Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Irenai Nikolajaenko, dalyvaujant ieškovui T. L., jo atstovui adv. V. S., atsakovo atstovams A. I. ir S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo T. L. su atsakovu Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl neteisėtu nuteisimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas nuo 1997 m. dirbo Kauno m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi. 2003 m. kovo 26 d. jis buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka, kaip įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 16 str. 6 d. ir 274 str. 3 d., 2003 m. kovo 27 d. priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju pagal LR BK 274 str. 3 d. (pridėta baudžiamoji byla 6 t., b. l. 64-66, 73). 2003 m. gruodžio 3 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 182 str. ir 228 str. 2 d. (pridėta baudžiamoji byla 6 t., b. l. 68-71). Nuo 2003 m. kovo 27 d. iki 2003 m. balandžio 24 d. jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. 2003 m. balandžio 2 d. BPK nustatyta tvarka jis buvo nušalintas nuo pareigų (pridėta baudžiamoji byla 6 t., b. l. 82-83). 2003 m. gruodžio 18 d. baudžiamoji byla perduota į teismą (pridėta baudžiamoji byla 7 t., b. l. 2). 2006 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (b. l. 10-25). 2008 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė jo apeliacinį skundą (b. l. 26-39). Įsiteisėjus nuosprendžiui, 2008 m. balandžio 1 d. Kauno m. VPK viršininko p. A. K. įsakymu Nr. 20-TE-178, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, tuo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 53 str. 1 d. 8 p. (jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamą nusižengimą <...>) (pridėta administracinė byla, b. l. 40). 2008 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija iš dalies patenkino jo kasacinį skundą ir panaikino 2008 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį bei perdavė bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 40-53). 2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliacinis teismas patenkino jo apeliacinį skundą ir panaikino 2006 m. kovo 22 d. nuosprendį jo atžvilgiu bei dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino(b. l. 34-79). Šis nuosprendis ieškovo atžvilgiu kasacine tvarka nebuvo skundžiamas. 2010 m. spalio 29 d. Kauno apskrities VPK viršininkas atsisakė jį grąžinti į iki atleidimo eitas pareigas (pridėta administracinė byla, b. l. 39). 2011 m. birželio 7 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ieškovo skundą, dėl 2008 m. balandžio 1 d. Kauno m. VPK viršininko p. A. K. įsakymo Nr. 20-TE-178 panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, atmetė, nurodant, jog šiam ginčui taikytinas CK 6.272 str. nuostatos, kurios nepriskirtinos administracinių bylų kompetencijai (b. l. 86-94).

Lietuvos Respublikos CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

Pasisakydamas dėl nurodytos teisės normos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 str. 1 d. nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Kadangi prievolės atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų atsiradimo viena iš būtinų sąlygų yra neteisėtų veiksmų konstatavimas, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Pasisakant dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, pažymėtina, kad veiksmų neteisėtumas, skirtingai negu kaltė, nepreziumuojamas, o turi būti įrodytas juo besiremiančios šalies (CPK 178 str.).

Pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo CK 6.272 str. 1 d. aspektu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kokiu pagrindu priimtas išteisinamasis nuosprendis; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 str. reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes. Išteisinamasis nuosprendis, kaip toks, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 str. 1 d. klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-183/2006, teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-543/2009, 2010 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis, kur numatyta, kad kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti. Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamą situaciją, riziką. Sprendžiant dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo jo veiksmai turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-183/2006, teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti 244 436,05 Lt turtinės žalos dėl neteisėto nuteisimo, žalą paskaičiuoja kaip negautą darbo užmokestį nuo 2003 m. kovo 26 d. (nuo jo sulaikymo) iki 2010 m. rugsėjo 23 d. (išteisinamojo nuosprendžio). Ieškovas negavo darbo užmokesčio už šį laikotarpį, nes 2003 m. balandžio 2 d., BPK nustatyta tvarka jis buvo nušalintas nuo pareigų, o 2008 m. balandžio 1 d. Kauno m. VPK viršininko p. A. K. įsakymu Nr. 20-TE-178, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, tuo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 53 str. 1 d. 8 p. (jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamą nusižengimą <...>). Taigi tam, kad būtų galima patenkinti ieškinį, ieškovas turi įrodyti, jog jo nušalinimas nuo pareigų ir atleidimas iš tarnybos buvo atlikti neteisėtai. Pažymėtina, jog ieškovas tam, kad pagrįsti savo reikalavimą, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, apsiribodamas vien ta aplinkybe, kad buvo išteisintas. Kaip jau minėta, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Iš baudžiamosios bylos surinktos medžiagos (dokumentų, nuteistųjų, liudytojų parodymų) matyti, kad ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą. Šią aplinkybę (duomenų pakankamumą) patvirtina išteisinamasis nuosprendis, kuriame Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad „T. L., būdamas policijos pareigūnu, Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 1 – ojo poskyrio jaunesniuoju inspektoriumi, neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, priešingai negu jis teigia savo parodymuose ir apeliaciniame skunde. Tarpininkaudamas ir padėdamas A. Z. neteisėtai realizuoti įgytą metalą, perduodamas A. Z. iš V. Š. gautus pinigus ir suklastotus dokumentus, T. L. suvokė, kad tokia veika yra neteisėta ir norėjo taip veikti. T. L. įrodinėja, kad V. Š. ir A. Z. buvo tarpusavyje pažįstami ir galėjo bendrauti be jo tarpininkavimo, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės byloje, nes neabejotinai nustatyta, kad T. L. tarpininkavo tarp V. Š. ir A. Z. perduodant pinigus ir dokumentus. Byloje esantys dokumentai ir A. Z. parodymai paneigia T. L. versiją, jog jis A. Z. verbavo kaip informatorių. <...> Pagal byloje surinktus įrodymus T. L. subjektyvioji veikos pusė yra panaši į A. Z. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. A. Z., kuris nebuvo apkaltintas bendrininkavimu įgyjant svetimą turtą apgaulės būdu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine veikla. <...> Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, nepakeitus T. L. kaltinimo, negali spręsti, ar T. L. veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ar kituose straipsniuose (Lietuvos Respublikos BK 189 str. ir kt.) numatytų nusikalstamų veikų požymių“ Svarbu yra tai, kad ieškovas buvo išteisintas pagal LR BK 182 str. 2 d., neįrodžius nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio, o pagal LR BK 228 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (jo daroma veika nebuvo susijusi su jo užimamomis pareigomis; jis veikė kaip privatus asmuo). Taigi neabejotinai nustatyta, kad ieškovas buvo kitų nuteistųjų nusikalstamų veikų dalyvis ir atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šie veiksmai nebuvo pripažinti nusikalstamais. Pažymėtina, kad pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas būdamas Ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnas (tiesiogiai atsakingas už nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų valstybės ekonominiams interesas, ūkininkavimo tvarkai, finansams užkardymą) dalyvavo neteisėtoje ūkinėje finansinėje veikloje, nutarimas nušalinti ieškovą nuo užimamų pareigų, buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui turtinę žalą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. 2011 m. birželio 7 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, ABTĮ taikymo požiūriu, buvo teisėtas (buvo įsiteisėjęs ieškovo atžvilgiu teismo nuosprendis). Tačiau susidariusią situaciją vertinant civiliniu teisiniu požiūriu ir sprendžiant žalos atlyginimo ieškovui klausimą dėl neteisėto nuteisimo, būtina pažymėti, kad nors įsakymas dėl atleidimo, jo priėmimo metu ir buvo teisėtas, bet vėliau, priėmus ieškovo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, išnyko tokio įsakymo priėmimo pagrindas (įsiteisėjo priešingas teismo nuosprendis). Taigi, nepriėmus neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio, nebūtų priimtas šis įsakymas dėl ieškovo atleidimo, tačiau vietoj neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio laiku priėmus išteisinamąjį nuosprendį, būtų kilęs klausimas, atsižvelgiant į aukščiau nustatytus ieškovo kaip policijos pareigūno neteisėtus veiksmus dėl tolimesnio ieškovo darbo policijoje. Šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovo neteisėtas nuteisimas tiesiogiai įtakojo jo atleidimą iš užimamų pareigų, dėl ko jam galėjo atsirasti žala, tačiau teismas sprendžia, kad paties ieškovo didelis neatsargumas (aukščiau nurodyti neteisėti ieškovo kaip pareigūno veiksmai) padėjo susidaryti tokiai situacijai, jog būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ko pasekoje buvo prarastas darbas ir šią riziką turi prisiimti pats ieškovas, todėl ir šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 6.282 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dėl neteisėto nuteisimo ir dėl nepateisinamai ilgai trukusio baudžiamojo persekiojimo, tačiau nenurodo, kokią žalą patyrė dėl neteisėto nuteisimo ir kokią žalą patyrė dėl nepateisinamai ilgai trukusio baudžiamojo persekiojimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.272 str. 3 d. numatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad <...>. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, kad 2006 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2008 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė jo apeliacinį skundą, todėl šią dieną ieškovo atžvilgiu įsiteisėjo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Realaus šios bausmės atlikimo ieškovas išvengė tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sustabdžius nuosprendžio vykdymą, o vėliau grąžinus baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui, ieškovas buvo išteisintas. Taigi, ieškovas buvo neteisėtai nuteistas 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir šis nuosprendis buvo įsiteisėjęs. Tokia ieškovo padėtis (priimtas įsiteisėjantis apkaltinamasis nuosprendis) neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. ieškovas patyrė neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį dėl neteisėto nuteisimo teismas atsižvelgia į tai, kad: 1) nėra priteista prašoma turtinė žala, 2) beveik vieną mėnesį laiko ieškovas buvo suimtas, 3) įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas buvo realia 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 4) apie nuteisimą tapo žinoma kitiems asmenims, 5) nėra duomenų apie sunkių pasekmių atsiradimą, bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovui priteistina 10 000 Lt neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant, be kita ko, ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK6.263 straipsnio 1 dalyje. Įpareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigūnus išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiama apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neišvengiama, asmens netikrumą dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-375/2011).

Nustatyta, kad ieškovui 2003 m. kovo 26 d. buvo pranešta apie įtarimą (ieškovas sulaikytas), padarius nusikalstamą veiką, o jis išteisintas 2010 m. rugsėjo 23 d., t. y. baudžiamasis procesas (baudžiamasis persekiojimas) ieškovo atžvilgiu truko 7 metus ir 6 mėnesius (iš jų: ikiteisminis tyrimas – beveik 9 mėnesius (nuo 2003 m. kovo 26 d. iki 2003 m. gruodžio 18 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui), bylos nagrinėjimas teisme – apie 6 metus ir 10 mėnesių (nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 23 d., kada buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos eigos, atsižvelgiant į tai, kad byla sudėtinga, didelės apimties (reikalinga surinkti, ištirti ir įvertinti daug finansinių ir kitų dokumentų), ikiteisminis tyrimas, kuris truko beveik 9 mėnesius, buvo pakankamai intensyvus, todėl teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo procese nebuvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą. Tačiau bylos nagrinėjimas teisme (teisminis procesas), kuris truko apie 6 metus ir 10 mėnesių (2003 m. gruodžio 18 d. baudžiamoji byla perduota teismui, 2006 m. kovo 22 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2008 m. kovo 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, 2008 m. spalio 21 d. baudžiamoji byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, 2010 m. rugsėjo 23 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis), laikytinas nepateisinamai ilgu ir iš dalies buvo sąlygotas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų (konstatuota 2008 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir 2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse), nesugebėjimo užtikrinti savalaikio liudytojų dalyvavimo teisme (policijos pareigūnai nesugebėdavo surasti ir atvesdinti liudytojo A. Z.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, dėl tokio ilgo teisminio proceso, nepateisinamai ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo likimo būsenoje ir patyrė neturtinę žalą, nes tai neabejotinai neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, sudarė nepatogumus, pakenkė reputacijai. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2010 rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad šis baudžiamasis procesas nuteistojo D. J. atžvilgiu (kuris buvo teisiamas kartu su ieškovu) truko nepateisinamai ilgai ir dėl to šiam nuteistajam buvo sumažinta skirtina bausmė. Nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį dėl per nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso, teismas atsižvelgia į tai, kad: 1) byla buvo sudėtinga, didelės apimties (reikalinga surinkti, ištirti ir įvertinti daug finansinių ir kitų dokumentų), 2) bylos nagrinėjimo trukmei turėjo įtakos ne tik pareigūnų veiksmai, bet ir ieškovo bei su juo kartu teisiamo D. J. (taip pat jų gynėjų) veiksmai, nes dėl jų sveikatos būklės bei gynėjų užimtumo buvo apie 20 kartų atidėtas teisminis bylos nagrinėjimas (pažymėtina, kad tuo metu teisiami ieškovas ir D. J. tendencingai sirgdavo skirtingu laiku, vienas susirgdavo prieš vieną posėdį, kitas prieš kitą, kas duoda pagrindą abejoti jų siekiu kuo greičiau, ekonomiškiau išnagrinėti bylą), 3) buvo pritaikytos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas, 4) buvo kaltinamas dėl dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskirtinas prie sunkių, 5) buvo atleistas iš užimamų pareigų, 5) buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, 6) ieškovas ilgą laiką išgyveno netikrumo dėl savo ateities būseną, 7) nėra duomenų apie atsiradusias sunkias pasekmes, 8) valstybės ekonominė padėtis yra sunki, jos piliečių bendras materialinis lygis nėra aukštas bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, jog ieškovui priteistina 10 000 Lt neturtinė žala.

Taigi, ieškovui dėl neteisėto nuteisimo ir dėl nepateisinamai ilgai trukusio baudžiamojo proceso bendrai priteistina 20 000 Lt neturtinė žala.

Bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Byloje pareikšti du reikalavimai, t. y. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo – atmestinas (tai sudaro 50 procentų viso ieškinio), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – ieškovas prašė priteisti 100 000 Lt, priteistina – 20 000 Lt, t. y. patenkinta 20 procentų šio reikalavimo, tuo pačiu ir ieškinio.

Ieškovas prašo priteisti 5 605 Lt išlaidų, turėtų už advokatų suteiktas teisines paslaugas (605 Lt už ieškinio surašymą (b. l. 97) ir 5 000 Lt už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme (b. l. 131-132)). Teismas sprendžia, kad išlaidos ieškovo sumokėtos už ieškinio surašymą (605 Lt) yra pagrįstos, atitinkančios Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Tačiau prašomos priteisti ieškovo turėtos išlaidos (5 000 Lt): už susipažinimą su c. b. Nr. 2-1064/2012 (800 Lt), susipažinimą su baudžiamosiomis bylomis Nr. 1-6-290/2006, Nr. 2K-300/2008, 1A-126/2010 (2 000 Lt), susipažinimą su administracine byla Nr. 1-204-480/2011 (800 Lt), susipažinimą su teismų praktika šios kategorijos bylose (800 Lt), baigiamosios kalbos pasirengimą (400 Lt), atstovavimą pirmosios instancijos teisme (200 Lt), laikytinos aiškiai neatitinkančiomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), bylos sudėtingumo ir advokato darbo ir laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad sprendžiant šių išlaidų pagrįstumo klausimą atsižvelgtina ir į šias aplinkybes: 1) advokatas V. S. pats dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-6-290/2006 nagrinėjime (kaip D. J. gynėjas), todėl su šia byla buvo susipažinęs, 2) nepagrįstai nurodomas susipažinimas su b. b. Nr. 2K-300/2008, 1A-126/2010, nes tai yra ta pati baudžiamoji byla Nr. 1-6-290/2006 3) administracinė byla Nr. 1-204-480/2011 ir nagrinėjama civilinė byla yra po vieną tomą, kuriose iš esmės yra tie patys dokumentai kaip ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, 4) advokato darbo specifika įpareigoja jį žinoti įstatymus ir teismų praktiką, 5) baigiamosios kalbos parengimas iki teisminio bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. nežinant kaip pakryps bylos nagrinėjimas, nevertintinas tinkamu teisinių paslaugų teikimu, tuo labiau, kad baigiamosios kalbos esmė yra per teismo posėdį išnagrinėtų aplinkybių vertinimas, 6) vyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo advokatas, kurių bendra trukmė apie 2 val. 30 min. Taigi, teismas atsižvelgdamas į Rekomendacijas, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrįstomis laikytinos 1 000 Lt ieškovo išlaidos už advokato V. S. teisines paslaugas. Tokiu būdu bendros pagrįstos ieškovo išlaidos už jam suteiktas teisines paslaugas yra 1 605 Lt.

Taigi, ieškinį patenkinus 20 procentų, ieškovui iš atsakovo priteistina 321 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 321 Lt (tris šimtus dvidešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas