- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- eA-2339-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04527-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. ir atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus (toliau – ir LKT) 2023 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-399 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti ją į vidaus tarnybą; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. 2023 m. kovo 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksu (toliau – ir Etikos kodeksas) bei atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas) medžiagą, 2022 m. vasario 27 d. LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-42 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės J. M. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. pranešimą Nr. LV-2000 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas), priėmė įsakymą Nr. P-399, kuriuo pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes savo poelgiu tarnybos metu sulaužė pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą, todėl paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
2.2. Nors tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo sudaryta komisija, tačiau patį tarnybinį patikrinimą atliko Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja M. V.-P.. Be to, nors nėra duomenų, kokiu pagrindu ir kada buvo jai pavesta tai padaryti, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo išlaikytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas.
2.3. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymas buvo įformintas netinkamai, nes nėra duomenų, kad būtų buvęs gautas tikrintojo teikimas, o sprendimo forma neatitinka Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punkte nustatytos formos (rezoliucija).
2.4. Nei Pranešime, nei Išvadoje nėra duomenų apie priimtą sprendimą atnaujinti tarnybinio patikrinimo procedūrą, o tik formaliai nurodoma, jog tarnybinis patikrinimas tęsiamas nuo 2022 m. gruodžio 29 d. Be to, nebuvo nurodytas laikas, kada pareiškėja galimai padarė tarnybinės veiklos pažeidimus.
2.5. Pranešime nesant duomenų apie pažeidimų laiką, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai parengti paaiškinimą, todėl visas aplinkybes ji galėjo suprasti tik iš bendro konteksto. Pareiškėja nurodė Aprašo 24 punktą ir pažymėjo, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą.
2.6. Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnį.
2.7. Buvo gautas prokuroro leidimas panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 metu gautus duomenis tarnybiniam patikrinimui duomenų, tačiau duomenų, ar informacija buvo išslaptinta, nėra. Nėra žinoma, kokio turinio ir formato ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo naudojama tarnybinio patikrinimo metu, jai nebuvo atskleista, koks įrodymas patvirtina tariamai jos padarytus pažeidimus, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti savarankišku tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindu. Pareiškėjos vertinimu, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl jos buvo pradėtas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, darytina išvada, kad kitokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimui Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija negali būti naudojama.
2.8. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta vadovaujantis Statuto norma apie kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, vadinasi, turėjo būti įvertinta ar jos (ne)veikimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, už kuriuos galėjo būti paskirta ši griežčiausia tarnybinė nuobauda. Pranešime veiksmai buvo kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tačiau jis skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo taikomas.
2.9. Nebuvo apibrėžtos aiškios tarnybinio patikrinimo ribos ir/ar galimo pažeidimo kvalifikavimas, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo buvo suformuluotas nekonkrečiai ir neaiškiai, nebuvo galima suprasti, tiriamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, ar dėl padarytos pareigūno vardą žeminančios veikos, ar dėl kiti nusižengimų, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. Taigi, tarnybinio patikrinimo procedūra buvo pradėta dėl vienų kaltinimų, pats tyrimas atliekamas dėl kitų kaltinimų, o tarnybinė nuobauda paskirta dar dėl kitų veiksmų. Būtent dėl tokių veiksmų buvo pažeista teisė į gynybą, nes sudėtinga suprasti, kaip vienas ar kitas jos (ne)veikimas buvo vertintas.
2.10. Išvadoje nėra domenų, kad galimi Etikos kodekso pažeidimai buvo nagrinėjami vadovaujantis etikos komisijos nuostatais. Įsakyme buvo pripažintas tik šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, kas reiškia, kad atsakovas nepripažino, jog ji nevykdė pareigos laikytis įstatymų ir imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, taigi, nesulaužė duotos pataisos pareigūno priesaikos bei nepažemino pareigūno vardo.
2.11. Nebuvo tirtos aplinkybės, ar pareiškėjai tikrai buvo žinoma/galėjo būti žinoma apie tariamai rengiamą ar daromą teisės pažeidimą. Pareiškėjos pateiktas paaiškinimas nebuvo vertinamas, nebuvo apklausti įstaigos pareigūnai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti, kad ji (ne)pranešė, jog pas nuteistąjį galėjo būti draudžiamų daiktų. Neįrodžius, kad pareiškėja turėjo objektyvių duomenų apie galimai rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, negalima teigti, kad ji turėjo faktinį bei teisinį pagrindą pranešti atsakingiems asmenims, jog pas nuteistąjį galimai buvo draudžiamų daiktų.
2.12. Atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjos veiksmai nebuvo individualizuojami, nebuvo vertinami pateikti paaiškinimai dėl kiekvieno veiksmo, nebuvo tinkamo veiksmų kvalifikavimo ir nebuvo atskleidžiama tarnybinio nusižengimo sudėtis. Išvadoje ir Skundžiamame akte nurodytas tik bendro pobūdžio teisės normų pažeidimo faktas, bet nėra nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias savo veiksmais pareiškėja galimai pažeidė.
2.13. Išvadoje nėra nurodytų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ji leido nuteistajam iš savo kompiuterio atsispausdinti socialinio tyrimo išvadą. Išvadoje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja su tvarka buvo supažindinta pasirašytinai, taigi lokalinis teisės akto pažeidimas, su kurio nuostatomis pasirašytinai nėra supažindintas darbuotojas (pareigūnas), negali sukelti atsakomybės. Išvadoje nėra duomenų, kokie įrodymai patvirtina, kad iš tarnybinio kompiuterio buvo skaitoma S. S. socialinio tyrimo išvada arba, kad buvo naudojamasi internetiniu ryšiu.
2.14. Pareiškėjos vertinimu, dėl daugelio jos veiksmų buvo daromos tik prielaidos, o būtinoji analizė dėl jos kaltės (ir jos formos) inkriminuojančių pažeidimų atlikta nebuvo.
2.15. Nuo tarnybos pradžios pareiškėja buvo skatinama beveik kiekvienais metais už gerus darbo rezultatus bei už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, kolegų yra charakterizuojama teigiamai. Nebuvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, nenustačius kaltės laipsnio ir kitų esminių aplinkybių yra neproporcinga ir neatitinkanti savo paskirties.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pagal ikiteisminio tyrimo metu bei tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes buvo pripažinta, kad pareiškėja iki 2023 m. kovo 1 d. ėjusi Alytaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės pareigas palaikė netarnybinius draugiškus santykius su nuteistaisiais, todėl sulaužė duotą pataisos pareigūno priesaiką, pažemino pareigūno vardą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, veikdama priešingai tarnybos interesams, ir netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, padarydama šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2022 m. kovo 28 d. Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) direktoriaus įsakymu sudarius komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Alytaus PN direktoriaus rašytine rezoliucija, gavus komisijos pirmininko tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas 2022 m. kovo 29 d. ir tęsiamas nuo 2022 m. gruodžio 28 d., Kalėjimų departamente gavus Alytaus PN persiųstą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2022 m. gruodžio 19 d. raštą ir 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00133-32. Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V.-P. 2023 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-3686 LKT direktoriaus buvo paprašyta pratęsti atliekamo tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų ir 2023 m. sausio 27 d. tarnybinio patikrinimo terminas LKT direktoriaus rezoliucija buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 27 d. 2023 m. vasario 27 d. buvo pabaigtas patikrinimas., todėl tarnybinio patikrinimo procedūra atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjos atveju egzistavo Aprašo 10 punkte nurodytas atvejis, todėl tarnybinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas dėl veikos padarytos prieš 3 metus, tačiau nagrinėjamu atveju šis terminas nėra suėjęs, nes atliekant tarnybinį patikrinimą 2023 m. sausio 17 d. buvo gautas prokuroro leidimas panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 metu gautus duomenis tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjos veikų, padarytų 2022 m. kovo 21, 22 dienomis.
3.4. Apie veiksmus, kuriais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, jai buvo žinoma iš ikiteisminio tyrimo, taip pat ir iš tarnybinio patikrinimo atlikimo metu jai įteikto pranešimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame konkrečiai buvo nurodyti pačios pareiškėjos atlikti konkretūs veiksmai. Tai patvirtina ir pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. paaiškinimas, todėl jos teisė į gynybą nebuvo pažeista.
3.5. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta, buvo nurodyta dėl įslaptintos informacijos ir įslaptintų dokumentų išslaptinimo, todėl duomenys apie informacijos išslaptinimą buvo.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovas nurodė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį ir teigė, kad pareiškėjos argumentai, kad galėjo būti sprendžiama tik dėl korupcinio pobūdžio pažeidimų, nepagrįsti.
3.7. Tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės pareiškėjos tarnybinei atsakomybei taikyti, nebuvo padaryta jokių esminių tarnybinio pažeidimo tyrimo pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti Įsakymą. Išvadoje aptariamas pareiškėjos elgesys diskreditavo ne tik statutinio valstybės tarnautojo vardą, šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, bet ir sumenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūno vardą, sumažino pasitikėjimą visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje. Toks elgesys, atsakovo vertinimu, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, ypač atsižvelgiant į tai, kad statutiniam valstybės tarnautojui yra keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu.
3.8. Pareiškėjos veika yra priešinga uždaviniams, kurie keliami bausmių vykdymo sistemai – atlikti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų laisvės atėmimo vietų įstaigoje prevenciją; tirti ir atskleisti šias veikas ir teisės pažeidimus; dirbti socialinį darbą su suimtaisiais ir vykdyti nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, resocializacijos ir jų nusikalstamų veikų recidyvą mažinančias priemones. Nagrinėjamu atveju taikyti švelnesnę nuobaudą pareiškėjai nebuvo galimybės, nes vidaus tarnyba bausmių vykdymo sistemoje ir artimų ryšių palaikymas su nuteistaisiais yra iš esmės nesuderinami.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Įsakymą, priteisė pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. 2022 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00133-22, kuriame buvo tiriama pareiškėjos veika dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir papirkimo. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie J. M. ir S. S. susitarimą, ar J. M. reikalavimą, ar provokavimą duoti jai kyšį, taip pat nėra duomenų, kad J. M. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie pagerintų nuteistojo S. S. teisinę padėtį. Nesurinkus įrodymų apie J. M. ir S. S. padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
5.2. 2023 m. sausio 17 d. pranešimu „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog ji galbūt padarė tarnybinį nusižengimą ir pažemino pareigūno vardą, nes atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus ir kriminalinės buvo nustatyta, kad ji palaikė netarnybinius draugiškus santykius su nuteistaisiais S. S. ir E. D., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, veikdama priešingai tarnybos interesams palaikė netarnybinius santykius su nuteistaisiais S. S. ir E. D.,.
5.3. 2023 m. vasario 27 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje pripažinta, kad pareiškėja, eidama statutinio valstybės tarnautojo (pataisos pareigūno) pareigas, sulaužė duotą pataisos pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą, nes, turėdama Statute ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme nustatytas pareigas laikytis įstatymų ir imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, tyčiniais neteisėtais veiksmais veikė visiškai priešingai. Išvadoje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu neginčytinai nustatyta, jog pareiškėja tokiu savo elgesiu ir veiksmais šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams t. y, sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema ir ją pažemino, diskreditavo ir sukompromitavo bei pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais), 3 straipsnio 3 dalį (kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes), Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 8.1 papunktį (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežeminti ir nediskredituoti darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto), 8.2 papunktį (visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus) ir 15 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą. Išvadoje taip pat buvo nurodyti pareigūnę charakterizuojantys duomenys: kad ji pareigūne dirba nuo 2007 m. kovo 21 d., skatinta 12 kartų, nebausta. Statuto 40 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo rezultatus, buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
5.4. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. kovo 1 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 10 punktu, 4, 5,6, 10 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Aprašo 27 punktu, 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 6 punktu bei atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams t. y. sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema ir ją pažemino, diskreditavo ir sukompromitavo bei pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, pagal kurį pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais), 3 straipsnio 3 dalį (kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes), Etikos kodekso 8.1 papunktį (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto); 8.2 papunktį (visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus ir 15 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančia bausmių vykdymo sistemą). Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.
6. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl patikrinimo perdavimo ir patikrinimą atlikusio asmens. Teismas išanalizavo Statuto 39 straipsnio 7 dalį. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento (centrinė statutinė įstaiga) direktorius 2022 m. kovo 30 d. raštu nurodė Alytaus PN pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus PN Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės (intervencijų vykdymui) J. M. galimai neteisėtų veiksmų perduoti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui (tyrimų padaliniui). Alytaus PN raštu pradėto tarnybinio patikrinimo surinktą dokumentinę medžiagą perdavė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui tolimesniam tarnybinio patikrinimo atlikimui. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, L. Š. 2022 m. balandžio 4 d. dokumentų valdymo sistemos priemonėmis atlikti šį tarnybinį patikrinimą pavedė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyresniajai tyrėjai M. V.-P.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, išanalizavo Aprašo 13 punktą, taip pat nustatė, kad į bylą yra pateiktas Alytaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1-98 sudarytos komisijos pirmininko 2022 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4-2085, kuriuo komisijos pirmininkas Alytaus PN direktoriui pateikė siūlymą sustabdyti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00133-22. Alytaus PN direktorius ant šio tarnybinio pranešimo užrašė rezoliuciją: „Susipažinau, saugoti prie dokumentinės medžiagos“. Teismo vertinimu, direktoriaus rezoliucija negali būti laikoma direktoriaus sprendimu dėl patikrinimo sustabdymo, nes iš jos turinio nėra matyti konkrečios išreikštos direktoriaus valios patikrinimą sustabdyti. Aptariamoje rezoliucijoje direktorius tiesiog nurodo susipažinęs su komisijos pirmininko siūlymu ir priima sprendimą įpareigoti šį siūlymą saugoti prie dokumentų, tačiau valios (sprendimo), kad tarnybinis patikrinimas turi būti stabdomas, ar kad direktorius pritaria pirmininko siūlymui stabdyti, nėra išreikšta. Teismas nurodė, kad byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog pasibaigus ikiteisminiam tyrimui buvo priimtas direktoriaus sprendimas sustabdytą tarnybinį patikrinimą atnaujinti. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek tarnybinio patikrinimo sustabdymas, tiek ir jo atnaujinimas neatitiko Aprašo 13 punkto nuostatų. Teismo vertinimu, toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes šie sprendimai yra svarbūs skaičiuojant imperatyvius įstatymo nustatytus terminus, aktualius sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo.
8. Teismas, atsižvelgęs į Aprašo 24 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra atskleista pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl vertinant, ar pareiškėjai pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė ir tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda, analizuotinas būtent Išvados turinys.
9. Teismas nurodė, kad Išvadoje nėra nurodomas joks konkretus laikas, kada pareiškėja neva padarė kiekvieną jai inkriminuojamą pažeidimą, ir tai neatitinka Aprašo 24 punkte nustatytų patikrinimo išvadai keliamų reikalavimų. Be to, iš Išvados turinio nėra galima suprasti, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina Išvadoje nurodytus pažeidimus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais ir jie nebuvo vertinti, o tik buvo vadovautasi Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šie parodymai taip pat paneigia Išvados konstatuojamojoje dalyje esantį teiginį: „Apibendrinus <....> tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes“, nes akivaizdu, kad jokios aplinkybės nebuvo savarankiškai nustatinėjamos tarnybinio patikrinimo metu, taip pat nebuvo vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie, nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo sunaikinti. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys paneigė pareiškėjos teisę į gynybą, nes jai nebuvo žinoma, kokio konkretaus įrodymo pagrindu yra konstatuojamas konkretaus veiksmo (pažeidimo) egzistavimas. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyti faktai nėra prilyginami įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams, kurie turi prejudicinę reikšmę, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą jie turi būti vertinami savarankiškai, byloje esančių įrodymų kontekste.
10. Teismas nurodė, kad iš Išvados nėra aišku, ar visi joje išvardyti veiksmai buvo kvalifikuoti kaip netinkamas pareigų atlikimas ir(ar) pareigūno vardo pažeminimas, o jeigu ne visi, tai kurie konkrečiai tokiais laikytini, ir koks konkrečiai teisės norminis aktas (jo punktas) buvo taikomas. Nėra aišku, kokį nusižengimą pareiškėja padarė informuodama nuteistuosius apie planuojamus uždaryti Vilniaus pataisos namus ir kodėl tai laikytina pažeidimu, kai tokia informacija galėjo būti žinoma iš viešai prieinamų šaltinių; arba kodėl pažeidimu laikoma informacijos apie advokato kontaktinius duomenis nuteistajam suteikimas. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pats atsakovo atstovas pripažino, jog tokie Išvadoje nurodyti veiksmai kaip arbatos su nuteistais asmenimis gėrimas, medaus valgymas, leidimas paimti saldainių kitam nuteistajam, nėra draudžiami pareiškėjai kaip resocializacijos specialistei, į kurios pareigas įeina bendravimas su nuteistais asmenimis.
11. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje yra tiesiog perrašyti pareiškėjos tarnybinio patikrinimo metu teikti paaiškinimai, tačiau nėra jų analizės ir nėra motyvų, kodėl pareiškėjos nurodomi argumentai ar paaiškinimai dėl konkretaus jai inkriminuoto pažeidimo yra atmetami ar laikytini nepakankamais. Pareiškėjos pateiktų paaiškinimų vertinimas yra esminis nustatant pareiškėjos kaltės (jei tokia buvo), rūšį, todėl situacija, kai atliekant tarnybinį patikrinimą ir rašant Išvadą yra apskritai nevertinami pareiškėjos teikti paaiškinimai, taip pat laikytina esminiu teisės į gynybą pažeidimu.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad pareiškėja buvo supažindinta su vidaus tvarkomis, reglamentuojančiomis dokumentų kopijų išdavimo nuteistiesiems tvarką. Ši aplinkybė nėra aptarta ir Išvadoje, todėl nėra aišku, iš ko atsakovas kildina pareiškėjos atsakomybę šiuo aspektu.
13. Teismas darė išvadą, kad Išvadoje nėra pakankamai argumentų pareiškėjos kaltei pagrįsti. Pirma, pareiškėjos kaltės negalima tinkamai pagrįsti dėl to, kad Išvadoje tinkamai nenustatytas pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties faktinis pagrindas (tarnybinės atsakomybės taikymo ribos), pažeidimo padarymo laikas, ir nėra nurodyti jokie konkretūs įrodymai, patvirtinantys pažeidimo faktą. Antra, net vertinant aplinkybes, kuriomis, kaip galima manyti, siekiama pagrįsti pareiškėjos kaltę, tos aplinkybės Išvadoje nėra pakankamai motyvuotos, nes nėra atsakoma į pareiškėjos pateiktus argumentus ir jie apskritai nėra vertinami. Teismas sprendė, kad Išvada, kaip sudėtinė Įsakymo dalis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų ir, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, keliamų reikalavimų tokio pobūdžio aktui.
14. Teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobaudą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
15. Teismas, atsižvelgęs į Statuto 79 straipsnio 1 dalį, tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
16. Atsižvelgęs į tai, kad iš į bylą pateiktų dokumentų (sąskaitų faktūrų ir mokėjimo pavedimų) nėra galimybės nustatyti, kad šios išlaidos yra susijusios su pareiškėja ir būtent su šia nagrinėjama byla, teismas laikė, kad byloje išlaidų advokato pagalbai pagrindimas nėra pateiktas, todėl prašymą atsisakė tenkinti.
III.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti pareiškėjos naudai 1439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
18.1. Pareiškėjos 2023 m. liepos 17 d. prašymo pirmosios instancijos teismui 4 punkte detalizuotos teisinės paslaugos, jų atlikimo laikas, kaina bei nurodyta kas suteikė teisinę pagalbą. Kartu su prašymu teismui taip pat buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra serija APB23 Nr. 367 (pagal sąskaitą mokėtina suma - 861,12 Eur, pagal Prašymo 4.1 - 4.3 pozicijas) ir jos apmokėjimą patvirtinantis banko sąskaitos išrašas, 2023 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija APB23 Nr. 602 (pagal sąskaitą mokėtina suma - 578,78 Eur, pagal Prašymo 4.4 - 4.8 pozicijas) ir jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta, kad mokėjimas atliktas pagal minėtą sąskaitą). Minėtas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.
18.2. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga yra klientės J. M. bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų (administracinėje byloje dėl priimto sprendimo, skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, apskundimo ir kitais su tuo susijusiais klausimais) finansuotoja. Dėl šios priežasties ir buvo sudaryta trišalė Teisinių paslaugų sutartis.
18.3. Pareiškėja nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų, kai išlaidas apmoka byloje nedalyvaujantis asmuo.
18.4. Pareiškėja prašo prijungti naujus įrodymus – ataskaitas apie atliktus darbus. Atliktų darbų ataskaitos yra vidinis dokumentas ir Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo pagrindu teikiamas tik klientui. Kadangi atliktų darbų ataskaitoje esanti informacija buvo nurodyta prašymo 4 punkte, todėl teismui papildomai atliktų darbų ataskaitos nebuvo teikiamos. Tačiau siekiant patikinti, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su pareiškėja J. M., kaip papildomas (naujas) įrodymas teismui teikiamos ataskaitos apie atliktus darbus.
18.5. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
20.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarnybinio patikrinimo sustabdymas ir atnaujinimas neatitiko Aprašo 13 punkto. Atsakovas, atsižvelgęs į Statuto 39 straipsnio 12 dalį, Aprašo 10 punktą ir faktines aplinkybes, pažymi, jog teisės aktai nenustato kokių nors reikalavimų vadovo rezoliucijos turiniui ar formai. Svarbiausia, kad rezoliucija būtų suprantama ir aiški subjektui, kuriam ji yra skirta. Alytaus PN direktoriui ant komisijos, sudarytos tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjos veiksmų atlikti, pirmininko tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo dėl pareiškėjos atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo užrašius rezoliuciją „Susipažinau, saugoti prie dokumentinės medžiagos“, tarnybinį patikrinimą atliekančiam asmeniui ši rezoliucija buvo suprantama kaip Alytaus PN vadovo išreikšta valia (sprendimas) pritarti sudarytos komisijos pirmininko siūlymui sustabdyti tarnybinio patikrinimo atlikimą. Apie tai, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas yra sustabdytas iki bus priimtas sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime pareiškėja buvo informuota 2022 m. kovo 30 d.
20.2. Kalėjimų departamento (centrinė statutinė įstaiga) direktoriaus 2022 m. kovo 30 d. raštu, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, nurodžius Alytaus PN pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės (intervencijų vykdymui) J. M. galimai neteisėtų veiksmų perduoti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui (tyrimų padaliniui), Alytaus PN surinktą dokumentinę medžiagą perdavus Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui tolimesniam tarnybinio patikrinimo atlikimui ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyriausiajam tyrėjui, atliekančiam viršininko funkcijas, L. Š. 2022 m. balandžio 4 d. dokumentų valdymo sistemos priemonėmis atlikti šį tarnybinį patikrinimą pavedus Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyresniajai tyrėjai M. V.-P., tolimesni sprendimai dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir jame atliekami veiksmai buvo vykdomi Kalėjimų departamente. Kadangi pareiškėjos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime, Kalėjimų departamente gavus Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą, tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo automatiškai nedelsiant atnaujintas ir tęsiamas net ir nesant vadovo formalaus sprendimo (rašytinės rezoliucijos) dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo atnaujinimo, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 29 d.
20.3. Atsakovas nurodo Aprašo 23 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
20.4. Atsakovo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teisės aktuose nustatyti imperatyvūs tiek tarnybinio patikrinimo atlikimo, tiek tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminai nebuvo pažeisti ir teismo konstatuotas tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros pažeidimas jiems jokios įtakos neturėjo. Pirmosios instancijos teismas minėtų terminų pažeidimo taip pat nenustatė.
20.5. Atliekant tarnybinį patikrinimą Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2023 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorą dėl leidimo panaudoti tarnybiniam patikrinimui ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 metu gautus duomenis. 2023 m. sausio 17 d. gautas prokuroro leidimas (rašytinė rezoliucija) panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 metu gautus duomenis tarnybiniam patikrinimui. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, tiek pareiškėjos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas buvo atliekami dėl tų pačių pareiškėjos veikų. Įvertinus atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas dėl pareiškėjos veikų, padarytų 2022 m. kovo 21, 22 dienomis. Apie tai, kada pareiškėja atliko veiksmus, kuriais galimai padarė tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, jai buvo žinoma iš jos atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo, taip pat ir iš tarnybinio patikrinimo atlikimo metu jai įteikto pranešimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame konkrečiai buvo nurodyti pareiškėjos atlikti konkretūs veiksmai, kuriais ji galimai padarė tarnybinį nusižengimą ir tokiu savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Tą patvirtina ir pareiškėjos 2023 m. vasario 2 d. paaiškinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame pareiškėja pateikė išsamius ir konkrečius paaiškinimus dėl visų pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytų jos atliktų veiksmų, kuriais galimai padarytas tarnybinis nusižengimas, ir todėl pareiškėjos teisė į gynybą nebuvo pažeista.
20.6. Aplinkybė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytas konkretus laikas, kada pareiškėja padarė jai inkriminuojamus pažeidimus, negali būti vertinama kaip padarytas esminis tarnybinio pažeidimo tyrimo pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti Įsakymą, o turėtų būti pripažįstamas formaliu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimu, kuris negali lemti įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimo neteisėtumo.
20.7. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo gautas prokuroro leidimas panaudoti ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis tarnybiniam patikrinimui, tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas remiantis atlikto ikiteisminio tyrimo metu gautais įrodymais ir surinktais duomenimis. Atliekant tarnybinį patikrinimą dėl tų pačių pareiškėjos veiksmų, dėl kurių buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, buvo neįmanoma iš naujo savarankiškai surinkti įrodymus, didžiąja dalimi gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat visiškai neracionalu iš naujo atlikti ir kitus veiksmus bei nustatinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių pareiškėjos veiksmų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje išsamiai nurodyti ikiteisminio tyrimo atlikimo metu surinkti įrodymai bei jais pagrįstos nustatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjos padarytus pažeidimus. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami konkretūs ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės būtent drausminės o ne baudžiamosios atsakomybės aspektu. Kadangi pareiškėja buvo supažindinta (jai buvo išsiųstas) su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, jai buvo gerai žinoma, kokio konkretaus įrodymo pagrindu yra konstatuojamas konkretaus pažeidimo egzistavimas, taigi, tokiu būdu pareiškėjos teisė į gynybą negalėjo būti pažeista.
20.8. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas pažymi, kad pareiškėjos atlikti veiksmai turi būti vertinami ir bendrame kontekste, apimančiame ne tik tuos pareiškėjos veiksmus, kuriais buvo pažeistos konkrečių teisės aktų nuostatos (beje, išsamiai ir konkrečiai nurodytos Išvadoje), bet taip pat ir vidaus tarnybos principai.
21. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
21.1. Į bylą pateiktas Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 154994 išraše (toliau – Išrašas), iš kurio matyti, kad Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo yra sudaryta tiek su J. M., tiek su Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesine sąjunga dėl joje numatytų teisinių paslaugų teikimo tiek J. M., tiek Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai.
21.2. Atlikti mokėjimai niekaip nepatvirtina, kad išlaidas patyrė pareiškėja J. M.. Iš pateikto sąskaitos išrašo, turinčio patvirtinti, jog 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra yra apmokėta, negalima nustatyti nei kas šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo, nei kam mokėjimas buvo atliktas. Pateiktas 2023 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.
Šalies argumentai
21.3. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad tarpusavio susitarimu tarp J. M. ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos buvo susitarta, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga padės savo narei, t. y. apmokės J. M. išlaidas už teisinę pagalbą sprendžiant ginčą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog toks susitarimas buvo sudarytas.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
22.1. Aprašo 13 punktas labai aiškiai leidžia suprasti, kokio turinio rezoliucija turi būt priimta, o būtent: „sustabdyti“ arba „atnaujinti“. Be kita ko, ir pats 2022 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4-2085 yra dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo. Taigi jau vien iš minėto tarnybinio pranešimo antraštės, galima suprasti, kokį sprendimą turi priimti vadovas. Todėl atsakovo teiginys, kad teisės aktai nenustato kokių nors reikalavimų vadovo rezoliucijos turiniui, turėtų būti laikomas kaip nepagrįstas. Iš rezoliucijos turinio „susipažinau" tikrai negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Alytaus PN direktoriaus pritarė komisijos pirmininko pasiūlymui sustabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą. Šiuo atveju, Alytaus PN direktoriaus, raštiškai patvirtino, kad susipažino su komisijos pirmininko, jam pateikta informacija.
22.2. Pareiškėja akcentuoja, kad negavo iš atsakovo pranešimo apie sustabdytą tarnybinį patikrinimą, kadangi klaidingai nurodytas el. pašto adresas.
22.3. Pareiškėjos nuomone, Aprašas nenumato savaiminio tarnybinio patikrinimo procedūros atnaujinimo. Taigi, turi būti gaunamas tikrintojo teikimas ir turi būti priimtas vadovo rašytinis sprendimas (rezoliucija) atnaujinti procedūrą. Iš bylos duomenų yra žinoma, jog atsakovo atstovas, vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, sprendimo atnaujinti tarnybinio patikrinimo procedūrą nėra.
22.4. Aplinkybė, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tai, kad pareiškėja dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese bei buvo supažindinta su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu, savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja žinojo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl galimų pažeidimų, padarytų 2022 m. kovo 21, 22 dienomis. Pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei Išvadoje buvo nurodyta 10 (dešimt) galimų pažeidimų. Nei prie vieno jo nebuvo nurodyta data.
22.5. Naudojimasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios turėjo būti tiriama ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, nepanaikina pareiškėjo pareigos tinkamai taikyti Aprašo nuostatas.
22.6. Atsakovas tik teisminio proceso metu įvardino galimo tarnybinio nusižengimo padarymo laiką.
22.7. Atsakovas nepaneigė teismo išvados, kad nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyti faktai nėra prilyginami įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams, kurie turi prejudicinę reikšmę, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą jie turi būti vertinami savarankiškai, byloje esančių įrodymų kontekste. Taip pat niekaip nepaaiškino, kodėl nebuvo atliktas pareiškėjos pateiktų paaiškinimų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareigūnui paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos – teisėtumo ir pagrįstumo, grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Apeliantė J. M. prašo prijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos naujus įrodymus susijusius su teismo išlaidomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išsiaiškino aplinkybes susijusias pareiškėjos prašymu priteisti teismo išlaidas, nors tokią galimybę turėjo sutinkamai su ABTĮ 56 straipsnio 5 dalimi, mano, kad iškilo naujų įrodymų pateikimo būtinybė (ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis) ir prijungia prie šios bylos kartu su apeliantės J. M. apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus (atliktų darbų ataskaitas, Teisinių paslaugų sutartį).
Dėl atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinio skundo
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė eilę Išvados trūkumų ir konstatavo, kad Išvada kaip sudėtinė Įsakymo dalis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų. Su šiomis teismo išvadomis atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba nesutinka, mano, kad galimi pažeidimai yra formalaus pobūdžio.
27. Dėl šių atsakovo argumentų teismas primena, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012). Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4–00678/2004; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6–359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63–1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–565/2013 ir kt.).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ištyręs bylos medžiagą mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai esminiu Išvados pažeidimu pripažino tai, kad joje nėra nurodomas konkretus laikas, kada pareiškėja J. M. padarė kiekvieną iš jai inkriminuojamų pažeidimų. Pažeidimo padarymo laikas yra reikšmingas ne tik sprendžiant senaties klausimus, bet ir faktinio ir teisinio pagrindų vertinimui. Byloje nagrinėjamu atveju nei Pranešime, nei Išvadoje nebuvo duomenų apie tarnybinio nusižengimo ar veikos, žeminančios pareigūno vardą, padarymo laiką. Nesant duomenų, kada pareiškėja J. M. savo pareigų neatliko ar jas atliko netinkamai, nebuvo jai sudaryta galimybė tinkamai gintis.
29. Apelianto Lietuvos kalėjimų tarnybos akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tai, kad pareiškėja dalyvavo ikiteisminio tyrimo procese bei buvo supažindinta su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja žinojo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl galimų pažeidimų, padarytų 2022 m. kovo 21, 22 dienomis.
30. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502- 940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021). Nagrinėjamu atveju apeliantas Lietuvos kalėjimų tarnyba būtent teisminio proceso metu įvardino galimo tarnybinio nusižengimo padarymo laiką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo traktuoti, kad atsakovo Išvada atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai esminiu Išvados pažeidimu pripažino ir tai, kad iš Išvados turinio nėra galima suprasti, kokie konkretūs įrodymai patvirtina pareiškėjos padarytus Išvadoje nurodytus pažeidimus. Apeliantas Lietuvos kalėjimų tarnyba niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyti faktai nėra prilyginami įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams, kurie turi prejudicinę reikšmę, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą jie turi būti vertinami savarankiškai, byloje esančių įrodymų kontekste.
32. Iš Išvados turinio matyti, kad nebuvo atliktas pareiškėjos pateiktų paaiškinimų vertinimas, t. y. jie buvo visiškai ignoruojami. Tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esminiu teisės į gynybą pažeidimu. Apeliantas Lietuvos kalėjimų tarnyba apeliaciniame skunde niekaip nepaaiškino, kodėl nebuvo atliktas pareiškėjos pateiktų paaiškinimų vertinimas.
33. Pažymėtina ir tai, kad iš Išvados nėra aišku, ar visi joje išvardyti veiksmai buvo kvalifikuoti kaip netinkamas pareigų atlikimas ir(ar) pareigūno vardo pažeminimas, o jeigu ne visi, tai kurie konkrečiai tokiais laikytini, ir koks konkrečiai teisės norminis aktas (jo punktas) buvo taikomas.
34. Apibendrinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra pakankamai argumentų pareiškėjos kaltei pagrįsti, Išvadoje tinkamai nenustatytas pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties faktinis pagrindas, Išvada kaip sudėtinė Įsakymo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų tokio pobūdžio aktui, atitinka byloje esančią medžiagą ir apeliantas Lietuvos kalėjimų tarnyba jų nenuginčijo.
35. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms Tarnybinio patikrinimo sustabdymo klausimas neturi reikšmės šioje byloje ir dėl to teismas nepasisako.
Dėl pareiškėjos J. M. apeliacinio skundo
36. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos J. M. prašymą priteisti teismo išlaidas nustatęs, kad iš į bylą pateiktų dokumentų (sąskaitų faktūrų ir mokėjimo pavedimų) nėra galimybės nustatyti, kad šios išlaidos yra susijusios su pareiškėja ir būtent su šia nagrinėjama byla. Apeliantė J. M. su teismo išvadomis nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, mano, kad apeliantės argumentai yra pagrįsti.
37. Visų pirma teismas pažymi, kad teismų praktikoje pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi įstatymo nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidų atlyginimas priteisiamas šaliai, o ne jos atstovui.
38. Iš apeliantės J. M. visumos įrodymų pateiktų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui matyti, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga yra klientės J. M. bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų šioje finansuotoja. Dėl šios priežasties buvo sudaryta trišalė Teisinių paslaugų sutartis. Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai turėdama trišalę sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo turėjo teisinį pagrindą sąskaitas tiesiogiai išrašyti Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai. Išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos ir yra pagrįstos dokumentais. Todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas J. M. pagal jas patvirtinančius dokumentus yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkindamas pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atitinkamai pakeičia skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl teismo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Apeliantė J. M. prašo priteisti teismo išlaidas turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 1 058,75 Eur dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo.
40. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmetant, o pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą patenkinant apeliantė turi teisę gauti šių išlaidų atlyginimą.
41. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 577,60 Eur pagal išrašytas sąskaitas nėra apmokėta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistinos tik suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525 – 422/2009). Taigi, neapmokėtų (nepatirtų) teismo išlaidų nėra pagrindo priteisti. Sunki materialinė padėtis nesudaro pagrindo prašymą patenkinti, kadangi nesant lėšų advokatui egzistuoja galimybė advokato pagalbą gauti nemokamai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Taigi, apeliantės J. M. prašymas tenkinamas iš dalies priteisiant 481,15 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjai J. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos kalėjimų tarnybos 1 439,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai J. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos kalėjimų tarnybos 481,15 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 15 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.