- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- eI3-7892-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04527-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovei Lietuvos Kalėjimų tarnybai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-399 (toliau – ir Įsakymas); grąžinti ją į vidaus tarnybą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. kovo 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksu (toliau – ir Etikos kodeksas) bei atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas) medžiagą, 2022 m. vasario 27 d. LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-42 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) J. M. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. sausio 17 d. pranešimą Nr. LV-2000 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas), priėmė įsakymą Nr. P-399, kuriuo pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes savo poelgiu tarnybos metu sulaužė pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą, todėl paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
Pareiškėja nurodo, kad nors tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo sudaryta komisija, tačiau patį tarnybinį patikrinimą atliko Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja M. V.-P., nors nėra duomenų, kokiu pagrindu ir kada buvo jai pavesta tai padaryti. Nesant duomenų, kada Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniajai tyrėjai M. V.-P. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, nėra galimybės nustatyti, ar buvo išlaikytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas.
Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymas buvo įformintas netinkamai, nes nėra duomenų, kad būtų buvęs gautas tikrintojo teikimas, o sprendimo forma neatitinka Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punkte nustatytos formos (rezoliucija).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nei Pranešime, nei Išvadoje nėra duomenų apie priimtą sprendimą atnaujinti tarnybinio patikrinimo procedūrą, o tik formaliai nurodoma, jog tarnybinis patikrinimas tęsiamas nuo 2022 m. gruodžio 29 d., todėl abejotina, ar tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atlikta teisėtai.
Be to, nei Pranešime, nei Išvadoje nubuvo nurodytas laikas, kada pareiškėja galimai padarė tarnybinės veiklos pažeidimus, todėl nėra galimybės įvertinti, ar nebuvo pagrindo taikyti Aprašo 9 punkto nuostatą ir tarnybinio patikrinimo neatlikti, o jau pradėtą nutraukti.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Pranešime nesant duomenų, kada ji savo pareigų neatliko ar jas atliko netinkamai, jai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai parengti paaiškinimą, todėl visas aplinkybes ji galėjo suprasti tik iš bendro konteksto. Pareiškėja pabrėžia, kad Aprašo 24 punkte yra nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodytas pažeidimo padarymo laikas, kuris yra reikšmingas faktinio ir teisinio pagrindo vertinimui. Nagrinėjamu atveju nei Pranešime, nei Išvadoje nėra duomenų apie tarnybinio nusižengimo ar veikos, žeminančios pareigūno vardą, padarymo laiką, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą. Dėl šios priežasties laikytina, kad Išvada turi esminių trūkumų ir negali būti pagrindas sprendimui dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priimti.
Pareiškėja pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal kriminalinės žvalgybos informaciją, o nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo pavesta (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo, tačiau Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad buvo gautas prokuroro leidimas panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 metu gautus duomenis tarnybiniam patikrinimui duomenų, tačiau duomenų, ar informacija buvo išslaptinta, nėra. Pareiškėja nurodo, kad nėra žinoma, kokio turinio ir formato ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo naudojama tarnybinio patikrinimo metu, jai nebuvo atskleista, koks įrodymas patvirtina tariamai jos padarytus pažeidimus, todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti savarankišku tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindu. Pareiškėjos vertinimu, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl jos buvo pradėtas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, darytina išvada, kad kitokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimui KŽĮ pagrindu surinkta informacija negali būti naudojama.
Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta vadovaujantis Statuto norma apie kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, vadinasi, turėjo būti įvertinta ar jos (ne)veikimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, už kuriuos galėjo būti paskirta ši griežčiausia tarnybinė nuobauda. Pažymi, kad Pranešime jos veiksmai buvo kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tačiau jis skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo taikomas.
Pareiškėjos vertinimu, nebuvo apibrėžtos aiškios tarnybinio patikrinimo ribos ir/ar galimo pažeidimo kvalifikavimas, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo buvo suformuluotas nekonkrečiai ir neaiškiai, nebuvo galima suprasti, tiriamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, ar dėl padarytos pareigūno vardą žeminančios veikos, ar dėl kiti nusižengimų, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. Taigi, tarnybinio patikrinimo procedūra buvo pradėta dėl vienų kaltinimų, pats tyrimas atliekamas dėl kitų kaltinimų, o tarnybinė nuobauda paskirta dar dėl kitų veiksmų. Būtent dėl tokių veiksmų buvo pažeista teisė į gynybą, nes sudėtinga suprasti, kaip vienas ar kitas jos (ne)veikimas buvo vertintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja pažymi, kad nors Išvadų konstatuojamoje dalyje yra nurodoma, jog ji savo veiksmais pažeidė Etikos kodekse nurodytus reikalavimus pareigūnams, tačiau nėra domenų, kad galimi Etikos kodekso pažeidimai buvo nagrinėjami vadovaujantis etikos komisijos nuostatais. Įsakyme buvo pripažintas tik šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, kas reiškia, kad atsakovė nepripažino, jog ji nevykdė pareigos laikytis įstatymų ir imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, taigi, nesulaužė duotos pataisos pareigūno priesaikos bei nepažemino pareigūno vardo.
Pabrėžia, kad nebuvo tirtos aplinkybės ir iš Išvados nėra aišku, ar jai tikrai buvo žinoma/galėjo būti žinoma apie tariamai rengiamą ar daromą teisės pažeidimą. Nurodo, kad jos pateiktas paaiškinimas nebuvo vertinamas, nebuvo apklausti įstaigos pareigūnai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti, kad ji (ne)pranešė, jog pas nuteistąjį galėjo būti draudžiamų daiktų. Nėra duomenų, kad įstaiga gavus tokio turinio informacija, pati inicijavo patikrinimą, ieškant pas nuteistąjį draudžiamų daiktų, taip pat nebuvo vertinama ir prielaida, kad nuteistieji turi galimybę komunikuoti leistinomis priemonėmis, todėl nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuotas šis tarnybinės veiklos pažeidimas. Neįrodžius, kad pareiškėja turėjo objektyvių duomenų apie galimai rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, negalima teigti, kad ji turėjo faktinį bei teisinį pagrindą pranešti atsakingiems asmenims, jog pas nuteistąjį galimai buvo draudžiamų daiktų.
Pareiškėja akcentuoja, kad nors Pranešime ir Išvadoje buvo išvardinti jos veiksmai, kurie galimai buvo nesuderinami su atliekamomis darbo funkcijomis, tačiau, atliekant tarnybinį patikrinimą, jos veiksmai nebuvo individualizuojami, nebuvo vertinami pateikti paaiškinimai dėl kiekvieno veiksmo, nebuvo tinkamo veiksmų kvalifikavimo ir nebuvo atskleidžiama tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Šalies argumentai
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Išvadoje ir Skundžiamame akte nurodytas tik bendro pobūdžio teisės normų pažeidimo faktas, bet nėra nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias savo veiksmais ji galimai pažeidė, pavyzdžiui, kokio teisės akto nuostatos buvo pažeistos, jei ji informavo nuteistąjį, kad gauta išvada gali būti skundžiama; kokie teisės aktai pažeisti geriant arbatą su nuteistuoju, jei Resocializacijos pareigūnas turi sukurti santykį su nuteistuoju, kuris būtų grindžiamas pasitikėjimu, ir tai susiję su tiesioginių pareigų vykdymu; taip pat, ar tokie pareiškėjos veiksmai yra tokie pavojingi ir darantys žalą, kad privaloma skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėja pabrėžia, kad Išvadoje nėra nurodytų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ji leido nuteistajam iš savo kompiuterio atsispausdinti socialinio tyrimo išvadą. Taip pat, nors Išvadoje yra nurodoma dokumentų kopijų išdavimo tvarka nuteistiesiems, leidžiant suprasti, kad ji šios tvarkos nuostatų nesilaikė, tačiau Išvadoje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja su šia tvarka buvo supažindinta pasirašytinai, taigi lokalinis teisės akto pažeidimas, su kurio nuostatomis pasirašytinai nėra supažindintas darbuotojas (pareigūnas), negali sukelti atsakomybės.
Išvadoje nėra duomenų, kokie šaltiniai neginčytinai patvirtina, kad iš jos tarnybinio kompiuterio buvo skaitoma S. S. socialinio tyrimo išvada arba, kad buvo naudojamasi internetiniu ryšiu.
Pareiškėjos vertinimu, dėl daugelio jos veiksmų buvo daromos tik prielaidos, o būtinoji analizė dėl jos kaltės (ir jos formos) inkriminuojančių pažeidimų atlikta nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Išvadoje nebuvo detalizuota, už kokius nuopelnus ji buvo skatinama, kada buvo skatinta paskutinį kartą, kokia apdovanojimo forma. Pažymi, jog nuo savo tarnybos pradžios ji buvo skatinama beveik kiekvienais metais už gerus darbo rezultatus bei už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, kolegų yra charakterizuojama teigiamai. Mano jog nebuvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, nenustačius kaltės laipsnio ir kitų esminių aplinkybių yra neproporcinga ir neatitinkanti savo paskirties.
Pareiškėjos nuomone, Išvadoje nustatytos aplinkybės neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, pareiškėjos veika buvo kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių ji privalėjo laikytis, todėl įvardintos aplinkybės, turėtų būti laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, lemiančios paskirtos nuobaudos neteisėtumą, todėl Skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu bei tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes buvo pripažinta, kad pareiškėja iki 2023 m. kovo 1 d. ėjusi (duomenys neskelbtini) pareigas palaikė netarnybinius draugiškus santykius su nuteistaisiais, todėl sulaužė duotą pataisos pareigūno priesaiką, pažemino pareigūno vardą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, veikdama priešingai tarnybos interesams, ir netinkamai vykdė tarnybines funkcijas, padarydama šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Atsakovė nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2022 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu sudarius komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus rašytine rezoliucija, gavus komisijos pirmininko tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas 2022 m. kovo 29 d. ir tęsiamas nuo 2022 m. gruodžio 28 d., Kalėjimų departamente gavus (duomenys neskelbtini) pataisos namų persiųstą Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus 2022 m. gruodžio 19 d. raštą „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ ir 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą „Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00133-32.
Atsakovė pabrėžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V.-P. 2023 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-3686 LKT direktoriaus buvo paprašyta pratęsti atliekamo tarnybinio patikrinimo terminą 30 dienų ir 2023 m. sausio 27 d. tarnybinio patikrinimo terminas LKT direktoriaus rezoliucija buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 27 d.
Teigia, kad 2023 m. vasario 27 d. buvo pabaigtas patikrinimas it užregistruota tarnybinio patikrinimo išvada, todėl laiko, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo sustabdyta, tiek tęsiama toliau, tiek tarnybinio patikrinimo atlikimas Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V.-P., tiek tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos atveju egzistavo Aprašo 10 punkte nurodytas atvejis, todėl tarnybinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas dėl veikos padarytos prieš 3 metus, tačiau nagrinėjamu atveju šis terminas nėra suėjęs, nes atliekant tarnybinį patikrinimą 2023 m. sausio 17 d. buvo gautas prokuroro leidimas panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-0-00133-22 metu gautus duomenis tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjos veikų, padarytų 2022 m. kovo 21, 22 dienomis.
Atsakovė akcentuoja, kad apie veiksmus, kuriais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, jai buvo žinoma iš ikiteisminio tyrimo, taip pat ir iš tarnybinio patikrinimo atlikimo metu jai įteikto pranešimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame konkrečiai buvo nurodyti pačios pareiškėjos atlikti konkretūs veiksmai. Tai patvirtina ir pareiškėjos 2013 m. vasario 2 d. paaiškinimas, todėl jos teisė į gynybą nebuvo pažeista.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta, buvo nurodyta dėl įslaptintos informacijos ir įslaptintų dokumentų išslaptinimo, todėl duomenys apie informacijos išslaptinimą buvo.
Atsakovė pabrėžia, kad KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, nenustato, kokio pobūdžio tarnybinius nusižengimus tiriant ji gali būti panaudota, todėl laiko pareiškėjos argumentus, kad galėjo būti sprendžiama tik dėl korupcinio pobūdžio pažeidimų, nepagrįstais.
Atsakovės vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės pareiškėjos tarnybinei atsakomybei taikyti, nebuvo padaryta jokių esminių tarnybinio pažeidimo tyrimo pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti Įsakymą. Atsakovė pažymi, kad Išvadoje aptariamas pareiškėjos elgesys diskreditavo ne tik statutinio valstybės tarnautojo vardą, šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, bet ir sumenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūno vardą, sumažino pasitikėjimą visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje. Toks elgesys, atsakovės vertinimu, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, ypač atsižvelgiant į tai, kad statutiniam valstybės tarnautojui yra keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjos veika yra priešinga uždaviniams, kurie keliami bausmių vykdymo sistemai – atlikti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų laisvės atėmimo vietų įstaigoje prevenciją; tirti ir atskleisti šias veikas ir teisės pažeidimus; dirbti socialinį darbą su suimtaisiais ir vykdyti nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, resocializacijos ir jų nusikalstamų veikų recidyvą mažinančias priemones. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti švelnesnę nuobaudą pareiškėjai nebuvo galimybės, nes vidaus tarnyba bausmių vykdymo sistemoje ir artimų ryšių palaikymas su nuteistaisiais yra iš esmės nesuderinami.
Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. P-399 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-0-00133-22, kuriame buvo tiriama pareiškėjos veika dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir papirkimo.
Nutarime be kita ko nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie J. M.s ir S. S. susitarimą, ar J. M. reikalavimą, ar provokavimą duoti jai kyšį, taip pat nėra duomenų, kad J. M. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie pagerintų nuteistojo S. S. teisinę padėtį. Nesurinkus įrodymų apie J. M. ir S. S. padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
2023 m. sausio 17 d. pranešimu “Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog ji galbūt padarė tarnybinį nusižengimą ir pažemino pareigūno vardą, nes atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus ir kriminalinės buvo nustatyta, kad ji palaikė netarnybinius draugiškus santykius su neteistaisiais S. S. ir E. D.; būdama vidaus tarnybos sistemos pareigūnė (statutine valstybės tarnautoja), dirbdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, veikdama priešingai tarnybos interesams palaikė netarnybinius santykius su nuteistaisiais S. S. ir E. D., jiems leisdama savo darbo kabinete naudotis tarnybinių kompiuteriu; teikė informaciją apie kitus nuteistuosius, t. y. aptardama S. S. gautą administracijos atsakymą dėl lygtinio paleidimo (socialinio tyrimo išvados), su jame nurodyta elgesio rekomendacija minėtam nuteistajam; atsakymą rengusį darbuotoją vadindama debilu, patarė S. S. tokį atsakymą apskųsti; rekomendavo S. S. kreiptis į Alytaus mieste dirbančią advokatę, internete surasdama ir padiktuodama jos kontaktinį telefono numerį; leido S. S. susipažinti su jo socialinio tyrimo išvada, skaitant ją tarnybiniame kompiuteryje, tuo metu gėrė arbatą su E, D.; S. S. paprašius, leido jam iš tarnybinio kompiuterio atsispausdinti socialinio tyrimo išvadą; išėjo iš tarnybinio kabineto atnešti vandens arbatai, palikdama jame be kontrolės vienus nuteistuosius (S. S., tebesinaudojantį tarnybiniu kompiuteriu (kuris turi prieigą prie interneto)); gėrė arbatą su E. D. ir valgė medų; informavo nuteistuosius apie planuojamus uždaryti Vilniaus pataisos namus ir šioje įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimą į kitas įkalinimo įstaigas; E. D. atsakius, kad „tuoj reikės parašyt, paklaust“ (suprantama, ketinimą susisiekti su Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekančiais nuteistaisiais, nes ten bausmę atlieka jo brolis), neinformavo pareigūnų, galinčių atlikti kratą ir išimti draudžiamus daiktus, o toliau bendravo; priekaištavo E. D., kad jis mažai stengėsi, jog būrio Nr. 2 nuteistieji atsisakytų rašytų skundų; pastarajam atsakius, kad tai yra netiesa (suprantama, kad jis darė įtaką 2-ojo būrio nuteistiesiems, jog šie atsisakytų rašytų skundų); prieš išeinant, E. D. paprašius kelių saldainių nuteistajam J. G., juos leido paimti; su nuteistaisiais S. S. ir E. D. bendravo neformaliai, leido nuteistiesiems ją pravardžiuoti (vadinti „varnalėša“), vaitoti žargoną ir keiksmažodžius; kalbėdama su S. S. ir E. D. apie kitą nuteistąjį, paviešino šio nuteistojo asmens duomenis, atskleisdama tarnybinę informaciją; informavo S. S., kad kitas nuteistasis yra pedofilas (atlieka bausmę už pedofiliją), kas ne tik atskleidžia ypatingus asmens duomenis, bet ir kelia realią grėsmę nuteistojo sveikatai ir gyvybei
Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais galimai pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 9 straipsnio 4 ir 5 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1. 6.8, 8.1. 8.2 papunkčių ir 15 punkto reikalavimus.
Pareiškėjos buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo per penkias darbo dienas, taip pat nurodyti kitas, jos nuomone, svarbias aplinkybes. Pareiškėja pateikė paaiškinimą.
2023 m. vasario 27 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje nurodyta, kad: „apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu bei tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog pareiškėja veikė priešingais tarnybai tikslais, taip pat netinkamai vykdė jai nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą nes: būdama vidaus tarnybos sistemos pareigūne (statutine valstybės tarnautoja), eidama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, veikdama priešingai tarnybos interesams palaikė netarnybinius santykius su nuteistaisiais S. S. ir E, D., jiems leisdama savo darbo kabinete naudotis tarnybiniu kompiuteriu, teikė informaciją apie kitus nuteistuosius, t. y. aptardama S. S. gautą administracijos atsakymą, dėl lygtinio paleidimo (socialinio tyrimo išvados), su jame nurodyta elgesio rekomendacija minėtam nuteistajam. Atsakymą rengusį darbuotoją vadindama debilu, patarė S. S. tokį atsakymą apskųsti. Rekomendavo S. S. kreiptis į Alytaus mieste dirbančią advokatę, internete surasdama ir padiktuodama jos kontaktinį telefono numerį. Leido S. S. susipažinti su jo socialinio tyrimo išvada, skaitant ją tarnybiniame kompiuteryje, o pati tuo metu gėrė arbatą su E. D. S. S. paprašius, leido jam iš tarnybinio kompiuterio atsispausdinti socialinio tyrimo išvadų. Išėjo iš tarnybinio kabineto, atnešti vandens arbatai, palikdama jame be kontrolės vienus nuteistuosius (S. S. tebesinaudojant tarnybiniu kompiuteriu (kuris turi prieigą prie interneto)). Grįžusi, gėrė arbatą su E. D., valgė medų. Priekaištavo K. D., kad jis mažai stengėsi, jog būrio Nr. 2 nuteistieji atsisakytų jos atžvilgiu rašytų skundų. Pastarajam atsakius, kad tai yra netiesa (suprantama, kad jis darė įtaką 2-ojo būrio nuteistiesiems, jog šie atsisakytų J. M. atžvilgiu rašytų skundų). Prieš išeinant, E. D. paprašius kelių saldainių nuteistajam J. G., leido paimti. Su nuteistaisiais S. S. ir E. D., bendravo neformaliai, nuteistiesiems leidžiant ją pravardžiuoti (vadinti „varnalėša“), vartoti žargoną ir keiksmažodžius. Taip pat kalbėdama su S. S. ir E. D. apie kitą nuteistąjį, paviešino šio nuteistojo asmens duomenis, taip paviešindama nuteistiesiems tarnybinę informaciją. Informavo S. S., kad minėtas nuteistasis yra pedofilas (atlieka bausmę už pedofiliją), kas ne tik atskleidžia ypatingus asmens duomenis, bet ir kelia realią grėsmę nuteistojo sveikatai ir gyvybei, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso pataisos pareigūnams keliamus papildomus reikalavimus: 6.1 papunktis (sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas) ir 6.8 papunktis (nesinaudoti kitais nei tarnybos (darbo) tikslais informacija, kuri lapo žinoma atliekant tarnybines (darbo) funkcijas ar vykdant tarnybines (darbo) pareigas, nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims), Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 5 punkte pataisos pareigūnui nustatytą pareigą elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryli įtaką stumtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą.
Informavo nuteistuosius apie planuojamus uždaryti Vilniaus pataisos namus ir šioje įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimą į kitas įkalinimo įstaigas. E. D. atsakius, kad „tuoj reikės parašyt, paklaust“ (suprantama, ketinimą susisiekti galimai draudžiamu daiktu - mobilaus ryšio telefonu su Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekančiais nuteistaisiais, nes ten bausmę atlieka jo brolis), toliau su juo bendravo - neatliko jai, kaip pataisos pareigūnei Statuto 21 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos (pareigūnai privalo sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui), Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 punktuose pataisos pareigūnui nustatytos pareigos (pataisos pareigūnai privalo gavę pranešimą apie galimai daromų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų arba kildami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelių galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms (4 punktas); elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas).“.
Išvadoje „apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes“ buvo pripažinta, kad pareiškėja, eidama statutinio valstybės tarnautojo (pataisos pareigūno) pareigas, sulaužė duotą pataisos pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą, nes, turėdama Vidaus tarnybos statute ir Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme nustatytas pareigas laikytis įstatymų ir imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, tyčiniais neteisėtais veiksmais veikė visiškai priešingai. Išvadoje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu neginčytinai nustatyta, jog pareiškėja tokiu savo elgesiu ir veiksmais šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams t. y, sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema ir ją pažemino, diskreditavo ir sukompromitavo bei pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais), 3 straipsnio 3 dalį (kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes), Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 8.1 papunktį (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežeminti ir nediskredituoti darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto), 8.2 papunktį (visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus) ir 15 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą.
Išvadoje taip pat buvo nurodyti pareigūnę charakterizuojantys duomenys: kad ji pareigūne dirba nuo 2007 m. kovo 21 d., skatinta 12 kartų, nebausta. Statuto 40 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo rezultatus, buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą Nr. P-399, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 10 punktu, 4, 5,6, 10 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Aprašo 27 punktu, 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 6 punktu bei atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams t. y. sukėlė nepasitikėjimą visa bausmių vykdymo sistema ir ją pažemino, diskreditavo ir sukompromitavo bet pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, pagal kurį pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais), 3 straipsnio 3 dalį (kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes), Etikos kodekso 8.1 papunktį (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto); 8.2 papunktį (visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus ir 15 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančia bausmių vykdymo sistemą). Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pareiškėja Įsakymą apskundė teismui.
Dėl procedūrinių pažeidimų
Nagrinėjamu atveju be kita ko pareiškėja kelia klausimą dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, atnaujinimo ir perdavimo atitikties teisės aktų nuostatoms.
Statuto 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Kalėjimų departamento (centrinė statutinė įstaiga) direktorius 2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1S-1142 „Dėl tarnybinio patikrinimo perdavimo“, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, nurodė (duomenys neskelbtini) pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) J. M. galimai neteisėtų veiksmų perduoti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui (tyrimų padaliniui). (duomenys neskelbtini) pataisos namai raštu „Dėl tarnybinio patikrinimo perdavimo“ (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pradėto tarnybinio patikrinimo dėl (duomenys neskelbtini) J. M. galimai neteisėtų veiksmų surinktą dokumentinę medžiagą perdavė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui tolimesniam tarnybinio patikrinimo atlikimui. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, L. Š. 2022 m. balandžio 4 d. dokumentų valdymo sistemos priemonėmis atlikti šį tarnybinį patikrinimą pavedė Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyresniajai tyrėjai M. V.-P.
Šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, atitiko pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą: sprendimą tarnybinį patikrinimą perduoti priėmė kompetentingas asmuo ir patikrinimas buvo perduotas kompetentingam asmeniui. Pažymėtina, kad susipažinusi su į bylą atsakovės pateiktais dokumentais pareiškėja neginčijo pirmiau nurodytų asmenų įgaliojimų perduoti/atlikti tarnybinį patikrinimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su patikrinimo perdavimu ir patikrinimą atlikusiu asmeniu, atmestini kaip nepagrįsti.
Pasisakydamas dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo, teismas pažymi, kad vadovaujantis Aprašo 13 punkto nuostatomis, tarnybinį patikrinimą tikrintojo teikimu sustabdo ir atnaujina vadovas savo sprendimu (rašytine rezoliucija).
Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1-98 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarytos komisijos pirmininko 2022 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4-2085 „Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros sustabdymo“, kuriuo komisijos pirmininkas (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriui pateikė siūlymą vadovaujantis Aprašo 10 punktu sustabdyti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00133-22.
(duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorius ant šio tarnybinio pranešimo užrašė rezoliuciją: „Susipažinau, saugoti prie dokumentinės medžiagos“. Atsakovės nuomone, ši rezoliucija atitinka sprendimą dėl sustabdymo.
Teismo vertinimu, aptariama direktoriaus rezoliucija negali būti laikoma direktoriaus sprendimu dėl patikrinimo sustabdymo, nes iš jos turinio nėra matyti konkrečios išreikštos direktoriaus valios patikrinimą sustabdyti. Aptariamoje rezoliucijoje direktorius tiesiog nurodo susipažinęs su komisijos pirmininko siūlymu ir priima sprendimą įpareigoti šį siūlymą saugoti prie dokumentų, tačiau valios (sprendimo), kad tarnybinis patikrinimas turi būti stabdomas, ar kad direktorius pritaria pirmininko siūlymui stabdyti, nėra išreikšta.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, byloje apskritai nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog pasibaigus ikiteisminiam tyrimui buvo priimtas direktoriaus sprendimas sustabdytą tarnybinį patikrinimą atnaujinti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad duomenų dėl sprendimo atnaujinti patikrinimą, nėra.
Aptariamos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju tiek tarnybinio patikrinimo sustabdymas, tiek ir jo atnaujinimas neatitiko Aprašo 13 punkto nuostatų.
Teismo vertinimo, toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes šie sprendimai yra svarbūs skaičiuojant imperatyvius įstatymo nustatytus terminus, aktualius sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo.
Dėl Išvados turinio
Aprašo 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016). Pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimą nėra būtina, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatomas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).
Aktams, kuriais taikoma tarnybinė atsakomybė, aktualūs ir VAĮ nustatyti reikalavimai, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3761-552/2020).
Nagrinėjamu atveju Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra atskleista pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl vertinant, ar pareiškėjai pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė ir tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda, analizuotinas būtent Išvados turinys.
Pirmiausia, kaip teisingai nurodoma skunde, Išvadoje nėra nurodomas joks konkretus laikas, kada pareiškėja neva padarė kiekvieną jai inkriminuojamą pažeidimą, ir tai neatitinka Aprašo 24 punkte nustatytų patikrinimo išvadai keliamų reikalavimų.
Be to, iš Išvados turinio nėra galima suprasti, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina pareiškėjos neva padarytus Išvadoje nurodytus pažeidimus. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais ir jie nebuvo vertinti, o tik buvo vadovautasi Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Šie parodymai taip pat paneigia Išvados konstatuojamojoje dalyje esantį teiginį: „Apibendrinus <....> tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes“, nes akivaizdu, kad jokios aplinkybės nebuvo savarankiškai nustatinėjamos tarnybinio patikrinimo metu, taip pat nebuvo vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie, nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo sunaikinti.
Taigi, atsakovas tarnybinio patikrinimo metu ne tik savarankiškai nerinko įrodymų ir nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su pažeidimais, bet ir nesusipažino ir drausminės atsakomybės aspektu nevertino konkrečių ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų ir jų neaptarė Išvadoje.
Toks atsakovės elgesys paneigė pareiškėjos teisę į gynybą, nes jai nebuvo žinoma, kokio konkretaus įrodymo pagrindu yra konstatuojamas konkretaus veiksmo (pažeidimo) egzistavimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyti faktai nėra prilyginami įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams, kurie turi prejudicinę reikšmę, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą jie turi būti vertinami savarankiškai, byloje esančių įrodymų kontekste.
Pažymėtina ir tai, kad iš Išvados nėra aišku, ar visi joje išvardyti veiksmai buvo kvalifikuoti kaip netinkamas pareigų atlikimas ir(ar) pareigūno vardo pažeminimas, o jeigu ne visi, tai kurie konkrečiai tokiais laikytini, ir koks konkrečiai teisės norminis aktas (jo punktas) buvo taikomas. Pavyzdžiui, nėra aišku, kokį nusižengimą pareiškėja padarė informuodama nuteistuosius apie planuojamus uždaryti Vilniaus pataisos namus ir kodėl tai laikytina pažeidimu, kai tokia informacija galėjo būti žinoma iš viešai prieinamų šaltinių; arba kodėl pažeidimu laikoma informacijos apie advokato kontaktinius duomenis nuteistajam suteikimas.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu pats atsakovės atstovas pripažino, jog tokie Išvadoje nurodyti veiksmai kaip arbatos su nuteistais asmenimis gėrimas, medaus valgymas, leidimas paimti saldainių kitam nuteistajam, nėra draudžiami pareiškėjai kaip (duomenys neskelbtini) specialistei, į kurios pareigas įeina bendravimas su nuteistais asmenimis.
Teismas pažymi ir tai, kad Išvadoje yra tiesiog perrašyti pareiškėjos tarnybinio patikrinimo metu teikti paaiškinimai, tačiau nėra jų analizės ir nėra motyvų, kodėl pareiškėjos nurodomi argumentai ar paaiškinimai dėl konkretaus jai inkriminuoto pažeidimo yra atmetami ar laikytini nepakankamais. Pavyzdžiui, nėra aišku, kaip buvo vertinti pareiškėjos argumentai, kad tarnybiniu kompiuteriu nuteistajam buvo leista pasinaudoti (su pareiškėjos priežiūra) siekiant sužinoti, kokių konkrečių priemonių jam reikia įkalinimo įstaigoje jo vykdomai individualiai veiklai – papuošalų gamybai.
Pareiškėjos pateiktų paaiškinimų vertinimas yra esminis nustatant pareiškėjos kaltės (jei tokia buvo), rūšį, todėl situacija, kai atliekant tarnybinį patikrinimą ir rašant Išvada yra apskritai nevertinami pareiškėjos teikti paaiškinimai, taip pat laikytina esminiu teisės į gynybą pažeidimu.
Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad pareiškėja buvo supažindinta su vidaus tvarkomis, reglamentuojančiomis dokumentų kopijų išdavimo nuteistiesiems tvarką, nors pareiškėja šią aplinkybę akcentavo skunde. Ji nėra aptarta ir Išvadoje, todėl nėra aišku, iš ko atsakovė kildina pareiškėjos atsakomybę šiuo aspektu.
Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017). Taigi, šiuo atveju teismas negali imtis savarankiškai tirti pareiškėjos galimai padarytų pažeidimų, o tik patikrina, ar atsakovės padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.
Išdėstytų argumentų visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra pakankamai argumentų pareiškėjos kaltei pagrįsti. Visų pirma, pareiškėjos kaltės negalima tinkamai pagrįsti dėl to, kad, kaip konstatuota, Išvadoje tinkamai nenustatytas pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties faktinis pagrindas (tarnybinės atsakomybės taikymo ribos), pažeidimo padarymo laikas, ir nėra nurodyti jokie konkretūs įrodymai, patvirtinantys pažeidimo faktą. Antra, net vertinant aplinkybes, kuriomis, kaip galima manyti, siekiama pagrįsti pareiškėjos kaltę, tos aplinkybės Išvadoje nėra pakankamai motyvuotos, nes nėra atsakoma į pareiškėjos pateiktus argumentus ir jie apskritai nėra vertinami.
Dėl šios priežasties laikytina, kad Išvada, kaip sudėtinė Įsakymo dalis, neatitinka VAĮ nustatytų ir, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, keliamų reikalavimų tokio pobūdžio aktui.
Išvadoje tinkamai nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, taip pat vertinant pirmiau aptartus procedūrinius pažeidimus, yra pagrindas konstatuoti, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobaudą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė daugiau argumentų, tačiau jie neturi įtakos sprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Statuto 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Dėl šios priežasties tenkinamas pareiškėjos reikalavimas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 1439,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad iš į bylą pateiktų dokumentų (sąskaitų faktūrų ir mokėjimo pavedimų) nėra galimybės nustatyti, kad šios išlaidos yra susijusios su pareiškėja ir būtent su šia nagrinėjama byla, laikytina, kad byloje išlaidų advokato pagalbai pagrindimas nėra pateiktas, todėl prašymą atsisakytina tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. P-399 ir grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą.
Priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.