Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (kreditorės) R. E. ieškinį atsakovui A. M. ir išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.7. Iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu yra tai, jog atsakovas A. M. turi galimybę teikti teismo priteistą 165 Eur sumą, kadangi panaši suma ir buvo teikiama proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas padidino priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

11. Atsakovas ir ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

12. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

13. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

18. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-06 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės; išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teise paskirta tvarkyti A. M. atstovė pagal įstatymą R. E. (buvusi – V.).

20. Šalių dukra A. yra neįgali, nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Mergaitei yra pasunkėjęs judėjimas, judesių koordinacijos sutrikimas, kairiųjų galūnių hemiparezė, sutrikusi smulkioji motorika, nustatyta sunki protinė negalia. Dėl sunkaus neįgalumo lygio nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, mergaitė mokosi specialiame ugdymo centre. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog mergaitės poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni, nei įprastiniai (lyginant su kitais maždaug tokio amžiaus, gyvenamųjų vietovių ir bendrųjų ugdymo įstaigų vaikais), jos poreikiams tenkinti yra reikalinga didesnė suma, nei vaikui, kuris neturi tokių poreikių.

21. Teismui ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta, kad dukros išlaikymui reikalinga apie 6800 Eur per metus, t. y. po apie 567 Eur per mėnesį. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, jog dukros išlaikymui reikia apie 600 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė papildomus įrodymus apie patiriamas išlaidas dukros sveikatos gerinimui, lavinimui ir k.t. Ieškovė nurodo, kad išlaikymui reikalingą sumą apskaičiavo apytiksliai, lentelėje nenurodė visiškai visų išlaidų, be to, yra daug reikalingų įsigyti daiktų, būtinų dukters apsaugai ir sveikatai.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog byloje yra įrodytos aplinkybės apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė R. E. yra (duomenys neskelbtini) susituokusi. Ieškovė dar augina bendrą su sutuoktiniu dukrą V., gim. (duomenys neskelbtini), jokio turto ir santaupų neturi, nedirba. Gauna iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 280,00 Eur išmoką – šalpos neįgalumo pensiją ir 9,75 Eur išmoką – transporto išlaidų kompensaciją; iš Kauno miesto savivaldybės administracijos – 160,29 Eur išmokas vaikams. Taip pat gauna iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 117,00 Eur tikslinę kompensaciją.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. M. 2019-02-21 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. 2019 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame numatytas 2215,59 Eur išlaikymo dukrai A. įsiskolinimo reikalavimas. 2020 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kuriame vaiko išlaikymui numatyta skirti 161 Eur per mėnesį. 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintas patikslintas planas, kuriame vaiko išlaikymui nuo 2020-04-01 numatyta skirti po 87 Eur per mėnesį ir papildomai 50 Eur per mėnesį kaip išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas A. M. jokio turto ir santaupų neturi, gyvena broliui priklausančiame nuomojamame name, nuo 2019 m. gruodžio mėn. nedirba, yra neįgalus (dėl regėjimo jo darbingumas 25 proc.), gauna apie 351 Eur per mėnesį neįgalumo išmoką, kitų pajamų neturi, mokosi Kelmės suaugusiųjų centre. Yra nevedęs, kitų vaikų ir išlaikytinių neturi.

25. Įvertinus aptartas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės galimybės dirbti ir gauti lėšų dukters išlaikymui yra itin apribotos. Ieškovė turi nuolat būti su dukra, vežioti ją pas specialistus (kineziterapeutus ir logopedus), į mokyklą. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog dėjo pastangas gauti pajamų iš darbinės veiklos. 2019 m. birželio–gruodžio mėn. laikotarpiu dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau gavo itin mažas pajamas ir nepavyko darbo suderinti su dukters priežiūra. Atsakovui iškelta fizinio asmens bankroto byla, jis yra neįgalus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi galimybių dirbti ir gauti pajamas. Byloje nustatyta, jog atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, t. y. be priteisto išlaikymo jokio kitokio atsakovo prisidėjimo prie dukters poreikių tenkinimo nėra, visa neįgalios šalių dukters priežiūra perkelta vien ieškovei.

26. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas. Šios išlaidos pakankamai dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo ir iš atsakovo turėtų būti priteisiama didesnė išlaikymo dalis.

27. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-164-687/2020).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog šalių dukros išlaikymui reikalinga suma per mėnesį yra didesnė nei 600,00 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametei A. M. yra skiriamos šios išmokos, kurias uzufrukto teise valdo ieškovė: iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 280,00 Eur išmoka – šalpos neįgalumo pensija ir 9,75 Eur išmoka – transporto išlaidų kompensacija, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 100 Eur išmoka vaikui ir 117,00 Eur tikslinė išmoka – priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

29. Ieškovė nurodo, kad 117,00 Eur tikslinė išmoka yra skirta ieškovei, kaip prižiūrinčiai neįgalų vaiką, kuri ir yra laikoma ieškovės gaunamos pajamomis, kadangi ieškovė negali dirbti dėl dukros priežiūros. Su šiais argumentais sutiko ir pirmosios instancijos teismas, neįskaičiuodamas šios sumos į šalių dukrai skiriamų išmokų sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovės ir pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia arba sunkus neįgalumo lygis. Dėl to šios išmokos vertinti kaip ieškovei skiriamos negalima. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bendra gaunama suma nepilnametei A. M. kas mėnesį sudaro 506,75 Eur.

30. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametei dukrai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mergaitė turi daug papildomų su sveikata susijusių poreikių. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję beveik 8 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia didesnius dukros poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma nebeužtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės neneigia, jog dukros poreikiai yra padidėję, lyginant juos su poreikiais, buvusiais 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu.

31. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dukra yra neįgali ir jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Dėl sunkaus neįgalumo lygio nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, todėl ieškovė neturi jokių galimybių dirbti ir gauti pajamų. Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad dėl dukros negalios reikalingos nuolatinės papildomos išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį tiksliai negali būti suplanuojamos ir gali būti daug didesnės, nei ieškovės nurodoma apytikslė dukros išlaikymui reikalinga mėnesiui suma, o išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui ir nėra galimybės jo keisti nuolat. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas. Šios išlaidos pakankamai dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo A. M. dukrai A. M. priteisto išlaikymo po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį padidino 165 Eur kas mėnesį.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas turi didesnę galimybę įsidarbinti. Jo gaunamos pajamos šiuo metu nėra didelės, tačiau jis turi galimybę teikti tokį išlaikymą dukrai. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto byloje gali būti tikslinamas mokumo atkūrimo planas, numatant atsakovui plane didesnę sumą jo būtiniausioms išlaidoms. Priešingai, ieškovės galimybė įsidarbinti ir gauti pajamas yra labai maža.

33. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog anksčiau minėtos išlaidos iš esmės atitinka šalių dukros amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, nes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, vertintina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

34. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškovė R. E. prašo priteisti iš bankroto administratorės E. G. visas ieškovės R. E. patirtas bylinėjimosi. Pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatei už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje atsakovas yra A. M., tai, kad atskirąjį skundą surašė nemokumo administratorė, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidas teisti iš jos. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra ne per didelė, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo A. M..

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.