Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-95-1132/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-20
Bylos Nr.
eII-95-1132/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00477-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
G. J.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-95-1132/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00477-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.9.2; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei, Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. J., jo atstovui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 1 000 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams ir transporto priemonės „Mercedes Benz A200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, kurią sudaro 15 120 Eur, konfiskavimas, už tai, kad jis 2025 m. vasario 25 d. 14.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 20 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Aivaras Alimas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, jog protokolas pareiškėjui nebuvo tinkamai įteiktas. Nutarime nurodoma, kad protokolo kopija, kurioje nurodyta bylos nagrinėjimo data ir vieta, įteikta administracinėn atsakomybėn traukiamam G. J. procesinius dokumentus išsiunčiant asmens valstybinėse institucijose deklaruotu elektroniniu paštu. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga taip pat matyti, kad protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas jo naudojamu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas protokolo negavo ir apie bylos nagrinėjimą nežinojo, todėl negalėjo paaiškinti tikrųjų įvykio aplinkybių. Visgi, vėliau, jau po to kai pareiškėjui buvo išsiųstas nutarimas, kurį pastarasis gavo, pareiškėjas savo elektroniniame pašte patikrino šiukšlių aplanką, kuriame pastebėjo siųstą protokolą (pridedama patvirtinanti ekrano nuotrauka).

Nutarime nurodytu metu, nurodytoje vietoje, automobilį vairavo ne pareiškėjas, o A. L., kuriam automobilis tuo metu buvo paskolintas. Nors automobilis nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei, tačiau pareiškėjas, žinodamas, kad tą dieną sutuoktinei automobilio nereikės, paskolino jį A. L.. Pareiškėjas nepripažįsta savo kaltės dėl nutarime nurodytų pažeidimų, kadangi įvykio metu, nurodytoje vietoje automobilio nevairavo, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti nutarimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymima, kad analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Taigi būtent Institucija, neįsitikinusi, kad pareiškėjas protokolą gavo, neužtikrino tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir šią savo pareigą vykdė formaliai, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą procesą, pastarajam nežinant apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą bei nesuteikiant teisės paaiškinti įvykio aplinkybių, kas be kita ko nulėmė ir nepagrįsto bei neteisėto nutarimo priėmimą.

Institucija priėmusi nutarimą ir tyrusi šią administracinio nusižengimo bylą, tinkamai neinformavo pareiškėjo apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą, t. y. nesiekė tinkamai nustatyti esmines administracinio nusižengimo aplinkybes bei identifikuoti pažeidimo metu automobilį valdžiusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, kas lėmė netinkamą asmens, pažeidimo metu valdžiusio automobilį, identifikavimą ir nepagrįsto bei neteisėto nutarimo priėmimą, nes kaip jau minėta, pareiškėjas aptariamų pažeidimų nepadarė. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nutarime nurodytus administracinius nusižengimus padarė būtent pareiškėjas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog procesiniai dokumentai pareiškėjui siųsti vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis. Procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siųsti galiojančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Toks elektroninio pašto adresas buvo automatiškai gautas iš vienos valstybės informacinės sistemos ar registro, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Šis procesinių dokumentų įteikimo būdas laikomas tinkamu ir jokių ANK normų nepažeidžia. Administracinio nusižengimo protokolas bei pranešimas apie užfiksuotą KET pažeidimą pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. kovo 28 d. 11.45 val. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 29 d. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir priimtas skundžiamas nutarimas. Atlikti papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųsti pranešimai adresatą vis tik pasiekė, Institucija neprivalėjo. Tokios pareigos nenumato ir ANK. Pareiškėjas netinkamai remiasi 2024 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes joje yra nagrinėjamos priešingos aplinkybės ir jos skiriasi, kadangi pareiškėjas taip pat ir skunde nurodo, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra galiojantis ir jis juo naudojasi. Pareiškėjui tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo siųsti elektroniniu paštu gautu iš vienos valstybės informacinės sistemos ar registro ir realiai egzistuojančiu bei naudojamu. ir kuris atitinka ANK 611 straipsnio 1 dalies ir 573 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucijoje laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Peržiūrėjus nuotraukas, sulyginus nuotraukose užfiksuoto vairuotojo veido nuotrauką su policijos registruose randama G. J. nuotrauka, darytina išvada, kad automobilį nusižengimo metu vairuoja būtent G. J.. Visos aplinkybės, esančios administracinio nusižengimo byloje yra nuoseklios, logiškos, viena kitą papildančios, o jų visuma neleidžia abejoti, kad inkriminuotus nusižengimu įvykdė būtent G. J. ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Bylos duomenys patvirtina, kad aptariamą nusižengimą padarė būtent pareiškėjas. Pareigūnas atlikęs tyrimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą tinkamai nustatė, kad nuotraukose yra užfiksuotas būtent pareiškėjas, o ne nurodytas A. L.. Byloje yra atliktas nuotraukų sulyginimas, t. y. nuotraukose užfiksuoti duomenys palyginti su policijos duomenų bazėje esančia fotonuotrauka ir kuri akivaizdžiai patvirtina, kad nuotraukose yra užfiksuotas būtent pareiškėjas. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda su administracinėmis poveikio priemonėmis paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. pakartotinį vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį 25 kartus baustas administracine tvarka, už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės baustas 7 kartus, paskirtos piniginės baudos sumokėtos, tačiau administracinės nuobaudos galioja. Toks nusižengimų pobūdis rodo nebrandų ir neatsakingą pareiškėjo požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. J. ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad jis padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir Institucija skubotai priėmė skundžiamą nutarimą. Pažiūrėjus į byloje esančią nekokybišką nuotrauką, kur matoma, jog automobilio stogas užstoja trečdalį vaizdo, negalima konstatuoti, kad tai yra būtent jis. Be to, tai yra subjektyvi pareigūno nuomonė, o ne nustatyta specialisto ar eksperto. Instituciją suklaidino ir susirašinėjimas su jo žmona, kadangi Institucijai paklausus jos, kas vairavo, ji paprašė atsiųsti nuotrauką, kadangi ji nežinojo, kas vairavo, o paklausus vyro, jis pasakė, kad vairavo kiti asmenys, tačiau Institucija nuotraukų nepateikė. Po to buvo pateiktas asmuo, kuris galėjo vairuoti automobilį, bet Institucija parašė, kad tai ne tas asmuo ir po to atsiuntė nuotrauką. Tada jo žmona, nieko jam nesakius, atsiuntė jo nuotrauką. Tuomet Institucija surašė protokolą, kurio jis negavo, t. y. nukeliavo į elektroninio pašto „spam“ skiltį. Tik tada, kai gavo nutarimą, suprato, kad yra nubaustas. Jeigu būtų gavęs protokolą, būtų galėjęs paaiškinti aplinkybes. Kiek žino, jo žmonai nebuvo surašytas protokolas. Automobilis priklauso jo žmonai. Tą dieną transporto priemonę vairavo A. L., kuris paprašė paskolinti automobilį. Be to, Institucija byloje pateikė seną A. L. nuotrauką.

Liudytoja K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gavo pranešimą, jog yra padarytas nusižengimas. Jos paprašė nurodyti duomenis, kas vairavo transporto priemonę. Ji pasiklausė vyro ir jai nurodė asmenį, kuris vairavo. Tada jai atrašė, kad asmenys nesutampa, todėl ji paprašė, kad jai atsiųstų nuotrauką. Paskui, kadangi ji nuotraukoje užfiksavo, jog automobilis stovi stovėjimo aikštelėje, todėl pagalvojo, kad čia pažeidimas už „parkingą“ ir neįsigilinusi į tą nuotrauką, vyriui nepasakiusi, policijai nusiuntė jo duomenis. Kai gavo nutarimą, jie pradėjo aiškintis ir tada pateikė duomenis to asmenis, kuris iš tikrųjų vairavo automobilį. Automobilis priklauso jai, bet vyras paprašė paskolinti automobilį jo draugui.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo vykdomas teritorijos patruliavimas ir tuo metu jis nedėvėjo uniformos. Patruliavimas buvo vykdomas siekiant užfiksuoti asmenis, kurie vairuodami naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis. Savanorių prospekte jis pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Jis pažeidimą užfiksavo fotoaparatu iš pastato trečio arba ketvirto aukšto, būdamas išlipęs iš automobilio. Kadangi transporto priemonė, kiek pamena, priklausė moteriai, byla buvo perduota tyrimui, siekiant nustatyti asmenį, kuris vairavo tą transporto priemonę. Jam tyrėja pasakė, kad automobilio savininkė pateikė asmenį ir jo nuotrauką, kuris vairavo tą transporto priemonę. Jis pats tų nuotraukų nežiūrėjo.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ne kartą iš J. žmonos skolinęsis automobilį „Mercedes“, valstybinių numerių neprisimena. J. jam sakė, kad vieną kartą buvo jį (A. L.) nufotografavę vairuojant telefonu. Tai įvyko 2025 m. vasario gale, tikslios dienos neprisimena, apie pietus. Jis pavalgęs pietus važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ ir kažkur prie ten buvo nufilmuotas ar nufotografuotas. Jis nematė, kad jį kažkas fotografuotų, bet, kadangi jis yra kelių įmonių direktorius-savininkas, jis praktiškai visada kalba telefonu, todėl galėjo būti, jog vairuodamas laikė telefoną rankoje ir kalbėjo. G. J. prašė pateikti savo nuotrauką, todėl jam nusiuntė savo nuotrauką, kuri buvo daryta 2024 m. pabaigoje. Automobilį jis grąžino tą pačią dieną, vakare.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu G. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 1 000 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams ir transporto priemonės „Mercedes Benz A200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, kurią sudaro 15 120 Eur, konfiskavimas, už tai, kad jis 2025 m. vasario 25 d. 14.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 ir 20 punktų reikalavimus.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

G. J. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir paaiškino, jog jis tą dieną automobilį buvo paskolinęs A. L. ir pats automobilio nevairavo. Kadangi automobilis priklauso jo žmonai, o automobilį vairavo vyras, buvo pateiktas asmuo, kuris galėjo vairuoti automobilį, bet Institucija parašė, kad tai ne tas asmuo ir po to atsiuntė nuotrauką. Tada žmona, nieko nepasakiusi, policijai pateikė jo nuotrauką. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas jam nebuvo tinkamai įteiktas, kadangi jis nukeliavo į elektroninio pašto šiukšlių aplanką, o Institucija neįsitikino, kad jis išsiųstą protokolą tikrai gavo.

Visų pirma pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. ANK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ANK 573 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz A200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra K. J., todėl jai buvo išsiųstas pranešimas prašant pateikti duomenis apie administraciniame kaltinime nurodytu laiku transporto priemonę vairavusį asmenį. Kaip matyti, K. J. pateikė duomenis, jog transporto priemonę vairavo jos sutuoktinis G. J., todėl G. J. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris pareiškėjui išsiųstas 2025 m. kovo 28 d. 11.45 val. Skundžiamas nutarimas pareiškėjui išsiųstas 2025 m. balandžio 29 d. 21.55 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose ir būtent šį elektroninio pašto adresą automatiniu būdu Institucija gavo iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Byloje nustatyta, kad paminėtas elektroninio pašto adresas yra naudojamas, pareiškėjas juo gauna elektroninius laiškus. Kaip matyti, pareiškėjas skundžiamą nutarimą gavo, tačiau teigia, kad jis atsirado nepageidaujamų elektroninių laiškų skyriuje.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Institucija nesiėmė aktyvių veiksmų įsitikinti, kad dokumentas tikrai gautas ir apsiribojo formaliu išsiuntimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, korespondenciją siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pripažįstant, jog ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-182-908/2022, AN2-74-908/2023). Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-243-988/2020, AN2-66-885/2021, AN2-153-1036/2023; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Iš nagrinėjamos elektroninės bylos medžiagos nėra duomenų patvirtinančių, kad elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Pareiškėjas patvirtino, kad nurodytu elektroniniu paštu naudojasi, todėl galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi gaunami pranešimai elektroninio pašto adresu, nurodytu valstybės registruose, t. y. turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę, o to nedarius, prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui G. J. buvo išsiųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir įteikti tinkamai.

Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, transporto priemonę vairavo naudodamasis mobiliojo ryšio priemone. Šis įvykis užfiksuotas byloje esančiomis nuotraukomis, tarnybiniu pranešimu, administracinio nusižengimo protokolu.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pateiktomis nuotraukomis, teismui nekyla abejonių dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir jo kvalifikavimo, ir teismas dėl to plačiau nepasisako, tačiau teismas laiko neįrodyta, kad automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo G. J..

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-7-689/2020).

Kai matyti, administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu K. J. elektroninio susirašinėjimo su policijos pareigūne metu nurodė T. A., kaip asmenį, kuris vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio priemone. Policijos pareigūnei nurodžius, kad nurodytas asmuo nesutampa su nuotraukose užfiksuotu asmeniu, K. J. nurodė, jog tą dieną automobilį vairavo ir šis asmuo. Teismo posėdžio metu liudytoja K. J. parodė, kad buvo atsiųsta nuotrauka ir ji nuotraukoje užfiksavo, jog automobilis stovi stovėjimo aikštelėje, todėl pagalvojo, kad čia pažeidimas už „parkingą“ ir neįsigilinusi į tą nuotrauką, pareiškėjui nepasakiusi, policijai nusiuntė jo duomenis. Tik tada, kai buvo gautas nutarimas, jie pradėjo aiškintis ir tada pateikė duomenis to asmenis, kuris iš tikrųjų vairavo automobilį. Pareiškėjas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną transporto priemonę vairavo A. L., kuris paprašė paskolinti automobilį. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad 2025 m. vasario gale, jis pavalgęs pietus važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ ir kažkur prie ten buvo nufilmuotas ar nufotografuotas. Kadangi jis yra kelių įmonių direktorius-savininkas, jis praktiškai visada kalba telefonu, todėl galėjo būti, jog vairuodamas laikė telefoną rankoje ir kalbėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog Institucija nurodė, kad byloje yra pateiktas Institucijos fotonuotraukų sulyginimas, pagal kurį galima identifikuoti nusižengimą padariusį asmenį – G. J., tuo tarpu G. J. teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o A. L., liudytojas A. L. šias aplinkybes patvirtino, taip pat Institucija į bylą pateikė seną A. L. fotonuotrauką, buvo paskirta ekspertizė – portretų ekspertinis tyrimas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gruodžio 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nustatyti, ar byloje esančiose nuotraukose 2025 m. vasario 25 d. užfiksuotas transporto priemonę „Mercedes Benz Classe A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojantis asmuo yra G. J., kurio lyginamieji atvaizdai pateikti tyrimui atlikti, negalima. Yra tikimybės, kad byloje esančiose nuotraukose 2025 m. vasario 25 d. užfiksuotas transporto priemonę „Mercedes Benz Classe A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojantis asmuo yra ne A. L., kurio lyginamieji atvaizdai pateikti tyrimui atlikti, o kitas asmuo.

Įvertinus byloje pateiktus proceso dalyvių paaiškinimus, rašytinius duomenis, pateiktas fotonuotraukas, ekspertizės aktą matyti, kad Institucijos pateiktose nuotraukose dalis transporto priemonę vairavusio asmens veido nesimato, ekspertizės atlikimui teismas papildomai pateikė eilę tiek G. J., tiek A. L. fotonuotraukų (veido, rankų), tačiau nustatyti ar transporto priemonę vairavo būtent G. J. nebuvo galimybės.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinius nusižengimus galėjo padaryti G. J., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. J. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymo nėra įrodyta. Siekiant nustatyti automobilio „Mercedes Benz Classe A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, vairuotoją, reikia atlikti didelės apimties tyrimą ir tai padaryti teismui yra sunku. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, kad ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, o padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Tai yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020, todėl pareiškėjo skundas, dalyje dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

G. J. atstovo advokato Aivaro Alimo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė