Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Be kredito“ ieškinį atsakovui A. S. dėl daikto grąžinimo, skolos ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. lapkričio 30 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį Nr. BK045826 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo perduoti jai nuosavybės teise priklausantį daiktą – mobilųjį telefoną Samsung-Galaxy S22 128GB atsakovui laikinai valdyti ir naudoti, o atsakovas įsipareigojo mokėti UAB „Be kredito“ nuomos mokestį, t. y. dvylika mėnesių kas mėnesį mokėti 64,63 Eur dydžio nesumokėtas nuomos įmokas bei sumokėti 6,99 Eur išnuomoto turto pristatymo mokestį. Atsakovas iš viso įsipareigojo sumokėti 782,55 Eur. Ieškovė nurodo, jog pagal sutartį atsakovas viso atliko penkis mokėjimus: 2023 m. lapkričio 30 d. mokėjimą 71,62 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 30 d. – 64,63 Eur sumai, 2024 m. vasario 6 d. – 64,63 Eur sumai, 2024 m. kovo 22 d. – 71,76 Eur sumai bei 2024 m. balandžio 4 d. mokėjimą 64,96 Eur sumai, t. y. viso 337,60 Eur. Atsakovui laiku ir tinkamai nevykdant prisiimtos prievolės 2024 m. liepos 31 d. ieškovė sutartį nutraukė. Ieškovė nurodo, jog atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos nėra padengęs įsiskolinimo pagal sutartį ir nėra grąžinęs daikto.

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

6. Teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012, 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

7. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

8. Todėl teismas, prieš spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo) ir ieškovės, kuri yra juridinis asmuo ir kurios vienas iš veiklos tikslų yra vartojimo prekių (baldų, buitinės technikos, elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir pan.), kitų prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba bei nuoma, vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstina, ar sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi.

9. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

10. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje numatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

11. Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien ta aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

12. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

13. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-764-924/2024 25 ir 26 punktai).

14. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad atsakovas už jam perduotą daiktą kas mėnesį turės mokėti 64,63 Eur įmokas 12 mėnesių, per kuriuos tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei iš viso 775,56 Eur bei 6,99 Eur transportavimo mokestį. Nuomos sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtinta, kad daikto vertė paskutinę nuomos sutarties dieną (išpirkimo kaina) yra 314,00 Eur. Kadangi sutartyje nurodyta perduotos prekės kaina nurodyta 785,00 Eur, spręstina, kad tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovas po 12 mėnesinių įmokų sumokėjimo būtų sumokėjęs ieškovei (be transportavimo mokesčio) 775,56 Eur, kas sudarytų apie 98,80 procentų prekės kainos, o tuo atveju, kai sumokėtų ir prekės išpirkimo kainą, ieškovei (be transportavimo mokesčio) būtų sumokėta dar 40 procentų prekės sumos, kuris prilygintinas sutartinėms palūkanoms.

15. Taigi, tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovas per 12 mėnesių būtų sumokėjęs ieškovei sumas, kuriomis padengtų 98,68 procentų daikto kainos. Sutarties 7.2 papunktyje numatyta, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkui suteikiama teisė turtą įsigyti už specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą. Šia teise nuomininkas gali pasinaudoti ne vėliau kaip paskutinę sutarties galiojimo dieną.

16. Sutarties 10.6 papunktyje numatyta, kad jeigu nuomininkas negrąžins daiktų, kaip tai numatyta sutarties 8.1 papunktyje, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktus įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir daiktų išpirkimo mokestį. Darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo to, jog sutartyje atsakovui nėra numatyta pareiga įsigyti nuomojamus daiktus, o pagal sutarties 14.2 papunktį atsakovui vėluojant ilgiau kaip 60 dienų atsiskaityti sutartis nutraukiama ir nuomotoja įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarčių pabaigos, teismo vertinimu, sutartims, kuriose turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

17. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatytos apsunkintos daiktų grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas. Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad, pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto sutartyse numatyta tvarka, ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo šalių sutarimu, nuomininkui (asmeniškai arba naudojantis trečiųjų asmenų paslaugomis) pristatant turtą į nuomotojo internetiniame puslapyje www.bekredito.lt nurodytą turto grąžinimo vietą; nuomininkas nuomotojui grąžina turtą savo lėšomis ir rizika, tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu; turto grąžinimo (perdavimo) metu nuomotojas ir nuomininkas pasirašo turto grąžinimo aktą, kuriame nuomotojas užfiksuoja turto trūkumus, nusidėvėjimo požymius ir gedimus; turto grąžinimo akto kopija išsiunčiama nuomininkui sutartyje nurodytu el. paštu ar paštu.

18. Lyginant atsakovo tolesnių veiksmų pasirinkimo galimybes tinkamo visų įmokų sumokėjimo atveju (sumokėti prekių išpirkimo kainą arba grąžinti prekę pagal išsamiai detalizuotą grąžinimo nuomotojui tvarką, pagal kurią atsakovui dar pereitų ir papildoma atsakomybė už tai, kad grąžinamas daiktas būtų visiškai sukomplektuotas ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais dalykais, kurie jam buvo perduoti), atsakovas, kaip vidutiniškai apdairus ir protingas žmogus, tikėtina, rinktųsi variantą dėl išpirkimo kainos priemokos sumokėjimo. Taigi, nors minėta sutarties nuostata ir yra numatoma prekės grąžinimo nuomotojui alternatyva, tačiau savo esme nustatant neproporcingai didelį grąžinimo proceso kompleksiškumą ir papildomą atsakomybę atsakovui už jo įgyvendinimą, nuomininkas yra netiesiogiai verčiamas įsigyti daiktą už priemoką (išpirkimo kainą). Paminėtos sutarties nuostatos vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti objektą, o tai papildomai pagrindžia, jog susiklosčiusiems sutartiniams santykiams taikytinos VKĮ nuostatos.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovo išsirinkto daikto nuoma, bet finansavimo sąlygų tam daiktui įsigyti sudarymas. Ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartyje kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos priteisimo

20. CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

21. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

22. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 444,95 Eur skolą, kurią sudaro nesumokėtos mėnesinės įmokos, nuomojant prekę. Vertinant, kad atsakovas su ieškove sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovas turėjo sumokėti mėnesines įmokas ir taip įsigyti daiktą mokant mėnesines įmokas, atsakovui nepateikus duomenų, jog būtų atsiskaitęs su ieškove, konstatuotina, kad atsakovui kyla pareiga sumokėti likusias įmokas už suteiktą daiktą, t. y. visiškai įvykdyti savo finansinę prievolę, todėl 444,95 Eur skola, kurią sudaro nesumokėtos įmokos per mėnesį, priteistina ieškovei iš atsakovo.

Dėl kompensacijos už vėlavimą, išpirkimo kainos priteisimo ir reikalavimo grąžinti ieškovei daiktą

24. Nagrinėjamu atveju teismui sprendžiant, kad sudaryta nuomos sutartis yra prilyginama vartojimo kredito suteikimui siekiant įsigyti daiktą, ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją vertintinas kaip netesybos už įsipareigojimo mokėti įmokas pagal sutartį nevykdymą (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo kompensaciją priteisti už laikotarpį nuo termino grąžinti daiktą pasibaigimo dienos (2024 m. spalio 30 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2025 m. rugpjūčio 5 d.), atsižvelgiant į daikto vieno mėnesio nuomos mokesčio dydį pagal sutartį.

25. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

26. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Nurodytame straipsnyje įtvirtinta, kad kai teismas sutarties sąlygą pripažįsta nesąžininga, ši sąlyga negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

27. Minėta, kad sutarties 10.6. papunktyje numatyta, jog jeigu nuomininkas negrąžina turto kaip tai numatyta sutarties 8.1 papunktyje, nuomininkas nuomotojui turi sumokėti netesybas, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad sutarties 10.6 papunktyje nurodyta delspinigių norma (nagrinėjamu atveju 64,63 Eur per mėnesį) yra aiškiai per didelė. Sutarties nuostata, nustatanti, kad jeigu nuomininkas negrąžina turto kaip tai numatyta sutarties 8.1 papunktyje, nuomininkas nuomotojui turi sumokėti netesybas, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą nuomos mokestį, vertintina kaip nesąžininga, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta ją negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 594,60 Eur kompensaciją (delspinigius) atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

28. Ieškovė taip pat reikalauja įpareigoti atsakovą per vieną darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei daiktą. Įvertinus, kad tarp šalių susiklostė ne nuomos, o vartojimo kredito teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė finansavo atsakovą, suteikiant galimybę įsigyti daiktą, ieškovės reikalavimas grąžinti daiktą pripažintinas nepagrįstu ir neproporcingu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pagal atsakovo neginčytas sutarties nuostatas turto vertė paskutinę sutarties dieną (išpirkimo kaina) yra 314,00 Eur, iš atsakovo ieškovei priteistina 314,00 Eur suma (2023 m. lapkričio 30 d. sutartyje Nr. BK045826 numatyta atsakovui perduoto daikto vertė sutarties pasibaigimo dieną).

Dėl procesinių palūkanų

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (758,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos išdėstymo dalimis

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

31. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

32. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-516/2020).

34. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 97,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis ir 66,55 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Tenkinama reikalavimų dalis sudaro 56,071 procentus ((758,95 Eur x 100 procentų ) / 1 353,55 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisiama 54,70 Eur ((97,55 Eur x 56,071 %) / 100 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579), nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2023 m. lapkričio 30 d. sutarties Nr. BK045826 10.6 papunkčio nuostatą, kad A. S. negrąžinęs turto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, turi sumokėti netesybas, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą nuomos mokestį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Be kredito“, juridinio asmens kodas 303107786, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 444,95 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 95 ct) skolą, 314,00 Eur (trijų šimtų keturiolikos eurų 00 ct) likutinės perduoto daikto – mobilaus telefono Samsung-Galaxy S22 128GB (Rožinė Gold) vertės sumą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (758,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,70 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos sumos, skolos ir likutinės daikto vertės, – 758,95 (septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 95 ct) mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Be kredito“, juridinio asmens kodas 303107786, 31 (trisdešimt vieno) mėnesio terminui. Nustatyti, jog atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradedant nuo 2025 m. lapkričio mėnesio, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos perveda ieškovei UAB „Be kredito“, juridinio asmens kodas 303107786, 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų 00 ct) sumą, o paskutinę 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) dydžio įmoką sumokant 2028 m. gegužės mėnesį, kartu su procentinėmis metinėmis palūkanomis.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.