Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės bei nuteistojo L. U. ir jo gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) (2018 m. gegužės 24 d. veika) 150 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 24 d. veika) 50 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) (2018 m. birželio 10 d. veika) 150 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 10 d. veika) 50 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) (2018 m. rugpjūčio 13 d. veika) 150 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugpjūčio 13 d. veika) 50 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės (2018 m. gegužės 24 d. veikos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės (2018 m. birželio 10 d. veikos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės (2018 m. rugpjūčio 13 d. veikos) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie subendrintos bausmės už 2018 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamas veikas pridedant dalį subendrintų bausmių už 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 10 d. nusikalstamas veikas (po 120 MGL dydžio baudą) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 390 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirta galutinė bausmė – 260 MGL dydžio, t. y. 13 000 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai

10. Apeliantai mano, kad skundžiamu nuosprendžiu L. U. už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nebuvo tinkamai individualizuotos, jos yra aiškiai per griežtos bei neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių paskirties. Apeliantai nurodo, kad individualizuodamas L. U. bausmes, t. y. parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek nustatydamas bausmių dydžius, apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10.1. Apeliantai pažymi, kad L. U. anksčiau neteistas, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas. Po nusikalstamų veikų, kurios buvo atliktos 2018 metais, padarymo L. U. laikėsi visuomenėje priimtų etikos ir moralės normų, nedarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų. Nei vieno internetu užsakyto psichotropinių medžiagų siuntinio nuteistasis negavo, o siųsdamas šias medžiagas jis neturėjo tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Byloje nenustatyta, kad nusikaltimai buvo iš anksto rengiami ir planuojami. Nuteistasis nusikaltimus padarė spontaniškai, tik siekdamas pagerinti savo sveikatos būklę. Be to, nuteistasis siuntėsi pakankamai nedidelius psichotropinės medžiagos kiekius, t. y. 0,3889 g, 0,2537 g, 0,3155 g gryno amfetamino. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina L. U. asmenybę, o jo padarytas nusikalstamas veikas kaip mažiau pavojingas. Taigi, nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o jis pats nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti tik skiriant L. U. už sunkius nusikaltimus BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą baudos minimumą.

10.3. Apeliantų vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. U. tiek už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos baudos, tiek galutinė subendrinta bauda prieštarauja teisingumo principui. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti apygardos teismo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, L. U. paskirtas bausmes, nustatant mažesnio dydžio baudas. Apeliantai pažymi, kad pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nuteistiesiems taip pat būna skiriamos ne minimalios baudos, bet, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, žymiai mažesnio (30-120 MGL) dydžio baudos (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-201-493/2017, Nr. 1-245-245/2019, Nr. N1-169-530/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-51-255/2017, Nr. 1-76-174/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-1549-870/2017, Nr. 1-157-870/2017, Nr. 1-154-870/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-518/2019).

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Gynėjos vertinimu, prokurorės apeliaciniame skunde nepagristai nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį L. U. paskirtos bausmės galėjo būti bendrinamos tik visiško bausmių sudėjimo būdu. Nors BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, tačiau BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai taikytini ne tik skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, bet ir parenkant bausmių bendrinimo būdą, atskiras bausmių dalis bei skiriant galutinę subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į L. U. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje, pobūdį, žymiai mažesnį pavojingumo laipsnį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Advokatės nuomone, bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taipogi taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pagrįstai nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo.

13. Gynėja pažymi, kad aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant L. U. bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, yra aktualios parenkant ne tik bausmių subendrinimo būdą, tačiau ir nustatant atskiras pridėtinas bausmių dalis. L. U. teigiama charakteristika, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kurios rodo mažesnį veikų pavojingumo laipsnį, patvirtina, jog taikant visišką bausmių sudėjimo būdą būtų pažeistas ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo principas. Advokatės teigimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmių sudėjimo būdą užtikrino BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. U. ir jo gynėja prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti; prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o prokurorės apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas pilnai, nuteistojo L. U. ir jo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo L. U. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos. Skundžiamas teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Apeliaciniuose skunduose, neginčydami veikų kvalifikavimo, apimties bei L. U. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, prokurorė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes, o nuteistasis ir jo gynėja – sumažinti L. U. tiek už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtas baudas, tiek galutinę subendrintą baudą. Todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

17. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas L. U. paskirtas bausmes, netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nustatyta, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Už sunkų nusikaltimą skiriamas minimalus baudos dydis yra 150 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

17.1. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrinant už sunkius nusikaltimus paskirtas baudas, prie už vieną sunkų nusikaltimą paskirtos baudos gali būti pridedama už kitą sunkų nusikaltimą paskirtos baudos dalis, ne mažesnė kaip 150 MGL. Nagrinėjamu atveju nuteistajam L. U. už visus tris sunkius nusikaltimus buvo paskirtos sankcijos minimumą (150 MGL) atitinkančios baudos. Taigi, teismas negalėjo pridėti mažesnio baudos dydžio, nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus baudos dydis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes nepagrįstai subendrino jas iš dalies sudedant, prie subendrintos bausmės už 2018 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamas veikas pridedant dalį subendrintų bausmių už 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 10 d. nusikalstamas veikas (po 120 MGL dydžio baudą), bei paskyrė L. U. galutinę subendrintą bausmę – 390 MGL dydžio baudą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą. Pagal minėtas BK numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nagrinėjamu atveju nuteistajam L. U. bausmes už sunkius nusikaltimus galima bendrinti tik jas visiškai sudedant ir paskiriant subendrintą 450 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad L. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

17.2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

18. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu L. U. už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nebuvo tinkamai individualizuotos, jos yra aiškiai per griežtos bei neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių paskirties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde ginčijama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam L. U. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustaty­ta teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam L. U. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų baus­mių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

18.1. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog L. U. padarė tris sunkius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), ir tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabanda. Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistasis tris kartus neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką siuntėsi psichotropines medžiagas, kurių masė atitinkamai buvo 0,3889 g (14,2%), 0,2537 g (11,7%) bei 0,3155 g (75,6%) gryno amfetamino. Šie psichotropinių medžiagų kiekiai nežymiai viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 99 punkte nustatytą nedidelį amfetamino kiekį (ne daugiau kaip 0,2 g). Iš baudžiamosios bylos medžiagos galima spręsti, kad L. U. padaryti nusikaltimai buvo atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis šias psichotropines medžiagas įgijo ir siuntėsi neturėdamas tikslo jų platinti, asmeniniams poreikiams, siekdamas sumažinti nerimo sindromą bei susikoncentruoti darbui. Minėtos psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos muitinės pareigūnų, todėl reali žala visuomenei nebuvo padaryta. Taigi, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis nėra didelis.

18.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes L. U. pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: L. U. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 72); baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 73-80); Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 81), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2003 m. sausio 1 d. stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (t. 2, b. l. 82), Baltijos psichikos centre registruotas nuo 2018 m. sausio 24 d. dėl (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 85), vartoja antidepresantus (t. 2, b. l. 173-174); nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 175), turi dvi transporto priemones (t. 2, b. l. 176-177), gauna darbines pajamas (t. 2, b. l. 178-179). Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad L. U. turi polinkį nusikalsti ir kad nusikaltimų darymas tapęs jo gyvenimo būdo dalimi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė L. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18.3. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju paskyrus L. U. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, nes paskirtoji bausmė būtų per griežta ir neadekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pavojingumo laipsniui bei iš esmės pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą. Dėl nurodytų priežasčių apygardos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų ir nuteistojo mažesnį pavojingumą, nusprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė L. U. švelnesnės rūšies bausmes nei numatyta sankcijoje – baudas, atitinkamai nustatant minimalų jų dydį, skirtiną už sunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Be to, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. U. už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrė šių nusikaltimų sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, atitinkamai nustatant minimalų jų dydį, skirtiną už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

18.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam L. U. bausmių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo L. U. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių.

18.5. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti L. U. atžvilgiu taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pateikdamas sprendimą dėl bausmės L. U., nenurodė, jog vadovaujasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktą motyvaciją dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir į tai, kad L. U. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį buvo paskirtos švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės, darytina išvada, jog tai yra rašymo apsirikimo klaida, kuri turi būti ištaisyta. Pažymėtina, kad toks nustatytos klaidos ištaisymas (tikslinimas) nelaikytinas L. U. teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu.

19. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. U. neturi galimybių per teismo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį sumokėti tokios didelės baudos. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).

19.1. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 260 MGL (13 000 Eur) dydžio baudą – L. U. buvo įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo gaunamos pajamos nėra didelės – darbo užmokestis sudaro apie 700 Eur neatskaičius mokesčių (t. 2, b. l. 178-179). Nuteistasis tik turi dvi transporto priemones (t. 2, b. l. 176-177), o nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir taip sumokėti baudą, jis neturi (t. 2, b. l. 175). Be to, pažymėtina, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra keičiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir nuteistajam L. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė padidinama iki 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudos. Įvertinus nuteistajam paskirtos baudos dydį – 300 MGL (15 000 Eur), L. U. turtinę padėtį patvirtinančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra aiškiai per trumpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistasis dėl sunkios turtinės padėties neturi realių galimybių šią paskirtą baudą sumokėti per nurodytą laikotarpį. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – 18 mėnesių – terminą baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ( 3 veikos ) ir 259 straipsnio 1 dalyje ( 3 veikos ) subendrintos jas iš dalies sudedant, prie subendrintos bausmės už 2018 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamas veikas pridedant dalį subendrintų bausmių už 2018 m. gegužės 24 d. ir 2018 m. birželio 10 d. nusikalstamas veikas (po 120 MGL dydžio baudą) bei paskirta subendrinta - 390 MGL dydžio bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – bauda - sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirta galutinė bausmė – 260 MGL dydžio, t. y. 13 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu L. U. paskirtas bausmes už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ( 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija ) ir už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, subendrintas apėmimo būdu – paskyrus 150 MGL dydžio baudą už 2018 m. gegužės 24 d. padarytas nusikalstamas veikas; 150 MGL dydžio baudą už 2018 m. birželio 10 d. padarytas nusikalstamas veikas; 150 MGL dydžio baudą už 2018 m. rugpjūčio 13 d. padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti visiškai jas sudedant - prie subendrintos bausmės už 2018 m. gegužės 24 d. padarytas nusikalstamas veikas – 150 MGL dydžio baudos pridedant visas subendrintas bausmes už 2018 m. birželio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. padarytas nusikalstamas veikas - po 150 MGL dydžio baudas bei paskirti subendrintą bausmę - 450 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. U. paskirti 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur baudą.

Išaiškinti L. U., kad bauda turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Ištaisyti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad L. U. bausmės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) yra paskirtos vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.