Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnamečio sūnaus J. G. išlaikymui po 180 EUR kas mėnesį, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki J. G. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini), paskiriant V. G. sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo V. G. nepilnamečiui sūnui J. G. 6280 EUR išlaikymo įsiskolinimą už tris metus; 3) priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus J. G. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2FB-901-769/2018, ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškinio pateikimo dienai ieškovės kreditoriams pateiktas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta, kad lėšos skirtos ieškovės ir nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti, per mėnesį sudaro apie 880 Eur, iš kurių vaiko išlaikymui skiriama tik apie 255 Eur, kas akivaizdžiai per mažai. Šis planas ieškinio padavimo dienai nėra patvirtintas.

Pažymi, kad per paskutinius trejus metus atsakovas nors ir dirbo, bet jo darbo užmokesčio didžioji dalis buvo nuskaitoma kreditoriniams įsipareigojimams padengti, dėl ko jis neprisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, nors sūnus yra paauglys ir moksleivis. Neįskaitant maisto, transporto išlaidų, ieškovė turi ir kitų išlaidų vaikui išlaikyti, tai knygos, drabužiai, higienos priemonės, mokyklinės prekės, vaiko laisvalaikis. Viso vaikui ir jo poreikiams skiriama pinigų suma per mėnesį turėtų būti apie 450-470 Eur. Ieškovė su vaiku privalo nuomotis būstą ir išgyventi tik iš 880 Eur (jei ši suma bus patvirtinta kreditorių susirinkime).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, kuri nustato, kad vaiko minimaliems poreikiams tenkinti reikalingas išlaikymas, kurio dydis surištas su minimalios mėnesinio atlyginimo Lietuvoje indeksu, kuris ieškinio padavimo dienai sudaro apie 430 Eur, mano, kad atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo mokėdamas po 180 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Atsakovui V. G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad ieškovės pajamas sudaro apie 1200 Eur atskaičius mokesčius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iškelta bankroto byla, jos ir vaiko poreikiams tenkinti skiriama 880 Eur suma. Ieškovė nuomoja būstą, atskaičius buto nuomą ir komunalines paslaugas, ieškovei ir nepilnamečiui sūnui pragyventi lieka apie 500 Eur, dėl ko negali pilnavertiškai išlaikyti vaiko. Pažymėjo, kad atsakovas nuo vaiko auginimo yra nusišalinęs, su vaiku nesusitinka ir laisvalaikio neleidžia. Šiuo metu yra teikiamas išlaikymas, t. y. atsakovo darbovietė daro išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė A. Š. teismo posėdžio metu davė išvadą ir nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymas yra per mažas. Institucijos nuomone, išlaikymas turėtų būti ne mažesnis kaip 200 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo vaiko auklėjimo yra nusišalinęs ir visa vaiko priežiūra yra kritusi ant ieškovės pečių.

Atsakovui V. G. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. G. ir atsakovas V. G. yra nepilnamečio J. G. tėvai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; taip pat visas kitas pajamas, atsižvelgiant ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko poreikius, per mėnesį reikalingas apie 412 EUR išlaikymas, tokią sumą sudaro 20 EUR telekomunikacijų paslaugos, 7 EUR viešasis transportas, 20 EUR higienos prekės ir vaistai, 30 EUR apranga ir avalynė, 170 EUR maistas namuose, 40 EUR maistas mokykloje, 70 EUR komunaliniai patarnavimai ir būsto nuoma, 30 EUR asmeniniai poreikiai ir 25 EUR mokyklos prekės. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, atsižvelgęs į aplinkybes, kad vaiko gyvenamajai vietai ir buitinėms sąlygoms užtikrinti dėl jo dalies patiriamos išlaidos būstui ir komunaliniams mokesčiams, į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad 412 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio, reikalingo vaiko poreikių patenkinimui, į bylą neteikė.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. G. 2017 m. gruodžio 4 d. iškelta bankroto byla. Būtinųjų poreikių tenkinimui nustatyta 880 EUR suma (civilinė byla Nr. e2FB-6599-676/2020). Ieškovė dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis bei ieškovės paaiškinimais jos gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 1200 EUR. Nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto neturi.

Ieškovės paaiškinimais, bei byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą neteikė. Ieškovės teigimu atsakovo pajamos yra minimalios, nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Šių aplinkybių atsakovas taip pat nepaneigė.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo sveikatą, amžių, profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą savo vaikui. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi sveikatos problemų dėl kurių negalėtų prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, atsakovui neišreiškus prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo, ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina 180 EUR, kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu priteistas išlaikymo dydis atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teikdama išvadą nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti 180 EUR išlaikymo dydis yra nepakankamas. Atstovės nuomone, teismas turėtų viršyti pareikštus reikalavimus ir nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200 EUR. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu išmokos dydis sudaro 60 EUR. Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą 60 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaiko poreikių, dėl ko teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, iš atsakovo priteistas 180 EUR išlaikymas yra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, pagal ieškovės byloje pateiktą vaiko išlaidų detalizaciją ir pagrindo viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus, nėra.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6280 EUR išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki 2019 m. lapkričio mėnesio, skaičiuojant po 180 EUR. Nurodė, kad per 36 mėnesius atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui skyrė tik 200 EUR. Atsakovas skolos dydžio ir jo susidarymo laikotarpio neginčijo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas išlaikymo neteikė, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko buvusius ir esamus poreikius, pagal byloje esančią medžiagą, yra pagrindas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti pilna apimti.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Kiti klausimai.

2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris patenkintas visiškai. Už šį reikalavimą mokėtinas 49 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą J. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6280 EUR (šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą J. G., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49 EUR (keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-796-1067/2020 (buvęs bylos Nr. e2-13199-1067/2019) taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.