- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-101-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66184-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 357-185 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2017 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos aukščiau nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-185 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip ½ paskirtos bausmės. Nuteistasis dirba pagal individualios veiklos pažymą statybų sektoriuje, turi įgijęs kelias specialybes, taip pat mokosi Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje 12 klasėje, įsiskolinimų neturi, kas, tikėtina, neapsunkins jo integracijos į visuomenę laisvėje. Pažymėta ir tai, kad V. K. palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo dviem balais. Esant tokioms aplinkybėms, padaryta išvada, jog nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas dviem balais, lyginant su ankstesnio svarstymo metu nustatyta rizika, nepatvirtina nuteistojo akivaizdžios elgesio korekcijos teigiama linkme. Šiuo metu V. K. vis dar išlieka aktualūs du kriminogeniniai veiksniai. Be to, bausmės atlikimo metu jis tris kartus šiurkščiai pažeidė nustatytos tvarkos taisykles ir nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau jos patvirtina, kad nuteistasis negeba nepriekaištingai laikytis nustatyto režimo reikalavimų. Kadangi nuteistojo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, nėra ženkli, todėl nėra pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o tai laikytina pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Be to, jis yra daug kartų skatintas, drausminių nuobaudų neturi, yra dirbantis. Apylinkės teismo nutartis, skundo autoriaus vertinimu, yra priešinga oficialiai konstitucinei doktrinai bei teismų praktikai, ji taip pat yra korupcinė, diskriminacinė, nemotyvuota, prieštaraujanti įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, be to, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Nuteistasis pažymi ir tai, kad apylinkės teismas mėnesį laiko vilkino sprendimo priėmimą, tokiu būdu pažeisdamas jo teisę į bylos nagrinėjimą per priimtinai trumpą laiko tarpą ir sukeldamas pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo ir teisingumo.
5.2. V. K. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jis anksčiau yra tris kartus teistas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, jis nėra teistas. Todėl neturi reikšmės teismo samprotavimai, jog nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už prieš tai buvusius. Taip pat nepagrįstas teiginys, jog bausmės atlikimo pradžioje jis palaikė kriminalinę subkultūrą, nes jokių tai pagrindžiančių duomenų nėra pateikta. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jam likusią neatliktos bausmės dalį, kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs, kokia atliktos bausmės dalis yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Todėl sąvokos „labai didelė bausmės dalis“ vartojimas laikytinas beprasmio nepasitenkinimo įstatymų leidėjo valia demonstravimu, įstatymų leidėjo valios neigimu, t. y. demagogija. Toks ultra vires veikimas vienareikšmiškai yra neteisėta veika, kas pagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą.
5.3. Skundo autoriaus nuomone, šiuo atveju yra aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas absoliutus diskriminavimo draudimas, kuris apylinkės teismo buvo pažeistas, nes įvairių instancijų teismai yra patvirtinę daug įvairių įkalinimo įstaigų komisijų nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo daug aukštesnė nei jo, taip pat šie asmenys buvo daugiau kartų teisti ir pan. Diskriminavimas yra neteisėta veika, kuri daro žalą ir sudaro delikto konstatavimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, į kuriuos patekti yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nepriekaištingo elgesio ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Todėl akivaizdu, kad apylinkės teismo nutartis neigia Pusiaukelės namų prasmę ir tikslus, o taip pat neigia ir patį lygtinio paleidimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
8. V. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas tiek su intensyvia priežiūra, tiek ir be jos, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
9. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Analizuojamu atveju, be kitų nusikaltimų, padarytas ir tyčinis, smurtinis nusikaltimas, taip pat nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į V. K. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, nuostatas narkotinių medžiagų atžvilgiu bei emocinę gerovę. Tuo pačiu pažymėtina, jog aplinkybė, kelintą kartą nuteistasis yra teikiamas Komisijos svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, neturi reikšmės šio klausimo sprendimui, kadangi vertinama visa nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga viso bausmės atlikimo metu. Tai, kad V. K. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas trečią kartą, nesuteikia jam jokių išskirtinių sąlygų ar lengvatų.
10. Nors nuteistasis nesutinka, jog būtų vertinami ankstesni jo teistumai ir teigia, kad nėra teistas, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoji medžiaga liudija priešingai. Pirmąjį kartą V. K. buvo nuteistas 2013 m. kovo 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dvejų metų laisvės apribojimo bausme už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Iš probuojamųjų asmenų sąrašo jis išbrauktas 2015 m. kovo 9 d., o 2015 m. liepos 3 d. (veika padaryta 2014 m. lapkričio 16 d.) jau buvo teisiamas už viešosios tvarkos pažeidimą. Trečiasis teistumas taip pat susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu, be to, buvo ir nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata dėl chuliganiškų paskatų. Paskutinis nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra dėl neteisėtai įgyto didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų gabenimo iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Taigi, teigti, jog V. K. neturi polinkio nusikalsti ir nekartoja tų pačių klaidų, nėra pagrindo. Teisės pažeidėjui yra būdingas nusikaltimų modelis, t. y. jis daro tokio pačio ar panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nors teistumų skaičius nelemia lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau jis parodo sritis, kurios turėtų būti koreguojamos. Šiuo atveju teisėjų kolegija itin kruopščiai įvertina nuteistojo požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą bei disponavimą jomis.
11. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. K. Socialinio tyrimo išvados rengėjams yra nurodęs, jog narkotikų niekada nevartojo, tačiau jo asmens byloje yra informacija apie Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-5/2017 padarytą išvadą, jog nuteistajam buvo diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant medžiagas iš kanapių. Taigi, nuteistasis ne tik, kad yra bandęs narkotinių medžiagų, tačiau yra jas vartojęs tokiais kiekiais, kurie net sukėlė sveikatos sutrikimų. Aplinkybė, jog V. K. nepripažįsta vartojęs narkotinių medžiagų, tik patvirtina, kad jis nėra nuoširdus ir stengiasi save pateikti labiau iš teigiamos pusės. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis atlaidžiai vertina nusikaltimus, susijusius su narkotikais iš kanapių, t. y. nemano, jog reikalinga griežta atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimus. Šios V. K. nuostatos liudija, kad savo veiksmų neteisėtumo jis pilnai nesuvokia, todėl, būdamas laisvėje, gali netrukus grįžti prie jam priimtino nusikaltimų modelio. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis nėra lankęs jokių programų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija, taip pat nėra šiuo klausimu konsultavęsis ir su Psichologinės tarnybos specialistais.
12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo socialinė reabilitacija nėra pakankama. V. K. reikiamo dėmesio neskiria ne tik narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau ir smurtinio elgesio prevencijai, taip pat socialinių įgūdžių stiprinimui, empatijos didinimui, savo asmenybės tobulinimui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. K. nemėgsta kalbėti apie save, sunkiai įvardija savo asmenybės trūkumus ar privalumus. Nuteistojo elgesyje yra pasireiškęs impulsyvumas – smurtinius nusikaltimus jis vykdė negalvodamas, reaguodamas į susiklosčiusias aplinkybes ir nesusimąstydamas apie galimas pasekmes. V. K. yra elgęsis agresyviai spręsdamas ankstesnes konfliktines situacijas laisvėje, yra praradęs savitvardą. Vertindamas savo smurtinius poelgius, jis atsakomybę paskirsto tiek sau, tiek nukentėjusiesiems, mano, jog nekartos ankstesnių klaidų, jų nesureikšmina. Nuteistasis nemano, kad jam reikalingas problemų sprendimo įgūdžių tobulinimas. Taigi, V. K. nesistengia ieškoti alternatyvių problemų sprendimo būdų, jis pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir specialistų pagalbos nepriima. Ar šiuo metu nuteistasis sugebėtų kontroliuoti savo emocijas bei veiksmus, iškilus konfliktinei situacijai, teisėjų kolegija negali spręsti, kadangi V. K. bausmės atlikimo metu programų, susijusių su konfliktų veiksmingu bei efektyviu, konstruktyviu sprendimu, nelankė, todėl savitvardos klausimas jam taip pat išlieka aktualus.
13. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos, šiuo metu jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, yra ne kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo programoje, V. K. taip pat mokosi, dirba, puoselėja socialinius ryšius su artimaisiais. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, jog nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos taisykles, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau jos patvirtina, kad V. K. pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį yra sudėtinga. Šiuo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (35 balai pagal OASys metodiką), tačiau nuo praėjusio svarstymo ji sumažėjo tik dviem balais, kas nelaikytina akivaizdžia bei įtikinančia pažanga. Nors V. K. skunde teigia, jog yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurie lygtinai paleidžiami ir su aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija jokių diskriminacijos požymių nenustatė. Rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimo balas yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Kiekvieno nuteistojo asmenybė, asmens byloje esantys duomenys apie jį, vertinama individualiai, todėl kalbėti apie diskriminaciją lyginant tik vieną iš vertintinų kriterijų, nėra pagrindo. Taip pat nepagrįsta teigti, jog apylinkės teismas pernelyg sureikšmino V. K. likusią neatliktą bausmės dalį, ši aplinkybė buvo paminėta tik bendrame visų duomenų kontekste, todėl jokio prieštaravimo įstatymų leidėjo valiai šiuo aspektu nenustatyta.
14. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, ją laikyti šablonine, prieštaraujančia teismų praktikai, šalies Konstitucijai ar Europos Sąjungos teisės aktams, nėra jokio pagrindo. Tai, jog priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo ydingu, neteisėtu ar šališku. Procesinio sprendimo priėmimo vilkinimo požymių taip pat nenustatyta, BPK 362 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.