- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-633-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00415-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės ir Birutės Simonaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. B., institucijai, teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai A. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, taip pat priteisti 5730,63 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18, ir paskirti ją šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, jog gyvenant faktinėje santuokoje su atsakovu A. B., (data neskelbtina) jiems gimė dukra A., kurios tėvystę atsakovas pripažino gera valia ir suteikė jai savo pavardę. Nuo 201 7m. birželio mėnesio atsakovas nebegyvena kartu su šeima ir nuo to laiko neteikia dukrai jokio išlaikymo. Mergaitė yra 16 metų amžiaus, mokosi (gimnazijoje), papildomai lanko neformaliojo ugdymo būrelį - šokius, sportuoja, turi sveikatos problemų, todėl jai reikalingos didesnės išlaidos nei minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 575 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, būstui, rūbams, avalynei, ryšio paslaugoms, laisvalaikiui, transportui, kanceliarinėms ir mokymosi prekėms, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Šiuo metu dukrą ji išlaiko faktiškai viena, nes atsakovas tik epizodiškai ar progomis yra davęs dukrai pinigų ar nupirkęs daiktus. Jos pačios gaunamos mėnesinės pajamos yra 1034 Eur, kurios susidaro iš netekto darbingumo pensijos, išmokos už vaiką bei gaunamo atlyginimo už darbą. Daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas ji neturi galimybės dėl jai nustatytos onkologinės ligos, kurios gydymas reikalauja taip pat papildomų išlaidų. Be to turi kreditorinių įsipareigojimų bankui Swedbank, AB už 2006 m. įsigytą gyvenamąjį namą, kuriame ir gyvena kartu su dukra. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas ir turi pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Be to, prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą 5730,63 Eur už laikotarpį nuo 2017m. birželio mėnesio, kai atsakovas paliko šeimą iki ieškinio padavimo, t. y. už 19 mėnesių po 300 Eur, o už 2019 m. sausio mėnesio 18 d. – 149,37 Eur. Patenkinus ieškinį, taip pat prašo priteisti iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, jog sutinka išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau nesutinka su ieškovės pageidaujama 300 Eur dydžio kasmėnesine išmoka. Taip pat nesutinka, jog iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokio dydžio išlaikymas buvo reikalingas jų nepilnametei dukrai. Nurodė, kad priteisus įsiskolinimą tokio dydžio, kokio pageidauja ieškovė, labai pablogėtų jo turtinė padėtis, nes jo gaunamos pajamos sudaro apie 800 Eur į mėnesį, ir iš jų reikia jam pačiam pragyventi, mokėti skolas ir baudas antstoliams. Pagal turimas galimybes, dukros išlaikymui sutiktų mokėti 70 Eurų kas mėnesį, nes daugiau jokio turto neturi, jam pragyventi ir išgyventi padeda jo sugyventinė. Be to atsakovas nesutinka su ieškovės prašomo išlaikymo dydžiu bei įsiskolinimu dar ir dėl to, jog jo nuomone ieškovė, pardavusi jų bendrai gyvenant įsigytą gyvenamąjį namą, gautų papildomų pajamų bei išvengtų didelių išlaidų jo išlaikymui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškovės ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. po 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019-01-21 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, 3770,63 Eur nepilnametės dukros A. B., išlaikymo įsiskolinimą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, remdamasis įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais pagrindiniais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais, šalių paaiškinimais, byloje pateiktais duomenimis, pripažino, kad atsakovas turi pareigą ir galimybę teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą, tačiau atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į vaiko amžių ir poreikių būtinumą, nustatė nepilnametei A. B. 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą.
6. Teismas nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio ir nuo to laiko atsakovas neteikia nepilnametei dukrai pastovaus išlaikymo. Tai, kad atsakovas per tą laiką kelis kartus davė dukrai nedideles sumas pinigų, teismas nelaikė, kaip pastovaus išlaikymo teikimą, todėl priteisė iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą 3920 Eur (po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki ieškinio padavimo, t. y. už 19 mėnesių 3800 Eur, o už 2019 m. sausio mėnesio 18 d. –120 Eur. ) bei iš šios 3920 Eur atėmus 149,37 Eur, teismas nustatė, jog atsakovo įsiskolinimas nepilnametės dukros išlaikymui sudaro 3770,63 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) D. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti - priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. po 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2017-06-01 iki 2019-01-18 ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga, ieškovė pageidavo 300 Eur išlaikymo iš atsakovo, t. y. didesnės dalies. Šalys - tiek ieškovė, tiek atsakovas - kitų išlaikytinių neturi, tačiau ieškovė turi didelį kreditorinį įsipareigojimą ir jai nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis, dėl ko ji nebegali daugiau dirbti ir gauti ženklesnių pajamų, tačiau, stengdamasi užtikrinti pilnavertį gyvenimą sau ir savo dukrai, dirba keliuose darbuose. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, turi ilgametę profesinę patirtį keleivių pervežimo veikloje, turi kelias specialybes, tačiau nesugeba rasti darbo, nors darbo biržoje (užimtumo tarnyba) jo turimos kvalifikacijos laisvų darbo vietų yra ir ne viena. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai A. B., nėra. Be to, atsakovas nepatiria jokių papildomų šalių nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų, visa dukters išlaikymo našta atitenka ieškovei, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.
7.2. Nuo 2017 m. birželio 1 d. atsakovui pradėjus gyventi atskirai, atsakovas iš esmės nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametės dukros. Per visą šį laikotarpį atsakovas dukros poreikių tenkinimui skyrė vos 149,37 Eur, todėl ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 5 730,63 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18 (19 į mėn. x 300 Eur + 180 Eur už 2019-01-18 - 149,37 Eur), kurį sumažino ir sutiko, kad iš atsakovo būtų priteistas 5550,63 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimą iki 3770,63 Eur.
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą - nepilnametei dukrai A. B., priteisti po 70 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą, valstybei priteisti apelianto turėtas teisinės pagalbos išlaidas, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Atsakovas neminėjo, kad šiuo metu jo pajamos siekia 800 Eur, nors teismo sprendimo 2 lape 3 pastraipoje būtent taip ir nurodyta, tačiau tokių duomenų atsakovas net negalėjo nurodyti, nes tokių lėšų jis negavo ir šiuo metu nebegauna nė 280 Eur. Atsakovas buvo atleistas liepos pradžioje, o nuo 2019-07-11 atsakovas vėl yra registruotas darbo biržoje. Skundžiamame sprendime teismas apsiriko nurodydamas 800 Eur atlyginimo sumą. Atsakovą faktiškai išlaiko sugyventinė. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovė teikdama reikalavimą dėl išlaikymo nurodo, kad vaiko poreikiai yra 575 Eur, tačiau analizuojant nurodytus ieškovės vaiko poreikius matyti, kad ieškovė ženkliai užaukštino vaikui skirtas išlaidas maistui, būstui, ryšio paslaugoms, rūbams, avalynei, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams, akiniams ir kitiems nenumatytiems dalykams. Realios vaiko išlaidos sudarytų vidutiniškai 310 Eur, iš kurių turėtų būti atimta 50 Eur valstybės skiriama suma, ko pasėkoje abu tėvai turėtų dalintis 260 Eur sumą ir kiekvienam iš tėvui tektų po 130 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė ir finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl remiantis LR CK 3.192 str. 3 dalimi, jog išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ieškovė turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo didesne suma - 190 Eur, o atsakovas 70 Eur.
8.3. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes iki 2017-06-01 gyvendamas kartu su ieškove, t. y. apie 20 metų, ne tik pilnai išsilaikė pats, tačiau išlaikė ir ieškovės dukrą, kuriai pradėjus šalims gyvenimą kartu buvo tik 7 metai, bei savo dukrą Arūnę, ko pasėkoje prieš septynis metus atsakovas ieškovei davė 60 000 litų. Tai sudaro 17 377,20 Eur sumą, kuri turi būti laikoma kaip išlaikymo dukrai teikimas į ateitį. Skaičiuojant, kad minėta suma dengia vaiko poreikius nuo pinigų gavimo dienos, tai kas mėnesį atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei po 206,87 Eur, todėl atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi. Be to, atsakovas 2017-06-01 pradėjęs gyventi skyriumi iš savo su ieškove užgyventų namų nieko neišsinešė, t. y. viską paliko ieškovei ir dukrai, todėl toks reikalavimas yra ir nesąžiningas iš ieškovės pusės.
9. Atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimo, ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apeliaciniame skunde atsakovo pateikiama informacija apie ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį yra netiksli. Nors ieškovė turi nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį būstą (taip užtikrina šalių dukros teisę į būstą), bei transporto priemonių, tačiau ieškovė turi ir 55 940,23 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą bankui ir kas mėnesį bankui moka maždaug 300 Eur dydžio įmokas, o transporto priemonė automobilis Peugeot 307 (2003 m. laidos) yra menkavertė. Kita transporto priemonė - dukrai nupirktas motoroleris Yamaha Aerox (2005 m.). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad negali šalių nepilnametei dukrai teikti priteisto išlaikymo, nes yra jo sunki materialinė padėtis, neturi darbo, stovi darbo biržoje ir kad jį išlaiko sugyventinė, tačiau iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų bei argumentų, akivaizdu, kad atsakovas galimai dirba nelegaliai, kad išvengtų prievolių vykdymo tiek šalių dukrai, tiek kitiems kreditoriams. Pagal teismui pateiktus dokumentus, atsakovo mėnesio pajamos sudaro apie 230 Eur, o išlaidos viršija 370 Eur. Be to, turi brangų hobį - laiko dekoratyvinius balandžius, kurių įsigijimas ir išlaikymas kainuoja ne vieną dešimtį eurų.
9.2. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškinyje vaiko poreikiai ženkliai užaukštinti, nepagrįsti. Ieškinyje ir į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose visos išlaidos yra detalizuotos ir patvirtintos prekių ir paslaugų įsigijimo ir (ar) mokėjimo dokumentų kopijomis, todėl dėl reikalingų išlaidų dydžio neturėtų būti abejonių. Dukrai yra 17-ka metų, o pagal jos amžių jos poreikiai yra ne mažesni už suaugusio žmogaus poreikius. Be to, šalių dukra serga bronchine astma, alerginiu rinitu, nešioja akinius, o taip pat dažnai serga ir sezoninėmis peršalimo ligomis, kurių eiga yra sunkesnė, o gydymas ilgesnis ir suvartojamų vaistų kiekis didesnis dėl dukrai diagnozuotos bronchinės astmos. Apie dukros sveikatos problemas ne kartą minėta, nagrinėjant bylą, o prie ieškinio yra pridėti gydytojų išrašai, patvirtinantys diagnozes.
9.3. Apeliaciniame atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad neva atsakovas sumokėjo ieškovei 60 000 Lt dukros išlaikymui. Atsakovas prieš 8 metus perdavė ieškovei tik 27 000 Lt už dukros išlaikymo (alimentų) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002-05-01 iki 2011-04-30, patvirtindamas tai „Lėšų perdavimo aktu". Šios lėšos nėra ir negali būti objektas ginče dėl šalių nepilnametės dukros A. B. išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Ieškovės nuomone, teismas turėjo priteisti didesnę kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą, atsakovo – mažesnę. Tuo tarpu ieškovės nuomone, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, nėra.
Dėl bylos esmės.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog (data neskelbtina) ieškovei D. S. gimė dukra A. B., kurios tėvas yra atsakovas A. B. (1 t., 6 b. l.). Šalys santuokos nebuvo sudarę, atsakovas pripažino savo tėvystę, ir iki 2017 m. birželio mėnesio gyveno kartu su ieškove ir dukra. Šalims nebesutarus ir atsakovui palikus šeimą, dukra liko gyventi su motina, kuri faktiškai viena pati ją išlaikė. Ieškovė turi 50 procentų darbingumą, bet yra dirbanti, jos pajamas sudaro darbo užmokestis, netekto darbingumo pensija ir vaiko pašalpa (1 t., 11-16, 23 b. l.). Turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ir 2 transporto priemones (1 t., 17-20, 198 b. l.), tačiau turi ir kreditorinį įsipareigojimą (1 t., 21 b. l.). Tuo tarpu atsakovas A. B. neturi nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę (1 t., 198-199 b. l.), laikotarpiu nuo 2018-06-11 iki 2019-01-17 jo pajamas sudarė nedarbo išmoka (1 t., 189 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti šalių dukteriai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, kurią sutiko sumažinti iki 275 Eur per mėnesį. Skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies – iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteista po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovė paskirta nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
14. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu teigia, jog ieškovės gaunamos pajamos ir turimas turtas ženkliai skiriasi nuo atsakovo – jos turtinė padėtis geresnė, jis yra bedarbis, o teismo nurodytos atsakovo pajamos – 800 Eur per mėnesį yra klaidingos. Be to, pasak atsakovo, ieškovė išlaidas, skirtas dukros poreikiams, užaukštino. Atsakovo nuomone, dukros poreikiams patenkinti užtektų ir mažesnės išlaikymo į mėnesį sumos, iš kurios didesnė dalimi turėtų prisidėti ieškovė. Atsakovas sutinka dukrai teikti 70 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo A. B. apeliacinio skundo argumentais.
15. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškinio padavimo teismui metu šalių dukrai buvo 16 metų (priimant procesinį sprendimą pirmosios instancijos teisme, šalių dukrai yra 17 metų), ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui išlaikyti reikia 575 Eur per mėnesį. Ieškovė detaliai nurodė vaiko poreikius, į kuriuos įeina – 163 Eur maistui (120 Eur maistui namuose ir 43 Eur maitinimas mokykloje), 85 Eur būsto išlaidos, 25 Eur išlaidos ryšio paslaugoms, 100 Eur rūbams ir avalynei, 20 Eur laisvalaikiui, 22 Eur šokių būreliui, 10 Eur transporto išlaidos, 20 Eur vaistams ir vitaminams, 30 Eur higienos prekėms, 15 Eur kanceliarinėms prekėms, 22 Eur akiniams, 15 Eur rinkliavoms mokykloje, 30 Eur ilgalaikio naudojimo daiktams, 15 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms (odontologui, sveikatos priežiūros išlaidos, taisyklos paslaugos, valykla), 3 Eur kirpyklai.
18. Apeliaciniame skunde, analogiškai kaip ir atsiliepime į ieškinį, apeliantas nesutinka su vaiko rūbams ir avalynei, laisvalaikiui, higienos prekėms ir kosmetikai, akiniams, kitoms nenumatytoms išlaidoms įsigyti reikalingų skirti lėšų suma, teigdamas, kad nesant galimybei šios išlaidos turi būti mažesnės, o išlaidos maistui, būstui, ryšio paslaugoms, iš esmės turėtų būti mažesnės, nes pats atsakovas tokioms išlaidoms skiria perpus mažesnę sumą. Su ieškovės nurodyta ilgalaikio naudojimo daiktams skirta 30 Eur suma per mėnesį atsakovas aplamai nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos skirtos nepilnametės dukros maistui, kaip to pageidauja atsakovas, negali būti mažinamos vien dėl to, kad pats atsakovas maitinimuisi skiria per pusę mažesnę sumą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos higienos prekėms, kosmetikai, akiniams, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms. Tačiau iš dalies apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovui, kad ieškovės nurodoma suma skirta būstui bei rūbams ir avalynei į mėnesį yra šiek tiek per didelė, o išlaidos skirtos ilgalaikio naudojimo daiktams, kaip nurodo ieškovė – būsto gerinimas keičiant gyvenamojo namo duris, įsigyjant skalbimo mašiną, ar ketinant keisti langus, remontuoti stogą – negali būti įskaičiuojamos į dukros išlaikymo sumą, kadangi šis turtas priklauso ne nepilnametei dukrai, o pačiai ieškovei nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė į ilgalaikio naudojimo daiktų išlaidas skaičiuojamas kas mėnesį įtraukia ir jos nupirktą dukrai motorolerį (690 Eur), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis daiktas nepriskirtinas prie vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų daiktų, o daugiau laikomas prabangos preke, kuri įgyjama tik esant pakankamoms abiejų vaiko tėvų pajamoms. Taigi, tokio pobūdžio išlaidos, kartu su kitomis ieškovės vadinamomis išlaidomis ilgalaikiams daiktams, nepripažintinos nepilnamečio vaiko poreikius užtikrinančiomis išlaidomis, todėl išbrauktinos iš ieškovės sudaryto vaiko poreikių sąrašo.
19. Kita vertus, nors apeliantas ir teigia, kad jo nuomone realios vaiko išlaidos sudarytų ne 575 Eur kaip nurodo ieškovė, o vidutiniškai 310 Eur per mėnesį iš kurių jis sutinka mokėti 70 Eur per mėnesį, o kitas išlaidas turėtų dengti ieškovė ir valstybė mokėdama išmoka už vaiką, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad jokių šią pagrindžiančių įrodymų, kad 310 Eur suma nepilnametei 17 metų dukrai yra pakankama, nepridėjo. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje priteistinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA – 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms šios nutarties 18 punkte, formuojamai teismų praktikai, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka atsakovo nurodytos mažesnės nei MMA dydžio išlaikymo, tik 310 Eur sumos, įvertinus vaiko amžių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių vaikui išlaikyti reikia ne 575 Eur kaip teigia ieškovė, o 500 Eur sumos (sumažinant 25 Eur būsto išlaidas, 20 Eur išlaidas rūbams ir avalynei bei atmetant 30 Eur išlaidas ilgalaikio naudojimo daiktams).
20. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo, todėl ieškovė turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, nėra.
21. Sutiktina iš dalies su apeliantu, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tačiau tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu bei dvi transporto priemonės (1 t., 17-20, 198 b. l.) Ieškovė yra tik 50 procentų darbinga, tačiau dirba, per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 1034 Eur. Pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, išmoka už vaiką bei gaunamas atlyginimas už darbą (1 t., 8-23 b. l.). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų bankui Swedbank, AB už 2006 m. įsigytą gyvenamąjį namą, kuriame ji ir gyvena kartu su dukra ir į mėnesį moka maždaug 300 Eur dydžio kredito dengimo ir palūkanų mokėjimo įmokas (1 t., 21 b. l.). Atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas.
23. Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir pajamos žymiai didesnės už atsakovo, nes atsakovas šiuo metu nedirba, nuo 2019-07-11 vėl yra registruotas darbo biržoje, jį faktiškai išlaiko sugyventinė ir, kad jis gali prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo tik 70 Eur suma į mėnesį, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinė padėtis yra vertinama ne tik atsižvelgiant į tėvų turimą turtą ir gaunamas pajamas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės susirasti darbo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas yra 53 metų darbingas vyras, nuo 2018-06-07 iki 2019-04-18 buvo registruotas užimtumo tarnyboje ir ieškojo darbo, trumpam įsidarbinęs, nuo 2019-07-11 atsakovas vėl yra registruotas darbo biržoje, nors turi teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C, D1, D kategorijų transporto priemones, o vairuotojų paklausa darbo rinkoje yra didelė. Taigi, šių aplinkybių kontekste, sutiktina su apeliante, kad jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, nėra. Taigi, aplinkybių ir įrodymų byloje nebuvimas dėl atsakovo negalimumo teikti reikalingo išlaikymo šalių dukrai, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą.
25. Be to, atsakant į apelianto argumentą, jog ieškovė turėdama geresnę finansinę padėtį, turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo, pažymėtina, jog šios nutarties 18-19 punktuose nustatyta, kad nepilnametės A. B. išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 500 Eur kiekvieną mėnesį suma. Abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra vienoda, tačiau, byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Atsakovui tenkanti priteista išlaikymo suma – 200 Eur. Atmetus valstybės mokamą 50 Eur sumą, darytina išvada, kad likusią didesnę išlaikymo 250 Eur sumą, kaip šiuo metu esanti geresnėje turtinėje padėtyje, prisiima ieškovė. Esant anksčiau nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 200 Eur priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos ir valstybės teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama vaiko poreikiams patenkinti, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista, tiek ieškovės argumentai dėl šios sumos padidinimo (iki 275 Eur iš atsakovo), tiek atsakovo argumentai dėl šios sumos sumažinimo (iki 70 Eur), atmestini kaip nepakankamai pagrįsti (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).
26. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 3770,63 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18. Apelianto teigimu, jis ieškovei yra davęs 17 377,20 Eur (60 000 Lt) sumą, kuri turi būti laikoma kaip išlaikymo dukrai teikimas į ateitį. Skaičiuojant, kad minėta suma dengia vaiko poreikius nuo pinigų gavimo dienos, tai kas mėnesį atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei po 206,87 Eur, todėl atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas prieš 8 metus perdavė ieškovei tik 7826,09 Eur (27 000 Lt) sumą už dukros išlaikymo (alimentų) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002-05-01 iki 2011-04-30, patvirtindamas tai „Lėšų perdavimo aktu". Šios lėšos nėra ir negali būti objektas ginče dėl šalių nepilnametės dukros A. B. išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18. Ieškovė sutiko, kad iš atsakovo būtų priteista 5550,63 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Su šiais abiejų šalių argumentais dėl išlaikymo įsiskolinimo buvimo ir jo dydžio, teisėjų kolegija nesutinka.
27. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas teigdamas, jog perdavė ieškovei 17 377,20 Eur (60 000 Lt) sumą, nepateikė į bylą įrodymų, jog tokia suma buvo perduota, juo labiau, kad ji bus laikoma kaip išlaikymo dukrai teikimas į ateitį. Tuo tarpu ieškovė pateikė į bylą įrodymą, kad atsakovas jai perdavė 7826,09 Eur (27 000 Lt) sumą, kuri laikoma kaip atsakovo išlaikymo įsiskolinimas tik už laikotarpį nuo 2002-05-01 iki 2011-04-30 (2 t., 41 b. l.), todėl atsakovo argumentą, kad jis išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18 neturi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.
29. Šioje byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga 500 Eur suma per mėnesį, o atsakovas turi pareigą teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2019-01-18 nepilnamečio vaiko poreikiai būtų kitokie ir jam išlaikyti reikėjo mažesnės pinigų, kaip ir ieškovė nepagrindė, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti minimu laikotarpiu reikėjo didesnės sumos (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 3770,63 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 200 Eur už 19 mėnesių + už 19 d. 2019 m. sausio mėnesį ir atėmė 149,37 Eur, kurios atsakovas per minėtą laikotarpį išleido dukros poreikiams).
30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.