Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25122-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.2.14.5.2.4; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.27.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.14; 2.4.6.1

2024 m. gegužės 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. V. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl sukčiavimo B. Š. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl sukčiavimo O. D. D. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir T. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir T. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu), 289 straipsnyje (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu), subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir T. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), ir subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu), 289 straipsnyje (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu), tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir T. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, paskirta galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į T. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, atliktas ir įskaitytas bausmės laikas; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. V. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos;

A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl sukčiavimo B. Š. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl sukčiavimo O. D. D. atžvilgiu), ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (202 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, bei 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu), prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta 11 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 13 metų 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į A. R. paskirtą bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, atliktas ir įskaitytas bausmės laikas; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. R. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. P. bei E. B., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. V. ir A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad kartu su V. P. ir E. B., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. liepos 24 d. laisvėje esančiai V. P. prisijungus prie organizatoriaus T. V., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suburtos organizuotos grupės, sudarytos iš kartu su T. V. bausmes atliekančių E. B. ir A. R., tokiu būdu V. P. veikiant organizuotoje grupėje kaip vykdytojai, T. V. veikiant kaip organizatoriui, koordinavusiam jos narių veiksmus ir jiems vadovavus darant nusikalstamą veiką, E. B. veikiant kaip vykdytojui, A. R. veikiant kaip vykdytojui, įvykdė šias nusikalstamas veikas:

ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. liepos 24 d., T. V. nurodė A. R. surasti asmenį, galintį nueiti pas nukentėjusiuosius paimti apgaule išviliotus pinigus, šis surado ir įkalbėjo tai daryti V. P., perdavė T. V. jos telefono numerį, T. V. 2021 m. liepos 24 d. 15.58 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) V. P., davė jai nurodymus, kada laukti skambučio, kuo reikės atvykus prisistatyti bei kad su ja kalbės kitas asmuo, nes T. V. tuo metu kalbins apgaunamą asmenį; 19.39 val. A. R. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. P. ir papildomai nurodė būti pasiruošus sekančią dieną, bei 19.43 val. SMS žinute T. V. į Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad viskas suderinta. 2021 m. liepos 25 d. 15.22 val. T. V., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į nukentėjusiajai B. Š. priklausantį fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė gydytoju, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti: melagingai nurodė, kad dėl jos dukros kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota mergaitė, todėl, norint išvengti policijos, reikalingi pinigai; nukentėjusiajai apgaulės įtakoje sutikus sumokėti 100 eurų ir perduoti banko mokėjimo kortelę atsiųstai nukentėjusiosios tetai L. B., tuo pat metu, nuo 15.32 val. E. B. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambindamas V. P. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei siųsdamas SMS žinutes, nurodė jai vykti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra duomenis, kuriais turi prisistatyti, bei pinigų ir banko mokėjimo kortelės paėmimo būdą iš nukentėjusiosios, tuo pačiu metu T. V. tęsė pokalbį su nukentėjusiąja B. Š. iki kol V. P. vyko nurodytu adresu, tikslu paimti apgaule išviliotą 100 eurų sumą ir banko mokėjimo kortelę. V. P. apie 16.30 val. atvyko nurodytu adresu į nukentėjusiosios B. Š. namus, prisistatė avarijoje nukentėjusios mergaitės teta L. B., atėjusia paimti B. Š. perduodamų pinigų ir banko kortelės, kuri, šių melagingų duomenų paveikta, V. P. perdavė 100 Eur ir nukentėjusios vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu V. P. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, T. V., tęsdamas pokalbį su nukentėjusiąja B. Š., iš jos išgavo jos banko mokėjimo kortelės PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos perdavė E. B., po to E. B. mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. P. vykti į bankomatą ir išgryninti pinigus, padiktavo jai B. Š. vardu išduotos banko mokėjimo kortelės PIN kodą ir nurodė išgryninti 900 eurų per du kartus (700 ir 200 eurų). V. P. 16.43 val. į (duomenys neskelbtini), esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), įdėjo B. Š. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, banko operacinei sistemai pateikė save kaip B. Š., tai yra kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai atliko finansines operacijas, kurių metu V. P. 16.43 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios B. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 700 eurų, 16.44 val. išgrynino 200 eurų, po to T. V. 17.25 val., naudodamasis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su E. B., o 18.05 val. A. R., naudodamasis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus V. P. dėl tolimesnio apgaule įgyto turto paskirstymo, po ko V. P., vykdydama E. B., T. V. ir A. R. nurodymus, per „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), D. B. 19.40 val. pervedė 100 eurų, 19.45 val. - 78 eurus, V. B. 19.49 val. pervedė 100 eurų, 19.52 val. - 100 eurų, 19.55 val. - 100 eurų, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) V. B. 20.13 val. pervedė 100 eurų, 20.15 val. - 100 eurų, tokiu būdu V. P., T. V., E. B., A. R., veikdami organizuotoje grupėje, pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai disponuojant elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą – B. Š. priklausantį turtą – 1000 eurų.

2. Be to, T. V. ir A. R. nuteisti už tai, kad kartu su V. P. ir E. B., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, veikdami organizuotoje grupėje, tai yra bausmes (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) atliekantiems T. V., E. B., A. R. kartu su laisvėje esančia V. P., kuriai organizuotoje grupėje veikiant kaip vykdytojai, T. V. veikiant kaip organizatoriui, koordinavusiam organizuotos grupės narių veiksmus ir jiems vadovavusiam darant nusikalstamą veiką, E. B. veikiant kaip vykdytojui, A. R. veikiant kaip vykdytojui, įvykdė šias nusikalstamas veikas:

2021 m. rugpjūčio 22 d. 11.41 val., T. V., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į nukentėjusiajai O. D. D. priklausantį fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) budinčiu vyr. inspektoriumi P., tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti: pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva yra sulaikyta E. M., kuri į centrinę pinigų saugyklą įmaišė netikrų pinigų, iš kurių buvo išmokėta pensija ir O. D. D., todėl nuotoliu reikia patikrinti jos gautų pinigų kupiūrų numerius, įvedant į centrinio banko duomenų bazę, o tai padarys atsiųsta socialinė darbuotoja A. R., kuri nufotografuos pinigus, tuo pat metu, nuo 12.11 val. A. R. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambindamas V. P. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), bei siųsdamas SMS žinutes, nurodė jai vykti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš nukentėjusiosios, tuo pačiu metu T. V. tęsė pokalbį su nukentėjusiąja O. D. D., iki kol V. P. vyko nurodytu adresu tikslu paimti apgaule išviliotą 2000 eurų sumą. V. P. apie 12.37 val. atvyko nurodytu adresu į nukentėjusiosios O. D. D. namus, prisistatė socialine darbuotoja A. R., atėjusia nufotografuoti O. D. D. pinigų, ši, melagingų duomenų paveikta, V. P. perdavė 2000 Eur. Tęsiant nusikalstamą veiką, iš T. V. telefoną perėmęs E. B. tęsė pokalbį su O. D. D. tam, kad V. P. galėtų saugiai pasišalinti, melagingai prisistatė vyr. tyrėja Ž. B. bei liepė O. D. D. rašyti sutikimą, kad nuotoliniu būdu būtų patikrinti pinigai; po to A. R. nuo 13.14 val., naudodamasis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus V. P. dėl tolimesnio apgaule įgyto turto paskirstymo, po ko V. P., vykdydama A. R. nurodymus, 14.15 val. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, atvykusiam taksi automobiliu, perdavė 1350 eurų, tokiu būdu V. P., T. V., E. B., A. R., veikdami organizuotoje grupėje, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą – O. D. D. priklausantį turtą – 2000 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo sumažinti jam skirtą bausmę, pritaikyti visus įmanomus straipsnius, galinčius sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat prašo pritaikyti 66 straipsnį (turėtų būti - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 66 straipsnį). Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo, kad jam paskirta per griežta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis bausmę atlieka nuo 2006 m. vasario 21 d. ir jau 19 metų yra teisiamas už analogiškus nusikaltimus, todėl mano, kad už sukčiavimą kalėti 29 metus yra nenormalu.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti jam inkriminuotą BK 25 straipsnio 3 dalį, taip pat prašo dvi veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose.

4.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, juos analizavo fragmentiškai, epizodiškai ir nenuosekliai, ištyręs vienus duomenis jų nesulygino su kitais. Be to, pirmosios instancijos teismas padarytas išvadas grindė savo samprotavimais, kurie nėra grįsti jokia bylos medžiaga. Apelianto nuomone, visa tai suvaržė jo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4.2. Nuteistojo tvirtinimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimo bei taikymo. Byloje nėra konkrečių duomenų dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, todėl jis nesutinka, kad jo veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje, nes kaltinamajame akte nėra nurodyti ir atskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai, jų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nei jis, nei kiti nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti apie organizuotą grupę ar kaip ji susikūrė. Jis, duodamas parodymus pirmosios teismo posėdyje, paaiškino, kad nesuprato, jog priklauso organizuotai grupei, bet teismas jo parodymus ignoravo.

4.3. Apelianto įsitikinimu, teismas, skirdamas bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo principus. Tai patvirtina teismo šališkumą. Teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, įvertindamas atskirų įrodymų teikiamus duomenis pažeidė in dubio pro reo principą, neišdėstė visų ištirtų įrodymų, nesujungė jų į vieną loginę grandinę ir nevertino šių įrodymų visumos, tai yra visiškai ignoravo jo parodymus bei jį teisinančius įrodymus, ko pasekoje jais nesivadovavo, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas taip pat ignoravo byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas, atsietai ir nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, todėl nepagrįstai jam skyrė neteisingą bausmę. Be to, teismas, skirdamas bausmę, sąmoningai ignoravo jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir bausmę skyrė vadovaudamasis šališkumu.

5. Atsiliepimų į nuteistųjų T. V. ir A. R. apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo T. V. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašė nuteistojo T. V. apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Modestas Švažas taip pat prašė nuteistojo A. R. apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, prokurorė Justina Vingilytė prašė nuteistųjų T. V. ir A. R. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendį.

Nuteistųjų T. V. ir A. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8. Nuteistieji T. V. ir A. R. apeliaciniais skundais iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. R. nesutinka su teismo išvada, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, prašo jo veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nuteistieji T. V. ir A. R. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistųjų T. V. ir A. R. apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, juos analizavo nenuosekliai, ištyręs vienus duomenis jų nesulygino su kitais, neišdėstė visų ištirtų įrodymų, nesujungė jų į vieną loginę grandinę ir nevertino šių įrodymų visumos, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

10. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. R. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. R. kaltės padarius šiuos jam inkriminuotus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. R. kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) A. R., kitus nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius) V. P., T. V. ir E. B., nukentėjusiąsias B. Š. ir O. D. D., liudytojus V. B., D. B., K. K., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. R. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. R. teisinančius – įrodymus (iš dalies paties A. R. parodymus). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

11. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Tačiau šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti. BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje, inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2022).

12. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2024 m. kovo 15 d.) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Įstatyme nustatytų organizuotos grupės požymių turinys yra atskleidžiamas kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje. Teismų praktikoje pasakyta, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-41-648/2022). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-41-648/2022). Bet kuriuo atveju, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymių, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis, taip pat ir asmenų suvokimą priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti tokius nusikaltimus, tai yra svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016). Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-159-746/2015). Taigi, sprendžiant apie organizuotos grupės požymių buvimą ar nebuvimą, būtina vertinti visas faktines aplinkybes, reikšmingas klausimui spręsti, šie požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o teismų išvados turi būti pagrįstos įrodymais.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, kokia bendrininkavimo forma veikiant yra padaryta bendrininkų nusikalstama veika, būtina vertinti visas faktines bylos aplinkybes, reikšmingas klausimui spręsti, atitinkamos bendrininkų grupės požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o teismų išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji A. R., T. V., E. B. ir V. P. bendrais veiksmais įvykdė dvi baigtas beveik analogiškas nusikalstamas veikas, kurių metu iš dviejų nukentėjusiųjų – B. Š. ir O. D. D. – buvo apgaule įgyta atitinkamai 1000 Eur ir 2000 Eur. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sukčiavimo nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu mechanizmas buvo toks: T. V. kartu su juo atliekančiam bausmę A. R. nurodė surasti asmenį, kuris galėtų nueiti pas nukentėjusiuosius paimti apgaule išviliotus pinigus; A. R. surado V. P. ir perdavė T. V. jos telefono numerį; po ko T. V., paskambinęs V. P., davė jai nurodymus, kada laukti skambučio, kuo reikės atvykus prisistatyti, bei kad su ja kalbės kitas asmuo, nes T. V. tuo metu kalbins apgaunamą asmenį; A. R., paskambinęs V. P., jai papildomai nurodė, kada būti pasiruošusiai ir SMS žinute T. V. informavo, kad viską suderino; T. V., paskambinęs nukentėjusiajai B. Š., melagingai prisistatė gydytoju ir nurodė, kad dėl jos dukros kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota mergaitė ir, norint išvengti policijos, reikalingi pinigai; tada, kartu su T. V. atliekantis bausmę E. B. skambino V. P., siuntė SMS žinutes, nurodė jai į kokiu adresu esantį butą reikia nuvykti, išaiškino, kuo turi nukentėjusiajai prisistatyti, pinigų ir banko mokėjimo kortelės paėmimo iš nukentėjusiosios būdą, lygiagrečiai T. V. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja B. Š., iki kol V. P. vyko nurodytu adresu paimti sutartų pinigų ir banko mokėjimo kortelės; V. P. atvykus į nukentėjusiosios B. Š. namus, prisistatė avarijoje nukentėjusios mergaitės teta ir, kad atėjo paimti perduodamų pinigų ir banko kortelės, ko pasekoje nukentėjusioji tą ir padarė; T. V., tęsdamas pokalbį su nukentėjusiąja B. Š., iš jos išgavo jos banko mokėjimo kortelės PIN kodą, perdavė jį E. B., po ko E. B. telefonu nurodė V. P. vykti į bankomatą ir išgryninti pinigus, padiktavo jai sužinotą PIN kodą ir nurodė išgryninti 900 eurų per du kartus (700 ir 200 eurų); V. P. nurodytus veiksmus atliko, tai yra nuėjo prie bankomato, įdėjo nukentėjusiajai B. Š. išduotą banko mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą ir neteisėtai atliko finansines operacijas, kurių metu per du kartus išgrynino 900 eurų; tada T. V. kartu su E. B. (vienu kartu), A. R. (kitu kartu) telefonu davė nurodymus V. P. dėl tolimesnio apgaule įgyto turto paskirstymo, po ko V. P., vykdydama jų nurodymus, pervedė nurodytas atitinkamas pinigų sumas nurodytiems asmenims.

14. Sukčiavimo nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu mechanizmas buvo toks: bausmę atliekantis T. V. telefonu paskambino nukentėjusiajai O. D. D. ir, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva nukentėjusiajai netikrais pinigais išmokėtą pensiją, dėl ko nuotoliu reikia patikrinti gautų pinigų kupiūrų numerius, o tai padaryti bus atsiųsta neva socialinė darbuotoja, kuri pinigus nufotografuos; lygiagrečiai, kartu su T. V. bausmę atliekantis A. R. kitu telefono numeriu skambindamas laisvėje esančiai V. P. bei siųsdamas jai SMS žinutes, nurodė jai į kokiu adresu esantį butą nuvykti, išaiškino, kuo V. P. nukentėjusiajai turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą, kai tuo tarpu T. V. tęsė pokalbį su nukentėjusiąja iki V. P. nuvykimo; atvykus V. P. nurodytu nukentėjusiosios adresu, ji prisistatė, kaip ir buvo jai nurodyta, socialine darbuotoja, atėjusia nufotografuoti pinigų, po ko nukentėjusioji perdavė 2000 Eur; tęsiant nusikalstamą veiką, iš T. V. perėmęs telefoną kartu bausmę atliekantis E. B., melagingai prisistatęs vyr. tyrėja, liepė nukentėjusiajai rašyti sutikimą, jog nuotoliniu būdu būtų patikrinti pinigai, kad V. P. saugiai pasišalintų; po to, A. R. telefonu V. P. davė nurodymus dėl tolimesnio apgaule įgyto turto paskirstymo, o V. P., vykdydama A. R. nurodymus, nurodytą dalį pinigų perdavė nenustatytam asmeniui.

15. Byloje nustatytas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas rodo, kad A. R., T. V., E. B. ir V. P. veikė organizuota grupe, dėl to sukčiavimo veikas, padarytas B. Š. ir O. D. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi pavienės veikos). Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo A. R., T. V., E. B. ir V. P. susitarimą daryti kelias nusikalstamas veikas, aukštą veiklos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymo aptarimą. Dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, jog T. V. bendram nusikalstamam sumanymui apgaulės būdu įgyti svetimą turtą subūrė (suvienijo) grupę asmenų, kurie prisijungė laisva valia, geranoriškai vykdė duotus detalius nurodymus, tokiu būdu pagrindžiant susitarimo daryti nusikaltimus tarp šios grupės narių buvimą. Asmenų grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, pasiskirstymu konkrečiomis funkcijomis, T. V., A. R., E. B. sugebant iš įkalinimo vietos duoti nurodymus laisvėje esančiai V. P., kokius konkrečius veiksmus atlikti konkrečių nukentėjusiųjų atžvilgiu, bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, tarpusavyje bendradarbiaujant, be to, grupės nariai veikė laikydamiesi konspiracijos – buvo naudojamasi keliais telefono numeriais, detaliai paaiškinant atliktinų veiksmų eiliškumą. Grupės narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, sukčiavimas atliktas dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu tų pačių asmenų sudėtimi ir panašiu apgaulės mechanizmu. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo fiksuoti visų nuteistųjų balsai bendraujant tiek su nukentėjusiosiomis, tiek bausmę atliekantiems nuteistiesiems su laisvėje esančia V. P.. Asmenis siejo tvirtas, nuolatinis ryšys, kurį jie palaikydavo telefoniniais pokalbiais, buvo pasiskirstę konkrečiomis užduotimis bei vaidmenimis, suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą ir kokio bendro tikslo siekia, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję siekiant bendro nusikalstamo tikslo – apgaule įgyti svetimą turtą. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas patvirtina asmenų veikimą organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius ir baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas) pritaikė tinkamai. A. R. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų apie nuteistųjų nusikalstamą veikimą organizuota grupe, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perkvalifikuoti nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

17. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

18. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

19. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas A. R. už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) padarymą nubaudė laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams ir laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 7 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

20. Skirdamas bausmes A. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. R. padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 11 straipsnio 5 dalis), dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir viena priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (nusikalto būdamas 10 kartų teistas, šiuo metu teistas 12 kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmę atlieka ir šiuo metu, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, tai yra atlikdamas bausmę pažeidė vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, baustas drausminėmis nuobaudomis, neadekvačiai reaguoja į drausminio poveikio priemones, nepripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės asmeninio elgesio ypatumus ir išmokti siekti gyvenimo tikslų nenusikalstant, nedaro jokių išvadų dėl savo neteisėto elgesio). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis atlygino pakankamai didelę padarytos žalos dalį nukentėjusiosioms (BK 59 straipsnio 2 dalis)), ir dvi nuteistojo A. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje jis padarė veikiant organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-95/2014, Nr. 2K-238-139/2015).‏‏‎ BK 61 straipsnio 2 dalies traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį. Toks teisės normos aiškinimas kasacinėje teismų praktikoje nėra paneigtas ar pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019).

22. Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus ir įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos teismo buvo suprastos ir aiškinamos neteisingai, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą skirti mažesnes už sankcijų vidurkį bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo motyvus, suformuotos kasacinės teismų praktikos aiškinimų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas mažesnes negu vidurkis bausmių trukmes, savo motyvus dėl bausmės individualizavimo išdėstė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam įvertino visus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, nuteistajam A. R. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nėra teisinio pagrindo.

23. A. R. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už padarytus tyčinius nusikaltimus negali būti laikomos aiškiai per griežtos – paskirtosios bausmės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

24. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu, teismas, subendrindamas nuteistajam A. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagrįstai apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, subendrino A. R. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), ir šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, pagrįstai subendrino su kitomis bausmėmis, A. R. paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu). Bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas nurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus (BK 63 straipsnio 4 dalis), tai yra nurodė, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrindamas bausmes atsižvelgia į A. R. asmenybę, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. R. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams) yra tinkamai individualizuotos. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. R. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

26. Tačiau aptartų aplinkybių dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. R. kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas A. R. už nusikalstamų veikų padarymą tinkamai parinko bausmes ir jų dydžius, tačiau, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrindamas A. R. paskirtą subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, A. R. paskirta galutine 11 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausme, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, kas sąlygojo aiškiai per griežtos galutinės laisvės atėmimo bausmės A. R. paskyrimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant nuteistajam A. R. galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas A. R. paskirtą subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrino dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, paskirta galutine subendrinta 11 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. R. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 metų 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu – dalinio sudėjimo būdu, tačiau atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, bendrindamas A. R. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, nors BK 63 straipsnio 4 dalis nustato bausmes bendrinančio teismo pareigą nurodyti kiekvieną pridedamą bausmės dalį ir nurodyti jos parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas turėjo įtakos nustatant nuteistajam A. R. galutinės subendrintos bausmės dydį.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas A. R. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, nuteistojo atliktus veiksmus ir jo vaidmenį (vykdytojas), tai, kad nusikalstamos veikos padarytos vykstant baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų nagrinėjimui, tai, kad skirtingais nuosprendžiais A. R. nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas (svetimo turto užvaldymą apgaule), laiko tarpą tarp dviejų padarytų nusikalstamų veikų, jų tarpusavio sąsają, bei įvertinus teismų praktiką, numatančią, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo būdas taikomas tuo atveju, kai nauju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už veikas, kurias jis padarė iki pirmojo (ankstesniojo) nuosprendžio priėmimo, tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė asmeniui skiriama tokia, kokia ji būtų paskirta vienu nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013), konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti prie griežčiausios iš A. R. paskirtų bausmių – 11 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pridedant mažesnę skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, tai yra 1 metus 4 mėnesius 15 dienų. Tokia pridedamos bausmės dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų laikymąsi.

Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, mano, kad jam paskirta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prašo skirti švelnesnę galutinę bausmę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.

30. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje, baudžiama baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas T. V. už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) padarymą nubaudė laisvės atėmimu 4 metams ir laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių, už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 289 straipsnyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams ir laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo T. V. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

31. Skirdamas bausmes T. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad T. V. padarė septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 11 straipsnio 5 dalis), dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (nusikalto būdamas 18 kartų teistas, šiuo metu teistas 19 kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmę atlieka ir šiuo metu, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, charakterizuojamas neigiamai, tai yra atlikdamas bausmę sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjo pataisos įstaigoje nustatytą tvarką). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra nuteistojo T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau ir dvi nuteistojo T. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje jis padarė veikiant organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

32. Kaip jau minėta, BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-95/2014, Nr. 2K-238-139/2015).‏‏‎ BK 61 straipsnio 2 dalies traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą jos vidurkį. Toks teisės normos aiškinimas kasacinėje teismų praktikoje nėra paneigtas ar pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019).

33. Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus ir įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos teismo buvo suprastos ir aiškinamos neteisingai, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą skirti artimas sankcijų vidurkiui bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo motyvus, suformuotos kasacinės teismų praktikos aiškinimų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas artimas vidurkiui bausmių trukmes, savo motyvus dėl bausmės individualizavimo išdėstė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam T. V. įvertino visus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nėra teisinio pagrindo.

34. T. V. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už padarytus tyčinius nusikaltimus negali būti laikomos aiškiai per griežtos – paskirtosios bausmės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

35. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu, teismas, subendrindamas nuteistajam T. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagrįstai apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, subendrino T. V. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu)), ir šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, pagrįstai subendrino su bausme, T. V. paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagrįstai apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, subendrino T. V. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu), 289 straipsnis (nukentėjusiosios O. D. D. atžvilgiu)), ir šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, pagrįstai subendrino su subendrinta bausme, T. V. paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (nukentėjusiosios B. Š. atžvilgiu).

37. Bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas nurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus (BK 63 straipsnio 4 dalis), tai yra nurodė, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrindamas bausmes atsižvelgia į T. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. V. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams) yra tinkamai individualizuotos. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis T. V. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

38. Tačiau aptartų aplinkybių dėl bausmės skyrimo nuteistajam T. V. kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas T. V. už nusikalstamų veikų padarymą tinkamai parinko bausmes ir jų dydžius, tačiau, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrindamas T. V. paskirtą subendrintą 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, T. V. paskirta galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, kas sąlygojo aiškiai per griežtos galutinės laisvės atėmimo bausmės T. V. paskyrimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant nuteistajam T. V. galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

39. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas T. V. paskirtą subendrintą 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrino dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, paskirta galutine subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir T. V. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 metams 3 mėnesiams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu – dalinio sudėjimo būdu, tačiau atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, bendrindamas T. V. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, nors BK 63 straipsnio 4 dalis nustato bausmes bendrinančio teismo pareigą nurodyti kiekvieną pridedamą bausmės dalį ir nurodyti jos parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas turėjo įtakos nustatant nuteistajam T. V. galutinės subendrintos bausmės dydį.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas T. V. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, nuteistojo atliktus veiksmus ir jo vaidmenį (organizatorius), tai, kad nusikalstamos veikos padarytos vykstant baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų nagrinėjimui, tai, kad skirtingais nuosprendžiais T. V. nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas (svetimo turto užvaldymą apgaule), laiko tarpą tarp dviejų padarytų nusikalstamų veikų, jų tarpusavio sąsają, bei įvertinus teismų praktiką, numatančią, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo būdas taikomas tuo atveju, kai nauju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už veikas, kurias jis padarė iki pirmojo (ankstesniojo) nuosprendžio priėmimo, tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė asmeniui skiriama tokia, kokia ji būtų paskirta vienu nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013), konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti, prie griežčiausios iš T. V. paskirtų bausmių – 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, pridedant 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, dalį. Tokia pridedamos bausmės dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų laikymąsi.

41. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo pritaikyti visus įmanomus BK straipsnius, galinčius sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat prašo pritaikyti BK 66 straipsnį. Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi T. V. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), jam paskirtina galutinė subendrinta 8 metų lisvės atėmimo bausmė, nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje byloje T. V. nebuvo sulaikytas, jam nebuvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl nėra pagrindo taikyti BK 66 straipsnio nuostatas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

42. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

43. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimis nuteistajam T. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius, o nuteistajam A. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. R. valstybės naudai priteisti 62,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. 2024 m. balandžio 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.1.3 punktu, prašoma iš T. V. valstybės naudai priteisti 342,38 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų T. V. ir A. R. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė iš dalies tenkinti šiuos apeliacinius skundus ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Bylos duomenimis nuteistieji T. V. ir A. R. nusikalstamas veikas padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, šiuo metu jie taip pat atlieka jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, šiuo nuosprendžiu jiems taip pat paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra jokių duomenų apie T. V. ir A. R. realią turtinę padėtį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą T. V. ir A. R. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.‏

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų T. V. ir A. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, A. R. paskirtos galutinės subendrintos 11 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. R. paskirtos subendrintos 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu T. V. paskirtos subendrintos 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, T. V. paskirtos subendrintos galutinės 6 metų laisvės atėmimo bausmės dalį ir T. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų T. V. ir A. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.