Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys J. G., akcinė bendrovė „SEB“ bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolė Brigita Tamkevičienė, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bankroto administratorius Mantas Milinis prašo spręsti dėl 2020 m. gegužės 18 d. patikslinto kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo, nes 2020 m. gegužės 28 d. vykusiame bankrutuojančio asmens V. G. kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė 2020 m. gegužės 18 d. patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui.

Bankroto administratorius Mantas Milinis prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl bankroto administratoriaus pateikto prašymo nereiškė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t.y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjai V. G. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Mantas Milinis. Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. G. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimai. Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens V. G. 2018 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkime patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi patikslintas V. G. kreditorių sąrašas ir patvirtinti patikslinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ 44 591,90 Eur bei AB SEB Bankas 2 243,84 Eur kreditoriniai reikalavimai.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Bankroto administratorius pateikė bankrutuojančio asmens V. G. patikslintą 2020 m. gegužės 18 d. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą. Iš bankroto administratoriaus pateikto bankrutuojančio asmens V. G. kreditorių 2020 m. gegužės 28 d. susirinkimo protokolo Nr. 8 matosi, jog 2020 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 46 835,74 Eur, kas sudaro 85,30 proc. nuo visų kreditorių patvirtintų reikalavimų; susirinkimo metu nutarta nepritarti patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo 2020 m. gegužės 18 d. plano projektui, kadangi kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, jog į planą nėra įtraukta valstybės mokama išmoka vaikui, nepagrįsta komunalinių išlaidų suma.

Jeigu pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-96-687/2020, išaiškinta, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos vaikui Valstybė skiria išmoką. Teismo vertinimu pareiškėja pagrįstai į jos gaunamų pajamų sumą netraukia gaunamus vaikų pinigus, kadangi Valstybė jas skiria vaikams, o ne bankrutuojantiems tėvams. Pareiškėjai gaunamas pajamas tik tvarko uzufrukto teise, išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t.y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismas pažymi, kad vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas konstitucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos būtent tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte – vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti jo atstovai. Nustatant vaiko būtiniesiems poreikiams reikalingą pinigų sumą būtina įvertinti vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko ugdymo, laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams ir gabumams lavinti. Teismų praktikoje bylose dėl išlaikymo vaikui priteisimo vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti orientacinis dydžio kriterijus yra vienas MMA dydis (šiuo metu 607 Eur). Pareiškėjos nepilnamečio sūnaus poreikiams skirtina 255,85 Eur suma. Vadovaujantis bylos duomenimis, teismų formuojama praktika, teismas laiko jog pareiškėjos nepilnamečio vaiko poreikiams numatyta suma nėra per didelė ir papildomai valstybės skiriama išmoka neturi būti ir negali būti traukiama į bendras šeimos pajamas, todėl šioje dalyje kreditoriaus argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjos nurodytas išlaidas komunaliniams patarnavimams bei nuomai šiuo konkrečiu atveju teismas vertina kaip tinkamas ir suderinamas su FABĮ tikslais ir paskirtimi. Teismo vertinimu pareiškėja pagrindė savo poreikius ir patikslinto mokumo atkūrimo planas nepažeis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros.

Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 punktu, 13 punktu, įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendžia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas bankroto administratoriaus prašymas ir tvirtintinas bankroto administratoriaus pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis, 13 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalimis, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos V. G. bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Patvirtinti pareiškėjos V. G. patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.