Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-213-453/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-28
Bylos Nr.: 1A-213-453/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-66184-2015-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris
Nuteistasis: T. Š., V. K.
Advokatai: Viktoras Rutkauskas, Gediminas Skaistys

Kategorijos

1.1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-453/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66184-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.1.2.; 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,nuteistajam T. Š., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir T. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d. redakcija) - trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta galutinė penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d. redakcija) - trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir T. Š. paskirta subendrinta aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta galutinė penkerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. ir T. Š. nuteisti už tai, kad veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2015 m. gruodžio 1 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, T. Š. Ispanijos Karalystėje, Alikantės mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 1000 eurų nupirkus, neteisėtai įgijo didelį kiekį - 1055,03 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į septynis vakuuminius maišelius, juos sudėjo į kelioninę rankinę ir 2015 m. lapkričio 28 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, esančioje netoli Olivos miestelio, Ispanijos Karalystėje, kelioninę rankinę su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įdėjo į Lietuvos Respubliką vykstantį ir asmenis bei siuntinius gabenantį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. J. ir taip neteisėtai narkotines medžiagas gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015 m. gruodžio 1 d., apie 22.00 val., veikdamas kartu su T. Š., Šiaulių mieste esančios autobusų stoties teritorijoje, iš Ispanijos Karalystės parvykusio automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiėmė rankinę su joje supakuotu dideliu kiekiu - 1055,03 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), ją įdėjo į automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. K. ir ten neteisėtai laikė ir gabeno tol kol 2015 m. gruodžio 1 d., apie 23.00 val., Akmenės rajone, Ventoje, Žemaičių gatvėje, ties namu Nr. 31, automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai ir įvykio vietos apžiūros metu radę paėmė neteisėtai įgytą, laikytą ir gabentą didelį kiekį - 1055,03 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į septynis vakuuminius maišelius.

2. Taip pat V. K. ir T. Š. nuteisti už tai, kad veikdami pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupe, 2015 m. lapkričio 28 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, esančioje netoli Olivos miestelio, Ispanijos Karalystėje, į Lietuvos Respubliką vykstantį ir asmenis bei siuntinius gabenantį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. J., T. Š. įdėjus kelioninę rankinę su dideliu kiekiu - 1055,03 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), ją neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir 2015 m. gruodžio 1 d., automobiliui „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Lazdijų pasienio praleidimo punktą, Lazdijų rajone, Pertako kaime, neteisėtai, neturint leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, slepiant narkotines medžiagas siuntinyje – kelioninėje rankinėje, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno didelį kiekį - 1055,03 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).

Žemesnės instancijos teismas

3. Taip pat T. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 16 d., apie 19.15 val., viešoje vietoje – kavinėje „Pica Roma“, esančioje adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, D. B. (Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro P. G. 2015 m. birželio 25 d. nutarimu, kuris patvirtintas 2015 m. birželio 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas), T. Š. ir V. K. (dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pripažintas kaltu ir nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu) įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai, sumušė J. K. ir K. B., taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis T. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis paskirti jam švelnesnes bausmes.

4.1. Apelianto manymu, jo atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, jam paskirta bausmė – aiškiai per griežta. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, jų pagrindu šioje byloje nustatyta objektyvi tiesa ir faktinės bylos aplinkybės, todėl tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgs į jo aktyvią atgailą, kitas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirs švelnesnę nei numatyta įstatyme, bausmę.

4.2. Apeliantas nurodo, kad esant išimtinėms aplinkybėms ir kai įstatyme numatytos bausmės paskyrimas yra aiškiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir prieštarauja teisingumo principui, kaltinamajam gali būti skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltinamojo veika, sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė tik į apelianto atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, tačiau nepasisakė ir neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie apelianto sunkią šeiminę padėtį.

4.3. Apeliantas nurodo, kad iki suėmimo dirbo UAB „K.“ pastolininku. Teisine prasme iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, nors ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ne už analogiškas nusikalstamas veikas. Augina mažametį vaiką, iki sulaikymo padėjo materialiai savo sergančiai vienišai motinai, kurią jis globoja. Nurodo, kad vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas minėto straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Apelianto manymu, jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeimine padėtimi yra jo atsakomybę lengvinančios ir išimtinės aplinkybės.

4.4. Apeliantas nurodo, kad procesas šioje byloje tęsiasi nepateisinamai ilgai, dėl to pablogėjo jo sveikata, o ši aplinkybė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-45/2007 pateiktais išaiškinimais, taip pat gali būti vertinama kaip išimtinė ir sudaranti pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme.

5. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis paskirti jam švelnesnes bausmes.

5.1. Apelianto manymu, jo atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, jam paskirta bausmė – aiškiai per griežta. Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, jų pagrindu šioje byloje nustatyta objektyvi tiesa ir faktinės bylos aplinkybės, todėl tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgs į jo aktyvią atgailą, kitas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirs švelnesnę bausmę nei ji numatyta įstatyme.

5.2. Apeliantas nurodo, kad esant išimtinėms aplinkybėms ir kai įstatyme numatytos bausmės paskyrimas yra aiškiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir prieštarauja teisingumo principui, kaltinamajam gali būti skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltinamojo veika, sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė tik į apelianto atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į tai, kad jis buvo pasyvesnis nusikaltimo vykdytojas, tačiau nepasisakė ir neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie apelianto sunkią sveikatos būklę.

5.3. Apeliantas nurodo, kad 2005 metais patyrė sunkią galvos smegenų traumą dėl kurios išsivystė potrauminis sindromas ir potrauminė epilepsija. Jam diagnozuotas organinis afektinis sutrikimas, nustatytas neįgalumas ir žymus darbingumo netekimas, jis nuolat vartoja vaistus. Tardymo izoliatoriuje apelianto sveikata labai pablogėjo. Dėl nustatyto susirgimo apeliantas dažnai neatsimena ką veikė ir kur buvo, kartais negali paaiškinti savo elgesio motyvų, gali būti lengvai įtakojamas kitų asmenų. Jo teigimu, šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai, jų pirmosios instancijos teismas nevertino ir į juos neatsižvelgė.

5.4. Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra ribotai pakaltinamas ir ši aplinkybė, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktu turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto teigimu, apeliaciniame skunde išvardytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, pripažįstamos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-45/2007 pateiktais išaiškinimais, pagrindu skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme gali būti ir tai, kad procesas šioje byloje tęsiasi nepateisinamai ilgai, jam nebuvo suteikta reikalinga kvalifikuota medicininė pagalba ir dėl to pablogėjo jo sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. K. ir T. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliantai skunduose iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su apeliantams paskirtomis bausmėmis, teigdami, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės ir prašo jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnes bausmes.

8. Šioje byloje T. Š. ir V. K. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d. redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalį, tai yra už sunkių nusikaltimų padarymą. T. Š. taip pat nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Baudžiamasis įstatymas už BK 199 straipsnio 2 dalyje (įstatymo, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d. redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

8.1. T. Š. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad proceso metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę jis pripažino bei davė išsamius parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę T. Š., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam T. Š. skiriamas bausmes, pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi - BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o atsakomybę sunkinančia – kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe - BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai yra, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija, taip pat papildomai įvertinusi apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis T. Š. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta (t. 3, b. l. 102-118), baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 130-134), nevedęs (proceso metu nuteistasis teigė, kad turi draugę), turi mažametį sūnų, tėvas miręs, mamai 58 metai (t. 3, b.l. 96-101), nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (t. 3, b.l. 141), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas T. Š. pagrįstai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė; pagal BK 284 straipsnio 2 dalį paskyrė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra minimalią laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokios T. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei apėmimo būdu subendrinta galutinė aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisingos, paskirtos nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nes baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei T. Š. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

8.2. V. K. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad proceso metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę jis pripažino bei davė išsamius parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. K., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam V. K. skiriamas bausmes, pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi - BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o atsakomybę sunkinančia – kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe - BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo vaidmenį, tai yra, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino ir įvertino, jog V. K. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis. Teisėjų kolegija, taip pat papildomai įvertinusi apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis V. K. anksčiau Lietuvos Respublikoje ne kartą teistas (t. 2, b. l. 146-152), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (t. 4, b.l. 108), nuteistojo V. K. sveikatos būklę, tai yra tai, kad jis 2011 ir 2012 metais buvo gydytas psichiatrijos stacionare Neurologijos centre Psichiatrijos skyriuje, nustatytos diagnozės: organinis mišrus afektinis sutrikimas (F06.34) ir potrauminis sindromas (F07.2) (t. 4, b.l 144-146); Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-5/2017 pateiktas išvadas, jog nuteistajam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant medžiagas iš kanapių (F12.8), dėl kurių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdytis savo veiksmus (t. 5, b. l. 56-62), netektą 60 % darbingumą (t. 4, b.l. 108) daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. K. pagrįstai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra sankcijoje numatytą minimalią bausmę; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokios V. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei apėmimo būdu subendrinta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisingos, paskirtos nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nes baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei V. K. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

9. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, patvirtinančius apie sunkią jo sveikatos būklę ir dėl šių įrodymų nepasisakė. Apelianto teigimu, jis yra ribotai pakaltinamas ir ši aplinkybė, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktu turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistojo manymu, skunde nurodytos aplinkybės apie jo psichinę sveikatą yra išimtinės, todėl sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

9.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. K. 2011 ir 2012 metais gydėsi psichiatrijos stacionare Neurologijos centre Psichiatrijos skyriuje, buvo du kartus dingęs be žinios, be to, apeliaciniame skunde nurodė, kad jis dėl ligos dažnai neprisimena ką veikė ir kur buvo, taip pat negali paaiškinti savo elgesio motyvų, yra lengvai įtakojamas kitų asmenų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl nuteistojo V. K. pakaltinamumo, paskyrė jam teismo psichiatrinę ekspertizę siekiant išsiaiškinti nuteistojo psichinę būklę (t. 5, b.l. 39-41). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-5/2017 padaryta išvada, kad V. K. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl jam diagnozuojamų organinio asmenybės sutrikimo bei kitų psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines medžiagas iš kanapių, jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Taip pat V. K. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama organinis asmenybės sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant medžiagas iš kanapių, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 5, b.l. 56-62). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme V. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (t. 3, b.l. 19-21, 29-31, t. 4, b.l. 155-156, 165). Taigi, ekspertizės akte pateiktos išvados apie nuteistojo sveikatos būklę patvirtina, kad nors nuteistasis ir turi psichikos sutrikimų, tačiau tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu, atlikdamas jam paskirtą bausmę, gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Abejoti ekspertizės akte pateiktomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, juolab, kad nuteistasis apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išsamiai papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, davė išsamius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, paaiškino, kokiu tikslu siekė įsigyti narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamu.

10. Abu nuteistieji prašo jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistiesiems T. Š. ir V. K. paskirtos BK 260 straipsnio 2 dalies ir 199 straipsnio 2 dalį sankcijose nustatytos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta.

10.1. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-115-648/2016) teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

10.1.1. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje išimtinių aplinkybių, rodančių, kad nuteistajam T. Š. paskirtos BK 260 straipsnio 2 dalies ir 199 straipsnio 2 dalį sankcijose nustatytos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta. Nuteistojo T. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra ankščiau neteistas, dirbo, augina mažametį vaiką, padėjo sergančiai motinai, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kitos bylos aplinkybės neleidžia nei T. Š. nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos. Buvo padaryti du sunkūs tyčiniai nusikaltimai, susiję su neteisėtu didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu bei kontrabanda, tokio pobūdžio nusikaltimai yra išskirtinai pavojingi visuomenei, be to, nusikalsta veikiant bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės nei išimtinės ir nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, be to, net ir esant apeliantą neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe) pirmosios instancijos teismas vis tiek jam paskyrė BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytas šiek tiek didesnes nei sankcijose numatytos minimalios bausmės.

10.1.2. Nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kitos bylos aplinkybės neleidžia nei V. K. nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos. Buvo padaryti du sunkūs tyčiniai nusikaltimai, susiję su neteisėtu didelio kiekio psichotropinės medžiagos disponavimu bei kontrabanda, tokio pobūdžio nusikaltimai yra išskirtinai pavojingi visuomenei, be to, nusikalsta veikiant bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo sveikatos būklę, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-5/2017 pateiktas išvadas (t. 5, b. l. 56-62) bei V. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistojo V. K. teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galimybė švelninti paskirtas bausmes. Be to, net ir esant apeliantą neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe) pirmosios instancijos teismas vis tiek jam paskyrė BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę, o BK 199 straipsnio 2 dalies šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Byloje nustatytos ir nuteistąjį V. K. apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistajam paskirti švelnesnes bausmes, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

11. Nepagrįsti nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas truko nepateisinamai ilgai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nuteistųjų V. K. ir T. Š. baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2015 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b.l. 3-4), ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, ne vieną kartą apklausiami asmenys, reikalaujami įvairūs bylai reikšmingi dokumentai, todėl pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, tai yra, kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų, nėra. Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2016 m. liepos 1 d. (4, b.l. 45-59). Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti 2016 m. rugpjūčio 30 d. (t. 4, b.l. 110-111), o nuosprendis priimtas 2016 m. lapkričio 10 d. (t. 4, b.l. 177-186). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių teismo ir Lietuvos teismų praktiką, negalima teigti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas buvo nepateisinamai ilgas, kaip matyti iš pirmiau nurodytų duomenų, nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko operatyviai. Taigi teisėjų kolegija, šioje baudžiamojoje byloje nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, ir atitinkamai dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apeliantų nurodytoje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007) nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms šioje byloje, todėl teismas jos nelaiko precedentu ir nesivadovauja.

12. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. sausio 24 d. ir 2017 m. sausio 25 d. pateikė prašymus Nr. (2.16)NTP-7-966 ir Nr. (2.16)NTP-7-1020 (t. 5, b.l. 28, 29), kuriuose vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi prašo iš V. K. valstybės naudai priteisti 69,48 Eur, o iš T. Š. 57,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

12.1. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistųjų T. Š. ir V. K. apeliacinius skundus (t. 4, b.l. 192-194, 195-197). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjų paskyrimo nuteistiesiems (t. 5, b.l. 14). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš nuteistųjų nesuderinamas su jų teise į gynybą. Pagal teismų formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas nepriklausomai nuo kaltininko valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl išlaidų priteisimo netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.). Dėl to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai išieškoti iš V. K. 69,48 Eur ir iš T. Š. 57,90 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. K. ir T. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Svajūnas KnizlerisAloyzas KruopysAlgimantas Valantinas