Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-56-552/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-16
Bylos Nr.: eA-56-552/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03621-2015-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Anatolijus Baranovas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas: N. J.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-56-552/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03621-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1PS1-597-(2.1).

Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorės 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1PS1-597-(2.1) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad būdama NŽT Palangos skyriaus vedėja 2015 m. sausio 5 d. raštu Nr. 16RE-2-(14.16.42), adresuotu Palangos miesto savivaldybės administracijai, neteisėtai išdavė reikalavimus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas) parengti, netinkamai atliko NŽT Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1P1-(2.1.)-64, galiojusio nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. kovo 31 d., 7.1. punkte nustatytas funkcijas – pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – ir Taisyklės), 2 punkto reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Pareiškėja nesutiko su paskirta nuobauda, kadangi tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, o to nebuvo padaryta.

Pareiškėja manė, kad tarnybinis tyrimas pradėtas neteisėtai, kadangi įstatymų leidėjas įpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą tik gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju nebuvo gauta jokia oficiali informacija, nenurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus padarė pareiškėja, taip pat kokius interesus supainiojo, todėl NŽT neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, taip pat nebuvo teisinio pagrindo daryti patikrinimą dėl anoniminio skundo, skundą turėjo būti atsisakyta nagrinėti. Iš skundžiamo Įsakymo bei 2015 m. gegužės 26 d. išvados Nr. 1PS17-14-4-(2.30.) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) neaišku kokį konkrečiai tarnybinį pažeidimą padarė pareiškėja. Išvadoje nenurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis yra pasirenkamas asmuo, kurį norima nubausti už kito asmens tiesiogines funkcijas. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad jokie Išvadoje nurodyti teisės aktai nebuvo pažeisti, nesutinka, kad išduoti reikalavimai žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo pertvarkymo projektui rengti yra neteisėti, mano, kad, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, jie buvo išduoti pagrįstai.

Šalies argumentai

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos charakteristikoje nepagrįstai nurodyta, kad ne visada tinkamai organizuoja Palangos skyriaus darbą, nevaldo informacijos ir t. t, kadangi šiems teiginiams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Išvadoje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad yra jos tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi NŽT komisijos 2015 m. gegužės 14 d. išvadoje pateiktas siūlymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau ši nuobauda yra apskųsta, todėl jos nėra galima vertinti kaip aplinkybės, sunkinančios atsakomybę. Tiek Išvadoje, tiek ir Įsakyme nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjos veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi teisės aktai buvo taikomi tinkamai, teisingai ir pagrįstai, reikalavimai žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo pertvarkymo projektui rengti buvo išduoti teisėtai. Pareiškėja pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jokių skundų nepateikta. Atitinkamai jokių neigiamų pasekmių nenustatyta, pareiškėjos kaltės taip pat nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 75–85).

Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais dėl pasitikėjimo linija gauto pranešimo aiškinimo. Toks pranešimas pats savaime neprivalo atitikti visų skundui keliamų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) arba Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatytų reikalavimų. Pasitikėjimo linijos nuostatai yra laikytini specialiuoju teisės aktu, VAĮ ir/ar Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių atžvilgiu. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ir institucijos vadovo pavedimu. Tokia pareiga NŽT direktoriui kyla taikant gero administravimo principą bei remiantis NŽT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Nuostatai) 13.7 papunkčiu, pagal kurį Tarnybos direktorius įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria jiems pašalpas, tarnybines ar drausmines nuobaudas.

Nagrinėjamu atveju pasitikėjimo linija gautas anoniminis 2015 m. balandžio 8 d. pranešimas, užregistruotas Nr. 1GPA-31-(9.7.), atitiko Pasitikėjimo linijos nuostatų tokiems pranešimams keliamus reikalavimus, t. y. minėtame anoniminiame pranešime nurodyta skundžiamo darbuotojo pavardė ir atlikti galimai neteisėti veiksmai. Skundžiamo darbuotojo tapatybė aiški, pranešimas susijęs su Pasitikėjimo linijos tikslais, o skundžiamo darbuotojo atliktus galimai neteisėtus veiksmus nustatyti įmanoma, todėl teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti anoniminį 2015 m. balandžio 8 d. prašymą nebuvo. Nenustačius pagrindų, dėl kurių anoniminis pranešimas neturėtų būti nagrinėjimas, buvo atliktas patikrinimas. Jo patikrinimo rezultatai įforminti NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. V. 2015 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-156-(5.41.) „Dėl pasitikėjimo linija gautame pranešime nurodytos informacijos patikrinimo“. Būtent šis Tarnybinis pranešimas ir jame pateikta informacija, o ne anoniminis 2015 m. balandžio 8 d. skundas yra pareiškėjos atžvilgiu pradėto galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pagrindas. Pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, nes nebuvo oficialiai gautos informacijos apie galimą jos tarnybinį nusižengimą, nepagrįsti. Tiek skundžiamame Įsakyme, tiek Išvadoje yra aiškiai suformuluota už kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda.

Atsiliepimas

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus ir šia teise ji pasinaudojo. Pareiškėjos dalyvavimas ar nedalyvavimas atliekant faktų patikrinimą vietoje neturėjo jokios įtakos objektyvaus tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimui. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nuo pat pradžių buvo žinoma Komisijos sudėtis, tačiau teise pareikšti nušalinimą Komisijos nariui pareiškėja nepasinaudojo. Atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, situacija buvo išsamiai ir visapusiškai išanalizuota – Komisijos išvada pagrįsta ne tik planinės medžiagos analize, tačiau ir atlikto patikrinimo vietovėje užfiksuotais duomenimis ir aplinkybėmis, pareiškėjos pateiktais paaiškinimais. Vertinti ir paaiškinimai, išdėstyti Palangos skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. rašte Nr. TR-5908-(5.34.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsakyta NŽT Rizikų vertinimo departamentui į 2015 m. balandžio 10 d. raštą Nr. TR-5711-(5.34.), kurio rengėjas yra Palangos skyriaus vyriausias specialistas M. M..

Pareiškėjos skundo argumentas, kad ji nepagrįstai nubausta už kito asmens tiesioginių funkcijų netinkamą vykdymą, yra nepagrįstas. Priešingai, pareiškėja turėjo organizuoti ir kontroliuoti jos vadovaujamo skyriaus darbą taip, kad būtų užtikrintas šiam skyriui pavestų funkcijų tinkamas vykdymas ir laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja, pasirašydama 2015 m. sausio 5 d. raštą Nr. 16RE-2-(14.16.42.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“, turėjo suprasti, kad nėra būtinų sąlygų reikalavimų išdavimui, nes būdama Palangos skyriaus vedėja, privalo gerai išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą, nuostatas.

Dėl pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnyje, nenustatyta. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (geras kasmetinis veiklos vertinimas, apdovanojimas) nėra priskiriamos lengvinančioms aplinkybėms, o kasmetinis veiklos vertinimas yra atliekamas už praėjusius metus.

Atkreipė dėmesį, kad nustačius visus tarnybinio nusižengimo elementus, nėra galimybės neskirti tarnybinės nuobaudos. Įsakymas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos N. J. skundą atmesti.

Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek Išvadoje, kuri be kita ko, yra ginčijamo Įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tiek ir ginčijamame Įsakyme yra nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėja pažeidė. Atkreipė dėmesį, jog tiek Išvadoje, tiek ir Įsakyme konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Teismas akcentavo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Pabrėžė būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą bei būtinumą nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu

Šiuo atveju, teismo vertinimu, Išvadoje aiškiai nurodyti pareiškėjos padaryti specialiųjų teisės aktų nuostatų pažeidimai, t. y. Išvadoje aiškiai yra nurodyta, kad pareiškėja, būdama Palangos skyriaus vedėja, privalėjo vadovautis galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Taisyklių 2 p., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų taisyklių) 26 p.) nuostatomis ir savarankiškai vertinti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo suformavimo galimybę laisvame valstybinės žemės plote, kadangi reikalavimų išdavimas/neišdavimas yra savarankiška tarnybos padalinio funkcija, tačiau nepagrįstai išdavė reikalavimus Projektui rengti, nes prašomas projektuoti sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl negali būti parduodamas be aukciono.

Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjos veiksmai konkrečiai susieti su teisės aktų normomis, kurių aptariamoje situacijoje pareiškėja privalėjo laikytis.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti atliekant aptariamo sklypo fotofiksaciją, nėra esminė, dėl kurios būtų pagrindas pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu. Pareiškėjos skundo argumentas, kad ne ji ne vienintelė yra atsakinga už skyriaus veiklą, teismas vertino, kaip nepagrįstą, kadangi būtent ji, kaip Palangos skyriaus vedėja, yra atsakinga už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą, ji vadovauja skyriui ir kontroliuoja skyriaus tarnautojų veiklą. Pažymėjo, jog skunde nurodyta aplinkybė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija jau išnagrinėjo galimybę suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, savaime neatleidžia valstybinės žemės patikėtinio (šiuo atveju NŽT Palangos skyriaus) nuo pareigos savarankiškai vertinti galimybę juos (reikalavimus Projektui) išduoti/neišduoti. Taip pat pareiškėja nepagrįstai skunde teigė, jog buvo pažeistos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos teisės, numatytos šių taisyklių 9 punkte, būtų buvę pažeistos ar kitaip suvaržytos. Be to, pareiškėja jokių pastabų dėl 2015 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte nurodytų aplinkybių, Komisijos sudėties jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, nereiškė.

Kitus pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su jos tarnybine veikla, pripažino nereikšmingais, kadangi tarnybinė nuobauda paskirta už konkretų pažeidimą. Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai skunde teigė, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą, buvo nurodyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi Išvadoje buvo tik pažymėta, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl kito pažeidimo ir buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau ši aplinkybė, kaip sunkinanti pareiškėjos atsakomybę, skiriant nuobaudą nebuvo vertinama, lengvinančių atsakomybę aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja N. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visiškai.

Pareiškėja nurodo, kad teismas iš esmės tik atkartojo teisės normų nuostatas nurodytas ginčijamame įsakyme ir Išvadoje, tačiau visiškai nemotyvavo, konkrečiai kokių veiksmų pareiškėja neatliko ar atliko netinkamai, nepateikė konkrečių nustatytų veiksmų teisinio vertinimo bei nenurodė įrodymų, kurie pagrįstų teismo padarytas išvadas.

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog Išvadoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėja, būdama Palangos skyriaus vedėja, privalėjo vadovautis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 26 punkto nuostatų, tačiau jų nesilaikė ir pažeidė. Atkreipė dėmesį, jog ginčijamame įsakyme taip pat nenurodyta, kad pareiškėja būtų pažeidusi nurodyto teisės akto punkto nuostatą. Taigi teismas sprendime nurodė teisės normos pažeidimą, kurio atsakovas NŽT skiriant pareiškėjai nuobaudą nebuvo nurodęs ir nuobaudą skyrė nesivadovaudamas šia norma.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad antra svarbi aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas išvis nevertino, yra ta, kad pareiškėja išdavė reikalavimus Projektui rengti vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-1262 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo" pagrindu, kuriuo buvo nuspręsta organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Būtent nurodyto įsakymo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (4.17)-D3-4947 kreipėsi į NŽT Palangos skyrių dėl reikalavimų pateikimo ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Pareiškėja akcentavo, kad tuo atveju, kai žemės sklypas yra miesto teritorijoje (šio ginčo atveju žemės sklypas yra Palangos miesto teritorijoje) sprendimą dėl to, ar valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, priima savivaldybės administracijos direktorius, o NŽT, kuri šiuo atveju kaip valstybinės žemės patikėtinis priima sprendimą išduoti ar neišduoti konkrečius reikalavimus pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas sąlygas numatytam žemės sklypui padidinti laisvoje valstybinė žemėje, tačiau nereiškia, kad NŽT priima sprendimą dėl žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiškėjos kaltės buvimo ar nebuvimo, neatsižvelgė j tai, kad šiuo atveju teritorijų planavimas yra savarankiška Palangos savivaldybės funkcija, todėl sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja privalėjo savarankiškai vertinti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo suformavimo galimybę laisvame valstybinės žemės plote, kadangi reikalavimų išdavimas/neišdavimas yra savarankiška tarnybos padalinio funkcija. Būtent Savivaldybės administratorius išnagrinėja prašymus dėl galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, t. y. pripažinti jį įsiterpusiu, kol tokio sprendimo nėra NŽT neturi teisės rengti ir išduoti projektavimo reikalavimų.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad teismas vadovaudamasis NŽT Palangos skyriaus 2012 m. spalio 10 d. raštu Nr. 16SD- (14.16.104)-1702 nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai gerokai anksčiau buvo žinoma, jog ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovui ir teismui pateiktuose pareiškėjos paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kad pareiškėja rengdama 2012 m. spalio 10 d. raštą Nr. 16SD-(14.16.104)-1702 ir jame nurodydama, jog pageidaujamas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusios žemės sąvokos, kadangi užima didesnį nei 0,04 ha plotą bei nėra įsiterpęs tarp suformuotų privačių ar valstybinių žemės sklypų bei kelių (vakarinėje pusėje ribojasi su melioracijos įrenginiu – grioviu), vadovavosi Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" 2.15. punktu, o taip pat nevertino kitų aplinkybių. Tuo tarpu šiuo atveju ginčo žemės sklypas yra sodų bendrijoje ir jo pardavimo reikalavimus nustato visiškai kitas poįstatyminis aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintu Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės.

Apeliantė pažymi, jog teismas sprendime nurodė, kad tiek Išvadoje, tiek ir ginčijamame įsakyme nustatyta, kad pareiškėja netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytas funkcijas, kurios nustato, kad NŽT Palangos skyriaus vedėjo pareigas užimantis valstybės tarnautojas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Pareiškėja teigia, kad iš Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkto matyti, kad jie yra bendro pobūdžio ir plačiai suformuluoti, o atsakovas Išvadoje ir teismas sprendime nepagrindė, kaip išduodama projektavimų reikalavimus pareiškėja pažeidė minėtą pareigybės aprašymo reikalavimą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netirdamas kitų byloje esančių ginčui spręsti reikšmingų aukščiau nurodytų duomenų, formaliai remdamasis atsakovo nurodytais dokumentais, nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ginčo žemės sklypas nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, ir be jokio teisinio pagrindo nurodė, jog pareiškėja neįvertinusi šios aplinkybės nepagrįstai išdavė reikalavimus jo projektavimui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovo atsiliepime dėl įsiterpusio žemės sklypo sąvokos nurodoma, kad šiuo atveju žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Žemės sklypas) neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų, kadangi ribojasi su laisvos valstybinės žemės nesuformuotais plotais, nors Taisyklės įsakmiai nurodo, kad norimas įsigyti įsiterpęs žemės sklypas turi ribotis su privačios ar valstybinės žemės sklypais. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja patvirtino tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo konstatuotos 2015 m. gegužės 25 d. minėto žemės sklypo ir greta esančios valstybinės žemės ploto faktinių aplinkybių duomenų patikrinimo akte, t. y. patvirtino, kad Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pažymi, jog teisės aktai nurodo, kad laisvos valstybinės žemės plotas, norimas projektuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo objektu esantis neva įsiterpęs Žemės sklypas yra tik dalis laisvos valstybinės žemės, t. y. visas valstybinės žemės plotas yra kur kas didesnis nei 4 arai, kas leidžia daryti išvadą, kad Žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Apibendrindamas atsakovas nurodė, kad valstybinės žemės plotas yra didesnis nei 0,04 ha, todėl jis negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu Taisyklių prasme, taip pat parduodamas be aukciono, nes neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, o pareiškėja išduodama reikalavimus projektui rengti pažeidė imperatyvias įstatymo normas, dėl ko pagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Dėl reikalavimų išdavimo atsakovas pažymi, kad kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, sprendimą organizuoti projekto rengimą nagrinėjamu atveju priėmė savivaldybės administracija, o NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti reikalavimus projektui rengti, tad pareiškėja, priimdama sprendimą išduoti reikalavimus projekto rengimui, privalėjo vadovautis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir savarankiškai vertinti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo suformavimo galimybę laisvame valstybinės žemės plote. Pažymi, kad reikalavimų išdavimas (neišdavimas) šiuo atveju yra savarankiška NŽT padalinio funkcija. Teisės aktai suteikia pareiškėjai diskrecijos teisę spręsti ar išduoti reikalavimus projektui rengti, ar išduoti motyvuotą atsisakymą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pareiškėja turėjo nuodugniai įvertinti, ar minimas Žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Pareiškėja išduodama reikalavimus projektui rengti, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Taisyklių 2 punkto bei Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus.

Dėl teisės aktų nurodymo atsakovas pabrėžė, kad tiek išvadoje, kuri be kita ko, yra ginčijamo įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tiek ir ginčijamame įsakyme yra nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėja pažeidė. Pažymi, kad tinkamai vykdydama savo pareigas bei būdama pakankamai rūpestinga, pareiškėja privalėjo pasidomėti jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjos veikimas, t. y. reikalavimų projektui rengti išdavimas prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Pareiškėja išduodama reikalavimus projektui rengti, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, neteisėtai išdavė reikalavimus projektui rengti, dėl ko buvo gautas anoniminis pranešimas. Tad šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, dėl ko pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjai – karjeros valstybės tarnautojai - paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorė 2015 m. birželio 10 d. įsakymu 1PS1-597-(2.1) pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą už tai, kad ji, eidama Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjos pareigas, 2015 m. sausio 5 d. raštu neteisėtai išdavė reikalavimus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektui parengti, tuo pažeisdama savo Pareigybės aprašymo 7.1 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus.

Pareiškėja su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, todėl įsakymą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, apskundė teismui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jį atmetė, nes padarė išvadą, jog pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, tyrimas atliktas išsamiai ir objektyviai, buvo surinkti visi reikalingi tarnybinį nusižengimą patvirtinantys įrodymai, skiriant tarnybinę nuobaudą ir atliekant tyrimą, esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėja apeliaciniu skundu pakartoja pradiniame skunde išsakytus argumentus ir papildomai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad teismas išplėtė kaltinimo esmę ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis.

Pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei skundžiamame sprendime nurodytiems argumentams.

Pareiškėja, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėja, t.y. karjeros valstybės tarnautoja. Tokių asmenų teisinį statusą apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, o tarnybinės nuobaudos skiriamos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (nagrinėjamam atvejui aktuali LRV 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nustatytą tvarką.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 6(16), 2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kuriais yra grindžiamas pareiškėjai inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas bei kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie yra pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, o tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytas procedūras.

Visu pirma, atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradėjimu ir vykdymu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, 2015 m. balandžio 8 d. gavęs anoniminį pranešimą apie pareiškėjos galimai padarytą nusižengimą, iš karto nepradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo, bet atliko preliminarų informacijos patikrinimą. Šio patikrinimo pagrindu NŽT Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas 2015 m. balandžio 15 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuris ir buvo pagrindu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Pats pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas iš esmės laikantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse numatytų procedūrų, užtikrinant pagrindines valstybės tarnautojo, įtariamo padarius nusižengimą, teises – pareiškėja buvo informuota apie pradėtą tyrimą, jai buvo suteikta teisė pasiaiškinti ir pateikti kitus duomenis, kuria ji pasinaudojo, 2015 m. gegužės 6 d. pateikdama paaiškinimą ir pridėdama, jos manymu, tyrimui svarbius dokumentus. Vėliau pareiškėja buvo supažindinta su tyrimo metu surinktais dokumentais, priimtu įstaigos vadovo įsakymu ir pasinaudojo teise apskųsti tarnybinę nuobaudą teismui. Vien tai, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti dviem komisijos nariams atliekant ginčo žemės sklypo fotofiksaciją bei surašant duomenų patikrinimo aktą, nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris leistų pripažinti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą neteisėta. Kitų esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos skundžiamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tarnybinį tyrimą atliktą tinkamai.

Pareiškėja neginčija paties fakto, kad 2015 m. sausio 5 d. raštu Palangos miesto savivaldybės administracijai išdavė reikalavimus Projektui rengti, tačiau mano, kad tai padarė teisėtai. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas aiškiai apibrėžia, kokie žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono: jie turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Taisyklių 2 punktas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu laiko valstybinės žemės plotą, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tą valstybinės žemės sklypą, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Kaip matyti iš byloje surinktų dokumentų, 0,0387 ha žemės plotas, kurį ne aukciono tvarka norėjo įsigyti gretimo sodininkų bendrijos sklypo savininkas L. Š., nebuvo suformuotas kaip atskiras sklypas, o buvo tik gerokai didesnio valstybinės žemės ploto tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dalis. Vien ši faktinė aplinkybė, be kita ko, pačios pareiškėjos akcentuota 2012 m. spalio 10 d. rašte L. Š., neleido išduoti Projekto rengimo reikalavimų. Be to, šis valstybinės žemės plotas ribojosi su melioracijos įrenginiu - grioviu, o ne su kitais privačios žemės sklypais, Šios aplinkybės nepaneigia ir Palangos miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl galimybės minėtą žemės plotą parduoti ne aukciono tvarka. Pareiškėja ėjo NŽT teritorinio skyriaus vedėjos pareigas, todėl privalėjo tinkamai vykdyti valstybinės žemės patikėtinio darbuotojo funkcijas, rūpintis, kad nebūtų sudaromos sąlygos perleisti valstybinę žemę nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. To pareiškėja nepadarė, todėl pagrįstai pripažinta pažeidusi minėtus teisės aktus.

Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, liečiančių jos atsakomybės ribas už pavaldžių darbuotojų funkcijų atlikimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pati pasirašė Projekto rengimo reikalavimus, todėl jai ir tenka asmeninė atsakomybė už jų išdavimo teisėtumą. Be to, pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.1 punktas numato, kad pareiškėja vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja NŽT Palangos skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą. Į šias pareiškėjos pareigas neginčytinai patenka ir pavaldžių darbuotojų parengtų dokumentų, kuriuos pasirašo skyriaus vedėja, turinio kontrolė.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, išplėsdamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ribas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino pareiškėją pažeidus ir Projektų taisyklių 26 punkto nuostatas. Šio teisės akto pažeidimu ginčijamame įsakyme ir Išvadoje pareiškėja nebuvo kaltinama, todėl tokie pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini iš skundžiamo sprendimo.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas karjeros valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, pareigybės aprašyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemėtvarkos procesą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Apibendrinant darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ir Išvadoje nurodyti visi N. J. padaryto nusižengimo sudėties elementai – dėl pareiškėjos neatsargios kaltės (aplaidumo) buvo neteisėtai išduoti reikalavimai valstybinės žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, ir tai tiesiogiai sukėlė neigiamas pasekmes – neteisėtus ir nepagrįstus lūkesčius valstybinę žemę norinčiam įsigyti asmeniui, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, netinkamą funkcijų atlikimą ir valstybės institucijos bei valstybės tarnautojo autoriteto sumažinimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantei paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teikė vieniems įrodymams pirmenybę prieš kitus ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais iš esmės nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasRamūnas Gadliauskas