomųjų bylų duomenis ir chronologinį eiliškumą matyti, kad nukentėjusiųjų pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo, buvo vieni pirmųjų pateiktų antstoliams 2020 m. pirmoje pusėje, todėl tai atitinka kaltinamojo parodymus, kad skolos pradėjo kauptis 2020 metų pradžioje. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad E. M. siekdamas apgaulės įtakoje įgyti nukentėjusiųjų turtą nuslėpė nuo jų turimus įsiskolinimus kitiems asmenims, nes duomenų, apie ankstesnius kaltinamojo įsiskolinimus, byloje nėra.

Pažymėtina, kad civilinės sutarties ar susitarimo sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties ar susitarimo buvimą, nustatyti jų šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7-152-895-2019, 2K-105-295/2021). Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties ar susitarimo sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021). Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-895/2018). Nagrinėjamu atveju, visi nukentėjusieji, savo interesus, dėl netinkamai vykdytų automobilių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, gynė civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nukentėjusysis R. B. su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir 2020 m. balandžio 15 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 8 d.). 2020 m. gegužės 20 d. R. B. išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl skolos priteisimo (2 t., b. l. 48), su kuriuo R. B. kreipėsi į antstolį. Nukentėjusysis G. L. su E. M. pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 2020 m. balandžio 15 d. ir 2020 m. balandžio 17 d. (2 t., b. l. 39, 41), kurie buvo pateikti notarui ir išduoti vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu antstoliai pradėjo skolos išieškojimą iš E. M. (2 t., b. l. 36, 38, 40). Nukentėjusysis M. V. į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi su pareiškimu dėl skolos, baudos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. priėmė teismo įsakymą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo tenkino M. V. pareiškimą ir nutarė išieškoti iš E. M. prašomas sumas (teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d.) (3 t., b. l. 31). Teismo įsakymo pagrindu buvo kreiptasi į antstolius ir pradėtas skolos išieškojimas iš E. M.. Nukentėjusieji V. Ž. ir A. U., analogiškai kaip ir G. L., su E. M. pasirašė neprotestuotinus vekselius, kurie buvo pateikti notarui ir išduoti vykdomieji dokumentai 2020 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d., kurių pagrindu antstoliai pradėjo skolos išieškojimą iš E. M. (2 t., b. l. 132).

Ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinėjant teisme pagrindinis nukentėjusiojo M. V. ir jo atstovo bei kitų nukentėjusiųjų išsakytas argumentas, dėl E. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, buvo aplinkybė, kad kaltinamasis nėra gražinęs perduotų pinigų ir atlyginęs susidariusių skolų, o dėl jo turimų skolų kiekio ir finansinės padėties nėra galimybės skolų išieškoti kitomis priemonėmis. Nukentėjusieji paaiškino, kad į juos kreipėsi advokato padėjėjas G. Š. ir paragino prisidėti prie kolektyvinio pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo E. M.. Po to atsirado bendras ieškinys, kuris jungė visus nukentėjusiuosius, o kadangi per antstolius atgauta suma buvo tik nedidelė priteistos skolos dalis, prisijungė į bendrą pareiškimą tikintis atgauti pilną sumą arba bent jau dar dalį sumos. Iš tokios nukentėjusiųjų pozicijos matyti, kad civilinio proceso tvarka iš E. M. nepavykus prisiteisti visų skolų, nukentėjusieji į teisėsaugą kreipėsi su pareiškimu tikėdamiesi, kad baudžiamojo proceso metu pavyks greičiau ir efektyviau atgauti visą arba didesnę dalį skolos. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011). Šiuo atveju, matyti požymių, kad baudžiamoji teisė pasitelkiama kaip priemonė daryti spaudimą skolininkui. Baudžiamoji teisė negali tapti juridinių faktų ginčijimo ar keršto siekimo priemone.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (kasacinės nutartys Nr. 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021). Civiliniai teisiniai santykiai yra tada, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinė nutartis Nr. 2K-139-719/2022). Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai nebuvo imituojami, nes sudarytos rašytinės, preliminarios transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nurodyta pakankamai griežta atsakomybė pardavėjui (E. M.) už sutarties sąlygų pažeidimus – vėlavimą pristatyti automobilius, apibrėžti reikšmingo dydžio delspinigiai ir baudos. Iš V. Ž. parodymų duotų teisiamajame posėdyje, šios sutarties sąlygų neįvykdymo pasekmės įtrauktos paties E. M. iniciatyva. Šių sutarčių pagrindu, jų neįvykdžius susidariusios skolos yra išieškomos.

Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Ši sąlyga yra susijusi su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020, 2K-155-719/2022, Nr. 2K-261-489/2024). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad E. M. sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių. Visos sutartys su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos raštu, pateikiant tikrus duomenis apie pardavėją, nefiksuoti jokie dokumentų klastojimo atvejai, todėl be teisėsaugos pagalbos buvo įmanoma surasti ir identifikuoti sutartį pažeidusią šalį. Byloje nėra duomenų, kad E. M. tyčia tapo nemokus. Kaip nustatyta, analizuojamu laikotarpiu, E. M. reikšmingų skolų, lemiančių jo nemokumą, neturėjo. E. M. sunki finansinė padėtis susidarė jau po inkriminuotų veikų padarymo, kai sutrikus vystytam verslo modeliui, atsirado daug neįvykdytų sutarčių ir nusivylusių klientų bei vienu metu (kai nebuvo pristatytas didesnis kiekis automobilių) susidariusių skolų kiekiui. Kaltinamasis nevengė nukentėjusiųjų, nesislapstė, o priešingai palaikė kontaktą su asmenimis, pasirašė vekselius, neginčijo teismo priimtų sprendimų dėl skolos, tokiu būdu bendradarbiaudamas siekiant atlyginti padarytą žalą, kurios dalis pagal vykdomuosius dokumentus išieškota iš E. M. turto.

Iš antstolių pateiktų dokumentų (išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų, patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo) matyti, kad dalis skolų buvo išieškotos iš E. M. turto. 2021 m. kovo 3 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 15 840 Eur; 2021 m. kovo 8 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 2439,91 Eur; 2021 m. kovo 25 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 26 500 Eur; 2021 m. kovo 26 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 3 473,22 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 173 150 Eur (iš jų virš 100 000 Eur AB (duomenys neskelbtini) bankui); 2021 m. gegužės 17 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 6 000 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas išieškota 1 174,85 Eur (2 t., b. l. 50-178). E. M. teigimu skolos grąžintos pardavus jo nekilnojamąjį turtą – namą (iš lėšų likusių po to, kai buvo grąžinta paskola bankui), turėtus žemės sklypus bei kitą turtą. Pažymėtina, kad šio turto E. M. niekam neperleido ir kitaip nepaslėpė – nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas apsunkinti kreditorių galimybes atkurti pažeistas teises. Vien tai, kad kaltinamojo turto neužteko visoms skoloms padengti, neleidžia teigti, kad neįvykdytais sandoriais susidariusios skolos yra nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi darytina išvada, kad tarp E. M. ir nukentėjusiųjų V. Ž., A. U., R. B., G. L., M. V. sudarytos rašytinės preliminarios transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys ir iš to kylantys teisiniai santykiai atitinka civilinius teisinius santykius ir nesudaro pagrindo išvadai, kad sutartys su asmenimis buvo sudaromos turint išankstinį tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. piktnaudžiaudamas pasitikėjimu nuslėpė nuo nukentėjusiųjų jau turimus įsiskolinimus kitiems asmenims. Taip pat, nebuvo neginčijamai nustatyta, kad sudarydamas rašytines preliminarias transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis su nukentėjusiaisiais, E. M. iš anksto žinojo, kad savo įsipareigojimų nevykdys ir siekdamas finansinės naudos, veikė nusikalstamai, apgaule pasisavindamas pinigines lėšas (veiksmuose nenustatytas būtinasis kaltės požymis – tiesioginė tyčia). Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, neįrodžius visų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, E. M. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Šioje baudžiamojoje byloje R. B. pateikė 18 000 Eur civilinį ieškinį, A. U. pateikė 6 694,39 Eur civilinį ieškinį, V. Ž. pateikė 8785,49 Eur civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visų sudėties požymių, t. y. kaltės, civiliniai ieškiniai, pareikšti E. M. atžvilgiu, paliktini nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo M. V. atstovo advokato padėjėjo G. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su bankų sąskaitų išrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B., A. U., V. Ž. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

M. V. atstovo advokato padėjėjo G. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su bankų sąskaitų išrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis