- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2695-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15112-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- K. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. Ž. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, (toliau ir – atsakovė), prašydama priteisti jai iš atsakovės 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovę paneigti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. sausio 15 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorės M. R. paskleistą, tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ieškovės ir jos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2675-930/2021 atstovaujamojo A. V. garbę ir orumą, pakertančią pasitikėjimą, tokia pačia forma, kokie jie buvo paskleisti, t. y. Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu, per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos paskelbiant ieškinyje nurodyto pobūdžio paneigimą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą jos pateikto ieškinio trūkumams pašalinti: ieškinyje aiškiai nurodyti jos ieškinio pasirinktai atsakovei faktinį pagrindą, tame tarpe iš kokių konkrečių veiksmų ar neveikimo, kokių konkrečių valstybės institucijų ir kada įvykdytų ji kildina jos šiuo ieškiniu prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą; sumokėti 1 500 Eur žyminį mokestį arba pagrįsti, jog pagal jos teikiamą ieškinį ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka patvirtinti priedus, pateikiamus prie ieškinio.
Šalies argumentai
3. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas) ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prokurorų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, įpareigoti atsakovę paneigti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. spalio 15 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorės M. R. paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ieškovės ir jos atstovaujamojo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2657-930/2021 ieškovo A. V. garbę ir orumą, pakertančią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu, paskelbiant tokio pobūdžio paneigimą: „IBPS priemonėmis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 27 d. pradėtas bei šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, kur pareiškėjos A. V. ir R. V. nurodė, jog po 2020 m. spalio 19 d. A. V. ir K. Ž. apsilankymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasigedo tam tikrų daiktų. Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, proceso sprendimas nėra priimtas, šiuo metu atliekami bei dar planuojami atlikti proceso veiksmai, siekiant išsiaiškinti veikos aplinkybes. Nėra jokių duomenų, kad A. V. ir R. V. asmenis, kuriuos įtaria nusikalstamos veikos padarymu, būtų nurodžiusios tyčia, sąmoningai siekdamos jų baudžiamojo persekiojimo, turėdamos tikslą suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus. Kaip matyti iš A. V. ir R. V. apklausų turinio, įtariamus asmenis pastarosios nurodė atsižvelgdamos į situaciją, kurios metu pasigedo A. V. priklausančių daiktų, ilgą laiką bandė ieškoti kontaktų su A. V. ir K. Ž., siekiant išsiaiškinti situaciją ir susigrąžinti daiktus be teisėsaugos institucijų įsikišimo, tačiau minėtiems asmenims vengiant bendravimo, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad A. V. ir R. V. tyčią pranešė teisėsaugos institucijoms apie nebūtą nusikaltimą, todėl ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta“, paneigti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2022 m. birželio 7 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro G. Č. paskleistą, tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ieškovės ir jos atstovaujamojo ieškovo A. V. garbę ir orumą, pakertančią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu, per teismo nustatytą terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbiant tokio pobūdžio paneigimą: „V. K. ir T. J., bandydami iškviesti K. Ž. liudytojos apklausai, elgėsi tolerantiškai, nes priešingu atveju, dėl be pateisinamos priežasties neatvykusios liudytojos pareigūnai galėjo kreiptis į prokurorą ar teismą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo, tačiau tokių priemonių pareigūnai nesiėmė, tikėdamiesi esamą problemą išspręsti taikiai“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19853-819/2022 ieškovės ieškinį (ir patikslintą ieškinį) atsakovei dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, taip pat grąžino žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, kad prie patikslinto ieškinio ieškovė pridėjo 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą už vieną reikalavimą dėl įpareigojimo paneigti duomenis, nors patikslintu ieškiniu pareiškė dar vieną (antrą) reikalavimą dėl įpareigojimo paneigti duomenis, pagrindė jos atleidimą nuo žyminio mokesčio, reiškiant reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, su kuo teismas, šioje byloje stadijoje įvertinęs formuojamą CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-115-585/2020), sutiko, pateikė dalies ieškinio priedų kopijas, jų tikrumą patvirtinant ieškovės parašu, tačiau konstatavo, kad dalies ieškinio trūkumų ieškovė nepašalino, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, iš dalies patikslino ieškinio pagrindą – detalizavo prokurorų veiksmus, su kuriais ji sieja jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau kokiu pagrindu ieškinį ji reiškia Lietuvos Respublikos valstybei, per jos atstovę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, jeigu jį reiškia, ieškovė patikslintame ieškinyje taip ir nenurodė. Ieškovė patikslintame ieškinyje tik labai bendrais bruožais nurodė, kad „prokurorų nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus buvo apskųsti instancine tvarka, tačiau teismai, remdamiesi BPK 140 straipsniu, paliko galioti neteisėtus prokurorų nutarimus, remdamiesi formalia BPK 140 straipsnių nuostata, kad tik prokuroras gali pradėti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą“. Kokiuose konkrečiai ikiteisminiuose tyrimuose ar prašomuose pradėti ikiteisminiuose tyrimuose buvo teikti tokie skundai, kas juos teikė, kokiems konkrečiai teismams, kada ir kokius procesinius sprendimus priėmė, kuo jie yra nepagrįsti, ieškovė patikslintame ieškinyje taip ir nenurodė. Taigi, laikė, kad šioje dalyje ieškovė ieškinio trūkumų, nustatytų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, nepašalino.
7. Teismas vertino, kad ieškovė patikslintame ieškinyje, kaip ir ieškinyje, faktines aplinkybes išdėstė pasirinkdama jai priimtiną stilių – labai plačiai, tas pačias aplinkybes kartodama po keletą kartą. Nevertindamas pastarojo ieškovės pasirinkto faktinių aplinkybių dėstymo stiliaus kaip trūkumo, teismas konstatavo, jog ieškovės patikslintas ieškinys, nepaisant to, vis tiek neatitinka CPK 5 straipsnio reikalavimų, nes patikslintame ieškinyje, dėstydama jo faktinį pagrindą (pvz., nurodydama, kad ieškovės aptarti teisės pažeidimai tiesiogiai susiję su jos atstovaujamųjų ieškinyje aprašytuose civiliniuose ir baudžiamuose procesuose teisių pažeidimais), o kartu ir reikalavimus (pvz., prašydama paneigti žinias, žeminančias ne tik jos, bet ir A. V. garbę ir orumą), ji veikia ne tik savo, bet ir kitų asmenų vardu, nors jokių įrodymų veikti kitų asmenų vardu nepateikė, jų ieškinyje ieškovais neįvardijo, t. y. patikslintame ieškinyje ieškovė kalba apie jų patirtą žalą, jų garbės ir orumą pažeidimą, tačiau vien tai, kad, ieškovės teigimu, jos įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti jai atliekant profesines pareigas, neatleidžia jos nuo pareigos, formuluojant ieškinį savo vardu, šiuos jos pačios, o ne jos atstovaujamųjų kitose bylose konkrečius įstatymo saugomus interesus ir įvardinti, todėl ir šiuo aspektu teismas pripažino, kad ieškovė jos pateikto ieškinio trūkumų nepašalino.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti paneigimo tekstai iš esmės yra prokurorų nutarimų nuostatos, kurias pati ieškovė įvardija kaip žeminančias jos garbę ir orumą, todėl pažymėjo, kad kaip buvo nurodyta 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovės prašomas taikyti jos teisių gynimo būdas – įpareigoti atsakovę paneigti prokurorų nutarimuose, priimtuose jiems vykdant baudžiamojo proceso numatytas funkcijas, esančius duomenis yra neleistinas įstatymo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (ieškovei), taip pat ieškovei grąžino jos sumokėtą 100 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė K. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-19853-819/2022, ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės, ieškovės pasirinktas ieškinio pagrindo formulavimas, neva neleidžia suprasti ieškovės reiškiamo ieškinio atsakovei ribų ir jo pagrindo. Ieškovei priklauso diskrecijos teisė suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, o teismo pareiga yra priimti ieškinį nagrinėti.
12. Taip pat laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė nepateikė su ieškiniu įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali pasisakyti dėl įrodymų vertinimo, t. y. negali būti keliami ieškinio pagrįstumo klausimai, ir juo labiau, nepagrįstai teigti, kad įrodymai nėra pateikti, kadangi ieškovė juos pateikė.
13. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje negali dirbtinai atskirti aplinkybių, susijusių su ja ir jos atstovaujamaisiais trečiaisiais asmenimis, kadangi jai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmais buvo padaryta žala atliekant advokates pareigas, kaip minėta, atstovaujant trečiuosius asmenis, ir šios aplinkybės yra betarpiškai susijusios.
14. Teigė, jog CPK nereikalauja teikiant ieškinį nurodyti atsakovės pasirinkimo pagrindo.
15. Paaiškino, jog faktines aplinkybes kartojo po kelis kartus tam, kad aprašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtus veiksmus ir tų veiksmų skundimo procesus instancine ir pareigine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį (ir patikslintą ieškinį) atsakovei dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovės naudai 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas) ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl prokurorų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, paneigti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. spalio 15 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorės M. R. paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ieškovės ir jos atstovaujamojo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2657-930/2021 ieškovo A. V. garbę ir orumą, pakertančią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu, paskelbiant tokio pobūdžio paneigimą: „IBPS priemonėmis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 27 d. pradėtas bei šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kur pareiškėjos A. V. ir R. V. nurodė, jog po 2020 m. spalio 19 d. A. V. ir K. Ž. apsilankymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasigedo tam tikrų daiktų. Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, proceso sprendimas nėra priimtas, šiuo metu atliekami bei dar planuojami atlikti proceso veiksmai, siekiant išsiaiškinti veikos aplinkybes. Nėra jokių duomenų, kad A. V. ir R. V. asmenis, kuriuos įtaria nusikalstamos veikos padarymu, būtų nurodžiusios tyčia, sąmoningai siekdamos jų baudžiamojo persekiojimo, turėdamos tikslą suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus. Kaip matyti iš A. V. ir R. V. apklausų turinio, įtariamus asmenis pastarosios nurodė atsižvelgdamos į situaciją, kurios metu pasigedo A. V. priklausančių daiktų, ilgą laiką bandė ieškoti kontaktų su A. V. ir K. Ž., siekiant išsiaiškinti situaciją ir susigrąžinti daiktus be teisėsaugos institucijų įsikišimo, tačiau minėtiems asmenims vengiant bendravimo, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad A. V. ir R. V. tyčią pranešė teisėsaugos institucijoms apie nebūtą nusikaltimą, todėl ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta“, paneigti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2022 m. birželio 7 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro G. Č. paskleistą, tikrovės neatitinkančią informaciją, niekinančią ir žeminančią ieškovės ir jos atstovaujamojo ieškovo A. V. garbę ir orumą, pakertančią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu, per teismo nustatytą terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbiant tokio pobūdžio paneigimą: „V. K. ir T. J., bandydami iškviesti K. Ž. liudytojos apklausai, elgėsi tolerantiškai, nes priešingu atveju, dėl be pateisinamos priežasties neatvykusios liudytojos pareigūnai galėjo kreiptis į prokurorą ar teismą dėl BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo, tačiau tokių priemonių pareigūnai nesiėmė, tikėdamiesi esamą problemą išspręsti taikiai“.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį (ir patikslintą ieškinį) atsakovei dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ieškovei). Teismas nurodė, kad teikdama patikslintą ieškinį, ieškovė iš dalies patikslino ieškinio pagrindą – detalizavo prokurorų veiksmus, su kuriais ji sieja jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau kokiu pagrindu ieškinį ji reiškia Lietuvos Respublikos valstybei, per jos atstovę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, jeigu jį reiškia, ieškovė patikslintame ieškinyje taip ir nenurodė, kaip ir kokiuose konkrečiai ikiteisminiuose tyrimuose ar prašomuose pradėti ikiteisminiuose tyrimuose buvo teikti skundai, kas juos teikė, kokiems konkrečiai teismams, kada ir kokius procesinius sprendimus priėmė, kuo jie yra nepagrįsti. Be to, dėstydama patikslinto ieškinio faktinį pagrindą (pvz., nurodydama, kad ieškovės aptarti teisės pažeidimai tiesiogiai susiję su jos atstovaujamųjų ieškinyje aprašytuose civiliniuose ir baudžiamuose procesuose teisių pažeidimais), o kartu ir reikalavimus (pvz., prašydama paneigti žinias, žeminančias ne tik jos, bet ir A. V. garbę ir orumą), ji veikia ne tik savo, bet ir kitų asmenų vardu, nors jokių įrodymų veikti kitų asmenų vardu nepateikia, jų ieškinyje ieškovais neįvardija, t. y. vien tai, kad, ieškovės teigimu, jos įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti jai atliekant profesines pareigas, neatleidžia jos nuo pareigos, formuluojant ieškinį savo vardu, šiuos jos pačios, o ne jos atstovaujamųjų kitose bylose konkrečius įstatymo saugomus interesus ir įvardinti. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti paneigimo tekstai iš esmės yra prokurorų nutarimų nuostatos, kurias pati ieškovė įvardija kaip žeminančias jos garbę ir orumą, tačiau ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovės prašomas taikyti jos teisių gynimo būdas – įpareigoti atsakovę paneigti prokurorų nutarimuose, priimtuose jiems vykdant baudžiamojo proceso numatytas funkcijas, esančius duomenis yra neleistinas įstatymo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
20. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės ir ieškovės pasirinktas ieškinio pagrindo formulavimas, neva neleidžia suprasti ieškovės reiškiamo ieškinio atsakovei ribų ir jo pagrindo, kadangi ieškovė turi diskrecijos teisę suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, o teismo pareiga yra priimti ieškinį nagrinėti. Taip pat pažymėjo, jog teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali pasisakyti dėl įrodymų vertinimo, t. y. negali būti keliami ieškinio pagrįstumo klausimai, ir juo labiau, nepagrįstai teigti, kad įrodymai nėra pateikti, kadangi ieškovė juos pateikė. Nurodė, kad negali dirbtinai atskirti aplinkybių, susijusių su ja ir jos atstovaujamaisiais trečiaisiais asmenimis, kadangi jai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmais buvo padaryta žala atliekant advokates pareigas, kaip minėta, atstovaujant trečiuosius asmenis, ir šios aplinkybės yra betarpiškai susijusios, Be to, CPK nereikalauja teikiant ieškinį nurodyti atsakovės pasirinkimo pagrindo.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
22. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – fundamentali, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą įgyvendina laikydamasis visų įstatyme nustatytų sąlygų.
23. Teismui paduodamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus imperatyvius ieškinio formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Tokie reikalavimai įstatymų leidėjo yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptarti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, teismui priėmus ydingą ieškinį ir pradėjus nagrinėti/išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
24. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje nurodytų dalies ieškinio trūkumų ieškovė nepašalino, be to, toks ieškinys, kuriame prašoma įpareigoti atsakovę paneigti prokurorų nutarimuose, priimtuose jiems vykdant baudžiamojo proceso numatytas funkcijas, esančius duomenis, yra neleistinas įstatymo, ir dėl šių priežasčių ieškovės ieškinį (ir patikslintą ieškinį) atsakovei dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pateiktame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia savo reikalavimą, taip pat, jog ieškovė neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas prokuratūros veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Apeliantės įsitikinimu, teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali kelti ieškinio pagrįstumo klausimus. Taigi, teismas nenustatė jokių esminių ieškinio trūkumų ir todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai riboja jos teisę į teismą.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pateiktame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia savo reikalavimą, bei vertina, jog ieškovės pateikto ieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Apeliantė ieškinyje vardija daugybę, jos nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, padarytų pažeidimų ir atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau nepateikia aiškių argumentų, kaip konkrečiai tokie neteisėti veiksmai, kuriuos ji išvardijo, pasireiškė, be to, daug pradėtų ir/ar nepradėtų ikiteisminių tyrimų, tačiau taip ir lieka neaišku, su kuriais iš jų ji sieja jos patirtą neturtinę ir/ar turtinę žalą, kas gi tuos tyrimus – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar kitos valstybės institucijos (ikiteisminio tyrimo įstaigos), atliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys (jo faktinis pagrindas) nėra tinkamai suformuluotas, nes iš šio ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovės minimus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prokurorų ar kitų valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo įstaigos) veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
29. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vien tik deklaratyvus pareiškimas buvus neteisėtiems veiksmams, nepaaiškinant jų turinio, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai tas neteisėtumas, ieškovės nuomone, pasireiškė, ir neišdėstant tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kurias teismas galėtų, bylą nagrinėdamas iš esmės, vertinti, nelaikytinas tinkamu faktinio pagrindo suformulavimu, nes tokiu atveju tiek teismui nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus, jų atlikimo aplinkybes ir kokiu aspektu jis turėtų analizuoti, tiek ir atsakovei nėra aišku, į ką konkrečiai atsikirsti. Be to, ieškinyje turi būti aiškiai įvardijami ir įrodymai, kurie, ieškovės nuomone, pagrindžia jos dėstomas aplinkybes, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali kelti ieškinio pagrįstumo klausimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas, neleidžiantis teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir suprasti jo esmės, bei trukdantis atsakovei parengti atsikirtimus, laikytinas esminiu ieškinio trūkumu CPK 115 straipsnio prasme, todėl apeliantė atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių, sudarančių kliūtis priimti ieškinį, trūkumų ir priimdamas skundžiamą nutartį suvaržė ieškovės teisę kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
30. Pritartina ir skundžiamos nutarties išvadai, kad ieškovė ieškinyje nurodo visą aibę faktinių aplinkybių, kurios susiję ne su pačia ieškove ir/ar atsakove pasirinktu asmeniu Lietuvos Respublikos valstybe, o su trečiaisiais asmenimis, t. y. ieškovė ieškinyje painioja jos pačios interesus su trečiųjų asmenų interesais, ieškinyje nedetalizuodama ir nepagrįsdama, kokiu pagrindu ji ieškinyje dėsto faktines aplinkybes, jų vertinimą pastarųjų asmenų vardu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės patikslintas ieškinys neatitinka CPK 5 straipsnio reikalavimų, nes patikslintame ieškinyje, dėstydama jo faktinį pagrindą (pvz., nurodydama, kad ieškovės aptarti teisės pažeidimai tiesiogiai susiję su jos atstovaujamųjų ieškinyje aprašytuose civiliniuose ir baudžiamuose procesuose teisių pažeidimais), o kartu ir reikalavimus (pvz., prašydama paneigti žinias, žeminančias ne tik jos, bet ir A. V. garbę ir orumą), ji veikia ne tik savo, bet ir kitų asmenų vardu, nors, kaip minėta, jokių įrodymų veikti kitų asmenų vardu nepateikia, jų ieškinyje ieškovais neįvardija.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ir grąžindamas ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovei CPK 115 straipsnio pagrindu, pagrįstai konstatavo dalies 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovei. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė šiuos klausimus reglamentuojančias CPK normas, dėl to nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas teisingai, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
34. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės K. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-19853-819/2022 palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.