- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- A-1746-552/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00005-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. Č.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės teisų perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės teisų perėmėjas), dėl įsakymo panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas,) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės (toliau – ir Ignalinos rinktinė, atsakovas) vado 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymą TE–248 „Dėl E. Č. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. spalio 30 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, jog yra duomenų, kad galbūt pareiškėjas, vykdydamas vyresniojo pasieniečio pareigas, šias pareigas panaudojo priešingai tarnybos interesams, t. y. palaikė ryšius su asmenimis, užsiimančiais cigarečių kontrabanda Adutiškio užkardos saugomame ruože, teikė jiems tarnybinę informaciją apie pajėgų išdėstymą ruože ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 9 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo netinkamai taikytos teisės normos, pažeistos procedūros, todėl tarnybinio patikrinimo išvada neobjektyvi, neatitinka faktinių aplinkybių ir jos pagrindu priimtas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjui keliami kaltinimai nekonkretūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, paremti tik prielaidomis, pranešimuose apie nusižengimus nenurodyta, kokie veiksmai traktuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas. Operatyvine tvarka gauti duomenys nelaikytini leistina įrodinėjimo priemone tarnybiniam nusižengimui nustatyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Atsakovas pažymėjo, kad Ignalinos rinktinės Imuniteto poskyryje 2014 m. kovo 24 d. buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla, sąlyginiu pavadinimu (duomenys neskelbtini), dėl kontrabandos bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Atsakovas nurodė, kad kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys apie E. Č. asmenines savybes, ryšius, veiklą leido abejoti jo sąžiningumu, patikimumu ir lojalumu valstybei. Šie duomenys buvo išslaptinti ir panaudoti tarnybinio patikrinimo metu.
II.
3. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Ignalinos rinktinės vado 2015 m. gruodžio 21 įsakymą TE–248 „Dėl E. Č. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir priteisė pareiškėjui E. Č. iš Ignalinos rinktinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
4. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad:
4.1. Pareiškėjas E. Č. 2015 m. spalio 30 d. pranešimu Nr. 9-1797 buvo pasirašytinai informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, dėl to, kad pareiškėjas galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 9 punktų reikalavimus. Šiuo pranešimu buvo prašoma pareiškėjo iki 2015 m. lapkričio 6 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, jog pranešime nurodyti galimai padaryti pažeidimai neturi nieko bendro su jo veiksmais. Jis su cigarečių kontrabanda užsiimančiais asmenimis nebendrauja ir jiems jokios informacijos neteikia.
4.2. Išslaptinus kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą ir tarnybinio patikrinimo atlikimui naudojamą medžiagą, pareiškėjui buvo pateiktas antras pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 9-2094, kuriame nurodytas toks pat kaltinimo padarius nusižengimą turinys, kaip ir pirminiame pranešime, tiktai papildomai prašoma atsakyti pareiškėją į pranešime nurodytus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamai bylai svarbi teismų praktika numato, kad sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Akivaizdu, kad tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais/neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu.
6. Teismas įvertinęs pareiškėjui teiktų pranešimų turinį, konstatavo, kad juose buvo nurodyti Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio reikalavimai. Atsakovas juose iš esmės nenurodė reikšmingų faktinių pareiškėjo galimai neteisėtos veikos, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas, aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui įteiktų pranešimų turinys yra nekonkretus, dėl pareiškėjui 2015 m. gruodžio 15 d. pranešimu Nr. 9-2094 užduotų klausimų nėra aišku, ar jais atsakovas formuluoja įtarimus dėl neteisėtos veikos padarymo, ar siekia kitų tikslų. Be to, pranešime buvo ribojama pareiškėjo teisė pateikti paaiškinimą ne tik dėl to, kad yra neaiškus nusižengimas, kuriuo pareiškėjas įtariamas, bet ir dėl to, kad reikalaujama paaiškinti tik atsakant į atsakovo užduotus klausimus. Pranešimuose trūkstant duomenų apie neteisėtos veikos padarymo laiką, konkrečių aplinkybių, patvirtinančių įtarimą, kitų reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais buvo padarytas nusižengimas, teismo vertinimu, atsakovas atėmė iš pareiškėjo galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise pateikti išsamų paaiškinimą dėl padarytos neteisėtos veikos, pažeminusios pareigūno vardą, teikti įrodymus ir pan., tai yra pažeidė pareiškėjo teisę žinoti, kokios neteisėtos veikos padarymu jis yra kaltinamas bei nuo šio kaltinimo gintis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas dėl liudytojų parodymų pasisakė, kad jie grindžiami prielaidomis ir nepatvirtina pareiškėjo neteisėtos veikos. Atkreipė dėmesį, jog atliekant tarnybinį patikrinimą, liudytojai nebuvo apklausiami, nebuvo iš jų pareikalauta paaiškinimų.
8. Teismas, įvertinęs išvados turinį, pasisakė, kad ji grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trūksta neteisėtos veikos aiškaus ir konkretaus pagrįstumo, kas reiškia, jog padarytas tarnybinis nusižengimas nėra tinkamai ištirtas. Teismas pabrėžė, jog iš patikrinimo išvados nėra visiškai aišku, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko ar jų neatliko, nors pagal teisės aktus privalėjo atlikti ir kokie įrodymai tai patvirtina.
9. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra išdėstyta, kokias pasekmes, numatytas Vidaus tarnybos statute, sukėlė pareiškėjo veiksmai. Neįrodžius minėtų pareiškėjui inkriminuojamų veikų, teismo vertinimu, daryti išvadą, jog toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą, bei prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų, nėra pagrindo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra ir kito pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio, t. y. akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo.
III.
10. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog:
10.1. Teismas neįvertino prieštaringų E. Č. parodymų priimdamas, jų neišanalizavo tinkamai. E. Č. skunde nurodė, jog buvo pažeista jo teisė gintis, o teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad buvo tinkamai informuotas apie patikrinimą ir supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada. Teismo priimtas sprendimas skatina atsakomybės išvengimą, o pateikti faktai prieštarauja pareiškėjo teiginiams. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo tik skundą palaikančios pusės pateiktus įrodymus ir visiškai neatsižvelgė į Ignalinos rinktinės atstovų bei liudytojų pateiktus įrodymus, jais visiškai nesirėmė.
10.2. Teismas nevertino aplinkybės, kam asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, reikia turėti daug telefonų ir skirtingų kortelių, pareiškėjas posėdžio metu nesugebėjo atsakyti, kokio operatoriaus planą naudoja. Be to, E. Č. nesugebėjo paneigti rinktinės pareigūnų parodymų.
10.3. Apeliantas cituoja liudytojų parodymus ir jo vertinimu prieštaravimus, daro išvadas, kad liudytojų tam tikrų klausimų neatsakymas dėl to, kad neatsiminė aplinkybių, patvirtina tai, kad pareiškėjas atliko neteisėtas veikas ir buvo pagrįstai atleistas iš pareigų.
10.4. Atsakovas pabrėžia, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisminio bylos nagrinėjimo metu tik pareiškėjo ir jo liudytojų parodymais, sprendime nenuosekliai išdėstė, nevisapusiškai ir neobjektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje išdėstytus parodymus. Neatliko teisės aktų nuostatų bei faktinių aplinkybių analizės. Priimdamas sprendimą teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes priėmė šališką sprendimą, kuris turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Motyvuotoje teismo sprendimo dalyje turi būti remiamasi tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Spręsdamas šį ginčą, teismas nevertino teisingumo etine prasme.
10.5. Atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nevertino E. Č. elgesio ir visos jį charakterizuojančios medžiagos, todėl ginčijamas įsakymas ir Išvada pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nebuvo pagrindo, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas E. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo atstovui, advokatui E. L. ar kokiam kitam pareiškėjo atstovui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti tarnybinio patikrinimo procese ir advokatas apie proceso eigą atsakovo nebuvo informuojamas, nors 2015 m. lapkričio 9 d. teiktame pasiaiškinime pareiškėjas buvo nurodęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo klausimais konsultuojasi su advokatu E. L.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjas nurodo, kad atleidimas iš tarnybos yra griežčiausia tarnybinė nuobauda, todėl ją skiriant nėra galimas plečiamasis Vidaus tarnybos statute numatytų jos skyrimo pagrindų aiškinimas. Paprastai, pareigūno vardo pažeminimas siejamas su aiškiai amoraliais, su pareigūno veiksmais nesuderinamais veiksmais, kurias pažeidžiamos administracinių ar baudžiamųjų įstatymų normos. Pareiškėjas jokių panašaus pobūdžio veiksmų nėra atlikęs, tai teisingai ir pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo - Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno -atleidimo iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų reikalavimų, joje yra siekiama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės vado 2015 m. gruodžio 21 įsakymą TE–248 „Dėl E. Č. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Šio įsakymo pagrindu tapo atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindinę įrodomąją bazę sudaro duomenys, gauti pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, vėliau išslaptinti šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies tvarka.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu įsakymu, savo poziciją grindė tuo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl jo galbūt padarytų veiksmų, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, jam formuluoti kaltinimai yra nekonkretūs, o įrodymai, kurie buvo gauti, taikant kriminalinės žvalgybos metodus, yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, akcentavęs tai, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai nebuvo tinkamai ištirti, pareiškėjui pateiktuose pranešimuose nėra nurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus jis padarė, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę gintis, be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatytos pareiškėjo veiksmų pasekmės. Šiuos tarnybinio patikrinimo procedūros trūkumus teismas laikė esminiais ir sudarančiais pagrindą panaikinti skundžiamą įsakymą kaip neteisėtą.
16. Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą selektyvaus įrodymų vertinimo aspektu ir pabrėžia, kad teismas pats betarpiškai aktyviai turėjo tirti įrodymus.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Tarnybinio ginčo metu galiojusios Statuto redakcijos 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte buvo įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Taigi pareigūnų elgesys jų tarnybos metu turi nekelti abejonių dėl jo atitikimo tiek bendrosioms etikos normos, tiek tarnybinės etikos taisyklėms, tiek ir kitiems reikalavimams, susijusiems su konkrečios tarnybos specifika.
21. Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pabrėžtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
22. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir pripažįsta, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra pagrįsti.
23. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčijamu 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu TE–248 atleido pareiškėją – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus vyresnįjį pasienietį -iš vidaus tarnybos, kaip savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą. Pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas vertino kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti 2015 m. gruodžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, o būtent: 2015 metais pareiškėjas palaikė netarnybinius ryšius su asmenimis, užsiimančiais cigarečių kontrabanda Adutiškio užkardos saugomame ruože ir teikė jiems tarnybinę informaciją apie pasienio pajėgų išdėstymą šiame ruože. Iš Kriminalinės žvalgybos tyrime nustatytų duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 15-28 dienomis pareiškėjas bendravo su Z. R. mobiliojo telefono žinutėmis, kuriose šifruotu tekstu buvo tarpusavyje derinami kontrabandos gabenimo ir pasieniečių pajėgų išdėstymo klausimai.
24. Įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog atsakovas tarnybinio patikrinimo metu surinko pakankamai įtikinamų įrodymų, kad pareiškėjas elgėsi neteisėtai ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Tokia išvada daroma įvertinus tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus ir vėliau nustatyta tvarka išslaptintus įrodymus, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, tiek ir pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžių metu. Pripažintina, kad pareiškėjo E. Č. paaiškinimai apie jo bendravimo su Z. R. aplinkybes nėra gyvenimiškai įtikinami ir duodami tik siekiant apsiginti. Liudytojų Z. R., Ž. Č., D. J. parodymai tarpusavyje nedera, juose gausu prieštaravimų, ypač detalizuojant įvykius ir SMS žinutes. Tuo tarpu liudytojų A. N., S. V., I. Š., V. V. parodymai yra nuoseklūs, įtikinami, juos patvirtina kiti administracinėje byloje byloje surinkti dokumentai. Taigi teismas privalėjo kritiškai įvertinti pareiškėjo kviestų liudytojų parodymus ir jais nesiremti, primdamas sprendimą.
25. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų matyti, kad pats pareiškėjas neneigia, jog pastoviai naudojosi mobiliojo telefono ryšio numeriu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad iš šio telefono 2015 m. birželio mėnesį daug kartų buvo susirašinėjama SMS žinutėmis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurį naudojo Z. R. Pareiškėjo teiginiai, kad 2015 m. birželio mėnesį jis buvo palikęs telefoną sporto klube ir jo telefonu kurį laiką naudojosi kitas asmuo, nėra įtikinami ir juos teismas atmeta. Įvertinusi SMS žinučių turinį, jį sugretinusi su konkrečiomis dienomis pareiškėjo atliekamomis tarnybos funkcijomis bei turėdama omenyje kitus patikrinimo metu surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo bendravimo faktai su kontrabanda užsiimančiais asmenimis yra įrodyti.
26. Taip pat pripažintina, kad tokio bendravimo metu pareiškėjas pašaliniams asmenims neteisėtai teikdavo informaciją apie valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgų išsidėstymą, patruliavimo būdus, laiką, specialiųjų priemonių naudojimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardyti pareiškėjo veiksmai neginčytinai buvo nesuderinami su Valstybės tarnautojų etikos taisyklėmis, Valstybės tarnybos įstatyme numatytomis valstybės tarnautojų pareigomis bei Statute numatyta ir pareiškėjo duota priesaika Lietuvos valstybei. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, piknaudžiavo tarnyba, jos metu gautą informaciją panaudojo priešingai tarnybos interesams, ne tik neužkardė kelio daromiems valstybės sienos pažeidimams, bet ir juos slėpė. Šiuos veiksmus jis padarė tiesiogine tyčia. Pareiškėjo veiksmų vertinimas ir kvalifikavimas yra išdėstytas tarnybinio patikrinimo išvados 24-27 puslapiuose, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog išvada yra neišsami ir neatitinka aktualių teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsti.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai gali elgtis neatsakingai bei netinkamai, piktnaudžiauti tarnyba o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.
28. Vertinant pareiškėjo poziciją, kad nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo netinkamo elgesio atsirado pasekmės, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).
29. Vertindama tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūras, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime pažymėjo, jog pagal Konstituciją tinkamas tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas yra toks, kai valstybės tarnautojas (pareigūnas) jau tarnybinio nusižengimo tyrimo procese turi realias galimybes gintis nuo jam pareikštų įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą; jis turi teisę inter alia turėti savo atstovą, būti informuotas apie tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžią, kartu jam pateikiant turimą informaciją apie jo tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, taip pat teisę pateikti savo rašytinį paaiškinimą dėl minėto tarnybinio nusižengimo, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, o baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą – susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir visa kita tarnybinio nusižengimo tyrimo metu naudota medžiaga, įskaitant teisę susipažinti su šio tyrimo metu panaudota visa išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, kai ši informacija galėjo (gali) būti perduota pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir šioje byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, informavo pareiškėją apie tai, kad šis įtariamas neteisėtais veiksmais, pradėtas tarnybinis patikrinimas, o pareiškėjas nustatyta tvarka pateikė paaiškinimą, be kita ko, informavęs, kad turi atstovą - advokatą. Be to, 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui buvo pateiktas papildomas pranešimas apie įtarimus neteisėta veika, kuriame buvo pateikta daugiau ir konkretesnės informacijos. Vėliau pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje buvo aptarta ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauta informacija.
30. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodytas pagrindinis tarnybinio patikrinimo atlikimo trūkumas – nekonkretūs pranešimai apie nusižengimą ir tuo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, šiuo atveju nelaikytinas esminiu procedūros trūkumu, galėjusiu turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei objektyviam visų aplinkybių įvertinimui. Turint omenyje tai, kad pareiškėjas prieš tarnybinio patikrinimo atlikimą buvo pakviestas pokalbiui į Ignalinos rinktinės imuniteto poskyrį, jam turėjo būti pakankamai aiškiai žinoma, kokiu neteisėtu elgesiu jis yra įtariamas. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 d. pateikė paaiškinimą, tačiau jokių reikalavimų jame nesuformulavo, įrodymų neteikė, vėliau pats nesinaudojo savo teise pateikti pakartotinį paaiškinimą po paskutinio pranešimo įteikimo, priešingai, jis atsisakė pasirašyti ir paimti šį pranešimą apie nusižengimą. Be to, ir susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada ir vėliau kreipęsis į teismą, pareiškėjas nenurodė, kokius įrodymus jis būtų pateikęs tarnybinio patikrinimo metu, jei būtų žinojęs konkretesnę informaciją, kuo konkretumo stoka pranešimuose pažeidė jo teises paaiškinti visas aplinkybes, susijusias su jam pateiktais pranešimais.
31. Darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tinkamai, iš esmės užtikrinant pagrindines pareiškėjo teises šio patikrinimo metu. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo argumentai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo tarnybinio patikrinimo atlikimo metu atmestini.
32. Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų įrodymų neteisėtumo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažino, kad išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus yra pagrįstas konstituciškai svarbiais viešojo intereso apsaugos tikslais; tokiu panaudojimu siekiama apsaugoti valstybės, valstybės tarnybos ir visos visuomenės interesus, užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, garantuoti, kad valstybės tarnautojų (inter alia statutines) pareigas eitų tik aukštus įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys, lojalūs Lietuvos valstybei, nepriekaištingos reputacijos asmenys. Konstitucinis teismas tame pačiame nutarime pripažino, kad Statuto nuostatomis, pagal kurias pareigūnas turėjo teisę skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, inter alia jo atleidimo iš vidaus tarnybos, teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tarnybinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, garantavus atitinkamai valstybės tarnautojo ir pareigūno konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos, kuri skiriama, kaip minėta, pagal Statuto nuostatose įtvirtintus tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijus ir panaudojus išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją, kartu užtikrinama ir jo teisė į tinkamą teismo procesą. Taigi šiomis Statuto nuostatomis valstybės tarnautojui (pareigūnui) suteikta veiksminga apsauga nuo galimos valdžios įstaigų savivalės ir realios galimybės pasinaudoti teismine gynyba dėl galimai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pažeistų savo konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia Konstitucijos 22 straipsnyje ginamos teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo neliečiamumo apsaugą ir 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ginčijant inter alia išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos, perduotos pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kaip įrodymo naudojimo teisėtumą, būtinumą ir proporcingumą tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą.
33. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad susipažinus su kriminalinės žvalgybos tyrimo metu priimtais dokumentais ir surinktais duomenimis, nėra nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš pareiškėją ir kitus susijusius asmenis buvo atliekami neteisėtai. 2014 metais Ignalinos rinktinės Imuniteto poskyryje pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą dėl kontrabandos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros teikimu buvo sankcionuoti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Surinkus pradinius duomenis, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi teisėtai sankcionavo techninių priemonių naudojimą Z. R. atžvilgiu, o nustatyta tvarka kontroliuojant šio asmens telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą, 2015 m. birželio mėnesį buvo už-fiksuotas ir jo bendravimas su pareiškėju. 2015 m. lapkričio 4 d. – 2015 m. gruodžio 2 d. kriminalinės žvalgybos tyrimo dokumentai ir duomenys buvo teisės aktų nustatyta tvarka išslaptinti ir perduoti atsakovui panaudoti tarnybiniame patikrinime pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytos veikos pobūdį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokiu būdu gautų įrodymų panaudojimas buvo būtinas ir proporcingas.
34. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
35. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nusprendė tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir priimti pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą, todėl atitinkamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės teisių perėmėjas) apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
E. Č. skundą dėl įsakymo panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.