Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) V. E. atstovės pagal įstatymą D. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2784-1118/2024, inicijuotoje pagal pareiškėjos V. E. atstovės pagal įstatymą D. R. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „G.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė E. M. 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos atstovės skundą ir persiuntė jį teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad UAB „G.“ pateikė įrodymus, kad laiku pranešė notarų biurui apie reikalavimą dėl mirusio skolininko kreditorinio reikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį, apeliantė pareiškėjos V. E. atstovė pagal įstatymą D. R. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliantės atstovė teigė, kad UAB „G.“ nereiškė kreditorinio reikalavimo. Tvirtino, kad nėra jokio pagrindo antstolės veiksmų pripažinti teisėtais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos atstovės skundas dėl antstolės veiksmų vykdymo procese pakeitus skolininką.

8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Skundžiamu 2024 m. kovo 25 d. antstolės patvarkymu dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo proceso metu miręs pradinis skolininkas A. E. buvo pakeistas jo teisių perėmėja V. E. (2 tomas, 39–40 vykd. b. l.). Pareiškėja (jos atstovė) nesutiko su skundžiamu antstolės patvarkymu, teigdama, kad kreditorius neįrodė, jog laiku pareiškė savo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorius UAB „G.“ laiku pateikė kreditorinį reikalavimą notarų biurui, todėl pareiškėjos atstovės pagal įstatymą skundo netenkino.

10. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorius UAB „G.“ pateikė Lietuvos pašto ataskaitą už suteiktas paslaugas, iš kurios matyti, jog kreditorius 2022 m. gruodžio 9 d. išsiuntė laišką (duomenys neskelbtini) notaro biurui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuri pristatyta 2022 m. gruodžio 13 d. 2024 m. kovo 19 d. antstolė E. M. gavo duomenis iš UAB „G.“, jog išieškotojas UAB „G.“ laiku kreipėsi į notarų biurą ir išsiuntė pranešimą nepraleidžiant 3 mėnesių termino. Iš prie elektroninio laiško pateiktų priedų matyti, jog 2022 m. gruodžio 7 d. UAB „G.“ parengė pranešimą dėl mirusio asmens skolų, kuriame nurodė, jog palikėjas A. E. nėra įvykdęs finansinių įsipareigojimų UAB „G.“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą, išieškotojas UAB „G.“ pateikė papildomus duomenis, kad notarė S. M. informavo kreditorių apie tai, kur yra tvarkoma mirusiojo A. E. paveldėjimo byla ir, jog visi kreditoriniai raštai buvo persiųsti atitinkamam notarų biurui. Taip pat (duomenys neskelbtini) notarų biuras informavo, kad el. paštu iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro buvo gauta informacija dėl skolininko A. E. skolų ir priede pridėjo iš išieškotojo UAB „G.“ siųstą pranešimą dėl skolininko skolų. Pažymėtina, kad į vykdomąją bylą buvo pateiktas UAB „G.“ 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimas dėl mirusio asmens skolų.

12. Teismas, įvertinęs prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad išieškotojas UAB „G.“ pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis laiku kreipėsi į notarų biurą su kreditoriniu reikalavimu ir nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

13. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kiti apeliantės atstovės skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.