Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-09 · Civilinė byla Nr. e2A-2127-340/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
e2A-2127-340/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-14127-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Civilinė byla Nr. e2A-2127-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11707-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.5.2.17.;3.3.1.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-877-592/2021 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šiaulių tardymo izoliatorius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 938,84 Eur turtinės ir 38 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-94-978/2018 pagal jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad jam nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas, nes jo atžvilgiu kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo pratęsta. Taip pat nurodė, jog neteisėtai buvo kalinamas ir nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., nes 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. IA-176-334/2017, pagal kurį ieškovas turėjo būti nedelsiant paleistas, tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. jis buvo Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) areštinėje, o nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. – Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

2. Paaiškino, jog dėl valstybės institucijų kaltės jam buvo padaryta turtinė žala, jis neteisėtai buvo kalinamas 2 mėnesius ir 16 dienų, negalėjo dirbti ir gauti bent minimalaus darbo užmokesčio. Savo neturtinę žalą vertina 38 000 Eur dydžio suma, o kiekvienos paros kančias neteisėtame kalinime ir kitus išgyvenimus – 500 Eur suma. Pažymėjo, kad yra sunkiai sergantis asmuo, nes nuo 2016 metų serga sunkios formos tromboze, giliųjų venų tromboflebitu, o toks teismų, prokurorų, kalinimo įstaigų elgesys dėl jo neteisėto kalinimo turi būti vertinamas kaip žiaurus žmogaus kankinimas ilgą laiką.

Atsiliepimas

3. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog dėl 2017 m. birželio 10 d. – 2017 m. rugpjūčio 17 d. epizodo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-978/2018 teisėtai pratęsė ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d. Taip pat pabrėžė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-749/2017 nurodyta, jog ieškovui buvusios paskirtos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo ir bausmės pradžia pradedama skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 22 d., dėl ko nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. jis buvo neteisėtai kalinamas, nors atlikinėjo teisėtą bausmę, skaičiuojamą nuo 2017 m. gegužės 22 d.

4. Paaiškino ir tai, jog nors Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-334/2017 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui, nereiškia, jog ieškovas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas.

5. Pažymėjo, kad ieškovo neturtinė žala yra nepagrįsta, nes jo sveikatos problemos prasidėjo ne atliekant įkalinimo bausmę, bet prieš tai, todėl turimos sveikatos problemos netrukdė ieškovui pakartotinai nusikalsti.

6. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad suėmimas, taikytas nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d., buvo skirtas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43717-16. Taip pat nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs kitą, t. y. ne ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43717-16, baudžiamąją bylą, 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu, paskyrė laisvė atėmimo bausmę ir buvusias kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą bei nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 22 d.

7. Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. priėmė ne išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. IA-176-334/2017, o nutartį, kuria panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Paaiškino, jog panaikinus minėtą nuosprendį, atitinkamai buvo panaikinta ir juo nustatyta kardomoji priemonė – suėmimas. Taip pat pažymėjo, jog iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. 14-2603 matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis tardymo izoliatoriuje buvo gauta 2017 m. rugpjūčio 22 d., kai D. V. buvo konvojuotas į Panevėžio apskrities VPK. 2017 m. rugpjūčio 24 d. D. V. buvo grąžintas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo grąžinta iš komisariato 2018 m. rugpjūčio 17 d. teismo nutartis ir D. V. buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus.

8. Pažymėjo, kad ieškovas, remiantis Marijampolės pataisos namų 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 6371, bausmę atlieka pagal 2019 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, kuris buvo pakeistas 2020 m. kovo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, todėl į bausmės laiką yra įskaitomi laikotarpiai nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. ir nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., iš viso į bausmės laiką įskaityta 8 mėnesiai ir 16 dienų. Paaiškino, jog į bausmės laiką įskaičius D. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. suėmime būtą laiką, šis negali būti vertinamas kaip jam padaryta žala.

9. Pabrėžė, kad ieškovo nurodyta turtinė žala yra hipotetinė, nes jis jau iki 2017 m. sausio 10 d. niekur nedirbo, ieškovo pateikti medicininiai dokumentai dėl jo ligos nėra priežastiniame ryšyje su taikyta kardomąja priemone, be kita ko, ieškovas nenurodė neteisėtų prokurorų veiksmų, dėl ko atsakovės atstovė Lietuvos respublikos generalinė prokuratūra turėtų būti pašalinta iš proceso.

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Paaiškino, kad remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. birželio 29 d. nutartimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-461-978/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-334/2017, ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas Panevėžio apskrities VPK areštinėje buvo laikomas pagrįstai.

11. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko atsakovai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus, tik deklaratyviai nurodė, kad dėl galimai neteisėto kalinimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sveikatos būklės pablogėjimą dėl tariamai neteisėto suėmimo, o prašomas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neprotingas.

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nors D. V. baigėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas (nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d.), tačiau ieškovas buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo ir 56 MGL dydžio baudos bausmė, taip pat paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. D. V. konvojuotas į Panevėžio apskrities VPK.

13. Paaiškino, jog Šiaulių tardymo izoliatorius veikė teisėtai, nes kai 2017 m. rugpjūčio 22 d. gavo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis, ieškovas nutarties gavimo metu buvo Panevėžio apskrities VPK, todėl trečiasis asmuo gautą nutartį persiuntė jiems. Nurodė, jog ieškovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. pabaigoje buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o iš Panevėžio apskrities VPK 2017 m. rugpjūčio 25 d. gavę Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, paleido ieškovą į laisvę.

14. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo teiginiai sergant tam tikromis ligomis abstraktūs, jis nepateikia įrodymų, pagrindžiančių teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus, tik deklaratyviai nurodo, kad dėl galimai neteisėto kalinimo patyrė neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo D. V. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 10,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas konstatavo, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir suėmimas jam taikomas (ir tęsiamas) esant pagrįstam įtarimui, atitikusiam Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus.

17. Teismas nustatė, kad atsakovė pagrįstai argumentavo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-978/2018 teisėtai pratęsė ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d. Pabrėžė ir tai, jog aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo, nereiškia, jog ieškovas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas. Sutiko su atsakovės argumentu, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui laisvė buvo apribota teisėtai.

18. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu ieškovui buvo ribojama laisvė (neteisėtai buvo suimtas), nes įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kurio negalima kvestionuoti nagrinėjamoje byloje, konstatuota, jog į bausmės laiką įskaitytas būtent laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas tiek laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 12 iki 2015 m. gruodžio 13 d., tiek laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

19. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad ginčo laikotarpiu ieškovui teisėtai buvo ribojama laisvė, jo nurodyti ir nekonkretizuoti valstybinių institucijų neteisėti veiksmai, kuriais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, susijusi su laisvės ribojimu (suėmimo taikymu), esminės reikšmės bylai neturi. Taip pat pažymėjo, jog konstatavus minėtas aplinkybes, nėra ir pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

20. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-877-592/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:

20.1. Bylos esmė nagrinėjant civilinę bylą neatskleista, visi labai siauros apimties teismo argumentai ir motyvai yra išimtinai tik vienos pusės – valstybės naudai. Taip pat teismo sprendimas yra neišsamus, nepilnas, nevisapusiškas ir neobjektyvus, nes dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio teismas nepasisakė, o apeliantas neturi galimybės atsikirsti.

Atsiliepimas

20.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, nurodant, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-749/2017) paskirtas kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 22 d., nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, nes, pirma, nuosprendis niekada neįsiteisėjo, buvo visas panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi; antra, ieškovas nebuvo pasiųstas pagal nurodytą nuosprendį atlikti bausmės nuo 2017 m. gegužės 22 d., tokių dokumentų byloje nebuvo ir niekas jų papildomai nepateikė. Minėtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-749/2017 negalėjo būti pateiktas vykdyti, nes niekada neįsiteisėjo ir buvo panaikintas.

20.3. Pasisakydamas dėl laikotarpio nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. kai buvo kalinamas, nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 2-3 dalimis, ieškovas turėjo būti nedelsiant paleistas iš suėmimo teismo posėdžių salėje arba iš kitos įstaigos, kurios žinioje buvo, nes Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-334/2017 panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-749/2017.

20.4. Nepagrįstas teismo argumentas ieškovui konkretizuoti, kaip pasireiškė valstybinių institucijų neteisėti veiksmai, nes jo nuomone, valstybinės institucijos nevykdė įstatymų ir to pakanka jų kaltei pagrįsti, jo atžvilgiu buvo taikyta diskriminacija, visiškas jo teisių, padėties ir jausmų nepaisymas dėl jo kriminalinės praeities.

20.5. Teismo, prokuratūros, policijos ir tardymo izoliatoriaus pareigūnų ir tarnautojų elgesys prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytiems reikalavimams, nustatantiems valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pareigą užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant, be kita ko, įsitikinimų ar pažiūrų, bei atitinka lygių galimybių pažeidimą, nustatytą Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnyje.

21. Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities VPK atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

21.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neargumentuotas, pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepateikiami įrodymai, patvirtinantys apelianto išdėstytas aplinkybes, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, ištyrė visus apelianto argumentus.

22. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

22.1. Apeliantas neigia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį, nors pats pateikė teismui Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-334/2017, iš kurios matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažino jį kaltu, paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir buvusias kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo ir nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 22 d., o tokie teismo veiksmai atitiko BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio 6 dalies bei 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kas nesudaro jokio teisinio pagrindo juos vertinti kaip neteisėtus.

22.2. Sutinka su Vilniaus apygardos teismo sprendime pažymėta aplinkybe, jog Panevėžio apygardos teismui 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi panaikinus 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti iš naujo, tai nereiškia, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas.

22.3. Į bausmės laiką, nustatytą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, įskaičius ieškovo nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. suėmime išbūtą laiką, šis laikas negali būti vertinamas kaip jam padaryta žala.

22.4. Apeliantas nei ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokios valstybinės institucijos ir kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko, todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, jog ieškovas nenurodė jokių neteisėtų prokurorų veiksmų, atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra buvo nepagrįstai įtraukta į procesą, o toks ieškovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat, apelianto samprotavimai apie jo atžvilgiu taikytą diskriminaciją yra visiškai nekonkretūs ir nesuprantami, todėl vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

23. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

23.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien ta aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo, nereiškia, jog apeliantas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas.

23.2. Nesutinka su apelianto argumentais, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu jo laisvė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir toliau buvo neteisėtai apribota, nes įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, kurio negalima kvestionuoti, konstatuota, jog į bausmės laiką įskaitytas būtent laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas tiek laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d., tiek laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kadangi minėti laikotarpiai apima ir ginčo laikotarpį, nėra teisinio pagrindo manyti, jog ginčo laikotarpiu apeliantui neteisėtai buvo ribojama laisvė.

23.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konstatavus teisėtą apelianto laisvės apribojimą, atitinkamai nenustačius valstybinių institucijų neteisėtų veiksmų, nebuvo ir pagrindo tenkinti reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.

23.4. Nesutinka su apelianto deklaratyviais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes vien nepalankaus apeliantui procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo šališkumo.

Atsiliepimas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

26. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo D. V. ieškinys dėl žalos atlyginimo. Byloje ieškovo teiktu apeliaciniu skundu prašoma panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių.

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas D. V. buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-749-2017 (proceso Nr. 1-01-14127-2015-6) už 8 svetimo turto pagrobimo epizodus, jam buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus jam paskirtą bausmę su 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo paskirta 28 MGL (1 054 Eur) dydžio bauda ir 2015 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 28 MGL dydžio bauda D. V. buvo skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo ir 56 MGL (2 108 Eur) dydžio baudos bausmė. Buvusios paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuteistajam D. V. buvo pakeistas į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo ir bausmės pradžia buvo skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 22 d. Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamuoju kodeksu (toliau – BK) 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, 66 straipsniu, į bausmę buvo įskaitytas laikotarpis, nuteistojo D. V. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d., 10.30 val. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., 15.28 val. (dvi paras), 1 laikino sulaikymo para prilyginama 1 laisvės atėmimo bausmės parai. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. V. suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d. (trisdešimt parų).

28. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-334-2017 (proceso Nr. 1-01-14127-2015-6) panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir perdavė baudžiamąją bylą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; dėl kardomųjų priemonių galiojimo po baudžiamosios bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo arba panaikinimo (pakeitimo) Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nepasisakė. Bylos duomenimis apeliantas D. V. buvo paleistas iš suėmimo 2017 m. rugpjūčio 25 d.

29. Baudžiamasis procesas apelianto D. V. atžvilgiu buvo tęsiamas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-229-2019 (proceso Nr. 1-01-14127-2015-6) apeliantas D. V. buvo nuteistas už 2 epizodų svetimo turto grobimą, dėl likusių svetimo turto grobimo epizodų jis buvo išteisintas. Nuteistajam buvo paskirta dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. sausio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir paskyrė D. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą trims metams penkiems mėnesiams. Į bausmės laiką buvo įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2018 m. gegužės 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, pakeistą 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu. Taip pat į bausmę buvo įskaitytas laikas, D. V. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d., 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

30. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-531/2020 (proceso Nr. 1-01-1-14127-2015-6), panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl veikų, padarytų prieš nukentėjusiąją A. P., ir jį išteisino. Kitą nuosprendžio dalį teisėjų kolegija pakeitė ir paskyrė galutinę bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausme – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams. Teisėjų kolegija nusprendė į bausmės laiką įskaityti D. V. iš dalies atliktą bausmę, paskirtą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką buvo nuspręsta įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. ir nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

31. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto suėmimo baudžiamosiose bylose, atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

32. Apeliantas D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad neteisėtai buvo kalinamas nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d. Baudžiamojoje byloje buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, o nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas, nes jo atžvilgiu kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo pratęsta; taip pat jis buvo neteisėtai kalinamas nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., nes 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. IA-176-334/2017, pagal kurį ieškovas turėjo būti nedelsiant paleistas, tačiau buvo paleistas tik 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. jis buvo laikomas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) areštinėje, o nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. – Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

33. Tarp šalių kilo ginčas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų, nagrinėjusių baudžiamąsias bylas apelianto atžvilgiu, veiksmų teisėtumo ir apeliantui padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

34. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

35. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

36. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

38. Apelianto argumentas, kad nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas, nes jo atžvilgiu kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo pratęsta, atmetamas. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos tesimas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-978/2018 teisėtai pratęsė ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – vieno mėnesio terminui, t. y. nuo 2017- m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 10 d.

39. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis buvo neteisėtai kalinamas nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., nes 2017 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-334-2017 (proceso Nr. 1-01-14127-2015-6) jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo panaikintas, todėl jis turėjo būti paleistas iš suėmimo nedelsiant, tuo tarpu realiai jis buvo paleistas iš suėmimo tik 2017 m. rugpjūčio 25 d.

40. BPK 333 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs suimtas nuteistasis iš suėmimo paleidžiamas teismo posėdžių salėje. Jei suimtas nuteistasis nedalyvavo posėdyje, nuosprendžio, pagal kurį asmuo paleidžiamas iš suėmimo, nuorašas šio sprendimo priėmimo dieną išsiunčiamas tiesiogiai kalinimo vietos administracijai vykdyti. Kalinimo vietos administracija privalo per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įvykdymą.

41. Nagrinėjamu atveju apeliantas be pagrindo teigia, kad jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apelianto atžvilgiu nebuvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, baudžiamoji byla nebuvo nutraukta. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje apeliantas buvo kaltinamas padarius 8 turto grobimo epizodus, buvo panaikintas, byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. BPK 333 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Kaltinimas apeliantui panaikintas nebuvo, baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu tęsėsi, prielaidos taikyti jo atžvilgiu vieną iš įstatymo numatytų kardomųjų priemonių neišnyko, t. y. šioje baudžiamojoje byloje jau pritaikytų kardomųjų priemonių teisėtumas po bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti nebuvo kvestionuojamas.

42. Sutiktina su pirmosios instancijos tesimo išvada, jog aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo, nereiškia, jog ieškovas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo neteisėtai kalinamas, nes kardomosios priemonės šioje baudžiamojoje byloje buvo pritaikytos teisėtai, jų teisėtumas panaikinus teismo nuosprendį ir bylą gražinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nebuvo paneigtas.

43. Kitą vertus, Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo buvo pakeistos prieš tai taikytos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) į suėmimą nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2017 m. gegužės 22 d.), išnyko pagrindas toliau laikyti teisiamąjį įkalinimo įstaigoje. Kaip jau buvo minėta, 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje teisėjų kolegija iš viso nepasisakė dėl byloje taikytos kardomosios priemonės (suėmimo) galiojimo po baudžiamosios bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo. Teisiamasis D. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikomas Panevėžio apskrities VPK areštinėje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje po to kai dokumentas, kurio pagrindu jis buvo suimtas, buvo panaikintas, pagrindas jo suėmimui išnyko nuo nuosprendžio panaikinimo.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje teisiškai reikšminga yra tai, kad procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-229-2019 (proceso Nr. 1-01-14127-2015-6) baigėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir, nors iš dalies epizodų D. V. buvo išteisintas, nuosprendžiu jam buvo paskirta reali dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuosprendžiu į bausmę buvo įskaitytas laikas, D. V. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d., 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., t. y. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmė suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 17 iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

45. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-531/2020 (proceso Nr. 1-01-1-14127-2015-6), panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, pakeitė (sumažino) laisvės atėmimo bausmę, nuosprendžio dalį dėl įskaitymo į bausmės laiką išbūto laikinajame sulaikyme ir suėmime laiko paliko nepakeista. Tokiu būdu po galutinio nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-229-2019 (proceso Nr. 1-01-14127-2015-6) įsiteisėjimo nuteistojo D. V. suėmimas nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo pripažintas laisvės atėmimo bausmės atlikta dalimi, t. y. pripažinta, kad ieškovo laisvė nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo apribota teisėtai.

46. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu apeliantui neteisėtai buvo ribojama laisvė (CPK 178, 179, 182, 185 straipsniai).

47. Ieškovas D. V. pareiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

48. Ieškovas nurodė, kad dėl valstybės institucijų kaltes viso neteisėtai buvo kalinamas 2 mėnesius 16 dienų. Tuo jam padaryta turtinė žala, nes dėl neteisėto kalinimo negalėjo dirbti ir gauti bent minimalaus darbo užmokesčio (prieš sulaikymą ir suėmimą dirbo (duomenys neskelbtini) ir kitose įmonėse). 2017 m. pavasarį – vasarą minimalus darbo užmokestis buvo 380 Eur, todėl „į rankas“ būtų gavęs 335,30 Eur. Už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. būtų gavęs 938,84 Eur. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 38 000 Eur dydžio suma. Kiekvienos paros kančias neteisėtame kalinime ir kitus išgyvenimus vertina 500 Eur suma. Pažymėjo, kad yra sunkiai sergantis asmuo, kiekviena diena kalinime jam yra sunkus išgyvenimas (nuo 2016 metų serga sunkios formos tromboze, giliųjų venų tromboflebitu, kuris paūmėjimo laikotarpiais reiškiasi kaip sepsis ir kt.).

49. Kaip buvo minėta, pagal kasacinio tesimo praktiką žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Ieškovas tokios kategorijos bylose visais atvejais privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšį.

50. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad baudžiamojoje byloje laisvės apribojimas D. V. buvo taikytas teisėtai, teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties.

51. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

53. Apeliantas atlestas nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje nesant duomenų apie atsakovų ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašymų priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, atsakovams ir tretiesiems asmenims tokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93,98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė