Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 199 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. M. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas, būtent:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2016-05-04 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus 2016-03-14 muitinės sulaikytą siuntos Nr. MT700661232LT voką nustatyta, jog siunta, kuriai Lietuvos paštas suteikė numerį MT700661232LT, išsiųsta iš Ispanijos. Siuntos gavėju nurodytas S. M. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 145–151).

Iš 2017-02-03 rašto Nr. S-17/01584/c AB Šiaulių banko pagal 2017-02-02 nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) pateiktų S. M. banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-06-01 išrašų nustatyta, kad S. M. pajamas gauna į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir gautas pajamas persiveda į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

2016-04-18 iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) padarytas 274,67 Eur mokėjimas už 2016-04-14 S. M. įsigytas psichotropines medžiagas. Kad psichotropinės medžiagos įgytos 2016-04-14, patvirtina 2016-05-17 kratos S. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu paimtas elektroninis laiškas, kur S. M. prekių siuntėjui ,, (duomenys neskelbtini)“ siunčia elektroninį laišką, kur yra nurodytas užsakymo numeris, kuris yra 100001356.

Iš ambulatorinės klinikos ,,Nefrida“ pateiktų duomenų nustatyta, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ambulatoriškai gydosi ,,Nefridos“ klinikoje ir jam kas mėnesį terapinėmis dozėmis išrašomi psichotropiniai preparatai: „Risperidoni-3 mg“, „Citaloprami-20mg“, „Lorazepami-2,5mg“ (t. 1, b. l. 191).

Iš 2016-08-30/2016-12-13 teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta S. M. psichikos būsena ekspertizės metu: jis atvirai papasakoja apie narkotikų vartojimą praeityje, teigia vartojęs sintetinius kanabinoidus, metamfetaminą, PCP (fenciklidinas). Tiriamasis nuosekliai papasakojo apie jam inkriminuojamą veiką. Paaiškino, kad prieš užsakinėdamas psichotropines medžiagas internetu pasitikslino, kad jos nėra uždraustos Lietuvoje. Supranta, kokias medžiagas užsakinėjo, teisinasi, kad jam buvo įdomu ir smalsu: ,,gal būčiau panaudojęs savo reikmėms“. Ekspertizės metu atlikus psichologinį tyrimą nustatyta, kad kuo jis yra įtariamas, supranta, taip pat supranta, kokiu tikslu yra atliekama ekspertizė. Aiškina: ,,aš pirkau impulsyviai“ ,,man buvo smalsu, nes perskaičiau, kad tas chemikalas draudžiamas Latvijoje, o Lietuvoje- legalu. Bet kai atsisiunčiau man jau buvo neįdomu“. Teisinasi, kad užsakęs internetu, netrukus savo užsakymą atšaukė, tik norėjo adreso, kur grąžinti prekę. Kodėl atšaukė savo užsakymą, atsako kiek išsisukinėdamas, teisinasi, kad pirko impulsyviai, bet paskui pripažįsta, jog supratęs, kad ,,gal nėra visiškai legalu“.

Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados nustatyta, kad S. M. nuo 2014 metų diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas. Nuo 2014-11-24 ambulatoriškai gydosi UAB ,,Nefrida“ klinikoje, lankosi reguliariai, išrašomi medikamentai. Medicininėje dokumentacijoje lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo nenustatyta. Nėra duomenų, kad S. M. byloje nagrinėjamu laikotarpiu būtų buvęs lėtinio psichikos sutrikimo būsenos. Nėra duomenų, kad S. M. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. Įvertinus anamnezinius duomenis, pateiktą medicininę dokumentaciją yra pakankamai duomenų, kad būtų galima diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimą, vartojant kelis narkotikus, žalingas vartojimas F19.1. Šiuo metu S. M. psichikos būsena atitinka lėtinio sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo medikamentinės remisijos kriterijus F25.1. S. M. gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (t. 2, b. l. 14–16).

Sūnus labai retai geria alkoholinius gėrimus. Narkotinių medžiagų nevartoja. Jis bijo vienas į kiemą išeiti. Bijo, kad invalidu padarys, o mirti nebijo.

Sūnus dėl tų medžiagų pirkimo aiškino, kad pamatė reklamų, kad buvo akcijos ir sakė, kad jam buvo įdomu. Jam patiko pats pirkimo procesas. Jis vienas apsipirkti neina, nes prisiperka nesąmonių. Internetu labai daug yra pirkęs prekių. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekių ir jai.

Sūnus sakė, kad jam įdomu, kad gal jam geriau bus ir nuotaika bus geresnė. Jis labai gerai mokėjo chemiją, buvo antrą vietą olimpiadoje laimėjęs. Tai buvo mėgstamas jo dalykas.

Jis vienas negalėtų gyventi. Jei vienas gyvens ir gaus visus vaistus, jis negyvens, nusinuodys. Ji vaistus slepia ir duoda, kiek išrašyta. Pavasarį buvo laikotarpis, kad sakė, jog pavargo gyventi, prašė, kad padėtų išeiti iš gyvenimo. Sūnus manė, kad nuotaika bus geresnė dėl tų perkamų medžiagų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja T. M. parodė, kad ji yra įtariamojo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Sūnus S. M. turi Didžiosios Britanijos pilietybę, tačiau jis nuo 2013-10-08 iki 2018-10-08 turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sūnus gyvena kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini). S. M. yra neįgalus dėl psichikos sutrikimų. Vienas jis gyventi negali. Jam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Diagnozuota šizofrenija ir ŽIV infekcija. Tiksliai neprisimena, ar nuo 1997 metų, ar anksčiau, sūnus išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Ten dirbo inžinieriumi, gavo Didžiosios Britanijos pilietybę, turėjo sugyventinę. Vaikų neturėjo. Nuo 2013 metų pradžios sūnus susirgo psichikos liga. 2013 m. sūnus jiems iš Didžiosios Britanijos skambindavo telefonu ir sakydavo, kad jį persekioja, kad nori nužudyti, vis klausdavo, ar jų niekas nenori nužudyti. Norėdami išsiaiškinti, kas atsitiko, ji kartu su vyru, kuris dabar jau yra miręs, nuvyko į Didžiąją Britaniją. Nuvažiavus suprato, kad sūnui yra blogai, jis serga. Jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, kur buvo gydomas. Nuo 2013 metų pradžios sūnus yra nuolat gydomas. Iš pradžių jis buvo gydomas Didžiojoje Britanijoje, o nuo 2014-11-12 sūnus nuolat gyvena kartu su ja Lietuvoje. Sūnus vartoja tik gydytojo paskirtus vaistus. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Sūnus rūko, dabar pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Televizoriaus žiūrėti negali, tik žaidžia žaidimus kompiuteriu. Sūnus gydosi ,,Nefridos“ klinikoje Klaipėdoje. ,,Nefridos“ klinikoje jis gydosi ir pas psichiatrą. 2016-05-17 jų bute buvo atlikta krata. Ji tik iš pareigūnų sužinojo, kad sūnus iš užsienio buvo užsisakęs psichotropinių medžiagų. Po kratos, išvykus pareigūnams, ji sūnaus klausė, kodėl šis užsisakė šias medžiagas. Jis jai paaiškino, kad jam buvo įdomu, kodėl į Latviją šias medžiagas negalima siųsti, o į Lietuvą galima. Sūnus iš vaikystės domisi chemija, turėjo visokių rinkinių. Kai sūnus gyveno Didžiojoje Britanijoje, jis keletą kartų bandė žudytis. Mėgino nusinuodyti vaistais, persipjauti venas. Kai sūnus gyvena Lietuvoje, visą laiką yra kartu su sūnumi, todėl jis nė karto nemėgino nusižudyti (t. 1, b. l. 36–37).

Iš 2016-06-07 Valstybinės psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo skyriaus specialisto išvados Nr. 95TPK-390 nustatyta, kad 2016-02-05 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos S. M. nustatė keturiasdešimt procentų darbingumo lygį. Darbingumo lygio priežastis – 27.1 ligos ar būklės. Diagnozės: šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas (F25.1), ŽIV sukelta liga, sukėlusi kitas patikslintas būkles (B23.8). Kadangi S. M. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas (šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas), kuris susijęs su giliais psichikos sutrikimais, galinčiais trikdyti S. M. savo veiksmų suvokimą ir valdymą, jam reikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 194).

2016-08-30–12-13 Valstybinė psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo skyriaus pateikė Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 8TPK-202/2016, kuriame nurodyta, kad nėra duomenų, jog S. M. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. Jam nuo 2014 metų diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas.

Šiuo metu S. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Šiuo metu nustatyta medikamentinė psichikos sutrikimo remisija. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.

S. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia.

Su S. M. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 14–16).

Anksčiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Nors kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino teigdamas, kad jis nežinojo, jog perka psichotropines medžiagas, nežinojo, jog jas perka iš kitos šalies, tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Pagal teismų praktiką, nustatant asmens suvokimą, kad įgyjama psichotropinė medžiaga, nereikalaujama, kad asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, kad medžiaga priskiriama psichotropinėms. Pakanka, kad bendrais bruožais suvoktų, kad medžiagos priskiriamos psichotropinėms, suvokia jų savybes ir kiekius. Kaip matyti iš byloje surinktų ir įvertintų įrodymų, kaltinamasis suvokė, kad perka psichotropines medžiagas bei kad perka jas iš kitos šalies. Pats kaltinamasis teigė, kad suprato, jog tai gali būti „ne visai legalu“, kad Latvijoje jos draudžiamos, todėl jam buvo įdomu. Tai jis patvirtino atliekant teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizę. Atliekant ekspertizę jis teigė, kad prieš užsakinėdamas psichotropines medžiagas internetu pasitikslino, kad jos nėra uždraustos Lietuvoje. Suprato, kokias medžiagas užsakinėjo, teisinosi, kad jam buvo įdomu ir smalsu: ,,gal būčiau panaudojęs savo reikmėms“. Ekspertizės metu atlikus psichologinį tyrimą nustatyta, kad kuo jis yra įtariamas, supranta, taip pat supranta, kokiu tikslu yra atliekama ekspertizė. Aiškina: ,,aš pirkau impulsyviai“ ,,man buvo smalsu, nes perskaičiau, kad tas chemikalas draudžiamas Latvijoje, o Lietuvoje – legalu. Bet kai atsisiunčiau man jau buvo neįdomu“. Teisinasi, kad užsakęs internetu, netrukus savo užsakymą atšaukė, tik norėjo adreso, kur grąžinti prekę. Kodėl atšaukė savo užsakymą, atsako kiek išsisukinėdamas, teisinasi, kad pirko impulsyviai, bet paskui pripažįsta, jog supratęs, kad ,,gal nėra visiškai legalu“.

Teismo posėdžio metu jis parodė, kad „Enciklopedijoje parašyta, kad ši medžiaga leidžiama. Išrašas iš enciklopedijos yra, bandė versti. Enciklopedija yra „Vikipedia“. Ten viskas nurodyta. Tai ne lietuviška enciklopedija. Skaitydamas suprato, kad nėra taip, kad neleidžiama, bet reikalingas specialus leidimas. Jo parodymai painūs. Jis vis teigia, kad tame tinklalapyje nebuvo nurodyta, kad Lietuvoje tų medžiagų vartojimas kontroliuojamas. Tačiau teigia, jog žino, kad Lietuvoje draudžiama be leidimo vartoti psichotropines medžiagas. Pats kaltinamasis gydymo tikslais vartoja vaistus, kuriuose yra psichotropinių medžiagų, ir žino, kad jas galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Teigia, kad su šios medžiagos apyrašu nesusipažino, jos sudėties nežinojo. Tačiau pirmiausiai teigė, kad patiko apyrašas, todėl tą medžiagą ir išsirinko. Kad kaltinamasis žinojo, kad šių medžiagų vartojimas be leidimo Lietuvoje yra uždraustas, įrodo ir tai, kad antrą kartą užsisakęs jų kitame tinklalapyje ir jas gavęs, jis jų atsisakė.

Kad kaltinamasis žinojo, jog psichotropines medžiagas užsisakė ir pirko iš užsienio valstybės, patvirtina jo susirašinėjimai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad parduotuvės adresą sužinojo iš ,,šiukšlių“, kurias gavo į savo elektroninį paštą. Be to, susimokant už prekę, mokėjimas buvo Kinijos valiuta juaniais.

Kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metiopropaminu kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas ir siuntimas, neturint tikslo jų platinti. Byloje surinkti anksčiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, suvokdamas nurodytų medžiagų rūšinę priklausomybę narkotinėms / psichotropinėms medžiagoms, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, asmeniniam vartojimui šias psichotropines medžiagas kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis įsigijo internetinėje prekybos vietoje Ispanijoje ir kurjerių paštu siuntė iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad gabena per valstybės sieną psichotropines medžiagas, neturėdamas tam atitinkamo leidimo ir norėdamas taip veikti bei siekdamas atitinkamo rezultato, neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Ši kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kaip psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo. Taip pat neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis S. M. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, tai yra įsigijęs nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos -5-MeO-MIPT miltelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – metilfenidato – priemaišų ir neturėdamas tikslo jų platinti įsigytas psichotropines medžiagas neteisėtai laikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualeto spintelėje iki 2016 m. gegužės 17 d., apie 16.10 val., kol Muitinės kriminalinės tarybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai kratos metu nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos -5-MeO-MIPT miltelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos – metilfenidato – priemaišų, paėmė. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinės bylos Nr. 2K-382/2012, 2K-456/2013).

Kaltinamasis S. M. padarė tyčinius sunkų bei nesunkų nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Charakterizuojamas gerai, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas nebuvo, turi sveikatos problemų, nors jų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Gyvena su mama, gydosi. Jam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų gabenęs psichotropines medžiagas į Lietuvos Respubliką platinimo tikslu, taip pat nenustatyta, kad nusikaltimas buvo iš anksto rengiamas ir planuojamas. Byloje surinkti įrodymai apie psichotropinių medžiagų įgijimo ir siuntimo/gabenimo aplinkybes leidžia teigti, jog susiklosčiusioje gyvenimiškoje situacijoje kaltinamasis tinkamai neįvertino aplinkybių, jog neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas asmeniniam vartojimui užsienio internetinėje prekybos vietoje ir jų siuntimas, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje vertinamas tik kaip nesunkus nusikaltimas, gabenant psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jau tampa sunkiu nusikaltimu. Teismo nuomone, aplinkybė, jog kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas už jokius sienos kirtimo ir prekių gabenimo taisyklių pažeidimus, taipogi patvirtina, jog neteisėtas draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nėra įprastinis ir dėsningas reiškinys jo gyvenime. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. M. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje, teismo vertinimu, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl S. M. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas anksčiau minėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei jo sveikatos būklę, skirtina bausmė – bauda, parenkant artimesnį minimaliam baudos dydį. Parenkant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina ir į naujausią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur už panašaus pobūdžio nusikaltimus taip pat buvo skirtos 30–120 MGL dydžio baudos (pvz., Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-201-493/2017, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-255/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-1549-870/2017, Nr. 1-157-870/2017, Nr. 1-154-870/2017, ir kt.). Teismo vertinimu, tokia V. M. paskirta bausmė leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą). Už nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą kaltinamajam taip pat skiriamos sankcijoje numatytos baudos, parenkant artimesnį minimaliam baudos dydį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, nustatomas ilgesnis už minimalų įstatymo nustatytą baudos sumokėjimo terminas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos, pašto siuntos vokas ir skaitmeninės laikmenos dėklas, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas), skaitmeninės laikmenos paliktinos saugoti prie bylos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi 2016-05-17 kratos S. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas kompiuteris ,,Asus“- konfiskuotinas.

2016-05-17 kratos S. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), paimti kompiuterio sisteminio bloko ,,Asus“ informacijos įrašai, pateikti su 2016-11-02 specialisto išvada Nr. 11K-213 (16), saugomi išoriniame standžiajame diske ,,WD ELEMENTS“, kompaktinis diskas su S. M. banko sąskaitų išrašais, pateiktas 2017-02-03 AB Šiaulių banko raštu Nr. S-17/01584/c, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. M. subendrintą bausmę – 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą S. M. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Psichotropines medžiagas, pašto siuntos voką ir skaitmeninės laikmenos dėklą, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas), skaitmeninės laikmenos paliktinos saugoti prie bylos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi 2016-05-17 kratos S. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtą kompiuterį ,,Asus“- konfiskuoti.

Kompiuterio sisteminio bloko ,,Asus“ informacijos įrašus, pateiktus su 2016-11-02 specialisto išvada Nr. 11K-213 (16), kompaktinį diską su S. M. banko sąskaitų išrašais, pateiktais 2017-02-03 AB Šiaulių banko raštu Nr. S-17/01584/c, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.