- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- eA-3466-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00945-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos policijos mokykla
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą atsakovui Lietuvos policijos mokyklai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už nedirbtą laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti 2017 m. balandžio 21 d. Lietuvos policijos mokyklos viršininko įsakymą Nr. 144TE-94 ,,Dėl komisaro inspektoriaus V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas – į Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos policijos mokyklos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas nedirbo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jį patikslino 2019 m. lapkričio 4 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Imuniteto skyriuje nuo 2016 metų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48544-16, kurio metu įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, buvo pareikštas pareiškėjui. Pareiškėjas buvo įtariamas, kad, dirbdamas Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1 būrio vadu ir atlikdamas sulaikyto asmens dalinę apžiūrą, pastarojo atžvilgiu be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą ir taip jį pažemindamas. 2017 m. kovo 29 d. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl minėtų pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas, vadovaujantis Kauno AVPK viršininko 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 20-TE1139 ir Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 144-TE-230, iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado pareigų buvo perkeltas į Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus specialisto pareigas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos 2017 m. balandžio 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-19 „Dėl Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus specialisto V. P. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) teigiama, kad galimai tokiais savo veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo ir tuo pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą pareigūno priesaiką. Vadovaujantis šia Išvada, 2017 m. balandžio 21 d. buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, nes atleidimas iš tarnybos paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai, remiantis neišsamia ir neobjektyvia, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų, kurie turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatitinkančia Išvada. Tam, kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo faktą bei pareigūno kaltę.