Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-16-543/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-11-10Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2017-06-28Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-29Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-01Kauno apygardos teismas
  6. T-16-543/2020Nutartis · 2020-01-07Alytaus apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-20Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-16Kauno apygardos teismas
  9. T-47-300/2022Nutartis · 2022-09-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
T-16-543/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66184-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-16-543/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66184-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 7 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 5 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį V. K. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Turi įgijęs darbinės patirties, dirbo būdamas laisvėje, šiuo metu taip pat dirba pagal individualios veiklos pažymą statybų sektoriuje. Turi įgijęs kelias specialybes, kurios, tikėtina, padės susirasti darbą laisvėje, šiuo metu dar mokosi ir (duomenys neskelbtini). Toks nuteistojo užimtumas leidžia manyti, kad nuteistasis prasmingai leidžia savo laiką, siekia įgyti papildomų įgūdžių, taip pat užsidirbti pinigų savo ir šeimos išlaikymui. Vykdomųjų raštų nuteistojo vardu negauta, įsiskolinimų jis neturi, tai, tikėtina, neapsunkins jo integracijos į visuomenę laisvėje. Nors anksčiau nuteistasis bendraudavo su nusikalsti linkusiais asmenims, o tai sudarydavo sąlygas įsitraukti į nusikaltimų vykdymą, šiuo metu nuteistasis suvokia, kad tai buvo viena iš priežasčių, kuri lėmė jo nusikalstamumą ir sąmoningai vengia tokių asmenų, nutraukė ryšius su ankstesniais draugais bei pažįstamais, dariusiais jam neigiamą įtaką. Nors byloje yra informacijos apie tai, kad nuteistasis yra vartojęs narkotinių medžiagų iš kanapių, tačiau jis pats teigia, kad psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi, bausmės atlikimo metu nėra užfiksuota vartojimo atvejų. Palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, trumpalaikių išvykų metu grįžta pas sužadėtinę ir neseniai gimusį sūnų. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, turi išsikėlęs aiškius ateities tikslus, žino žingsnius jiems įgyvendinti. Nuteistasis turi tris nuobaudas, tačiau šiuo metu jos negalioja, yra gautos bausmės atlikimo pradžioje, yra skatintas šešis kartus, o tai rodo teigiamą pokytį nuteistojo elgesyje bei nuostatose. Nuteistasis dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse bei savanoriškose veiklose. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema - 35 balai; nuo paskutinio vertinimo rizika sumažėjo 2 balais, o nuo pirminio vertinimo viso bausmės atlikimo metu rizika ženkliai ir nuosekliai žemėjo: nuo 73 balų iki 35 balų. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis V. K. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. kovo 20 d. Šiuo metu bausmę jis atlieka Pusiaukelės namuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte - numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki dabar nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 27 d. dirba pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (nekilnojamojo turto agentūrų veikla, statybų plėtra), yra šešis kartus paskatintas. Nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, laisvėje turės pastovią gyvenamąją vietą, atlikdamas bausmę dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse bei savanoriškose veiklose. Tai nuteistąjį palankiai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema - 35 balai (pagal OASys), tačiau itin artima vidutinei (41-99 balai), iš jų 20 – statiniai balai, 15 – dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis dar gali pakeisti savo teigiamu elgesiu; rizika tik šiek tiek sumažėjo, ankstesnio vertinimo metu ji buvo 37 balai. Nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas 2 balais, lyginant su ankstesnio svarstymo metu nustatyta rizika, nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo elgesio korekcijos teigiama linkme. Šiuo atveju akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo daroma pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas iš viso tris kartus už šiurkščius nusižengimus (nurodymų nevykdymą, turėjimą ir naudojimąsi modemu ir sim kortele). Toks nuteistajam paskirtų drausminio poveikio priemonių skaičius sudaro pagrindą spręsti, kad jo elgesio korekcija yra nepakankama, nes, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms. Nors šiuo metu visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos yra negaliojančios, bet drausmės pažeidimų pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu vertinti kaip nepriekaištingą. Tai, kad nuteistasis yra 6 kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, taip pat negali būti sureikšminta, nes kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti jauname amžiuje, įvykdyti smurtiniai nusikaltimai, būdingas nusikaltimų modelis); mąstymas ir elgesys (impulsyvus elgesys, stokoja veiksnių, lėmusių jo nusikalstamumą, įžvalgos). Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. K. elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į turimų problemų sprendimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, dabar atlieka bausmę ir už du smurtinius (nesunkų ir apysunkį) nusikaltimus bei vieną sunkų nusikaltimą - neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad nuteistojo ankstesni smurtiniai nusikaltimai yra kriminogeninis veiksnys. Teismas kritiškai vertina Komisijos padarytas išvadas, kad nuteistasis geba keistis teigiama linkme, nes iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis laisvalaikiu bendraudavo su nusikaltimus darančiais, nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais žmonėmis, tad susidarydavo sąlygos įsitraukti į nusikaltimus. Nusikaltimą įvykdė su bendrininkais. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis teigė narkotikų niekada nevartojęs, tačiau Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte be kita ko buvo nurodyta, kad V. K. diagnozuojamas (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad nuteistasis nėra atviras ir sąžiningas bei sąmoningai siekia nuslėpti turimą narkotinių medžiagų vartojimo problemą, kas gali tapti kliūtimi jo sėkmingai integracijai laisvėje. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo pradžioje prisilaikė nuteistųjų kriminalinės subkultūros, jo elgesyje yra pasireiškęs impulsyvumas, smurtinius nusikaltimus jis įvykdė negalvodamas, reaguodamas į susiklosčiusias aplinkybes ir nesusimąstydamas apie galimas pasekmes, taip pat jis yra elgęsis agresyviai spręsdamas ankstesnes konfliktines situacijas laisvėje, yra praradęs savitvardą. Nuteistasis nemano, kad turėjo ar turi kokių nors problemų, su kuriomis pats negalėtų susidoroti, vertindamas savo smurtinius poelgius atsakomybę paskirsto tiek sau, tiek nukentėjusiesiems, atlaidžiai vertina nusikaltimus, susijusius su narkotikais iš kanapių, mano, kad už juos turėtų būti skiriamos švelnesnės bausmės.

Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo likę atlikti 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, tam, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus tokiai didelei neatliktos bausmės daliai, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą. Taip pat, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, teismas sprendžia, kad V. K. pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, nėra akivaizdžiai ženkli. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis V. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja I. K.