Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-512-919/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
1S-512-919/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66184-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-512-919/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66184-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 1 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis V. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę daugiau nei du metus atlieka (duomenys neskelbtini), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (31 balas), rizikos balas yra sumažėjęs daugiau nei du kartus (buvo 73 balai), galiojančių drausminių nuobaudų neturi.

5.2. Nuteistojo nuomone, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio nuostatomis aiškiai atribojo, jog Komisija kolegialiai sprendžia subjektyvų klausimą ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, o tuo tarpu teismas sprendžia objektyvų klausimą ar Komisijos priimtas nutarimas yra teisėtas (ar išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos įstatymo sąlygos). Klausimą ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals Komisija yra išsprendusi priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Akivaizdu, kad teismas negali nei dubliuoti Komisijos darbo, nei kvestionuoti jos nuomonės, nes tokie įgaliojimai teismui nėra suteikti įstatymu. Teismas negali spręsti ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, nes tai teismas privalo preziumuoti.

5.3. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina absoliutų diskriminacijos draudimą - jokių išimčių šiam draudimui nėra, diskriminavimas negalimas jokiomis aplinkybėmis. Skundo autoriaus nuomone, šiuo atveju Alytaus apylinkės teismas atvirai jį diskriminuoja, nes būtent Alytaus apylinkės teismas ne kartą yra taikęs lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos asmenims, kurie kelis kart blogiau charakterizuojami nei V. K.. Be to, Alytaus apylinkės teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Šiuo atveju Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ypatingą dėmesį skyrė V. K. padarytam nusikaltimui, už kurį būtent atlieka laisvės atėmimo bausmę.

5.4. Skunde pažymima, kad Alytaus apylinkės teismo nutartis neatitinka privalomų oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų, kad baigiamasis teismo aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Šiuo atveju, skundžiamoje nutartyje yra tik aprašomoji ir rezoliucinė dalys, bei nemotyvuoti samprotavimai apie nuteistojo asmenį, kas negali būti laikoma motyvuojamąja nutarties dalimi BPK 360 straipsnio prasme. Be to, skunde nuteistasis pažymi, jog lygtinio paleidimo klausime vadovautis Europos Tarybos rekomendacija Rec(2003)22 yra ne rekomenduojama, o privaloma, nes Lietuvos Respublika yra Europos Tarybos nare, stojimo į šią tarptautinę organizaciją sutartimi prisiėmusia atitinkamus įsipareigojimus, be to Lietuvos Respublikos Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis nustato visų tarptautinių sutarčių nuostatų viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Rec(2003)22 patvirtina nuteistojo teisę ir sukuria teisėtus lūkesčius, kad Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Akcentuotina, kad šie reikalavimai ne tik privalo būti minimalūs, bet taip pat privalo būti aiškūs ir tikslūs, o galimas kalinio neatitikimas šiems minimaliems reikalavimams privalo būti įrodytas. Pirmosios instancijos teismas, kuriam BPK 360 straipsnio nuostatomis pavesta tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą, ėmęsis kvestionuoti Komisijos nutarimo pagrįstumą, skundžiamoje nutartyje neįvardino nei aiškių ir tikslių minimalių reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad V. K. tokių reikalavimų galimai neatitinka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 dalį ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. K. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, visų pirma, pagrįstai atsižvelgė, kad V. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema (31 balas) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai, turintis ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, išskiriami du – ankstesni teisės pažeidimai (nusikaltimai pradėti daryti gana jauname amžiuje, smurtiniai nusikaltimai, būdingas nusikaltimų modelis), mąstymas ir elgesys (impulsyvus, stokoja veiksnių lėmusių jo nusikalstamumą įžvalgos).

10. Tinkamai vertintinos ir kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – V. K. daugiau nei du metus laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), per pastaruosius du metus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo daugiau nei du kartus (buvo 73 balai), jam yra suteikta teisė grįžti į namus be sargybos, visada grįždavo laiku, pažeidimų nepadarė, mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, palaiko glaudžius ryšius su šeima, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigos renginiuose ir kitose savanoriškose veiklose, 6 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Nors praeityje V. K. yra baustas drausmine tvarka 3 kartus, tačiau visi vidaus tvarkos pažeidimai buvo padaryti dar 2016 metais, nuo to laiko nuteistojo elgesys nuolat kito teigiama linkme. Be to, pažymėtina, kad galimo lygtinio paleidimo metu nuteistasis turės gyvenamąją vietą ir toliau tęs darbus pagal individualios veiklos pažymėjimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. V. K. gali geriau identifikuoti problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Atlikdamas bausmę jis elgėsi pavyzdingai, stengiasi problemas spręsti konstruktyviau, stengiasi geriau apgalvoti savo elgesio pasekmes. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai V. K. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo V. K. elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad jis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Esant šioms aplinkybėms Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

12. Pažymėtina, kad pagal 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BVK 157 straipsnio redakciją (TAR, 2020, Nr. 2020-13460; TAR, 2019, Nr. 2019-11180) teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutartį ir tvirtindamas Komisijos nutarimą, tik patvirtina Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau netvirtina lygtinio paleidimo sąlygų. Šias sąlygas, priemones ir pareigas taiko probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnį (Nr. XIII-2266, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-01).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė