- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1463-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16941-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- S. T., M. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) S. T. ir M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovams S. T. ir M. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus dėl priteistinų kompensacijų dydžio vėliau patikslino (e.b.l. 123-124, t. 1), prašydama atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios bute su rūsiu, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovų bendrai 16 250 Eur kompensaciją (iš atsakovo S. T. - 5 416,67 Eur, iš atsakovės M. T. - 10 833,33 Eur), o atsakovams visą butą natūra, ieškovės dalį paskirstant taip - atsakovui S. T. priteisti 1/12 dalį, o atsakovei M. T. - 2/12 dalis; tai pat prašė atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios žemės sklype su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), iš ieškovės atsakovams priteisiant 4 050 Eur kompensaciją už jų dalį (1 350 Eur atsakovui S. T., 2 700 Eur atsakovei M. T.), o ieškovei iš atsakovo S. T. priteisiant 1/4 dalį žemės sklypo ir 1/4 dalį sodo pastato, iš atsakovės M. T. - 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį sodo pastato; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso toks nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, esantis adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,78 kv.m. Ieškovei priklauso 1/4 dalis šio buto, atsakovei (ieškovės motinai) M. T. priklauso 1/2 dalis, o atsakovui (ieškovės broliui) S. T. - 1/4 dalis; o taip pat žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha; sodo pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1S1/p, bendras plotas 28,91 kv.m. Ieškovei priklauso 1/4 dalis nurodyto žemės sklypo ir 1/4 dalis sodo pastato, atsakovei M. T. 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis sodo pastato, atsakovui S. T. - 1/4 dalis žemės sklypo ir 1/4 dalis sodo pastato. Nurodo, jog nori atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi atsakovai neleidžia ieškovei naudotis nei buto, nei sodo pastato bei žemės dalimi - į butą bei į sodo pastatą neįleidžia, nuolat kelia konfliktus, pakeitė spyną. Atsakovai savališkai naudojasi ieškovei priklausančia nuosavybės dalimi, nemokėdami jokio nuomos mokesčio; ieškovė pati moka mokesčius už žemę, už šiukšlių išvežimą, tuo tarpu naudotis savo nuosavybe negali. Teigė, kad bute su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovai gyvena nuolat. Kadangi šio buto atidalijimas natūra neįmanomas, ieškovė pageidauja, kad atsakovai už jos dalį šiame bute išmokėtų piniginę kompensaciją, paskaičiuotą pagal rinkos kainas, o žemės sklypą su sodo pastatu padalinti pageidauja tokiu būdu, kad jis būtų priteistas ieškovei natūra, kadangi atsakovams jis nereikalingas. Už atsakovų dalį šiame turte ieškovė įsipareigoja sumokėti kompensaciją lygią rinkos vertei. Nurodo, kad atlikto turto vertinimo duomenimis šio buto vidutinė rinkos vertė 2019 m. rugpjūčio 12 d. yra 65 000 Eur, o žemės sklypo su sodo pastatu rinkos vertė 2019 m. liepos 3 d. yra 5 400 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovai pateiktu atsiliepimu (e.b.l. 63-68, t. 1; e.b.l. 68-70, t. 2) su ieškinio reikalavimais nesutinka. Teigia, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės iš dalies neatitinka tikrovės, o būtent - atsakovas S. T. jau beveik dešimt metų gyvena Jungtinėje Karalystėje ir butu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesinaudoja; bute gyvena tik atsakovė M. T., kuri yra sunkios sveikatos būklės ir jai yra samdoma slaugytoja. Nurodo, kad santykiai tarp šalių tapo konfliktiniai po A. T. (ieškovės ir atsakovo S. T. tėvo, atsakovės M. T. vyro) mirties. Ieškovė visiškai nesirūpina motina, tai daro išimtinai atsakovas S. T.. Teigia, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, atidalijimas sumokant kompensaciją yra subsidiarus atidalijimo būdas, taikomas tik tuomet, kai nėra galimybės atidalinti bendrą turtą natūra. Ieškovė ieškinyje net nepritaria jokių atidalijimo natūrą būdų ir iš karto renkasi kraštutinį - atidalijimą priteisiant kompensaciją. Atsakovė M. T. yra specialiųjų poreikių turintis ir darbinių pajamų negaunantis asmuo, kuriam kompensacijos priteisimas būtų nepakeliama našta ir pažeistų jos interesus. Mano, kad šalių interesus pilnai atitiktų toks padalijimo būdas, kuomet ieškovei atitektų pilnai sodo namelis ir žemės sklypas, o atsakovams - butas. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės į bylą pateiktomis vertinimo ataskaitomis ir mano, jog buto kaina yra nepagrįstai padidinta, o žemės sklypo ir sodo pastato kaina nepagrįstai sumažinta. Kartu nurodė, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas ar patenkintas iš dalies, atsakovės M. T. atžvilgiu, atsižvelgiant į jos itin sunkią sveikatos būklę, yra pagrindas priteistą kompensacijos sumą išdėstyti dalimis, mokant po 100 Eur dydžio išmokas per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkintas ir nuspręsta: atidalinti ieškovei O. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1/4 dalį, priteisiant ją atsakovams - 1/12 dalį priteisti atsakovo S. T. nuosavybėn, o 2/12 dalis priteisti atsakovės M. T. nuosavybėn; atidalinti atsakovui S. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį, priteisiant ją ieškovės O. Š., nuosavybėn; atidalinti atsakovei M. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį, priteisiant ją ieškovės O. Š. nuosavybėn; priteisti iš atsakovo S. T. ieškovės O. Š. naudai 3 559,16 Eur dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovės M. T. ieškovės O. Š. naudai 7 118,33 Eur dydžio kompensaciją; išdėstyti atsakovui S. T. priteistos 3 559,16 Eur kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių terminui, nustatant, kad jis kas mėnesį moka ieškovei po 148,30 Eur dydžio išmokas; išdėstyti atsakovei M. T. priteistos 7 118,33 Eur kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių terminui, nustatant, kad ji kas mėnesį moka ieškovei po 296,60 Eur dydžio išmokas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovams nepateikus kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šalims nepavykus rasti kitokio ginčo sprendimo būdo, ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas pripažintinas tinkamu. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovės ieškinys teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.75 straipsnis, 4.80 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantai (atsakovai) S. T. ir M. T. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovų ir minėtą dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; panaikinti sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal proporciją – 50 procentų ieškovės O. Š. naudai, 50 procentų atsakovų S. T. ir M. T. naudai, o šio prašymo netenkinus, pagal proporcijos taisyklę (CPK 93 str. 2 d.).
8. Apeliantai nurodė, kad šioje byloje teismas ieškovės reikalavimus patenkino tik iš dalies, kadangi buvo priteista mažesnė kompensacija, nei reikalavo ieškovė. Atsakovas S. T. į bylą pateikė kito vertintojo UAB „Butas tau“ atskaitas, kuriose ginčo turto rinkos kaina buvo mažesnė, teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ir ieškovės ir atsakovų pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis. Atsakovas S. T. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos taip pat į bylą pateikė duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas netinkamai vadovavosi bendrąja CPK 93 str. 2 d. įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle ir nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisdamas 100 proc. išlaidų, o atsakovui S. T. 0 proc. jo patirtų išlaidų. Apeliantų manymu bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos vadovaujantis proporcija 50/50 proc., kadangi ieškinys buvo iš dalies atmestas, taip pat yra pagrindas teigti, kad ieškovės netinkami veiksmai įtakojo bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Pažymėtina, kad atsiliepimo į ieškinį 3-uoju reikalavimu buvo prašoma atsižvelgti į tokį netinkamą ieškovės elgesį ikiteismine tvarka ir teisme.
9. Apeliantai nurodo, jog ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ne tik neįrodinėjo, bet apskirtai net neaptarė ieškinyje jokių atidalijimo natūra (pagrindinių) būdų ir pasirinko kraštutinį (subsidiarų) atidalijimo būdą – kompensacijos priteisimą. Dėl nurodytų aplinkybių kompensacija iš atsakovų priteista nepagrįstai, kadangi ieškovė nepagrindė reikalavimo šioje dalyje.
Atsiliepimas
10. Ieškovė O. Š. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad atidalijimas natūra nebuvo įmanomas. Ši aplinkybė nereikalavo jokio papildomo įrodinėjimo. Ieškovei priklauso mažoji dalis turto – 1/4 dalis. Turėdama tokią nuosavybės dalį ieškovė negali pilnavertiškai naudotis savo nuosavybe, nes bute 1/4 dalis nesudaro net atskiro kambario. Sodo sklypo bendras plotas 6 arai, todėl ieškovei tenkanti dalis būtų tik 1,5 aras, todėl atidalinti natūra ir suformuoti atskirą sklypą būtų neįmanoma ir neracionalu. Sodo namelis labai mažas, bendras plotas 28,91 kv., todėl atskiro nekilnojamojo turto objekto taip pat suformuoti neįmanoma, jis neturėtų atskirų inžinerinių tinklų. Tokie visiems akivaizdūs ir žinomi faktai nereikalauja papildomo įrodinėjimo (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) ir nesudaro pagrindo grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, kad ji teismui pateikė teisingą informaciją apie savo turtinę padėtį. Ieškovė gyvena iš neįgalumo pensijos, kuri yra 240 Eur per mėnesį. Yra neįgali, jos nedarbingumo lygis 60 procentų. Ieškovė niekur nedirba, praeitais metais ligoninėje gulėjo 3 kartus, todėl darbo rasti, esant tokiai sveikatos būklei, negali.
Atsiliepimas
12. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti tarp šalių padalintos 50/50. Toks prašymas prieštarautų CPK 93 str. 1 d., nustatančiai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Skundžiamu teismo sprendimu iš esmės buvo visiškai tenkinti ieškovės reikalavimai, todėl teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų ieškovei, t. y. laikydamasis CPK 93 str. 1 d. nuostatų. Ieškovės elgesys visą teismo procesą ir iki jo buvo tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
14. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
15. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
16. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011), būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
18. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atidalinti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, butą natūra priteisiant atsakovams, sklypą su sodo pastatu natūra priteisiant ieškovei ir atitinkamai priteisiant kompensacijas kitai pusei. Apeliantai (atsakovai) su tokiu reikalavimu nesutiko, tačiau savo atidalijimo varianto bylos nagrinėjimo eigoje nesiūlė, išreikšdami pasyvią nesutikimo su ieškiniu poziciją. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų bei byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai (ypatingai ieškovės ir atsakovės M. T.) yra konfliktiški, eliminuonantys bet kokią galimybę ginčo bute gyventi kartu. Atsakovai taip pat neišreiškė noro bei pageidavimo apsigyventi sodo namelyje, kurį sau natūra kartu su žemės sklypu prašė priteisti ieškovė.
20. Skirtingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas aptarė visus šalių atidalijimo būdus, tame tarpe ir natūra. Teismas įvertino nustatytas aplinkybes bei šalių konfliktinius santykius, taip pat, jog nėra galimas naudojimosi butu tvarkos nustatymas tarp bendraturčių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai bylos nagrinėjimo metu neišreiškė pageidavimo, kad minėtas butas natūra būtų priteistas ieškovei, o atsakovai gautų iš jos kompensaciją, be to, teismas įvertino byloje esančius duomenis dėl atsakovės M. T. sveikatos būklės ir konstatavo, kad atsakovės interesas naudotis ginčo butu šiuo atveju yra prioritetinis. Dėl nustatytų aplinkybių, kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atidalinti ieškovės ir atsakovų buto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimybių, todėl turtas turi būti atidalijamas atsakovams priteisiant butą natūra, o ieškovei priteisiant už jį iš atsakovų piniginę kompensaciją.
21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė, siūlydama bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantus, prašė jai priteisti iš atsakovų (už jai priklausančią buto dalį) bendrą 10 833,33 Eur dydžio kompensaciją bei prašė priteisti iš jos atsakovams (už jiems priklausančias sklypo ir sodo pastato dalis) bendrą 4 050 Eur dydžio kompensaciją. Šių kompensacijų dydžių pagrįstumą ieškovė įrodinėjo turto vertintojų MB „84 Sprendimai” parengtomis turto vertės nustatymo ataskaitomis, kuriose nurodoma, kad buto vertė yra 65 000 Eur, o sklypo su sodo pastatu – 5 400 Eur. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės nurodomais kompensacijų dydžiais, rėmėsi turto vertintojų UAB „BUTAS TAU” vertinimo ataskaitomis, kuriose nurodoma, kad buto vertė yra 59 000 Eur, o sklypo su sodo pastatu - 7 460 Eur. Kadangi, kaip minėta, abi šalys byloje atsisakė skirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti, kolegijos nuomone, teismas pagrįstai, esant dviem lygiaverčiam šalių pateiktiems įrodymams dėl turto vertės ir nesant byloje kitokių turto vertę pagrindžiančių įrodymų, vadovavosi abiejose vertinimo išvadose nurodytų nekilnojamojo turto objektų vertės vidurkiu ir nusprendė, kad vidutinė buto vertė yra 62 000 Eur (65 000 + 59 000 : 2), o sklypo su sodo pastatu vertė yra 6 430 Eur (5 400 + 7 460 : 2). Taigi, priteistinos kompensacijos dydis, buvo nustatytas teisingai ir atitinkamo dydžio kompensacijos priteistos pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).
23. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
24. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
25. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti tarp šalių padalintos 50/50. Toks prašymas prieštarautų CPK 93 str. 1 d., nustatančiai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Skundžiamu teismo sprendimu iš esmės buvo visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, todėl teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų ieškovei, t. y. laikydamasis CPK 93 str. 1 d. nuostatų. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog ieškovės elgesys proceso metu būtų netinkamas.
Dėl bylos baigties
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Kiti apeliantų skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė pateikė įrodymus apie 650 Eur išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos (650 Eur) priteistinos iš atsakovų ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apeliantų (atsakovų) S. T. ir M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovės O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 325 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.