Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. neteisėtai siuntėsi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas nenustatyti, name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, internetinėje parduotuvėje www.shayanashop.com užsisakė ir apmokėjo už nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-336) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra 1P-LSD, kuria buvo impregnuotas į dvi lygias dalis perforuotas popieriaus lapelis (bendra popieriaus lapelio ir jame esančios psichotropinės medžiagos masė 0,0321 g.), nurodydamas šią psichotropinę medžiagą išsiųsti paštu savo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuri (psichotropinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šį nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2016-03-26 ši siunta su psichotropine medžiaga buvo sulaikyta patikrinimo metu Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 2 d.

Taip pat jis, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą, o būtent:

jis 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas nenustatyti, name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, internetinėje parduotuvėje www.shayanashop.com užsisakė ir apmokėjo už nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-03-10 įsakymu Nr. V-336) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra 1P-LSD, kuria buvo impregnuotas į dvi lygias dalis perforuotas popieriaus lapelis (bendra popieriaus lapelio ir jame esančios psichotropinės medžiagos masė 0,0321 g.), nurodydamas šią psichotropinę medžiagą išsiųsti paštu savo faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuri (psichotropinė medžiaga) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno (siuntėsi) šį nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2016-03-26 ši siunta su psichotropine medžiaga buvo sulaikyta patikrinimo metu Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 3 d.

Taip pat jis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:

Jis, laikotarpiu iki 2016-05-10, 07.30 val., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo faktinėje gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), C kategorijos šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos (Vokietija) .380 kalibro revolverį ME 38 Compact-G Nr. 023239, skirtą šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka ir C kategorijos šaudmenis - 7 pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina) .380 (9mm) kalibro revolverinius .380 Me Gum šovinius, kol minėtų draudžiamų daiktų (šaunamojo ginklo ir jo šaudmenų) kratos metu neaptiko ir nepaėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d.

-VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad gyvenamoji patalpa (gyvenamasis namas), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. S. (M. S. motina) ir S. Z. (M. S. dėdė) t. 1, b. l. 68-71;

-Kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016-05-10, atlikus kratą M. S. faktinėje gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado revolverį, 7 šovinius ir šautuvą (t. 1, b. l. 95-103);

Nustatytos bylos aplinkybės atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. M. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno (parsisiuntė) psichotropinę medžiagą 1P-LSD ir tokiu būdu įvykdė nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atitinka BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuojamas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina kaltinamojo atsakomybės. Kadangi psichotropinių medžiagų siuntimas iš Nyderlandų karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra įrodytas, o toks siuntimas pašto siunta BK 199 str. 3 d. dispozicijos prasme yra psichotropinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną neturint leidimo. Todėl M. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 199 str. 3 d. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Teismo vertinimu, M. S. suprato, kad užsisakė neleistinas Lietuvos Respublikoje psichotropines medžiagas ir jos jam bus siunčiamos paštu. Ši aplinkybė nustatyta tiek iš jo parodymų apie jam inkriminuotų medžiagų pašto siuntos užsakymo, siuntimo aplinkybių, tiek iš kitų byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su M. S. vykdyta medžiagų, turinčių atitinkamą poveikį, paieška pagrindu. Jis nurodė, kad įtarė, jog užsakoma psichotropinė medžiaga draudžiama, tačiau tikėjosi, kad siųsdamas ją siuntoje nebus sulaikytas. Teismų praktika rodo, jog, nustatant asmens suvokimą, kad siunčiama medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, jos kiekių suvokimą, nereikalaujama, kad asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos ši medžiaga priskiriama prie narkotinių ar psichotropinių, įstatymus ar poįstatyminius aktus, reglamentuojančius jos kiekių nustatymą, pakanka, kad kaltininkas bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos savybes ir kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-72/2007).

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad M. S. atliko ir BK 259 str. 2 d. numatytus nusikalstamus veiksmus - neteisėtai siuntė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Jis, pateikęs užsakymą internete ir jį apmokėjęs neteisėtai paštu siuntė narkotinę medžiagą 1P-LSD, lapelio masė 0,0321 g., kurių sudėtyje yra nenustatytas grynasis kiekis psichotropinės medžiagos, nes LTEC nėra pamatinės 1P-LSD medžiagos. Kadangi minėta medžiaga identifikuota, tačiau nenustatytas jos grynasis kiekis byloje esančia specialisto išvada, todėl įvertinus visas abejones kaltinamojo naudai kaltinamojo nusikalstami veiksmai šioje dalyje pagrįstai kvalifikuoti pagal nusikalstamos veikos, numatytos už psichotropinių medžiagų siuntimą, sudėtį, t.y. pagal BK 259 str. 2 d.

Narkotinės medžiagos siųstos neteisėtai, nes jos įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašo, JT 1971 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą narkotinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams. Siunta deklaruota nebuvo. Narkotinės medžiagos skirtos M. S. vartojimui. Tai patvirtina nedidelis parsisiųstos narkotinės medžiagų kiekis bei kaltinamojo parodymai. Duomenų, kad psichotropinė medžiaga būtų skirta platinimui nėra. Neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, gabenimas per Lietuvos valstybės sieną pagrįstai kvalifikuotinos kaip BK 199 straipsnio 3 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies sutaptis. Kadangi nenustatytas kiekis veiklios psichotropinės medžiagos, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Motyvuojamoji dalis

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Minėto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad M. S. žinojo, jog neteisėtai laiko ginklą, kadangi pasikeitė teisinis reglamentavimas, susijęs su ginklo priskyrimu atitinkamai kategorijai. Ginklo įsigijimo metu galimai galiojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas Nr. IX-705, priimtas 2002 m. sausio15 d. su iki to meto padarytais įstatymo pakeitimais. Pagal šį įstatymą šaunamieji ginklai, atitinkantys B, C kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, buvo priskiriami D kategorijai (2005 m. gegužės 12 d. redakcija). 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir išdėstyta naujo įstatymo redakcija. Šios redakcijos 5 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Būtent šis įstatymo pakeitimas lėmė, kad nuo įstatymo įsigaliojimo pasikeitė M. S. laikomo ginklo ir šaudmenų kategorija iš D į C. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Iš to išplaukia, kad M. S. iki 2014 m. liepos 1 d. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį. M. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą, pasikeitus įstatymui ir apie tai žinodamas, laikė suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti. Pagal byloje esančią eksperto išvadą šaunamasis ginklas - revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 7 šoviniai yra pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercogovina), .380 (9 mm) kalibro revolveriniai .380 Me Gum šoviniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Faktinės aplinkybės ir veikų kvalifikavimo klausimai proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, asmuo padaręs šią veiką baudžiamas nuo trejų iki dešimties metų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam M. S. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė sunkią, tyčinę, baigtą BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, vieną, įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią apysunkio nusikaltimo apimtį (BK 253 str. 1 d.) bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis). M. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinanti aplinkybė ta, jog kaltinamasis kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi. Jo gailestis teismo posėdžio metu neatrodė apsimestinis. M. S. teisiamas pirmą kartą, tačiau baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 5-13). Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus (28 m.), dirba, turi vidurinį išsilavinimą, psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas.(t. 2, b. l. 16-17). Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad kaltinamojo veika –.380 kalibro revolverio ME 38 Compact-G Nr. 023239, 7 pramoninės gamybos šovinių laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo M. S. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, kadangi nenustatyta bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau teisiamo asmens amžius, jo teisimas pirmą kartą, mažo kiekio narkotinių medžiagų parsisiuntimas savo reikmėms paštu, t. y. mažas veikos pavojingumas įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje be jauno M. S. amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, pakankamai teigiamos jo charakteristikos, jam taikomos baudžiamosios atsakomybės pirmą kartą, padarytos veikos ir jų pavojingumas (BK 199 straipsnio 3 dalis, BK 253 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į veikų padarymo aplinkybes, yra akivaizdžiai mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas.

Teismo vertinimu, esminį teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriama finansinė bauda, tokios bausmės rūšies prašė ir kaltinamasis. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę jam išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnes, negu numatyta BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje bei BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšis – baudą. Baudos dydis, gerokai mažesnis nei pažeistų straipsnių sankcijose numatytas vidurkis parinktinas įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuoširdų gailestį dėl įvykdytų nusikaltimų amžių, pasiryžimą ateityje nevartoti narkotinių medžiagų bei atlyginimo dydį (60 Eur per dieną). Mokėdamas baudą kaltinamasis turi pajusti finansinę naštą, tačiau ji negali būti tokio dydžio, kuri verstų nelegaliai gauti pinigų.

M. S. nusikalstamas veikas (BK 199 str. 3 d. ir BK 259 str. 2 d.) padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o taip pat nusikalstamos veikos, skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bendrinant jam paskirtas bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas (BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p.) bei bausmių dalinio sudėjimo būdai (BK 63 str. 4 d.), kadangi padaryta atskira nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Įstatyme įsakmiai nurodyta BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam M. S. paskirtoji bausmė mažinama 1/3 dalimi.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti–paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-10 8 val. 20 min., paleistas 2016-05-10 11 val. (t. 2, b. l. 20-23, 40-41). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laiką prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

Siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotę su po objekto tyrimo likusiais objektais (geltonos spalvos voką, baltos spalvos voką, raudonos spalvos maišelį, blizgų maišelį, skaidrų užspaudžiamą maišelį); Po objekto tyrimo likusią psichotropinę medžiagą 1P-LSD, kuria impregnuotas į dvi lygias dalis perforuotas popieriaus lapelis (likusi popieriaus lapelio ir jame esančios psichotropinės medžiagos masė 0,0163 g), - palikta saugoti LTEC kaip kontrolinis pavyzdys (t. 1, b.l 21-22) sunaikinti atitinkamai kaip apyvartoje draudžiamus ir menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai);

Pramoninės gamybos (Vokietija) .380 kalibro revolverį ME 38 Compact-G Nr. 023239, skirtą šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka; 7 pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercogovina), .380 (9 mm) kalibro revolverinius .380 Me Gum šovinius, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b.l 28-29, 121-122) BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie VRM, o Kinijos pramoninės gamybos, 4,5 mm (.177) kalibro B-3 modelio pneumatinį šautuvą, kartu saugomą grąžinti M. S..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo M. S. 95,54 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi, nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (nuteistojo), priskiriama teismo diskrecijai. Šioje byloje buvo nuspręsta, kad kaltinamajam M. S. gynėjas yra būtinas nepaisant jo valios, todėl, jos priteisimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto ir BPK 44 straipsnio 8 dalies kontekste, turint omenyje ir kaltinamajam paskirtą bausmę - baudą, būtų nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d., ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nubausti 100 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 3766 Eur bauda.

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. ir skirti 20 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) tai yra 753, 20 Eur baudą.

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nubausti 60 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 2259,6 Eur bauda.

Paskirtąsias bausmes subendrinti tarpusavyje BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p. pagrindu apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.) ir paskirti subendrintą bausmę baudą 120 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) tai yra 4519,2 Eur baudą.

Subendrintą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti M. S. nubaustu 80 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 3012,80 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis įskaityti į paskirtą bausmę (baudą), kas atitinka 2 MGL (75, 32 Eur) ir laikyti, jog M. S. galutinė bauda skiriama 2937, 48 Eur.

Išaiškinti, kad skirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai – siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotę su po objekto tyrimo likusiais objektais (geltonos spalvos voku, baltos spalvos voku, raudonos spalvos maišelį, blizgų maišelį, skaidrų užspaudžiamą maišelį); po objekto tyrimo likusią psichotropinę medžiagą 1P-LSD, kuria impregnuotas į dvi lygias dalis perforuotas popieriaus lapelis (likusi popieriaus lapelio ir jame esančios psichotropinės medžiagos masė 0,0163 g), - palikta saugoti LTEC kaip kontrolinis pavyzdys (t. 1, b.l 21-22) sunaikinti atitinkamai kaip apyvartoje draudžiamus ir menkaverčius daiktus;

Pramoninės gamybos (Vokietija) .380 kalibro revolverį ME 38 Compact-G Nr. 023239, skirtą šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka; 7 pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercogovina), .380 (9 mm) kalibro revolverinius .380 Me Gum šovinius, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie VRM, o Kinijos pramoninės gamybos, 4,5 mm (.177) kalibro B-3 modelio pneumatinį šautuvą grąžinti M. S..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo M. S. 95,54 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.