Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-115-585/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
2A-115-585/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00790-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-115-585/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00790-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1320-866/2019 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 48 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus atsakovei A. S. dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjat šią civilinę bylą, nutarties projektas dėl teisėjo nušalinimo buvo parengtas patarėjos. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje dėl pareikštų kaltinimų ieškovas buvo išteisintas. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, be teisinio pagrindo iš medicinos įstaigos buvo paimta ieškovo medicininė kortelė dvejų metų laikotarpiui, dėl ko ieškovas negalėjo gauti tinkamo gydymo. Ieškovas taip pat, pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas pagal teisėjų pranešimą apskritai negalėjo būti pradėtas.

3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumą ir kaltę. Ieškinyje ieškovo nurodyti teisėjų veiksmai nelaikytini neteisėtais, kadangi jų neteisėtumo faktas neįrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas iš prijungtos baudžiamosios bylos duomenų nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas persiuntus prokurorui teisėjų pareiškimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas neteisėtai.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas sprendė, kad nei ieškovo nurodyti argumentai, nei baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinys nesuponuoja išvados, kad šiuo atveju buvo aiškus pagrindas apskritai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo teisė, nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovui kaip kaltinamajam neatvykstant į posėdžius, skirti ekspertizę ieškovo sveikatos būklei nustatyti yra nustatyta BPK 286 straipsnyje. Teismas nustatė, kad ekspertizė buvo paskirta 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi, o ekspertizės aktas teismui pateiktas 2015 m. lapkričio 4 d. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai dėl teismo veiksmų neteisėtumo, nes teismas rėmėsi BPK 286 straipsnyje nustatyta teise skirti ekspertizę, tam tikslui išreikalaudamas ieškovo ligos istorijas.

8. Teismas, atsižvelgęs tai, kad tiek patarėjų, tiek padėjėjų pareiginės funkcijos be kita ko apima ir procesinių sprendimų projektų rengimą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai dėl teismo/teisėjų veiksmų neteisėtumo ar kaltės, nagrinėjant ieškovo pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 straipsniu priimti teismo atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams; vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, laikyti ieškovo pateiktų procesinių dokumentų kopijas, patvirtintas ieškovo parašu ir spaudu, tinkamomis.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismo sprendimas yra akivaizdžiai korupcinio pobūdžio ir galimai suklastotas. Sprendimo teiginiai yra akivaizdžiai melagingi, prieštaraujantys įstatymų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimams ir faktinei bylos medžiagai.

Atsiliepimas

10.2. Teismas vilkino bylos nagrinėjimą, nepriėmė ir neišsiuntė aukštesnės instancijos teismui trijų ieškovo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjo ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, nesiuntė atsakovei atsiliepimų į ieškovo procesinius veiksmus bei prašymus.

10.3. Generalinė prokuratūra įvykdė neteisėtas ir nepagrįstas nusikalstamas veikas, priėmusi teismo funkcijas ir nusavinusi privataus kaltinimo skundą. Generalinė prokuratūra neturėjo teisinio pagrindo praėjus savaitei priimti nusikalstama tyčia bendrininkaujančių ir iš anksto susitarusių teisėjų R. B. ir A. Ž. pareiškimų, kadangi privataus kaltinimo skundas negali būti traktuojamas kaip melagingas įskundimas.

10.4. Teisėja meluoja, kad teismo nutartis turi teisę parašyti ir paruošti ne teisėjas, bet patarėjai, juo labiau, kad pati patarėja prisipažino, jog jokio prašymo nei ji, nei R. B. nematė, o A. Ž. patvirtino, kad neturėjo jokių kontaktų su R. B..

10.5. Sprendime matomi absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylos nagrinėjimo metu be pateisinamos priežasties nei viename teismo posėdyje nedalyvavo atsakovo atstovė, kuri taip pat nepateikė atsiliepimų, neatsakė į ieškovo klausimus. Sprendime nebuvo jokių motyvų. Be to, teismas išsprendė ne visus ieškovo reikalavimus. Teisėja atėmė iš ieškovo teisę sudaryti taikos sutartį su atsakove. Teismas neišnagrinėjo nei vieno ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas ignoravo ieškovo 2018 m. lapkričio 15 d. prašymą ir nesikreipė pagal CPK 300 straipsnio 1 dalyje įvardintus reikalavimus į prokuratūrą.

11. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškovo ieškinį, todėl plačiau dėl apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliantas pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo. Savo reikalavimo pagrindu nurodė teisėjų ir ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų atliktus procesinius veiksmus Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-806/2016 ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1172-259/2011. Nagrinėjamu atveju valstybės pareigūnų veiksmų neteisėtumą apeliantas siejo su nepagrįstai pradėtu jo atžvilgiu ikiteisminiu tyrimu, taip pat aplinkybe, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą be pagrindo iš medicinos įstaigos buvo paimta ieškovo medicininė kortelė, todėl ieškovas negalėjo gauti tinkamo gydymo. Ieškovas taip pat nurodė, kad nagrinėjat civilinę bylą Nr. 2-1172-259/2011, nutarties projektas dėl teisėjo nušalinimo buvo parengtas patarėjos.

Dėl ieškovo pateikto dubliko ir naujų įrodymų priėmimo, ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio

14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. balandžio 19 d. gautas apelianto dublikas. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, teikia rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentai, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą į apeliacinį skundą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka procesinio veiksmo ir atitinkamo procesinio dokumento įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Tuo tarpu, nurodomame procesiniame dokumente apeliantas iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktą procesinė dokumentą atsisakoma priimti.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

16. Kartu su apeliaciniu skundu ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktu prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo ieškovas pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą, 2018 m. gegužės 18 d. medicinos dokumentų išrašą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį, apeliacinio skundo kopiją, prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas pateiktų dokumentų nelaiko naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme bei atsisako priimti, nes jie jau yra civilinėje byloje.

17. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė 2016 m. balandžio 18 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, kuria apeliantas iš esmės grindžia savo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškinamas plečiamai, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu įstatymo leidėjas turėjo tikslą šalis atleisti nuo žyminio mokesčio tose bylose, kur nagrinėjamas ginčas susijęs su Lietuvos valstybės pareiga atlyginti žalą dėl bet kokių neteisėtų teisėjo ar kitų valstybės pareigūnų veiksmų, atliktų nagrinėjant administracinę, baudžiamąją ar civilinę bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-329/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-138-407/2016). Pagal ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį (prašoma atlyginti žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamajame procese bei neteisėtais teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą) apeliantas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priimti ieškovo į bylą pateiktos 2016 m. balandžio 18 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas, o taip pat spręsti ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

18. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apelianto teigimu, sprendime nebuvo jokių motyvų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tada, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tuomet, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti motyvai, kurių pagrindu teismas darė išvadas. Todėl negalima pripažinti, jog sprendimas yra be motyvų. Jei jie, apelianto nuomone, yra netinkami ar nepakankami ir dėl to jo netenkina, tokių teiginių pagrįstumą galima patikrinti apeliacine tvarka ir įvertinti, ar jų kontekste byla išspręsta (ne)teisingai. Konstatavus, jog sprendime teismo motyvai yra nurodyti, apeliacinės instancijos teismas net ir tuo atveju, jei apelianto teiginiai dėl netinkamų motyvų būtų pripažinti pagrįstais, gali priimti kitokį sprendimą remdamasis kitais motyvais, bet ne naikinti sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.

21. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškovo reikalavimus. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 48 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuos ieškovo reikalavimus pirmosios instancijos teismas išsprendė, juos atmesdamas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, yra teisiškai nepagrįstas.

22. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių argumentų. Vien apelianto nesutikimas su tam tikrais pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais ir jam nepalankaus sprendimo priėmimas nėra aspektai, sudarantys pagrindą konstatuoti, jog teismas yra (buvo) šališkas. Todėl, priešingai negu teigia apeliantas, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, taikymo sąlygų

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

24. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

26. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-37-806/2016 duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2013 m. balandžio 10 d. užregistruotas ieškovo privataus kaltinimo skundas, kuriuo ieškovas teigė Kauno apygardos teismo teisėjus suklastojus civilinėje byloje 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria ieškovui be kita ko paskirta 1 000 Lt bauda. Šis ieškovo privataus kaltinimo skundas buvo persiųstas Generalinei prokuratūrai, atsižvelgiant į tai, kad ne visos tiek skunde tiesiogiai nurodytos, tiek faktiniu skundo pagrindu įvardintos veikos vertintinos privataus kaltinimo tvarka. Kartu su skundu Generalinei prokuratūrai persiųstas ir Kauno apygardos teismo teisėjų 2013 m. balandžio 16 d. pareiškimas dėl ieškovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Nurodytu pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui pareikšti įtarimai padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingas skundas), numatytą nusikalstamą veiką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, paskiriant 12 MGL baudą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – ieškovas, dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Taigi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas persiuntus prokurorui teisėjų pareiškimą. Minėtame pareiškime nurodyta, kad L. M. savo pateiktame skunde kaltina teisėjus R. B. ir A. Ž. suklastojus Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį. Teisėjai R. B. ir A. Ž. pareiškime prašė patraukti L. M. baudžiamojon atsakomybėn, kadangi L. M., kaltindamas teisėjus nesančio nusikaltimo padarymu, padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie leistų teigti, kad teisėjų pareiškime būtų nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, nenustatyta. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendyje, kuriuo ieškovas išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, konstatuota, jog ieškovas sąžiningai klydo dėl pateikiamos informacijos, todėl baudžiamoji atsakomybė jam nekyla. Ieškovas neneigia, kad Kauno apygardos teismui pateiktame skunde nurodė informaciją, kurios pagrindu teisėjai R. B. ir A. Ž. pateikė pareiškimą Generalinei prokuratūrai. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei ieškovo nurodyti argumentai, nei baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų turinys nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju buvo aiškus pagrindas, gavus minėtą teisėjų R. B. ir A. Ž. pareiškimą, apskritai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

28. Ieškovas teismo kaltę ir neteisėtus veiksmus taip pat siejo su tuo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-259/2011 nagrinėjant pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties projektą parengė patarėja, o laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas teisėjas tik pasirašė nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nutarties projektą parengė teismo pirmininko patarėja, nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo/teisėjų veiksmų neteisėtumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek patarėjų, tiek padėjėjų pareiginės funkcijos be kita ko apima ir procesinių sprendimų projektų rengimą, todėl nutarties projektas galėjo būti parengtas ir ne laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas teisėjo, o jo patarėjos.

29. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinos visos trys anksčiau šioje nutartyje minėtos sąlygos, teisėjų kolegija dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

30. Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nenagrinėjo jo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir nėra pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti, teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi parengiamasis posėdis civilinėje byloje pagal L. M.ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 22 d. 15.30 val. Į parengiamąjį posėdį atvyko ieškovas. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. lapkričio 22 d. gautas atsakovės prašymas pasirengti bylos nagrinėjimui nedalyvaujant atsakovės atstovei. Patenkinus ieškovo prašymą dėl bylų išreikalavimo, protokoline nutartimi parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2019 m. sausio 23 d. 14:00 val. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 7 d. gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovės atstovei. Nors ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi nutarė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad atsakovės atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikus atsiliepimą į ieškinį ir prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą priimti sprendimą už akių, todėl pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvauti teismo posėdyje yra civilinės bylos šalies procesinė teisė, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta šalies dalyvavimu teismo posėdyje būtinu (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Todėl šalies neatvykimas į teismo posėdį savaime negali sukelti apelianto nurodomų neigiamų teisinių procesinių padarinių. Aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti atsakovės atstovui piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, nenustatyta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atėmė iš jo galimybę sudaryti su atsakove taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Taigi, šalys yra laisvos pačios nuspręsti, ar sudaryti byloje taikos sutartį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė šalims galimybės ar užkirto kelią sudaryti taikos sutartį bei išspręsti kilusį ginčą taikiai.

34. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, neišsiunčiant apeliacinės instancijos teismui jo atskirojo skundo. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 18 d. ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. birželio 19 d. priėmęs ieškovo atskirąjį skundą, 2018 m. birželio 20 d. išsiuntė jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovas taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties. Minėtą skundą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. išsiuntė atsakovei atsiliepimui pateikti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. atskirąjį skundą išsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, susiję su ieškovo atskirųjų skundų išsiuntimu apeliacinės instancijos teismui, buvo atlikti tinkamai.

35. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo 2018 m. lapkričio 15 d. prašymą ir nesikreipė pagal CPK 300 straipsnio 1 dalyje įvardintus reikalavimus į prokuratūrą. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad jei bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Vien subjektyvus dalyvaujančių byloje asmenų teisinės ginčo situacijos vertinimas, nesudaro pagrindo teismui bet kuriuo atveju kreiptis į atitinkamas institucijas, nes tokie teismo veiksmai priklauso teismo diskrecijai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, neleidžia spręsti, jog tokiu būdu buvo pažeistos CPK nuostatos.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

36. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams.

37. Pagal CPK 332 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas šio kodekso 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atsiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kuriais jis grindžia atskirosios nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, yra paremti išimtinai subjektyviu apelianto vertinimu, nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią apelianto poziciją, todėl pagrindo atskirosios nutarties priėmimui šioje byloje nėra.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAldona TilindienėVytautas Zelianka