Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. G. ir G. P., atstovaujamo globėjo M. G., pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą globotinio vardu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas registruotas mirusios D. E. B. vardu ir jis su mama ten gyveno. Po močiutės mirties mama A. R. liko gyventi tame bute. Mama gyvendama bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Palikimo mama nepriėmė nei savo, nei globotinio brolio G. P. vardu, nes neturėjo lėšų. Mama 2019 m. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos ir į notarą dėl palikimo priėmimo, bet susirgo ir mirė. Po mamos mirties jis liko gyventi su neveiksniu dėde minėtame bute, moka mokesčius už vandenį, elektrą, atliekų surinkimą. Butas tvarkingas, jis jį prižiūri. Daugiau be jo mamos ir G. P. D. E. B. vaikų neturėjo. Pareiškime išdėstytus reikalavimus palaiko visiškai.

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovas į teismo posėdį nuotoliniu būdu neprisijungė, pateikdamas teismui prašymą bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinių faktų nustatymo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. E. B. (gimusi (duomenys neskelbtini)) turėjo du vaikus: pareiškėjo M. G. mamą A. R. (buvusi pavardė B.), gimusią (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją G. P., gimusį (duomenys neskelbtini).

D. E. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jos mirties jos vardu liko registruotas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. spalio 28 d. liudijimo matyti, kad po D. E. B. mirties į minėtą notarų biurą dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą nei pagal testamentą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra.

Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjas M. G., jo mama A. R. po savo mamos D. E. B. mirties, kartu su savo broliu – pareiškėju G. P., liko gyventi mamai priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.

Šiuos jo teiginius patvirtina byloje esantis Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. S-233(3.8) „Dėl informacijos apie gyvenamąją vietą“, kuriame nurodyta, kad A. R. gyveno (duomenys neskelbtini).

Be to, iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2676-17833 matyti, kad A. R. prieš savo mirtį kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl palikimo, mirus motinai D. E. B., priėmimo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir susijusių klausimų išsprendimo, tai yra, ji ne tik priėmė po mamos mirties likusį palikimą faktiškai jį valdydama, tačiau ketino dėl šio juridinio fakto patvirtinimo kreiptis į teismą.

Šie visi įrodymai patvirtina, kad A. R. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, likusį po jos motinos D. E. B. mirties, faktiškai pradėdama šį turtą valdyti, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad A. R. priėmė palikimą likusį po jos motinos D. E. B. mirties, faktiškai jį valdydama.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo M. G. mama A. R.. Kaip pareiškime nurodė pareiškėjas M. G. po mamos mirties jis liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėjas M. G. nurodė, kad po motinos mirties kartu su dėde G. P., kurio globėju jis yra paskirtas, liko gyventi močiutės vardu registruotame bute. Jis gyvenamąjį butą prižiūri, moka visus mokesčius ir elgiasi su juo, kaip su jam priklausančiu.

Šie teismui pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais, kaip A. R. įpėdinis, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.

Pareiškėjo M. G. paaiškinimą patvirtina gyventojų registro išrašas, kad jis deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo M. G. pareiškimas šioje dalyje taip pat tenkintinas ir nustatytini juridiniai faktai, kad jo mama A. R. po savo motinos D. E. B. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, bei kad jis po savo motinos A. R. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl praleisto termino atnaujinimo

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. G., atstovaudamas neveiksnaus globotinio G. P. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo globotinio mamos D. E. B. mirties priimti ir išduoti pareiškėjui teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus G. P. vardu.

Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹-660-1999 G. P. buvo pripažintas neveiksniu, o jo globėja paskirta motina D. E. B.. Po D. E. B. mirties globėju buvo paskirtas tėvas A. P., o šiam mirus – A. R.. Mirus A. R. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi G. P. globėju paskirtas pareiškėjas M. G.. Po D. E. B. mirties dėl palikimo priėmimo G. P. vardu niekas nesikreipė.

CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, neveiksniu pripažintas pareiškėjo dėdė G. P. paveldėjo privalomąją palikimo dalį, o palikimo priėmimo veiksmus jo vardu turėjo atlikti paskirtas įstatyminis globėjas. Susiklosčius tokiai teisinei padėčiai, kai paveldėtojas neveiksnus, paveldėjimo teisinių santykių srityje paskirta įstatyminė globėja D. E. B. mirusi, niekas negalėjo kaip G. P. atstovas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. G. P. tėvas A. P. jo globėju buvo paskirtas, kai po D. E. B. mirties jau buvo praėję 5 mėnesiai, tai yra, įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas jau buvo praleistas. Tačiau ir praleidus minėtą terminą nei globėjas A. P., nei po to paskirta globėja A. R. dėl palikimo priėmimo neveiksnaus G. P. vardu nesikreipė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas M. G. kreipėsi 2020 m. liepos 13 d. į Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo neveiksnaus G. P. vardu priėmimo, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, be to, nepateikė teismo nutarties, kad yra paskirtas G. P. globėju ir turi teisę jį atstovauti.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, netinkamas buvusių globėjų pareigų atlikimas globotinio G. P. interesų atstovavimo atžvilgiu yra vertinamas kaip svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Šios priežastys vertinamos, kaip esminės ir nepriklausančios nuo pareiškėjo, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimo dalis dėl termino atnaujinimo tenkintina, praleistas terminas pareiškėjui G. P. palikimui priimti, atsiradusiam po palikėjos D. E. B. mirties priimti, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu.

Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Nagrinėjamu atveju Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 21-660-1999 G. P. buvo pripažintas neveiksniu. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi G. P. globėju bei turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas M. G.. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu G. P. vardu palikimą turėtų priimti jo globėju paskirtas pareiškėjas M. G., gavęs teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis, 3.244 straipsnio 3 dalis).

Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėja turėjo kreditorių, kad paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, globėjui M. G. išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus G. P. vardu (CK 3.244 straipsnis, 5.52 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjų M. G. ir G. P., atstovaujamo globėjo M. G., pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.

Atnaujinti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos D. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Išduoti pareiškėjo G. P. globėjui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą jo globotinio G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti priklausantį jam pagal įstatymą palikimą, likusį po jo motinos D. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.