Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-708-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
1S-708-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66184-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-708-317/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66184-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K.

1.1. nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

1.2. Be to, jis nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. K. paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Taip pat V. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nuteistajam V. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 1 d.

3. Komisija 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka vienos iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. V. K. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi jis, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nesilaikė subkultūros tradicijų, dirbo ir niekada nevengė darbo, perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus, sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus. Šeimą lanko kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, o važinėti į (duomenys neskelbtini) yra labai brangu. Taip pat pažymi, jog šeimą išlaiko tik jis. Nurodo, jog taip gyventi yra labai sunku, nes pinigų trūksta. Teigia, jog labai myli savo šeimą, yra laimingas tėtis, supratęs, jog be nusikaltimų gyvenimas yra labai gražus, o šeima pati brangiausia.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir sunkumą, ankstesnius teistumus bei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, konstatavo apylinkės teismas.

8. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Teismas suabejojo sėkminga nuteistojo reintegracija į visuomenę, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neginčijamai manyti, kad nuteistasis laisvėje oficialiai įsidarbins ir disponuos vien teisėtu būdu įgytomis lėšomis, bei neatnaujins ryšių su kriminalinį elgesį praktikuojančiais asmenimis. Teismas taip pat pažymėjo, jog V. K., iki bausmės atlikimo, turėjo problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau jo asmens byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ši problema būtų išspręsta. Skundžiamoje nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys, jog nuteistasis, vertindamas savo smurtinius poelgius, atsakomybę paskirsto tiek sau, tiek nukentėjusiesiems, kas rodo, jog jis linkęs pateisinti save, sumenkinti savo atsakomybės dalį. Be to, apylinkės teismas nurodė ir tai, kad nors nuteistasis ir teigia, kad nepateisina nusikaltimų ir nesilaiko kriminalinės subkultūros, tačiau jis pakankamai atlaidžiai vertina nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotikais iš kanapių. Teisėjų kolegijos nuomone, visas skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai laikė sudarančiomis pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vis dar turėtų būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Pastebėtina, jog jų savo skunde neginčija ir pats nuteistasis.

9. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be kitų aplinkybių, yra sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju, V. K., net ir vykdančiam individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi išimtinai tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai - ankstesni teisės pažeidimai bei mąstymas ir elgesys. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo mąstysenos bei elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors vienas iš kriminogeninių veiksnių - ankstesni teisės pažeidimai, yra statinis (nekintantis), kadangi jis apima praeityje įvykusius, su V. K. nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, tačiau likusį kriminogeninį veiksnį, toliau vykdydamas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas atitinkamose pataisos namų organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, nuteistasis neabejotinai gali panaikinti.

10. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, kriminogeninis veiksnys mąstymas ir elgesys V. K. nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis, vertindamas savo smurtinius poelgius, atsakomybę paskirsto tiek sau, tiek nukentėjusiesiems, tuo tarpu, vertindamas kitas nusikalstamas veikas, nesureikšmina savo priimto sprendimo, tiesiog mano, kad nebekartos ankstesnių klaidų, nes nenori taip elgtis. Nustatant šį kriminogeninį veiksnį, atsižvelgta ir į tai, jog nuteistasis stengiasi negalvoti apie galimus sunkumus ateityje, mano, kad pats suras jų sprendimo būdus tuomet, kai reikės, o iš anksto jiems ruoštis nereikia. Toks nekritiškas nuteistojo požiūris į įvykdytas nusikalstamas veikas, savo paties apsisprendimo nusikalsti sumenkinimas, įvertinus ir tai, kad jis nė nesistengia galvoti apie galimus sunkumus jam būnant laisvėje, optimistiškai tikėdamasis, jog su problemomis sugebės susidoroti, kai jos užklups, leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja tikimybė, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis gali ir toliau nusikalstamai veikti. Šią išvadą taip pat sustiprina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog V. K. praeityje nusikalsti paskatino buvimas nusikalstamą gyvenimo būdą vedančių žmonių rate, tačiau nuteistasis visų ryšių su laisvėje buvusiais bendrininkais nėra nutraukęs. Nors nuteistasis tvirtina, jog nuo neigiamos draugų įtakos yra atsiribojęs, tačiau pažymėtina, jog tai yra tik niekuo nepagrįsti paties nuteistojo teiginiai.

11. Pastebėtina ir tai, kad V. K. bausmę, be kita ko, atlieka už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau jis iki šiol atlaidžiai vertina nusikaltimus, susijusius su narkotikais iš kanapių. Neabejotina, kad šią nusikalstamą nuteistasis įvykdė siekdamas finansinės naudos. Tai rodo, jog, būdamas laisvėje, savo poreikiams patenkinti reikalingų piniginių lėšų nuteistasis nesugebėjo gauti vien teisėtu būdu. Pastebėtina, jog iki bausmės atlikimo pradžios V. K. nebuvo sukūręs šeimos, tuo tarpu dabar turi tiek sutuoktinę, tiek sūnų, kuriuos, kaip nurodo pats, išlaiko tik jis. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo finansinė situacija, jam išėjus iš pataisos įstaigos, bus gerokai sudėtingesnė, nei prieš bausmės atlikimą. Nepaisant to, jokių duomenų, kad nuteistasis stengtųsi, dar būdamas pusiaukelės namuose ir turėdamas galimybę savaitgaliams grįžti į namus, ieškotis galimybių įsidarbinti laisvėje, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Įvertinus tai, kas išdėstyta šios nutarties 10-11 punktuose, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistasis galimas finansines problemas, būdamas laisvėje, spręs vien teisės normoms neprieštaraujančiomis priemonėmis, o esant tokioms abejonėms, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas.

12. Kaip jau minėta, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, atkreipė dėmesį ir į nuteistojo padarytus pataisos namų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Apylinkės teismas nurodė, jog V. K. bausmės atlikimo metu buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka už itin grubius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai, jų pobūdis neleidžia nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, padaryti pažeidimai leidžia spręsti ir apie V. K. neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, dėl ko kyla pagrįstų abejonių jo galimybėmis vykdyti lygtino paleidimo atveju jam teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus ar bendruosius probuojamiems asmenims nustatytus reikalavimus.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, geriausiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis. Iš V. K. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma žema, tačiau artima vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 37 balai pagal OASys metodiką. Be to, beveik pusę šių balų (17) sudaro dinaminiai, t. y. kintantys, veiksniai. Pastebėtina ir tai, jog nuo 2019 m. sausio 2 d. atlikto V. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas pakito labai nežymiai – vos 4 balais. Toks pokytis, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro net 17 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad pastaruoju metu jokia reali V. K. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima.

14. Tokių išvadų kontekste V. K. skundo argumentai, kad jis, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nesilaikė subkultūros tradicijų (šis nuteistojo teiginys netgi nevisiškai atitinka socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, kadangi joje nurodoma, kad bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis prisilaikė nuteistųjų kriminalinės subkultūros), dirbo, o perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus, sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, ar tai, jog nuteistajam savaitgaliais reikia grįžti į namus (duomenys neskelbtini), kas sukelia jam papildomas išlaidas, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Pažymėtina, jog visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, visuomenės apsaugą tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su nuteistojo šeiminiais, socialiniais ryšiais.

15. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visus aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar visuotinai pripažįstamus teisės principus, nėra jokio pagrindo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė