Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjos N. J. atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilijai Jonikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja N. J. skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-10 įsakymą Nr. 1PS1-597-(2.1) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“.

Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) direktorės 2015-06-10 įsakymu Nr. 1PS1-597-(2.1) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas dėl to, kad būdama NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėja 2015-01-05 raštu Nr. 16RE-2-(14.16.42) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“, adresuotu Palangos miesto savivaldybės administracijai, neteisėtai išdavė reikalavimus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas) parengti, netinkamai atliko NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1P1-(2.1.)-64, galiojusio nuo 2012-04-02 iki 2015-03-31, 7.1. punkte nustatytas funkcijas - pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - ir Taisyklės), 2 punkto reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 15 str. 1 d. 4 p.

Nesutinka su paskirta nuobauda, kadangi tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Mano, kad tarnybinis tyrimas pradėtas neteisėtai, kadangi įstatymų leidėjas įpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą tik gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. „Oficiali informacija“ reikšmė yra vyriausybinis, tarnybinis, dalykiškas, formalus išaiškinimas, pranešimas, duomenų, žinių kokiu nors klausimu visuma. Tai reiškia oficialu, pasirašyta identifikuojamo asmens bei kuriame nurodyti konkretūs, o ne abstraktūs galbūt pažeidžiami žmogaus interesai, nurodyti valstybės tarnautojo veikimą (neveikimą) ir kitas svarbias, konkrečias aplinkybes, kurias galima būtų patikrinti. Šiuo atveju nebuvo gauta jokia oficiali informacija, nenurodyta kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus padarė pareiškėja, taip pat kokius interesus supainiojo, todėl NŽT prie ŽŪM neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat nebuvo teisinio pagrindo daryti patikrinimą dėl anoniminio skundo, skundą turėjo būti atsisakyta nagrinėti. Tačiau NŽT prie ŽŪM Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyr. specialistas 2015-04-15 tarnybiniu pranešimu informavo NŽT prie ŽŪM direktorių apie gautą anoniminį skundą. Nurodė, kad patikrino ir įvertino Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis ir konstatavo, jog žemės plotas, esantis šalia žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), neatitinka teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įsiterpusių sklypų statusą bei jų nustatymą, kadangi yra galimybė suformuoti didesnį nei 0,04 ha žemės sklypą. Žemės plotas nėra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų ir yra galimybė suprojektuoti privažiuojamąjį kelią. Patikrinimą atliko vadovaudamasis savo skyriaus nuostatais ir NŽT prie ŽŪM Pasitikėjimo linijos nuostatais. Mano, kad šiuo atveju anoniminiame skunde nenurodyta, kokio konkrečiai žmogaus teisės ar teisėti interesai pažeisti, todėl patikrinimas atliktas nesant teisinio pagrindo.

Taip pat nurodo, kad iš skundžiamo Įsakymo bei 2015-05-26 išvados Nr. 1PS17-14-4-(2.30.) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) neaišku kokį konkrečiai tarnybinį pažeidimą padarė pareiškėja. Komisija nepaėmė iš M. M. paaiškinimo, nors jis tiesiogiai atsakingas už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų rengimą. Išvadoje nenurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis yra pasirenkamas asmuo, kurį norima nubausti už kito asmens tiesiogines funkcijas. Įvertinus Palangos skyriaus vyr. specialisto M. M. bei skyriaus vedėjo pareigybių aprašymus akivaizdu, kad pareiškėja ne vienintelė pagal savo pareigines instrukcijas atsako už Palangos skyriaus veiklą. Skyriaus darbuotojai turi taip pat savo tiesiogines funkcijas, už kurias yra atsakingi, todėl nepaėmus paaiškinimo iš nurodyto specialisto bei neišsiaiškinus visų aplinkybių, buvo pažeistos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, neišsiaiškinta reali situacija. Be to, ginčijamas Įsakymas prieštarauja Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms. Komisija pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 punktą, kadangi pareiškėja nebuvo informuota ir nedalyvavo atliekant ginčo sklypo fotofiksaciją ir surašant duomenų patikrinimo aktą.

Taip pat pažymėjo, kad jokie Išvadoje nurodyti teisės aktai nebuvo pažeisti, nesutinka, kad išduoti reikalavimai žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektui rengti yra neteisėti, mano, kad, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, jie buvo išduoti pagrįstai. Ginčijamame Įsakyme ir Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktų nuostatas, kadangi pareiškėja savo pareigines funkcijas atlieka tinkamai ir laiku, nėra nei vieno oficialaus skundo dėl laiku neatlikto darbo ar neteisėtai išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Atkreipė dėmesį, kad jos charakteristikoje nepagrįstai nurodyta, kad ne visada tinkamai organizuoja Palangos skyriaus darbą, nevaldo informacijos ir t. t, kadangi šiems teiginiams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Pareiškėja visada laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, gerbia visų žmonių teises ir laisves, laikosi valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengia viešųjų ir privačių interesų konflikto, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, deramai atlieka savo pareigas, visada stengiasi tobulėti, būti tolerantiška ir pagarbi. Tai, kad pavyzdingai atlieka savo pareigas įrodo, jog už ilgametį, kvalifikuotą bei sąžiningą darbą žemės tvarkymo srityje NŽT prie ŽŪM 10-ies metų sukakties proga buvo apdovanota 2011-07-01 padėkos raštu, jos darbas kiekvienais metais vertintas gerai.

Pažymėjo, kad Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad yra jos tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi NŽT prie ŽŪM komisijos 2015-05-14 išvadoje pateiktas siūlymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau ši nuobauda yra apskųsta, todėl jos nėra galima vertinti kaip aplinkybės, sunkinančios atsakomybę. Be to, turi būti atsižvelgta į pareiškėjos gerą, nepriekaištingą darbą per visą jos darbo laikotarpį valstybės tarnyboje. Oficialios informacijos apie pareiškėjos neva blogą darbą gauta nebuvo, todėl tyrimas yra nepagrįstas, su pareiškėja akivaizdžiai siekiama susidoroti. Taip pat Išvadoje nėra ištirtos visos nuobaudai skirti būtinos aplinkybės. Komisija neatsižvelgė į didelį darbo krūvį visus metus, neištyrė tarnybinio nusižengimo aplinkybių ir konkrečiai neįrodė, kad pareiškėjos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis, tyrimą atliko neobjektyviai, o tik formaliai ir šališkai, padarė skubotą išvadą. Komisija nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. reikalavimų, ji Išvadoje privalėjo aiškintis pareiškėjos kaltės klausimą, atlikti išsamų tarnybinio nusižengimo tyrimą, apklausti tiesiogiai už minėtas pareigas atsakingą vyr. specialistą, pateikti motyvuotą Išvadą.

Atkreipė dėmesį, kad tiek Išvadoje, tiek ir Įsakyme nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi teisės aktai buvo taikomi tinkamai, teisingai ir pagrįstai, reikalavimai žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektui rengti buvo išduoti teisėtai. Pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jokių skundų nepateikta. Atitinkamai jokių neigiamų pasekmių nenustatyta, pareiškėjos kaltės taip pat nėra. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nenustačius tarnautojo kaltės - negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai - esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2012-10-10 raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1702 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu L. Š., konstatavo faktą, jog žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu (kadastro (duomenys neskelbtini) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes nėra įsiterpęs tarp suformuotų privačių ar valstybinių žemės sklypų. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-08 įsakymu Nr. A1-1262 priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti su žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-29 raštu Nr. (4.17)-D3-4947 kreipėsi į Palangos skyrių dėl reikalavimų Projektui rengti pateikimo, o Palangos skyrius, atsižvelgdamas į minėtą raštą, Projekto rengimui 2015-01-05 raštu išdavė žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimus. Pasitikėjimo linija 2014-04-08 buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodyta, kad N. J. neteisėtai leido prisijungti valstybinės žemės dalį (duomenys neskelbtini), taip pat, kad supainiojo interesus, nes jos vyras dirba privačioje geodezinių matavimų įmonėje. Buvo atliktas patikrinimas ir parengtas NŽT prie ŽŪM Rizikų vertinimo departamento Prevencijos skyriaus vyr. specialisto 2015-04-15 tarnybinis pranešimas, kuriame buvo siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo patikrinimą. Buvo sudaryta Komisija galimam N. J. tarnybiniam nusižengimui ištirti.

Komisija, atlikusi tyrimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja 2015-01-05 raštu neteisėtai išdavė reikalavimus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Projektui rengti, todėl pažeidė savo pareigybės aprašymo 7.1 p. bei Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Taisyklių 2 p. reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose. Komisija siūlė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

NŽT prie ŽŪM direktorius 2015-06-10 įsakymo Nr. 1PS1-597-(2.1.) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ 1 p. pripažino, kad pareiškėja 2015-01-05 raštu Nr. 16RE-2-(14.16.42.), adresuotu Palangos miesto savivaldybės administracijai, neteisėtai išdavusi reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektui parengti, netinkamai atliko Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 p. nustatytas funkcijas - pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Taisyklių 2 p. reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 15 str. 1 d. 4 p. ir paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Taip pat pareiškėja buvo įpareigota nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015-06-15 raštu informuoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Projekto iniciatorių, kad 2015-01-05 reikalavimai Projektui rengti išduoti nepagrįstai, kadangi norimas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl Projekto rengimo procedūra turi būti nutraukta. Išduodant reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams parengti, vadovautis Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. ir Taisyklių 2 p. reikalavimais.

Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais dėl pasitikėjimo linija gauto pranešimo aiškinimo. Pasitikėjimo linija sukurta būtent tam, kad asmenys turėtų galimybę anonimiškai teikti pranešimus apie galimus NŽT prie ŽŪM darbuotojų atliekamus neteisėtus veiksmus, kad Tarnyba, nustačiusi neteisėtus veiksmus (pažeidimus), galėtų imtis priemonių dėl darbuotojų patraukimo atsakomybėn ir vykdytų neteisėtų veiksmų prevenciją. Toks pranešimas pats savaime neprivalo atitikti visų skundui keliamų Viešojo administravimo įstatyme arba Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatytų reikalavimų (pavyzdžiui neprivalo būti pasirašytas, neprivaloma nurodyti asmens kodą ir pan.). Pasitikėjimo linijos nuostatai yra laikytini specialiuoju teisės aktu, Viešojo administravimo įstatymo ir/ar Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių atžvilgiu. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. numatytas tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ir institucijos vadovo pavedimu. Tokia pareiga NŽT prie ŽŪM direktoriui kyla taikant gero administravimo principą bei remiantis NŽT prie ŽŪM nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Nuostatai) 13.7 papunkčiu, pagal kurį Tarnybos direktorius įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria jiems pašalpas, tarnybines ar drausmines nuobaudas.

Nagrinėjamu atveju pasitikėjimo linija gautas anoniminis 2015-04-08 pranešimas, užregistruotas Nr. 1GPA-31-(9.7.), atitiko Pasitikėjimo linijos nuostatų tokiems pranešimams keliamus reikalavimus, t. y. minėtame anoniminiame pranešime nurodyta skundžiamo darbuotojo pavardė ir atlikti galimai neteisėti veiksmai. Skundžiamo darbuotojo tapatybė aiški, pranešimas susijęs su Pasitikėjimo linijos tikslais, o skundžiamo darbuotojo atliktus galimai neteisėtus veiksmus nustatyti įmanoma, todėl teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti anoniminį 2015-04-08 prašymą nebuvo. Nenustačius pagrindų, dėl kurių anoniminis pranešimas neturėtų būti nagrinėjimas, buvo atliktas patikrinimas. Jo patikrinimo rezultatai įforminti NŽT prie ŽŪM Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. V. 2015-04-15 tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-156-(5.41.) „Dėl pasitikėjimo linija gautame pranešime nurodytos informacijos patikrinimo“. Būtent šis Tarnybinis pranešimas ir jame pateikta informacija, o ne anoniminis 2015-04-08 skundas yra pareiškėjos atžvilgiu pradėto galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pagrindas. Pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, nes nebuvo oficialiai gautos informacijos apie galimą jos tarnybinį nusižengimą, nepagrįsti. Tiek skundžiamame Įsakyme, tiek Išvadoje yra aiškiai suformuluota už kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda.

Pažymėjo, kad pareiškėja Komisijai pateiktame paaiškinime ir skunde nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimą organizuoti Projektą, jau išnagrinėjo galimybę valstybinėje žemėje suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Tačiau pareiškėja, priimdama sprendimą išduoti reikalavimus Projekto rengimui, privalėjo vadovautis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir savarankiškai vertinti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo suformavimo galimybę laisvame valstybinės žemės plote, esančiame greta žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes reikalavimų išdavimas (neišdavimas) šiuo atveju yra savarankiška NŽT padalinio funkcija. Projekto rengimo taisyklių 26 p. numatyta galimybė atsisakyti išduoti reikalavimus, pateikiant motyvuotą atsakymą apie reikalavimų nepateikimo priežastis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus ir šia teise ji pasinaudojo. Pareiškėjos dalyvavimas ar nedalyvavimas atliekant patikrinimą vietoje neturi jokios įtakos objektyvaus tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimui. Jo metu surašytas patikrinimo aktas, atliktos vietovės fotofiksacijos. Toks patikrinimas kaip tik atliktas siekiant objektyviai ir individualizuotai įvertinti konkrečią vietovę natūroje ir įvertinti, ar ji atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, ar ne. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai nuo pat pradžių buvo žinoma Komisijos sudėtis, tačiau teise pareikšti nušalinimą Komisijos nariui pareiškėja nepasinaudojo. Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo, kad Projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negali būti be aukciono parduodamas. Atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, situacija buvo išsamiai ir visapusiškai išanalizuota - Komisijos išvada pagrįsta ne tik planinės medžiagos analize, tačiau ir atlikto patikrinimo vietovėje užfiksuotais duomenimis ir aplinkybėmis, pareiškėjos pateiktais paaiškinimais. Vertinti ir paaiškinimai, išdėstyti Palangos skyriaus 2015-04-14 rašte Nr. TR-5908-(5.34.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsakyta NŽT Rizikų vertinimo departamentui į 2015-04-10 raštą Nr. TR-5711-(5.34.), kurio rengėjas yra Palangos skyriaus vyriausias specialistas M. M..

Pažymėjo, kad Palangos skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Tarnybos direktoriaus 2012-02-24 įsakymu Nr. 1P1-(2.1.)-63, nurodyta, kad šio skyriaus darbui vadovauja vedėjas, kuris planuoja ir organizuoja skyriaus darbą: paskirsto darbuotojams užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą ir atsako asmeniškai už Tarnybos Palangos skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad ji nepagrįstai nubausta už kito asmens tiesioginių funkcijų netinkamą vykdymą, yra nepagrįstas. Priešingai, pareiškėja turėjo organizuoti ir kontroliuoti jos vadovaujamo skyriaus darbą taip, kad būtų užtikrintas šiam skyriui pavestų funkcijų tinkamas vykdymas ir laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja, pasirašydama 2015-01-05 raštą Nr. 16RE-2-(14.16.42.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“, turėjo suprasti, kad nėra būtinų sąlygų reikalavimų išdavimui, nes būdama Palangos skyriaus vedėja, privalo gerai išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą, nuostatas. Be to, Palangos skyriaus 2012-10-10 rašte Nr. 16SD-(14.16.104.)-1702 „Dėl informacijos pateikimo“, pasirašytame pačios pareiškėjos, buvo konstatuota, kad valstybinės žemės plotas, esantis šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Taigi, pareiškėja buvo susipažinusi su nagrinėjama situacija ir, prieš išduodant reikalavimus projekto rengimui, nustatė, kad projektu norimas suformuoti valstybinės žemės plotas nėra įsiterpęs tarp suformuotų privačių ar valstybinių žemės sklypų, todėl neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Dėl pareiškėjos kaltės padarius tarnybinį nusižengimą ir padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmių nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėja, jos atliktas tarnybinis nusižengimas savo veiksmais sukėlė pasekmes - nebuvo užtikrintas tinkamas Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimas, tokie pareiškėjos veiksmai taip pat pakenkė Tarnybos įvaizdžiui ir diskreditavo Tarnybos ir valstybės tarnautojo vardą visuomenės akyse, dėl to kilo pagrįstų abejonių dėl Tarnybos valstybės tarnautojų kompetencijos ir tinkamo pareigų atlikimo bei sukėlė piliečių pasipiktinimą, tai įrodo Tarnybos pasitikėjimo linija 2015-04-08 gautas anoniminis pranešimas. Pareiškėja, išduodama reikalavimus projekto rengimui, taip pat suteikė piliečiams, t. y. Projekto iniciatoriui ir kitiems suinteresuotiems asmenims, nepagrįstus lūkesčius įsigyti projektu norimą suformuoti valstybinės žemės plotą ir, atsižvelgiant į Projekto rengimo taisyklių 14.2 papunkčio nuostatas, galėjo sukelti finansinius nuostolius projekto iniciatoriui. Kadangi kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių (neatsargumas), arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti (aplaidumas), Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo, t. y. nenumatė, kad dėl jos netinkamo veikimo / neveikimo gali kilti tam tikri neigiami padariniai, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti. Aplinkybė, kad pareiškėjos išduoti reikalavimai nebuvo apskųsti teismine tvarka, nepaneigia aplinkybės, kad ji netinkamai taikė ir vertino teisės aktus. Todėl pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba šiuo atveju nėra kompetentinga nustatyti, tinkamai ar netinkamai buvo taikomi teisės aktai, yra visiškai atmestinas, nes pačiuose teisės aktuose yra nustatyta, kokiais atvejais jie yra taikomi.

Dėl pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog skiriant nuobaudą buvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi ginčijamo įsakymo priėmimo metu jokio įsakymo dėl nuobaudos – pastabos – pareiškėjai skyrimo, nebuvo, todėl Komisija šios aplinkybės nevertino kaip sunkinančios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ str., nenustatyta. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (geras kasmetinis veiklos vertinimas, apdovanojimas) nėra priskiriamos lengvinančioms aplinkybėms, o kasmetinis veiklos vertinimas yra atliekamas už praėjusius metus. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos prie skundo pridėta padėka yra gauta 2011 metais, tuo tarpu pažeidimai padaryti 2015 m. sausio mėnesį. Be to, NŽT Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyriaus vedėja 2015-05-14 pareiškėjos charakteristikoje nurodė, kad atlikdama savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ne visada tinkamai organizuoja Palangos skyriaus darbą, nevaldo informacijos ir jos vadovaujamo skyriaus darbuotojų - Tarnybos centrinio padalinio prašymai pateikti informaciją ar dokumentus, taip pat Tarnybos direktoriaus tvirtinamuose teisės aktuose nustatytais atvejais ar Tarnybos direktoriui davus pavedimus, labai dažnai pateikiami tik kelis kartus paprašius ir priminus, kad jau vėluojama, informacija dažnai pateikiama nepilna arba klaidinga, todėl papildomai prašoma patikslinti duomenis ir pateikti teisingus, Palangos skyriaus vedėja nenaudoja racionaliausio būdo skyriaus vedėjo funkcijoms atlikti - derindama skyriaus darbuotojų kasmetinių atostogų prašymus ne visada įvertina šių darbuotojų atostogų metu turimus atlikti darbus, kurie jau senai yra žinomi, ir susidarius tokiai situacijai Tarnybos centrinio padalinio darbuotojai turi ieškoti sprendimo būdų, kad būtų užtikrintas šių darbų savalaikis atlikimas.

Atkreipė dėmesį, kad nustačius visus tarnybinio nusižengimo elementus, nėra galimybės neskirti tarnybinės nuobaudos. Įsakymas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM pasitikėjimo linija 2015-04-08 buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodyta, kad N. J. neteisėtai leido prisijungti valstybinės žemės dalį (duomenys neskelbtini) bei supainiojo interesus, nes jos vyras dirba privačioje geodezinių matavimų įmonėje.

NŽT prie ŽŪM Rizikų vertinimo departamentas 2015-04-10 raštu Nr. TR-5711-(5.34) kreipėsi į Palangos skyrių, prašydamas pateikti paaiškinimą dėl anoniminiame pranešime nurodytų aplinkybių.

NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2015-04-14 rašte Nr. TR-5908-(5.34) nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-08 įsakymu Nr. A1-1262 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priėmė sprendimą leisti organizuoti žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu leisti prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, kai negalima suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ir 2014-12-29 raštu Nr. (4.17.)-D3-4947 kreipėsi į skyrių dėl reikalavimų Projektui rengti pateikimo. Taip pat nurodė, kad pageidaujama prisijungti valstybinė žemė neturi atskiro privažiavimo, yra neracionalaus dydžio ir sudaro siaurą juostą, kurioje neįmanoma suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, bei į tai, kad sodininkų bendrija „Būtingė“ 2014-10-04 visuotinio narių susirinkimo metu atsisakė pasinaudoti pirmumo teise įsigyti šį žemės sklypą bendrijos reikmėms, skyrius priėmė sprendimą išduoti reikalavimus Projektui rengti. Pažymėjo, kad parengtas Projektas nebuvo pateiktas skyriui derinti, todėl tolimesnė jo eiga bei Projekto rengėjas skyriui nežinomi.

NŽT prie ŽŪM Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus vyr. specialistas M. V. 2015-04-15 surašė tarnybinį pranešimą Nr. 1VV-156-(5.41.), kuriame nurodė, kad atliko patikrinimą dėl NŽT prie ŽŪM pasitikėjimo linija 2015-04-08 gautame anoniminiame pranešime nurodytos informacijos ir nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-08 įsakymu Nr. A1-1262 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priėmė sprendimą leisti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu leisti prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, kai negalima suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-29 raštu Nr. (4.17.)-D3-4947 kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių dėl reikalavimų Projektui rengti pateikimo. Skyrius priėmė sprendimą išduoti reikalavimus Projektui rengti tikslu prijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis, žemės plotas, esantis šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), galimai neatitinka įsiterpusio sklypo statuso bei jo nustatymo, todėl NŽT Palangos skyrius privalėjo veikti žemės savininkės – valstybės – interesais ir motyvuotai atsisakyti išduoti reikalavimus Projektui rengti, tačiau priėmė priešingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius galimai pažeidė teisėtumo principą, siūlė pradėti Palangos skyriaus vedėjos N. J. atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą.

NŽT prie ŽŪM direktorė 2015-04-22 įsakymu Nr. 1PS1-342(2.1.) sudarė komisiją galimam N. J. nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija). NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjai N. J. 2015-04-29 surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1DS17-14-1-(2.30), kuriame nurodė, kad ji įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą dėl netinkamo pareigų atlikimo – galimai neteisėtų reikalavimų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui parengti išdavimo Palangos miesto savivaldybės administracijai 2015-01-05 raštu Nr. 16RE-2-(14.16.42.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“, t. y. Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 (2010-12-22 redakcija) 2 p. ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktų nuostatų galimo pažeidimo, ir nurodė per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl nurodytų aplinkybių, kuris pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2015-04-29.

Pareiškėja N. J. 2015-05-06 NŽT prie ŽŪM Komisijai pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad Palangos skyrius 2012-10-10 raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1702 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pilietį L. Š., jog galimybės prisijungti laisvos valstybinės žemės dalį prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nėra ir išdėstė motyvus. Taip pat nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-08 pasirašė įsakymą Nr. A1-1262 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto rengimo“, kurio tikslas – žemės sklypo ploto ir ribų keitimas valstybinės žemės sąskaita, prisijungiant įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, kai negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, savivaldybės administracija jau išnagrinėjo galimybę suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Pažymėjo, kad projektuojamas sklypas yra įsiterpęs tarp melioracijos griovio, kuris skiria sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) takas ir (duomenys neskelbtini) tako sklypus, o Palangos miesto valdyba 1996-12-13 sprendimu Nr. 334 1.4 p. nustačiusi kitų melioracijos griovių – 5 m. vandens telkinio pakrantės apsaugos juostas, kurioje galioja vandens telkinių ir pakrantės apsaugos zonų reikalavimai. Įvertinus atstumus nuo griovio krašto iki privataus sklypo, įsiterpusio sklypo plotas nesudarytų 0,04 ha, o statyba, atsižvelgiant į Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos zonų reikalavimus, jame nebūtų galima, be to, sklypas neturi atskiro privažiavimo. Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2014-10-04 visuotinio narių susirinkimo metu atsisakė pasinaudoti pirmumo teise įsigyti šį žemės sklypą bendrijos reikmėms. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, buvo išduoti reikalavimai Projektui rengti, tikslu prisijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), parengtas projektas skyriui derinti nebuvo pateiktas, tolimesnė eiga bei Projekto rengėjas nėra žinomi. Pareiškėja nurodė nesutinkanti, kad išduoti reikalavimai Projektui rengti yra neteisėti ir, kad pažeidė teisės aktus bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktus.

Komisija, atlikusi tyrimą, 2015-05-26 surašė išvadą Nr. 1PS17-14-4-(2.30) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad Palangos skyriaus vedėja, gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-12-19 raštą Nr. (4.17.)-D3-4947, privalėjo atsisakyti išduoti reikalavimus Projekto rengimui. N. J. veiksmais buvo pažeistas teisėtumo principas, ji netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 p. nustatytas funkcijas – neteisėtai išdavusi reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Projektui parengti, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443, 2 p. reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo ir tokiais savo veiksmais sukėlė pasekmes bei suteikė nepagrįstus lūkesčius Projekto iniciatoriams įsigyti norimą žemės plotą. Komisija NŽT prie ŽŪM direktoriui siūlė: pripažinti, kad Palangos skyriaus vedėja N. J. 2015-01-05 raštu Nr. 16RE-2-(14.16.42) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“, adresuotu Palangos miesto savivaldybės administracijai, neteisėtai išdavusi reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Projektui parengti, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytas funkcijas – pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Taisyklių 2 p. reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose; skirti N. J. tarnybinę nuobaudą – papeikimą už nurodytą tarnybinį nusižengimą; įpareigoti N. J. nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015-06-15 raštu informuoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Projekto iniciatorių apie tai, kad Palangos skyriaus 2015-01-05 reikalavimai Nr. 16RE-2-(14.16.42.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ išduoti nepagrįstai ir, atsižvelgiant į tai, kad Projektu norimas suformuoti valstybinis žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nurodytos Taisyklių 2 punkte, Projekto rengimo procedūra turi būti nutraukta; išduodant reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams parengti, vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. ir Taisyklių 2 punkto reikalavimais.

NŽT prie ŽŪM direktorė 2015-06-10 įsakymo Nr. 1PS1-597-(2.1.) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 28 str., 29 str. 3 d. 2 p., 30 str. 1 d., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 ir 14.3 p., remdamasi Išvada, 1 p. pripažino, kad Palangos skyriaus vedėja N. J. 2015-01-05 raštu Nr. 16RE-2-(14.16.42.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“, adresuotu Palangos miesto savivaldybės administracijai, neteisėtai išdavusi reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui parengti, netinkamai atliko NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64, galiojusio nuo 2012-04-02 iki 2015-03-31, 7.1 p. nustatytas funkcijas – pažeidė Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Taisyklių 2 p. reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose, ir 2 p. paskyrė Palangos skyriaus vedėjai N. J. tarnybinę nuobaudą – papeikimą už 1 p. nurodytą tarnybinį nusižengimą. Šio Įsakymo 3 p. įpareigojo Palangos skyriaus vedėją N. J. nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015-06-15, raštu informuoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Projekto iniciatorių apie tai, kad Palangos skyriaus 2015-01-05 reikalavimai Nr. 16RE-2-(14.16.42.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ išduoti nepagrįstai ir, atsižvelgiant į tai, kad Projektu norimas suformuoti valstybinis žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nurodytos Taisyklių 2 punkte, Projekto rengimo procedūra turi būti nutraukta, taip pat išduodant reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams parengti, vadovautis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. ir Taisyklių 2 punkto nuostatomis.

Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-10 įsakymo Nr. 1PS1-597-(2.1.), kuriuo pareiškėjai N. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, į NŽT prie ŽŪM Palangos žemėtvarkos skyrių 2012-09-10 prašymu (gautu 2012-09-11) kreipėsi L. Š., prašydamas leisti suprojektuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą prie jo sodo sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), „Būtingės“ sodo bendrijoje, kadangi pageidauja šį žemės sklypą pirkti ir prisijungti prie turimo savo sklypo. NŽT prie ŽŪM 2012-10-10 rašte Nr. 16SD-(14.16.104)-1702, atsakydama į L. Š. 2012-09-10 prašymą, nurodė, kad žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje esanti nesuformuotos valstybinės žemės juosta neatitinka įsiterpusios žemės sąvokos, kadangi užima didesnį nei 0,04 ha plotą bei nėra įsiterpusi tarp suformuotų privačių ar valstybinių žemės sklypų bei kelių (vakarinėje pusėje ribojasi su melioracijos įrenginiu – grioviu), todėl galimybės prisijungti laisvos valstybinės žemės dalį prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nėra.

L. Š. 2014-11-25 pateikė prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, adresu: (duomenys neskelbtini) (formuojamas valstybinės žemės plotas – 0,0387 ha, pertvarkomo žemės sklypo plotas – 0,069 ha), projekto tikslas – suformuoto laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimas prie sklypo (duomenys neskelbtini).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-08 įsakymu Nr. A1-1262 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nusprendė organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – žemės sklypo ploto ir ribų keitimas valstybinės žemės fondo sąskaita, prijungiant įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, kai negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Projekto iniciatorius – L. Š..

Palangos miesto savivaldybės administracija 2014-12-29 raštu Nr. (4.17)-D3-4947 kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių dėl reikalavimų pateikimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2015-01-05 išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 16RE-2-(14.16.42.).

Pareiškėjai N. J. ginčijamu Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės dėl to, kad ji, būdama NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėja, neteisėtai išdavė reikalavimus žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui parengti ir pažeidė Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443, 2 p. reikalavimus, netinkamai atliko NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 p. nustatytas funkcijas.

Žemės įstatymo, reglamentuojančio žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, 10 str. 5 d. 4 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

Žemės įstatymo 40 str. 2 d. (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01) nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės), reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje (toliau – valstybinės žemės sklypai) pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas, nustatančių institucijų, įgaliotų parduoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, ir asmenų, perkančių ar nuomojančių šiuos valstybinės žemės sklypus, teises ir pareigas, 2 p., nustatančiame pagrindines šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2014-01-15), nustatančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto, 2.6 p. nustato, kad Projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Šių Projektų taisyklių 12 p., nustatančio Projektų rengimo organizatorius, 12.1 papunktyje nustatyta, kad kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose projekto rengimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius (12.2 papunktis).

Projektų taisyklių 21 p. nustatyta, kad organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Šių taisyklių 23 p. nustatyta, tais atvejais, kai Projekto rengimą inicijuoja Nacionalinė žemės tarnyba arba savivaldybės administracija, Projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui arba savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą. Kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24 p., 24.2 papunktis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija (Projekto organizatorius), 2014-12-08 įsakymu Nr. A1-1262 nusprendė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, ir vykdydamas Projektų taisyklių 24.2 papunkčio nuostatas, kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Palangos skyrių su prašymu pateikti reikalavimus Projektui rengti.

Projektų taisyklių 25 p. nustatyta, kad reikalavimai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos. Jei reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius (26 p.). Taigi, kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, sprendimą organizuoti Projekto rengimą nagrinėjamu atveju priėmė savivaldybės administracija, o NŽT prie ŽŪM, kaip valstybinės žemės patikėtinė, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti reikalavimus Projektui rengti.

Pažymėtina, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius dar 2012-10-10 rašte Nr. 16SD-(14.16.104)-1702, atsakydamas į L. Š. prašymą dėl laisvos valstybinės žemės dalies prijungimo prie sklypo nurodė, kad pageidaujamas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusios žemės sąvokos, kadangi užima didesnį nei 0,04 ha plotą bei nėra įsiterpęs tarp suformuotų privačių ar valstybinių žemės sklypų bei kelių (vakarinėje pusėje ribojasi su melioracijos įrenginiu – grioviu).

Taip pat NŽT prie ŽŪM atliko žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir greta esančios valstybinės žemės ploto faktinių duomenų patikrinimą, ir 2015-05-25 surašė aktą Nr. 19S17-14-3-(2.30), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinės žemės plotas rytine riba ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o vakarine, šiaurine ir rytine ribomis ribojasi su laisva valstybine žeme, t. y. nėra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų. Įvertinus vietovės paviršiaus plokštumos formą, prie valstybinės žemės ploto yra galimybė suprojektuoti privažiuojamąjį kelią iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad tariamai įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra naudojamas ir šienaujamas, šalia yra hidrografinis objektas – griovys.

Atsakovės teigimu, Palangos skyriaus vedėja, prieš išduodama reikalavimus Projektui rengti, turėjo išsiaiškinti situaciją, be kita ko, kuri jai jau buvo žinoma (2012-10-10 raštas, kuriame nurodyta, kad sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos), turėjo atsisakyti išduoti reikalavimus Projektui rengti, tačiau priešingai, ji 2015-01-05 raštu išdavė reikalavimus Projektui rengti, tokiu būdu pažeidė Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Taisyklių 2 p. bei Palangos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 p.

Pareiškėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64, 7.1 p. nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjo pareigas užimantis valstybės tarnautojas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1631/13).

Nagrinėjamu atveju tiek Išvadoje, kuri be kita ko, yra ginčijamo Įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tiek ir ginčijamame Įsakyme yra nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėja pažeidė.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 str. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. To paties įstatymo 2 str. 12 d. reglamentuojama tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.

Minėta, jog nagrinėjamu atveju tiek Išvadoje, tiek ir Įsakyme konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktus.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Taigi, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2014-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1449/14 ir kt.).

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nustatyta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012).

Šiuo atveju, teismo vertinimu, Išvadoje aiškiai nurodyti pareiškėjos padaryti teisės aktų nuostatų pažeidimai, t. y. Išvadoje aiškiai yra nurodyta, kad pareiškėja, būdama Palangos skyriaus vedėja, privalėjo vadovautis galiojančių teisės aktų (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., Taisyklių 2 p., Projektų taisyklių 26 p.) nuostatomis ir savarankiškai vertinti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo suformavimo galimybę laisvame valstybinės žemės plote, kadangi reikalavimų išdavimas/neišdavimas yra savarankiška tarnybos padalinio funkcija, tačiau nepagrįstai išdavė reikalavimus Projektui rengti, nes prašomas projektuoti sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl negali būti parduodamas be aukciono.

Pažymėtina, kad Palangos skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis, be kita ko, padėti įstaigos vadovui skyriaus veikimo teritorijoje atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas. Pareigybės aprašymo 7.1 p. nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vedėjo pareigas užimantis valstybės tarnautojas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju tiek Išvadoje, tiek ir ginčijamame Įsakyme nustatyta, kad pareiškėja netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 p. nustatytas funkcijas.

Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjos veiksmai konkrečiai susieti su teisės aktų normomis, kurių aptariamoje situacijoje pareiškėja privalėjo laikytis.

Aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti atliekant aptariamo sklypo fotofiksaciją, nėra esminė, dėl kurios būtų pagrindas pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu. Pareiškėjos skundo argumentas, kad ne ji ne vienintelė yra atsakinga už skyriaus veiklą, taip pat yra nepagrįsta, kadangi būtent ji, kaip Palangos skyriaus vedėja, yra atsakinga už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą, ji vadovauja skyriui ir kontroliuoja skyriaus tarnautojų veiklą. Skunde nurodyta aplinkybė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija jau išnagrinėjo galimybę suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, savaime neatleidžia valstybinės žemės patikėtinio (šiuo atveju NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus) nuo pareigos savarankiškai vertinti galimybę juos (reikalavimus Projektui) išduoti/neišduoti. Taip pat pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, jog buvo pažeistos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos teisės, numatytos šių taisyklių 9 p., būtų buvę pažeistos ar kitaip suvaržytos. Be to, pareiškėja jokių pastabų dėl 2015-05-25 patikrinimo akte nurodytų aplinkybių, Komisijos sudėties jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, nereiškė.

Kiti pareiškėjos skundo argumentai, susiję su jos tarnybine veikla, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi tarnybinė nuobauda paskirta už konkretų pažeidimą. Pažymėtina, jog pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą, buvo nurodyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi Išvadoje yra tik pažymėta, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl kito pažeidimo ir siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau ši aplinkybė, kaip sunkinanti pareiškėjos atsakomybę, skiriant nuobaudą nebuvo vertinama, lengvinančių atsakomybę aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijamas NŽT prie ŽŪM 2015-06-10 įsakymas Nr. 1PS1-597-(2.1.), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos N. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.