- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-135-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04616-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Valstybės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje e2-158-1051/2020 (e2-9977-1051/2019).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti „Synlab Lietuva“, UAB. Taip pat nutarta pavesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sumokėti už paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Nutarties kopija išsiųsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba) Šiaulių skyriui bei „Synlab Lietuva“, UAB, ekspertams nurodyta, jog sąskaita apmokėti už atliktą ekspertizę perduotina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui, bei civilinė byla sustabdyta.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sumokėti už paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti atskirąjį skundą.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi sprendė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis sprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi tokia nutartimi yra išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Jos negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje, todėl skundžiama nutartis dėl pavedimo sumokėti už paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nustatyti negali būti skundžiama pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pažymėta, jog byloje kilusį ginčą išsprendus iš esmės, išlaidos už ekspertizės atlikimą išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka iš šalies, kurios nenaudai priimamas sprendimas (CPK 91 straipsnio 5 dalis) (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-838-324/2019; Šiaulių apygardos teismo nutartis 2019 m. rugsėjo 23 d. civilinėje byloje Nr. e2S-579-569/2019).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Tarnyba atskiruoju skundu prašo teismo įtraukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą į bylą suinteresuotu asmeniu, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-12-13 nutartį ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-158-1051/2020 dalį, kuria Tarnyba įpareigota apmokėti visas tėvystės nustatymo išlaidas ir įpareigoti Tarnybą apmokėti 50 procentų DNR ekspertizės išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nors Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-12-13 nutartyje cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, kuriose išaiškinta, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos nėra išmokamos, todėl tokios nutartys nėra skundžiamos, visgi pažymėtina, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi teisingumo, protingumo principais bei nustačius, kad buvo netinkamai pritaikytos CPK normos (CPK 90 str.) reglamentuojančios ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų paėmimo iš šalių tvarką, tenkina Tarnybos atskiruosius skundus (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4559-374/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-878-883/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-227/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-272-642/2019, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5465-547/2018, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3344-570/2019, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8196-384/2019).
6.2. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-11-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-715-227/2018 pažymėjo, kad CPK 90 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Išlaidos ekspertizei apmokėti yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo atveju tarnyba, būdama suinteresuotu asmeniu, atskiruoju skundu ginčydama nutartį dalyje dėl ekspertizės apmokėjimo, iš esmės ginčija nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 100 str. nustatyta, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taip pat teismai pastebi, kad, nors pačioje nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama, tačiau taip pat akivaizdu, kad jeigu nutartimi Tarnybai yra sukuriamos pareigos, pagal bendruosius civilinio proceso principus (asmuo turi turėti galimybę ginčyti jam pareigas sukuriančius teismo procesinius sprendimus) vertintina, kad Tarnybai turi būti sudaryta galimybė šią nutartį skųsti (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3017-471/2018).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiamas nutarties dalies, kuria teismas pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui sumokėti už ieškovės G. Š. prašymu paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Apeliantė (Tarnyba) nesutinka, kad turėtų apmokėti visą sumą už ekspertizę, kadangi teismas ekspertizę paskyrė tiek ieškovės, tiek ir atsakovo prašymu, o valstybės garantuojama teisinė pagalba byloje yra teikiama tik ieškovei, todėl Tarnyba turėtų sumokėti tik 50 proc. sumos už ekspertizę.
Apeliantė nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi teisingumo, protingumo principais bei nustačius, kad buvo netinkamai pritaikytos CPK normos (CPK 90 str.), reglamentuojančios ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų paėmimo iš šalių tvarką, tenkina analogiškus Tarnybos atskiruosius skundus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir nurodo, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo yra formuojama kitokia praktika. Šiuose teismuose yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-159-464/2018 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi tokia nutartimi yra išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Todėl nutarties negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Pažymėtina, jog, teismui netinkamai taikius užstato nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 90 straipsnį) ir taip proceso šaliai užkirtus kelią teikti įrodymus, ši šalis turi teisę teikti savo argumentus dėl procesinių teisių pažeidimo apskųsdama teismo procesinį sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ekspertizės atlikimo išlaidų apmokėjimą, todėl skundžiama rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje e2-158-1051/2020 palikti nepakeistą.