Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja viešoji įstaiga Druskininkų ligoninė (toliau – ir Druskininkų ligoninė, Perkančioji organizacija) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2025 m. spalio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 09-029-P-0002 (PŽD-01) (toliau – ir Sprendimas) kartu su pažeidimo tyrimo forma, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 25 procentų finansinės korekcija, o teismui netenkinus tokio reikalavimo – sumažinti finansinės korekcijos dydį.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Pareiškėja nurodo šias esmines faktines aplinkybes.

2.1.1. Pareiškėja, įgyvendindama projektą „Druskininkų ligoninės skubios medicinos pagalbos ir intensyvios terapijos paslaugų kokybės gerinimas“ Nr. 09-029-P-0002 (toliau – Projektas), skelbiamos apklausos būdu įvykdė mažos vertės pirkimą „VšĮ Druskininkų ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpų paprastojo remonto darbai“, CVP IS ID Nr. 87552. Pirkime dalyvavo trys tiekėjai, laimėtoju pripažinta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bilresta“, pretenzijų pirkimo metu negauta. 2025 m. sausio 8 d. su laimėtoju sudaryta sutartis Nr. VPT-12/25/DRL, sutarties kaina – (duomenys neskelbtini) Eur, o 2025 m. sausio 16 d. laimėtojas pateikė sutarties įvykdymo užtikrinimą.

2.1.2. Pareiškėja 2025 m. balandžio 18 d. Agentūrai pateikė pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Paskesnės patikros metu Agentūra padarė išvadą, kad laimėtojo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų. Agentūra 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama paaiškinti, kodėl buvo priimti tokie sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai, 2025 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, o 2025 m. rugsėjo 4 d. gavo pranešimą apie pradėtą įtarimo dėl pažeidimo tyrimą Nr. PŽD-01, kuriame buvo nurodyta galima pažeidimo kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas ir pamatinius principus.

2.1.3. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 18 d. Agentūrai pateikė papildomus paaiškinimus, akcentuodama, kad pirkimas yra mažos vertės, o dėl to įtarime nurodytos tam tikros teisės normos pirkimui netaikytinos. Po šių paaiškinimų Agentūra Sprendimu pakeitė teisinę pažeidimo kvalifikaciją ir pažeidimą siejo su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24.3.17 punkto reikalavimais, kartu palikdama poziciją dėl pamatinių viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

2.1.4. Sprendimu konstatuota, kad pareiškėja priėmė sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą (laidavimo raštą), kuris, Agentūros vertinimu, neatitiko pirkimo dokumentų ir sutarties reikalavimų dėl sumos dydžio, todėl pareiškėja nepagrįstai sudarė sutartį ir nepagrįstai leido ją vykdyti. Sprendime nurodyta, kad šie veiksmai sumažino potencialių tiekėjų dalyvavimo galimybes, panaikino galimybę pirkimą laimėti kitam tiekėjui, o dėl nustatyto pažeidimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika ir galėjo būti pateikta daugiau pasiūlymų ar mažesnės kainos. Nors Sprendime konstatuota, kad poveikio tiksliai įvertinti kiekybiškai neįmanoma pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija nuo sutarties vertės, tenkančios projektui, nurodant netinkamų finansuoti išlaidų sumą – (duomenys neskelbtini) Eur bei su jomis susijusias netiesiogines išlaidas.

2.2. Pareiškėja neturėjo pagrindo konstatuoti, kad laimėtojas atsisakė sudaryti sutartį ir siūlyti ją sudaryti sekančiam tiekėjui. Konkrečios pirkimo sąlygų ir Aprašo nuostatos taikytinos tais atvejais, kai tiekėjas iš tiesų atsisako sudaryti sutartį arba per nustatytą terminą nepateikia reikalaujamo užtikrinimo dokumento, o nagrinėjamu atveju laimėtojas po sutarties pasirašymo pateikė užtikrinimą per sutartyje nustatytą terminą, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo konstatuoti atsisakymo sudaryti sutartį ir inicijuoti sutarties siūlymo kitam tiekėjui procedūrų. Net ir nustačius galimus užtikrinimo neatitikimus, tai, pareiškėjos vertinimu, savaime nereiškia automatinio atsisakymo sudaryti sutartį – pirmiausia turėtų būti sprendžiami užtikrinimo sąlygų patikslinimo klausimai.

2.3. Sutarties įvykdymo užtikrinimas laikytinas netinkamu dėl sumos dydžio, remiantis tik Agentūros pasirinktomis su laimėtoju 2025 m. sausio 8 d. sudarytos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VPT-12/25/DRL (toliau – ir Sutartis) nuostatomis. Užtikrinimo reikalavimai buvo nustatyti Sutarties 38–44 punktuose kaip visuma, o laimėtojo pateiktame laidavimo rašte nurodyta suma, pareiškėjos vertinimu, atitiko Sutartyje nustatytą minimalų užtikrinimo dydį. Sprendime išvados dėl „proporcingai mažėjančios“ užtikrinimo sumos daromos formaliai, neįvertinant Sutarties mechanizmo (remiantis kuriuo, pasak pareiškėjos, užtikrinimo suma atstatoma iki 10 procentų dydžio tais atvejais, kai dalis užtikrinimo sumos panaudojama) ir to, kaip Sutarties vykdymo metu būtų taikomos atitinkamos nuostatos, taip pat neįvertinant to, kad Sutartis buvo įvykdyta (tarpiniai darbų priėmimai nebuvo vykdomi) ir nebuvo poreikio pasinaudoti užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kad prievolių įvykdymo laidavimo draudimo rašte Nr. 142500064 (toliau – Laidavimo raštas) nurodytas užtikrinimo dydis (11 450 Eur) atitiko bendrą draudimo sumą, nurodyta sąlyga, kad draudimo suma mažėja proporcingai draudėjo pagal Sutartį atliktų darbų sumai neaktuali, nes darbai pagal Sutartį priimami ir aktuojami tik užbaigus visus Sutartyje nurodytus Darbus, o Pareiškėjai pasinaudojus užtikrinimo suma, laimėtojas pagal Sutarties nuostatas turi prievolę pateikti naują užtikrinimą pilnai sumai (duomenys neskelbtini) Eur, Pareiškėja užtikrinimo neatitikimo Sutarties sąlygoms nenustatė.

2.4. Agentūra nepagrįstai finansinę korekciją taikė vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 2.2 lentelės 17 punktu, nors skundžiamu Sprendimu tokio pobūdžio pažeidimas net nebuvo konstatuotas. Kaip pabrėžia pareiškėja, Sprendimu konstatuotas pažeidimas iš esmės siejamas su Aprašo nuostata dėl situacijų, kai laimėtojas laikomas atsisakiusiu sudaryti sutartį, tačiau korekcijos dydis parinktas pagal Gairių analogiją su pažeidimu, susijusiu su derybomis ir esminiais sąlygų keitimais procedūrų metu, nors Sprendime tokio pobūdžio aplinkybės nėra konstatuotos. Sprendime pasirinkta analogija ir pritaikyta 25 procentų finansinės korekcijos norma neatitinka Sprendimu nustatytų aplinkybių pobūdžio.

2.5. Agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į mažos vertės pirkimams taikytinas VPĮ ir Aprašo nuostatas, susijusias su sutarties įvykdymo užtikrinimo (ne) privalomumu. Agentūra neįvertino to, kad Pareiškėjos vykdytas mažos vertės pirkimas, kuriam taikytinos Aprašo nuostatos, nebuvo aktualus visai Europos Sąjungos rinkai ir kad Aprašo nuostatos (taikytinos mažos vertės pirkimams) net nenumato prievolės Pirkimo sutartyje reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo, priešingai nei numatyta VPĮ. Remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, Sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimas nėra privalomas mažos vertės pirkimuose. Pareiškėja vis dėlto buvo numačiusi užtikrinimo reikalavimą, tačiau net ir pripažinus, kad užtikrinimas neatitiko pirkimo sąlygų, pareiškėjos vertinimu, tai būtų laikytina formalaus pobūdžio nukrypimu, kuris savaime nepagrindžia išvados apie esminį pažeidimą ir negali pateisinti maksimalios 25 procentų korekcijos taikymą.

2.6. Agentūra nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pirkimo sąlygose visiems dalyviams buvo aiškiai nurodyti galimi sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai, laimėtojui nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos kitų dalyvių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kitų tiekėjų interesai buvo pažeisti.

2.7. Šiuo atveju Agentūra nesilaikė proporcingumo ir pažeidimų vertinimo principų reikalavimų. Agentūra nustatytą Aprašo 23.4.17 papunkčio nuostatos pažeidimą prilygino Gairių 2.2 lentelės 17 punkto nuostatai ir pritaikė 25 procentų pataisos normą, nors nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nustatytos aplinkybės neatitinka tų, kurioms taikomas minėtas Gairių punktas. Šiuo atveju Agentūra nevertino individualių pažeidimo faktinių aplinkybių. Sprendime nėra nustatyta reali ar potenciali žala projekto lėšoms, taip pat nėra atlikta individuali pažeidimo analizė, o pasirinktas korekcijos dydis, pareiškėjos vertinimu, taikytas automatiškai, nesiejant jo su konkretaus pažeidimo pobūdžiu ir sunkumu.

2.8. Sprendimas priimtas nesivadovaujant aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir administracinių teismų praktika.

2.9. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendime pateikiami teiginiai yra bendro pobūdžio, nepakankamai aišku, kokiais įrodymais remiantis daromos tam tikros išvados.

3. Atsakovė Agentūra atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįsta.

4. Agentūros atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Laimėtojui pateikus netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą (toliau – ir įvykdymo užtikrinimas), vertinama, kad jis atsisakė sudaryti Sutartį. Apraše nėra nustatyto reikalavimo, jog mažos vertės pirkimą vykdanti perkančioji organizacija privalo reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento, todėl sprendimas dėl jo reikalavimo paliktas jų diskrecijai. Vis dėl to, jeigu perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato reikalavimą dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, nustato užtikrinimo turiniui atitinkamas sąlygas, ji privalo jų laikytis viso pirkimo metu, įskaitant ir viešojo pirkimo sutarties sudarymą. Šiuo atveju Priedo Nr. 6 ir Sutarties sąlygose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pirkimo laimėtojas privalo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuriam buvo nustatyti atitinkami reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas privalėjo reikalauti, kad laimėtojas pateiktų tinkamą įvykdymo užtikrinimą, kuris atitiktų visas Priedo Nr. 6 ir Sutarties sąlygas, ir šios pareiškėjo pareigos, kaip ir jo padaryto pažeidimo, negali paneigti vien ta aplinkybė, jog buvo vykdomas mažos vertės pirkimas, nes tokiu būdu iš esmės būtų pripažintas skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo teisėtumas.

4.2. Pateikus netinkamą įvykdymo užtikrinimą, laikytina, kad laimėtojas iš esmės atsisakė sudaryti sutartį, o perkančioji organizacija neturėjo pagrindo sudaryti sutartį su šiuo tiekėju ir leisti ją vykdyti. Aprašo 24.3.17 punkte, pirkimo bendrųjų sąlygų 17.5 punkte ir Sutarties 38 punkte nėra įtvirtinta galimybė pateikti tik iš dalies reikalavimus atitinkantį užtikrinimą. Tuo tarpu jei iki nustatyto termino nepateikiamas reikalavimus atitinkantis įvykdymo užtikrinimas, situacija prilyginama atsisakymui sudaryti sutartį, todėl turėjo būti siūloma sudaryti sutartį kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui.

4.3. Pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas neatitiko Sutarties sąlygų reikalavimų. Priede Nr. 6 ir Sutarties 38–44 punktuose buvo pateikti reikalavimai įvykdymo užtikrinimui (reikalavimas, kad užtikrinimo suma turi sudaryti 10 procentų nuo Sutarties vertės be PVM), tačiau pateiktas įvykdymo užtikrinimas šių reikalavimų neatitiko. Nors mažos vertės pirkimuose reikalavimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo nėra privalomas, tačiau tuo atveju, kai perkančioji organizacija tokį reikalavimą nustato pirkimo sąlygose ir sutartyje, ji privalo jo laikytis. Priešingu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, nes tiekėjai savo sprendimą dalyvauti ir pasiūlymų turinį grindžia paskelbtomis pirkimo sąlygomis. Atsakovė pabrėžia, kad, vertinant įvykdymo užtikrinimo atitiktį reikia remtis sutarties sudarymo ir užtikrinimo pateikimo momentu buvusia situacija, o ne vėliau susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Be to, Sutarties nuostatose dėl atsiskaitymo tvarkos nėra įtvirtinta pareiga visus darbus perduoti tik vienu etapu, o darbų atlikimo terminas sudarė 3 mėnesius, todėl objektyviai buvo galima darbų perdavimo ir atsiskaitymo eiga etapais. Dėl to darytina išvada, kad sutarties sudarymo metu nebuvo pagrindo laikyti, jog įvykdymo užtikrinimo sumos mažėjimo sąlyga nebus aktuali. Šiuo atveju laimėtojui pateikus, o pareiškėjai, kaip perkančiajai organizacijai, priėmus įvykdymo užtikrinimą, kuris neatitiko Priedo Nr. 6 ir Sutarties sąlygų, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, Aprašo 8 punktas). Pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, nesilaikė savo parengtų ir viešai paskelbtų pirkimo sąlygų, kiek tai susiję su Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentu; tokie pareiškėjos veiksmai stokoja skaidrumo. Nesilaikydama savo parengtų pirkimo sąlygų, pareiškėja kartu pažeidė ir lygiateisiškumo principą, nes: i) tiesiogiai pažeidė antroje vietoje pasiūlymų eilėje likusio dalyvio teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes laimėtojas, pateikdamas netinkamą įvykdymo užtikrinimą, iš esmės atsisakė sudaryti Sutartį; ii) netiesiogiai pažeidė visų kitų tiekėjų teises, kad viešojo pirkimo sutartis bus sudaroma, vadovaujantis išviešintomis pirkimo sąlygomis. Be to neatmestina galimybė, kad tuo atveju, jeigu pirkimo laimėtojas nebūtų iš viso nustatytas, pareiškėja būtų iš naujo organizavusi naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti ir kiti tiekėjai.

4.4. Nustačius pažeidimą, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 priedų ir Gairėmis, buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija. Finansinė korekcija buvo taikyta pagal analogiją su Gairėse nurodyta pažeidimo rūšimi, kuri siejama su derybomis ar sutarties sąlygų esminiu pakeitimu pirkimo procedūros metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija, priimdama įvykdymo užtikrinimą, kuris neatitiko sutarties projekto ir sutarties reikalavimų, konkliudentiniais veiksmais faktiškai priėmė tiekėjo siūlomą nukrypimą nuo nustatytų sąlygų ir taip pakeitė pirkimo sąlygas, susijusias su užtikrinimo nekintamumu ir sutartyje numatytomis pasekmėmis už netinkamą užtikrinimą. Finansinė korekcija taikyta ne automatiškai, o atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimo požymius bei potencialią žalą Europos Sąjungos biudžetui. Šiuo atveju buvo laikomasi proporcingumo reikalavimų, o taikytinos pataisos suma nustatytas įvertinus į tris kriterijus – pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinių fondų nuostolius. Viešųjų pirkimų pažeidimų atveju tikslios finansinio poveikio sumos nustatymas paprastai nėra įmanomas dėl pažeidimo pobūdžio. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su korekcijos dydžiu ir kvalifikavimu, nenurodė alternatyvaus Gairių punkto ar kitokio vertinimo pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima taikyti kitą korekcijos normą.

4.5. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Jame nurodyti pagrindiniai faktai, teisės aktų nuostatos, pažeidimo kvalifikavimas, įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir aiškiai apibrėžtos Sprendimo pasekmės, todėl Sprendimas pareiškėjui buvo suprantamas ir leido jam realizuoti teisę į teisminę gynybą.

4.6. Įtarimas dėl pažeidimo yra tarpinis veiksmas, kuriuo inicijuojamas tyrimas, o galutinis sprendimas priimamas tik įvertinus projekto vykdytojo paaiškinimus. Sprendime buvo padaryta informacijos suvedimo klaida, susijusi su nuorodomis į partnerį ar centrinę perkančiąją organizaciją, nors projekto įgyvendinime partneriai nedalyvavo, o pirkimą vykdė pati pareiškėja. Ši klaida, neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo (kartu su pažeidimo tyrimo forma), kuriuo pareiškėjai pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nustatytos šios pareiškėjos skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

6.1. Druskininkų ligoninė atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „VšĮ Druskininkų ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpų paprastojo remonto darbai“ (mažos vertės skelbiama apklausa) (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2024 m. gruodžio 11 d.¹

6.2. Druskininkų ligoninė, vykdydama Pirkimą, viešai, be kita ko, paskelbė darbų pirkimo–pardavimo sutarties dėl VšĮ Druskininkų ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpų paprastojo remonto darbų projektą (toliau – ir Sutarties projektas) ².

6.2.1. Sutarties projekte įtvirtintos nuostatos dėl darbų atlikimo terminų:

„ 7. Sutartis įsigalioja Šalims pasirašius ją ir galioja iki visų Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 5 mėnesius su apmokėjimu.

8. Darbai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos. Šalių susitarimu darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas 1 mėnesiui.“

6.2.3. Sutarties projekte nurodytos sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygos:

„38. Rangovas, kad užtikrintų tinkamą Sutarties įvykdymą, privalo gauti ir pateikti Užsakovui užtikrinimą (besąlygišką ir neatšaukiamą Užsakovui priimtina forma bei visus ją lydinčius dokumentus (originalus)) ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo. Užtikrinimo dydis – ne mažesnis kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos be PVM. Jeigu Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį.

39. Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai yra banko garantija, išduota banko arba laidavimas (laidavimo sutartis), išduotas draudimo bendrovės. Jeigu Rangovas pateikia draudimo bendrovės išduotą Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimą užtikrinantį dokumentą, tai kartu su Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštu Rangovas turi pateikti ir pasirašytą draudimo liudijimo (poliso) originalą bei mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už šį išduotą Sutarties įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą yra sumokėta.

40. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti ne trumpiau kaip 30 dienų po Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino pabaigos. Jei Darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba Darbai yra sustabdomi, arba Rangovas vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai (iki Rangovo prievolių įvykdymo pabaigos) turi būti pratęstas ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas.

41. Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama ar laiduojama, kad Užsakovui bus sumokėta nustatyta pinigų suma ar atsakyta už Rangovo prievoles dėl to, kad Rangovas neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartį ar vykdė juos netinkamai.

42. Jei Sutarties vykdymo metu užtikrinimą išdavęs juridinis asmuo negali įvykdyti savo įsipareigojimų, Rangovas per 10 dienų nuo šio fakto paaiškėjimo turi pateikia naują užtikrinimą.

43. Jei Užsakovas pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu, Rangovas, siekdamas toliau vykdyti Sutarties įsipareigojimus, privalo per 10 dienų pateikti Užsakovui naują Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją (laidavimą) ne mažesnei kaip Sutarties sąlygų 39 punkte nurodytai sumai.

44. Garantijos (laidavimo) sumos išmokėjimo sąlygos ir tvarka: suma išmokama per 10 dienų nuo pirmo raštiško Užsakovo pranešimo garantui apie Rangovo Sutartyje nustatytų prievolių pažeidimą, dalinį ar visišką jų nevykdymą arba netinkamą vykdymą; garantas neturi teisės reikalauti, kad Užsakovas pagrįstų savo reikalavimą; Užsakovas pranešime garantui nurodys, kad garantijos (laidavimo) suma jai priklauso dėl to, kad Rangovas iš dalies ar visiškai neįvykdė Sutarties sąlygų ar kitaip pažeidė Sutartį.“

6.3. Druskininkų ligoninė (toliau – ir Užsakovė) ir uždaroji akcinė bendrovė „Bilresta“ (toliau – ir Rangovas) 2025 m. sausio 8 d. sudarė darbų pirkimo–pardavimo sutartį dėl VšĮ Druskininkų ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimo Nr. 87552 (toliau – ir Sutartis).

6.3.1. Sutartyje nurodytos jos įvykdymo užtikrinimo sąlygos:

„38. Rangovas, kad užtikrintų tinkamą Sutarties įvykdymą, privalo gauti ir pateikti Užsakovui užtikrinimą (besąlygišką ir neatšaukiamą Užsakovui priimtina forma bei visus ją lydinčius dokumentus (originalus)) ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo. Užtikrinimo dydis – ne mažesnis kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos be PVM. Jeigu Rangovas per šį laikotarpį Sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad Rangovas atsisakė sudaryti Sutartį.

39. Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai yra banko garantija, išduota banko arba laidavimas (laidavimo sutartis), išduotas draudimo bendrovės. Jeigu Rangovas pateikia draudimo bendrovės išduotą Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimą užtikrinantį dokumentą, tai kartu su Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštu Rangovas turi pateikti ir pasirašytą draudimo liudijimo (poliso) originalą bei mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už šį išduotą Sutarties įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą yra sumokėta.

40. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti ne trumpiau kaip 30 dienų po Sutartyje numatyto Darbų atlikimo termino pabaigos. Jei Darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba Darbai yra sustabdomi, arba Rangovas vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai (iki Rangovo prievolių įvykdymo pabaigos) turi būti pratęstas ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas.

41. Sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama ar laiduojama, kad Užsakovui bus sumokėta nustatyta pinigų suma ar atsakyta už Rangovo prievoles dėl to, kad Rangovas neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartį ar vykdė juos netinkamai.

42. Jei Sutarties vykdymo metu užtikrinimą išdavęs juridinis asmuo negali įvykdyti savo įsipareigojimų, Rangovas per 10 dienų nuo šio fakto paaiškėjimo turi pateikia naują užtikrinimą.

43. Jei Užsakovas pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu, Rangovas, siekdamas toliau vykdyti Sutarties įsipareigojimus, privalo per 10 dienų pateikti Užsakovui naują Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją (laidavimą) ne mažesnei kaip Sutarties sąlygų 39 punkte nurodytai sumai.

44. Garantijos (laidavimo) sumos išmokėjimo sąlygos ir tvarka: suma išmokama per 10 dienų nuo pirmo raštiško Užsakovo pranešimo garantui apie Rangovo Sutartyje nustatytų prievolių pažeidimą, dalinį ar visišką jų nevykdymą arba netinkamą vykdymą; garantas neturi teisės reikalauti, kad Užsakovas pagrįstų savo reikalavimą; Užsakovas pranešime garantui nurodys, kad garantijos (laidavimo) suma jai priklauso dėl to, kad Rangovas iš dalies ar visiškai neįvykdė Sutarties sąlygų ar kitaip pažeidė Sutartį.“

6.3.2. Sutartyje įtvirtinta nuostata dėl atsiskaitymo, nutraukus sutartį: „73. Jei Sutartis nutraukiama anksčiau laiko, Rangovui tik iš dalies įvykdžius Sutartį, Užsakovas ir Rangovas įsipareigoja sudaryti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal Sutarties nutraukimo dienai atliktų darbų faktinę padėtį ir įvykdyti atitinkamą tarpusavio atsiskaitymą. Taip pat Rangovas privalo atlyginti Užsakovui visas dėl šios Sutarties nutraukimo susidariusias išlaidas ir kompensuoti dėl šios Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius.“

6.4. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ (toliau – Bendrovė), veikiantis „Liberty Mutual Insurance Europe“ SE vardu, 2025 m. sausio 16 d. išdavė UAB „Bilresta“ Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo raštą Nr. 142500064 (toliau – ir Laidavimo draudimo raštas). Remiantis Laidavimo draudimo raštu, Bendrovė patvirtina, jog ji atsako už UAB „Bilresta“ tuo atveju, jei ji Sutartyje nustatytomis sąlygomis neatlieka darbų; Bendrovė, gavusi Druskininkų ligoninės pirmą raštišką reikalavimą, besąlygiškai ir neatšaukiamai, įsipareigoja, Druskininkų ligoninei tinkamai įvykdžius Sutartyje numatytus įsipareigojimus, per 10 darbo dienų, išmokėti nurodytą sumą, atitinkančią jos nuostolių, patirtų dėl Sutartyje numatytų UAB „Bilresta“ įsipareigojimų neįvykdymo, sumą, tačiau ne didesnę nei UAB „Bilresta“ pagal Sutarties sąlygas neįvykdytų įsipareigojimų vertė, išmokėti draudimo išmoką, neviršijančią bendros 11 450 EUR draudimo sumos; draudimo suma mažėja proporcingai UAB „Bilresta“ pagal Sutartį atliktų darbų sumai. Kartu buvo išduotas Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, prievolių įvykdymo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo liudijimas Nr. 142500064 (toliau – Laidavimo draudimo liudijimas), pateiktas mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat pateiktos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, prievolių įvykdymo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės, kurių 6.1 papunktyje nurodyta, kad draudimo suma yra Laidavimo draudimo rašte nurodyta maksimali pinigų suma, kurią draudikas (t. y. Bendrovė) gali būti įpareigotas išmokėti įvykus draudžiamajam įvykiui; pagal 6.3 papunktį, draudimo suma yra neatsistatanti, t. y. jei draudikas išmoka draudimo išmoką už vieną draudžiamąjį įvykį, jo prievolė dėl kitų draudžiamųjų įvykių mažinama jau išmokėtų draudimo išmokų suma, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje numatyta kitaip; pagal 6.4 papunktį, prievolių įvykdymo laidavimo draudimo atveju draudimo suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį atliktų darbų / pristatytų prekių / suteiktų paslaugų vertei, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje numatyta kitaip.

6.5. Druskininkų ligoninė 2025 m. balandžio 18 d. Agentūrai pateikė pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.

6.6. Agentūra 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Druskininkų ligoninę, prašydama pateikti paaiškinimą dėl to, kodėl iš laimėtojo buvo priimti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai, kuriuose nuostatos dėl išmokomos sumos neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų.

6.7. Druskininkų ligoninė 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Bilresta“ pateikė Laidavimo draudimo liudijimą, kuriame nurodyta draudimo suma (11 450 Eur) atitiko reikalaujamą Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo dydį, t. y. buvo nurodyta konkreti užtikrinimo suma, sudaranti 10 procentų nuo Sutarties kainos be PVM. Pažymėta, jog kadangi Sutartyje nebuvo numatyta vykdyti tarpinių darbų aktavimus, jie nebuvo vykdyti, buvo laikoma, kad sąlyga „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį atliktų darbų sumai“ neturės įtakos nurodytam Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo dydžiui.

6.8. Agentūra 2025 m. rugsėjo 1 d. parengė įtarimo formą, kurioje nurodyta, kad Perkančioji organizacija yra įtariama priėmusi pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų ir pirkimo sutarties nuostatų neatitinkantį, t. y. netinkamą, pirkimo sutartis įvykdymo užtikrinimo dokumentą, todėl galbūt nesilaikė savo pačios pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų, nustatančių reikalavimus pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ir taip galbūt pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.

6.9. Druskininkų ligoninė 2025 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-675 pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad Pirkimui netaikytinos VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, jam taikytinos Apraše nustatytos pirkimo vykdymo taisyklės. Paaiškinimuose pabrėžta, kad Sutarties projekto nuostatose visiems pirkimo dalyviams buvo aiškiai nurodyti galimi sutarties įvykdymo užtikrinimo būdai – jos įvykdymą leista užtikrinti banko garantija, išduota banko, arba laidavimu (laidavimo sutartimi), išduotu draudimo bendrovės. Šiuo atveju pirkimo laimėtojas pasirinko leistiną įvykdymo užtikrinimo būdą ir iki Sutartyje nustatyto termino pateikė įvykdymą užtikrinančius dokumentus. Pateiktas laidavimo draudimas atitikto tiek nustatytą įvykdymo užtikrinimo dydį (nurodyta konkreti užtikrinimo suma – 10 procentų nuo Sutarties kainos be PVM), tiek kitas Sutarties sąlygas dėl užtikrinimo. Paaiškinimuose pabrėžta, kad Sutarties įvykdymas buvo tinkamai užtikrintas, Pirkimo laimėtojas Sutartį įvykdė, savo prievolių nepažeidė, o Perkančioji organizacija neturėjo pagrindo laikyti, kad pirkimo laimėtojo pateiktas prievolių įvykdymo laidavimo draudimas yra netinkamas. Pirkimo laimėtojui nebuvo sudarytos nesąžiningos, išskirtinės sąlygos kitų Pirkimo dalyvių atžvilgiu, todėl nebuvo pažeisti kitų tiekėjų interesai ir lygiateisiškumo principas, o tiekėjams sudarius vienodas galimybes susipažinti su Pirkimo sąlygomis, visi Pirkimo dalyviai žinojo apie galimus įvykdymo užtikrinimo būdus, todėl nebuvo pažeistas skaidrumo principas. Paaiškinimuose pažymėta, kad šiuo atveju nenustatyta žala Europos Sąjungos biudžetui, kuri nėra preziumuojama, o privalo būti nustatyta, todėl negali būti taikoma finansinė korekcija.

6.10. Agentūra 2025 m. spalio 31 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Sprendime konstatuota, kad Projekto vykdytojas (Druskininkų ligoninė) pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Aprašo 24.3.17 papunkčio nuostatas, kadangi priėmė sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą (Laidavimo draudimo raštą), kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose ir Sutartyje nustatytų reikalavimų dėl įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio, todėl nepagrįstai sudarė su Pirkimo laimėtoju (UAB „Bilresta“) Pirkimo sutartį bei nepagrįstai leido ją Pirkimo laimėtojui vykdyti. Sprendime pabrėžta, kad Projekto vykdytojas pažeidė pamatinius viešųjų pirkimų principus, teisės aktus, kurių privalu laikytis vykdant Pirkimą, bei kurie buvo pažeisti dėl Projekto vykdytojo veiksmų/neveikimo, sumažino ne tik potencialių tiekėjų dalyvavimo Pirkime galimybę, bet ir tiesiogiai panaikino galimybę Pirkimą laimėti sekančiam pasiūlymų eilėje buvusiam dalyviui UAB „Arvūnas“; atsisakius priimti Pirkimo dokumentų sąlygų ir Sutarties nuostatų neatitinkantį įvykdymo užtikrinimą bei pasiūlymų eilėje esant kitų tiekėjų, Pirkimo sutartį buvo privalu siūlyti pastariesiems; dėl šio apribojimo, Pirkimo, Sutarties sąlygų bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nesilaikymo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus, užtikrinant atitiktį visiems būtiniems Pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimams. Sprendime pažymėta ir tai, kad Perkančiosios organizacijos padarytas pažeidimas galėjo turėti ir ilgalaikį neigiamą poveikį visai viešųjų pirkimų sistemai – sumažino tiekėjų pasitikėjimą pirkimų vykdymo skaidrumu, kas galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti ne tik šiame, bet ir kituose ateities viešuosiuose pirkimuose, neteikiant geresnių ir konkurencingesnių pasiūlymų bei dar labiau padidinant „vieno tiekėjo“ pirkimų rodiklį. Padaryta išvada, kad dėl nurodytų priežasčių finansinio pažeidimo poveikio tiksliai įvertinti kiekybiškai neįmanoma. Sprendime, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, remiantis Gairių 1.1 papunkčiu, 2.2 lentelės 17 punktu, nuspręsta, kad Perkančiajai organizacijai turi būti taikoma 25 procentų finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Eur su PVM; pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos.

Dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo

7. Kaip minėta, Sprendimu konstatuota, kad Druskininkų ligoninė pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, taip pat Aprašo 24.3.17 papunkčio nuostatas.

8. Nurodyti pažeidimai konstatuoti Agentūrai padarius išvadą, kad Druskininkų ligoninė iš Pirkimo laimėtojo priėmė Sutarties sąlygų neatitinkantį jos įvykdymo užtikrinimą, nes jame buvo numatytas draudimo sumos mažėjimas proporcingai UAB „Bilretsa“ pagal Sutartį atliktų darbų sumai. Pareiškėjos vertinimu, pateiktas įvykdymo užtikrinimas atitiko Sutarties sąlygas, Sutartis buvo faktiškai įvykdyta, o visi atlikti darbai priimti vienu kartu, todėl draudimo sumos mažėjimo, atlikus dalį darbų, galimybė šiuo atveju nebuvo aktuali.

9. Remiantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi, be kita ko, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principai yra imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-828-1188/2025).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ ir kitų teisės aktų išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis sąlygomis būtų neperžengtos įstatymo suteiktos perkančiosios organizacijos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

12. Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas A. A., C-434/02). Šie visuotinai pripažįstami imperatyvai paprastai reiškia viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvių – perkančiosios organizacijos ar subjekto, viešuosiuose pirkimuose priimančio visuotinai privalomojo elgesio taisykles (pavyzdžiui, įstatymo leidėjo ar viešojo administravimo subjekto) – pozityviąją arba aktyviąją (lygiateisiškumo principas) ir negatyviąją arba pasyviąją (nediskriminavimo principas) pareigas, t. y. pareigas imtis veiksmų bei vengti tokių priemonių, kurie galėtų suponuoti nelygiateisišką santykių dalyvių padėtį arba vienus subjektus diskriminuoti kitų subjektų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025 ir kt.).

13. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija, ir suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022).

14. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, EU:C:2004:236; 2006 m. vasario 9 d. sprendimą sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04, EU:C:2006:94; 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-299/08, EU:C:2009:769; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, EU:C:2012:284; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Cartiera dell’Adda prieš CEM Ambiente SpA, C-42/13, EU:C:2014:2345; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018), tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys viešojo pirkimo sąlygų nustatymo ir taikymo kontekste aiškintinas taip, kad: perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; kiekvienos sutarties dalykas ir jai sudaryti nustatyti kriterijai būtų aiškiai suformuluoti nuo pat sutarties sudarymo procedūros pradžios; siekiant konkurso dalyviams, formuojantiems savo pasiūlymus, sudaryti lygias galimybes, visų konkurso dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos tos pačios sąlygos; siekiant užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei, visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus; esminės dalyvavimo pirkime sąlygos ir tvarka, visų pirma dalyviams tenkančios pareigos, būtų nustatytos iš anksto ir paskelbtos viešai, kad šie dalyviai galėtų tiksliai žinoti procedūros apribojimus ir būtų tikri, kad tokie patys apribojimai taikomi visiems konkurentams; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus. Nurodytų teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų reikšmė pabrėžiama ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022).

15. Pareiškėjos skundo kontekste pažymėtina, kad, pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

16. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Druskininkų ligoninė nusprendė į Sutartį įtraukti sąlygas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo. Sutarties 38 punkte buvo numatyta, kad Rangovas privalo gauti ir pateikti užsakovui užtikrinimą (besąlygišką ir neatšaukiamą) ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo; numatytas užtikrinimo dydis – ne mažesnis kaip 10 procentų nuo sutarties kainos be PVM. Numatyta ir tai, kad įvykdymo užtikrinimo nepateikus, laikoma, jog rangovas atsisakė sudaryti sutartį. Taigi, buvo numatytas privalomas konkretaus dydžio įvykdymo užtikrinimo pateikimas, o tokios sąlygos įvykdymas buvo būtina prielaida Sutarčiai įgyvendinti – Sutarties projekte ir Sutartyje numatyta, kad jos įvykdymo užtikrinimas negali būti sąlyginis, o nustatytus reikalavimus atitinkančio užtikrinimo nepateikimas reiškia rangovo atsisakymą sudaryti Sutartį.

17. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju Pirkimo laimėtojas (UAB „Bilresta“) pateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, remiantis kuriais suteiktas nustatyto dydžio įvykdymo užtikrinimas, kartu įtvirtinant sąlygą – „Draudimo suma mažėja proporcingai Draudėjo pagal Sutartį atliktų darbų sumai“. Tokia sąlyga, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad Pirkimo laimėtojo pateiktas Laidavimo draudimo liudijimas ir su juo susiję dokumentai Pirkimo laimėtojo įsipareigojimą dėl Sutarties įvykdymo reikalaujama suma užtikrino ne besąlygiškai (kaip reikalaujama pačioje Sutartyje). Tokia sąlyga, kaip pagrįstai nurodė Agentūra, sudarė prielaidas įvykdymo užtikrinimą mažinti, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu Sutartis būtų buvusi nutraukta (tokia galimybė buvo numatyta Pirkimo sutartyje), taip pat pakisti pačiam Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžiui, įvykdžius dalį darbų pagal Sutartį. Vadinasi, pateikti Laidavimo draudimo liudijimas ir su juo susiję dokumentai neatitiko Pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Druskininkų ligoninė, kaip tinkamą priimdama Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris neatitiko pačios Druskininkų ligoninės Pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų, nesilaikė, be kita ko, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimų. Šiame kontekste pabrėžtina, jog šiuo atveju aktualu ne tai, kad visiems tiekėjams buvo žinomos Sutarties nuostatos, taip pat reikalavimai dėl įvykdymo užtikrinimo, o tai, kaip nustatyti reikalavimai buvo taikomi Pirkime dalyvavusių subjektų atžvilgiu. Šiuo atveju Druskininkų ligoninė sudarė sąlygas Pirkimo laimėtojui sudaryti ir įgyvendinti Sutartį, nepateikus iš anksto išviešintus reikalavimus atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja, sudarydama ir įgyvendindama su Pirkimo laimėtoju Sutartį, pažeidė minėtus VPĮ įtvirtintus principus. Kartu pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, vertinant visumą Sutarties sąlygų dėl jos įvykdymo užtikrinimo, teisėjų kolegijos nuomone, nėra prielaidų išvadai, jog Sutarties nuostatos dėl įvykdymo užtikrinimo savaime sudarė prielaidas visą laikotarpį užtikrinti reikiamo dydžio sutarties įvykdymo sąlygų užtikrinimą.

19. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Aprašo 24.3.17 papunkčio nuostatas.

20. Pagal Aprašo 24.3.17 papunktį, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį VPĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį; tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos VPĮ 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

21. Taigi, Aprašo 24.3.17 papunktyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga, be kita ko, tuo atveju, jeigu nepateikiamas pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas, taip pat jeigu tiekėjas atsisako sudaryti pirkimo sutartį, siūlyti sudaryti tokią sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo.

22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad UAB „Bilresta“ pateikus, kaip konstatuota, netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nebuvo laikoma, kad ji atsisakė Sutarties ir Sutartis lik galioti bei buvo vykdoma. Taigi, susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, Druskininkų ligoninė neįgyvendino Aprašo 24.3.17 papunktyje nurodytos savo, kaip perkančiosios organizacijos, pareigos ir nesiūlė Sutartį sudaryti kitam tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po UAB „Bilresta“ pasiūlymo.

23. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja šiuo atveju taip pat pažeidė Aprašo 24.3.17 papunkčio reikalavimus.

Dėl pritaikytos finansinės korekcijos

24. Pareiškėja prašo tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai jos veiksmuose konstatuoti pagrįstai, sumažinti jos atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos dydį.

25. Kaip matyti iš Sprendimo, finansinė korekcija pareiškėjai pritaikyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1k-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – PAFT) ir Gairėmis. Nagrinėjamu atveju taikytas Gairių 2.2 lentelės 17 punktas, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Už tokį pažeidimą numatyta 25 procentų pataisos norma.

26. Šiuo atveju Sprendime nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas; susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį; išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Pasirinktas netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo būdas – pagal PAFT 212.2 papunktį apskaičiuoti su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama PAFT 213–214 punktuose nustatyta tvarka, jei susijusių su pažeidimu išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti; pagal Gairių 2.2 lentelės 17 punktą (25 procentai).

27. Pagal PAFT 3.25 papunktį, pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir (ar) nacionalinės teisės įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo, kaip jis apibrėžtas 2021 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės“ (toliau – Reglamentas Nr. 2021/1060) 2 straipsnio 30 punkte, veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetą būtų padaroma žala Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) Europos Sąjungos biudžetui. Remiantis Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punktu, pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala.

28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pažeidimo buvimas reiškia, jog turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 51 punktą).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamai laikosi pozicijos, kad pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 draudžiama, jog bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui. Iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-786-624/2025).

30. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju Agentūra pagrįstai nustatė viešųjų pirkimų pagrindinių principų – lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, Aprašo 24.3.17 papunkčio pažeidimą, taip pat pagrįstai sprendė, kad šie pažeidimai nėra formalūs, kad jie turėjo arba galėjo turėti įtaką Pirkimui (pirkimo dalyvių teisių apimčiai). Taigi, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas ne bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, tačiau toks pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, t. y. pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui.

31. Kita vertus, pažymėtina, kad nors pareiškėja Sprendime konstatavo, jog neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos šiuo atveju, ji nurodytos išvados iš esmės nepagrindė argumentais. Tai sudaro prielaidas išvadai, kad atsakovė fiksuoto dydžio finansinę korekciją pareiškėjai taikė automatiškai, remdamasi vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados savaime negali paneigti atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai tokio dydžio finansinė korekcija buvo pripažįstama pagrįsta. Kaip minėta, finansinės korekcijos dydžio nustatymas turi būti individualizuotas, o šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, toks individualizavimas nebuvo tinkamai atliktas.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Agentūra ginčijamame Sprendime teisiniais argumentais nepagrįsdama, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą Sprendimą, kurio dalis dėl finansinės korekcijos taikymo naikintina, o klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduotinas Agentūrai spręsti iš naujo.

Dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų

33. Pareiškėja, prašydama naikinti Sprendimą, taip pat nurodė, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą ir kartu su juo pateiktą Pažeidimo tyrimo formą, tokius pareiškėjos teiginius pripažįsta nepagrįstais. Sprendime yra pateikti jo priėmimo motyvai, aktualios teisės aktų nuostatos, nurodyta apskundimo tvarka, o jame pateikta motyvacija vertintina kaip pakankama šiuo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nėra prielaidų išvadai, kad Sprendimas neatitinka jam, kaip individualiam administraciniam aktui, keliamų reikalavimų.

34. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 792,31 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

37. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

38. Rekomendacijose nustatyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijose taip pat nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.

39. Nustatyta, kad pareiškėją byloje atstovavo advokatas J. Č. (2023 m. gegužės 15 d. Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) su klientu sudarytos teisinių paslaugų sutarties išrašas). Pareiškėja pateikė šiuos dokumentus, patvirtinančius jos patirtas atstovavimo išlaidas: 2026 m. vasario 10 d. suteiktas teisines paslaugas ir gautą apmokėjimą detalizuojančią pažymą, iš kurios matyti, kad už skundo teismui parengimą mokėtina suma – 1 361,25 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 363 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 68,06 Eur. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad už skundo teismui parengimą pareiškėja sumokėjo, o mokėjimo už kitas paslaugas dar laukiama. Pažymėtina, kad teismui nebuvo pateikti sumokėjimą už atstovavimo paslaugas patvirtinantys dokumentai.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priteistinos tik suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2339-575/2023). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-17-438/2022). Kaip matyti iš teismų praktikos, pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, jeigu nepridėti duomenys, įrodantys, kad ši sąskaita yra apmokėta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2697-415/2025). Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009).

41. Šiuo atveju pareiškėja, prašydama priteisti jai atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad tokios išlaidos buvo realiai patirtos. Atsižvelgdama į tai, nurodyto administracinių teismų praktikoje pateikto išaiškinimo kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir priteisti jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

42. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje buvo sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad byla iš dalies išspręsta pareiškėjos naudai, įvertinus patenkintų pareiškėjos reikalavimų apimtį, pareiškėjai priteistina 12,50 Eur (23 / 2) bylinėjimosi išlaidoms dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Drusininkų ligoninės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. spalio 31 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. 09-029-P-0002 (PŽD-01) dalį, kuria viešajai įstaigai Druskininkų ligoninei taikytos finansinė korekcija, ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjos viešosios įstaigos Drusininkų ligoninės skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai priteisti 12,50 Eur (dvyliką eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

[1] Prieiga internete: https://viesiejipirkimai.lt/epps/cft/prepareViewCfTWS.do?resourceId=87552.

[2] Prieiga internete: https://viesiejipirkimai.lt/epps/cft/listContractDocuments.do?resourceId=87552# (Pirkimo sąlygų priedas Nr. 6).