Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. eB2-3020-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
eB2-3020-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01746-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Kategorijos
  • 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. eB2-3020-855/2021Teismo proceso Nr. 2-55-3-01746-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Argo Navis Group“ nemokumo administratorės UAB "Reniva" pareiškimą suinteresuotiems asmenims - bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto UAB „Argo Navis Group“, S. M. dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankrutavusios ir likviduojamos UAB „Argo Navis Group“ nemokumo administratorė UAB "Reniva" kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Argo Navis Group“ bankrotą tyčiniu.

1.1. Nurodė, kad teismui 2020-01-06 nutartimi iškėlus UAB „Argo Navis Group“ bankroto bylą, nemokumo administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai pagal atitinkamus 2020-01-30, 2020-02, 2020-07-02 ir 2021-02-08 daiktų ir dokumentų perdavimo aktus Nr. 1, 2, 3, 4 ir 7, tačiau juos peržiūrėjus nustatyta, kad buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai – įmonės balansai nuo 2017 m. ir balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo datai, neperduotas bendrasis žurnalas, didžioji knyga, su darbuotojais susiję dokumentai (darbo sutartys, darbo užmokesčiai už 2016-2017 m.) ir kiti buhalteriniai įmonės dokumentai. Juridinių asmenų registro duomenimis paskutinis metinis atskaitomybės rinkinys buvo teiktas už 2016 metus. Kadangi buvęs nuo 2011-11-22 įmonės vadovas ir akcininkas S. M. nevykdė jam įstatymais priskirtų įpareigojimų teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, tai atitinka LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

1.2. Susipažinus su perduotais nemokumo administratorei dokumentais nustatyta, kad buvęs vadovas S. M. sudarinėjo sandorius su VšĮ „Centrum educatus“, kurios vadovu buvo jis pats, kuriai 2020-01-03 iškelta bankroto byla, todėl tokie sandoriai galėjo būti nesąžiningi ir galėjo pažeisti kitų kreditorių teises.

1.3. 2014-13-31 S. M. pagal kasos išlaidų orderį išėmė iš kasos 300 000 Lt (86 886,01 Eur) ir įformino tai, kaip paskolą darbuotojui pagal sutartį, ši operacija atvaizduota kasos knygoje, o 2015 m. apyvartų žiniaraštyje įforminta kaip kitos gautinos sumos, tačiau duomenų apie tai, kad 86 886,01 Eur suma būtų grąžinta įmonei arba tinkamai panaudota, nerasta. Toks S. M. elgesys, įmonei tuo metu turint įsipareigojimų kreditoriams, vertintinas kaip nesąžiningi vadovo veiksmai, sudarantys ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. įvirtintą tyčinio bankroto požymį. Pabrėžė, kad nuo 2016 m. įmonės kreditoriniai reikalavimai pradėjo ženkliai didėti, įmonė 2016-04-29 sudarė kreditavimo sutartį su KU „Centro taupomoji kasa“ dėl 142 000 Eur kredito, per 2016 m. įmonės mokėtinos sumos per vienerius metus išaugo 8,5 kartų (iki 200 540 Eur), palyginus su 2015-12-31 turėtomis skolomis (23 353 Eur), už tolimesnius metus finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikti, jie neperduoti ir nemokumo administratorei, nuo 2017-08-08 atsakovė neturėjo nei vieno apdraustojo, skolos kreditoriams didėjo ir šiuo metu bankroto byloje patvirtinti 216 317,55 Eur kreditoriniai įsipareigojimai. Tokiu būdu S. M. sąmoningai prisiėmė papildomų įsipareigojimų, turėdamas ketinimų jų negrąžinti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, pats susisiekė su nemokumo administratore UAB „Reniva“, tarėsi dėl kuo greitesnio įmonės dokumentų perdavimo, nurodė, kad dalis dokumentų liko pas buvusią buhalterę, kuri ilgai sirgo, visą laiką leisdavo ligoninėje, o vėliau mirė ir dokumentų nepavyko atgauti, vėliau dalimis perdavinėjo nemokumo administratorei dokumentus ir įmonės turtą (kompiuterinę techniką ir kt.). Pažymėjo, kad perdavė visus dokumentus, kuriuos turėjo, o visus kitus saugojo buhalterė, vedusi įmonės buhalterinę apskaitą ir buvusi atsakingą už reikalingų dokumentų pateikimą atitinkamoms institucijoms.

2.2. Pažymėjo, kad įmonės veikla buvo organizuojama tinkamai, įmonė turėjo gerą reputaciją, teikdama paslaugas švietimo ir mokymo srityje, ji buvo pajėgi 2016 m. skolintis lėšas įmonės veiklai reikalingai techninei įrangai įsigyti, jokios žalos vadovas įmonei nepadarė, ir nemokumo administratorės teiginiai, jog įmonės buvo sąmoningai blogai valdoma ir privesta prie bankroto, visiškai nepagrįsti. Visos įmonės gaunamos apyvartinės lėšos buvo nukreipiamos įmonės poreikiams tenkinti, 2017 m. įmonė pertvarkė savo veiklą ir ketino teikti nuotolinio mokymosi paslaugas, tačiau dėl kliūčių įmonės veikloje, kurios atsirado dėl antstolio A.Naujokaičio ir BKU „Centro taupomoji kasa“ nemokumo administratoriaus veiksmų, įmonės veikla 2019 m. buvo sustabdyta, visa įranga išmontuota ir paruošta perduoti. Ir dabar visa įranga perduota nemokumo administratorei S. M. sąskaita, ją ruošiamasi parduoti varžytinėse už pradinę 150 000 Eur kainą. Būtent kompiuterinei įrangai įsigyti ir buvo imama paskola iš kredito unijos, bendra įrangos kaina – 375 000 Eur, jos įsigijimui buvo panaudota gauta 142 000 Eur paskola iš kredito unijos, likusią 233 000 Eur sumą įmonė sumokėjo iš salo lėšų, dalį sumokėjo S. M. panaudodamas iš įmonės gautą 86 800 Eur paskolą.

2.3. Nurodė, kad vienam asmeniui nėra draudžiama vadovauti dviem ar daugiau organizacijų. Nuo 2015-07-28 VšĮ „Centrum educatus“ vadovavo kitas asmuo, o ne S. M.. Tai, kad kai kurių projektų įgyvendinime dalyvavo abi įmonės, nebuvo paslaptis, bendrai vykdant projektus dvi įmonės sumokėjo už atliktus darbus, kas neprieštarauja jokiems teisės aktams.

2.4. Nurodė, kad įstatymai nedraudžia įmonei suteikti paskolą savo akcininkui, direktoriui ar darbuotojus. 2014 m. S. M. buvo suteikta 300 000 Lt paskola 5 metų laikotarpiui, kurią jis mokėjo dalimis dvejus metus, o pilnai grąžino 2016 m. kovo mėnesį iš asmeninių lėšų, vykdant užskaitą už suteiuktas paslaugas įmonei ir išrašytas sąskaitas – faktūras, kas buvo pažymėta ir įmonės finansiniuose dokumentuose; dalis paskolos buvo grąžinta, dalis – panaudota įrangos įsigijimui. Pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonei S. M. nebeskolingas, gautinų sumų nėra, įsigytas ilgalaikis turtas. Tokiu būdu nemokumo administratorė nepagrįstai teigia, kad paskola negrąžinta, kad S. M. neketino jos grąžinti, juo labiau, kad paskola suteikta dar 2014 m., ir tai niekaip negali būti siejama su įmonės bankroto 2020 metais.

Šalies argumentai

3. Suinteresuotas asmuo BUAB Argo Navis Group““, atstovaujama nemokumo administratorės UAB "Reniva", pateikusios pareiškimą, pačiame pareiškime nurodė jos atstovaujamos bankrutuojančios įmonės poziciją, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

4. Visų pirma, pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir kt. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Taigi, sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo atlikimo momentu. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020; 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1537-450/2020 ir kt.).

6. Atsižvelgiant į tai, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Argo Navis Group“ iškėlimo į teismą buvo kreiptasi 2019-12-02, pareiškimas priimtas teismo 2019-12-06 nutartimi, todėl spręsdamas pareiškimą dėl BUAB „Argo Navis Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas vadovaujasi iki 2020-01-01 galiojusio ĮBĮ nuostatomis.

Dėl tyčinio bankroto sampratos

7. ĮBĮ 2 str. 12 d. tyčinį bankrotą apibrėžė kaip įmonės privedimą prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, iš kurių esant bent vienam, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-21 nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymo taikymo bankroto bylose“ 13 p. išaiškinta, kad nagrinėjant bankroto bylas, kreiptinas dėmesys į tikrąsias bankroto priežastis, t. y. ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, įmonės nuostolingai pasirašyti sandoriai, ar nebuvo iššvaistytas ir perleistas kitiems asmenims įmonei priklausantis turtas. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą ar jo neorganizavo; buvo sudarinėjami nuostolingi sandoriai; akivaizdžiai turtas buvo paslėptas, išvaistytas, perleistas kitiems asmenims, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

9. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

10. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir 5 p., kuriais, kaip matyti iš pareiškimo turinio (faktinio pagrindo) nagrinėjamu atveju remiasi nemokumo administratorė UAB "Reniva", nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad:

- įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

- buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

- teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio ar kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įvirtintų tyčinio bankroto požymių

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip vieną iš BUAB „Argo Navis Group“ tyčinio bankroto požymių įvardija tai, kad buvęs įmonės vadovas S. M. teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2017 m. nėra teikęs juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratorei visų įmonės dokumentų. Iš tokio pareiškimo faktinio pagrindo matyti, kad tuos pačius veiksmus, kuriuos nemokumo administratorė įvardija kaip ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, pareiškėja sieja ir su ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais, todėl ir teismas turi sistemiškai vertinti ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 ir 5 punktuose numatytus įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus. Tokį vertinimą lemia tai, kad sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindo, pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – tai labai abstrakti sąvoka, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu, ir turi būti sukonkretinta.

12. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų iš tikrųjų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat ir teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

13. Kaip jau buvo minėta, pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių yra tas, kad įmonės teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio ar kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

14. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas/neperdavimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Be to, teismų praktikoje suformuota, jog vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei tyčinio bankroto buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

15. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų bei BUAB „Argo Navis Group“ bankroto bylos Nr. eB2-213-855/2021 medžiagos, taip pat Juridinių asmenų registro duomenų, UAB „Argo Navis Group“, kuri buvo įsteigta 2011 m. pabaigoje ir kurios vadovu bei akcininku nuo 2011-11-18 buvo S. M., finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui yra teikusi už 2011-2016 metus kiekvienais metais, tuo tarpu už 2017-2019 metus, kai įmonė dar funkcionavo ir veikė iki bankroto bylos jai iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2020-01-06 nutartimi, juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentai teikti nebuvo. Taigi, formaliai buvęs įmonės vadovas S. M. iš tikrųjų nevykdė įstatyme jam, kaip įmonės valdymo organui (vadovui), priskirtos pareigos teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui.

16. Pareiškėja nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, buvęs įmonės vadovas nemokumo administratorei neperdavė tam tikrų įmonės dokumentų - įmonės balansų nuo 2017 metų, bendrojo žurnalo, didžiosios knygos, su darbuotojais susijusių dokumentų (darbo sutarčių, duomenų apie darbo užmokesčius už 2016-2017 m.).

17. Kita vertus, kaip pripažino pati pareiškėja ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat iš BUAB "Argo Navis Group" bankroto bylos medžiagos, iš esmės nuo pat Vilniaus apygardos teismo 2020-01-06 nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo, S. M. nedelsiant ėmėsi veiksmų perduoti nemokumo administratorei turėtus įmonės dokumentus bei turtą (daiktus): 2020-01-30 Daiktų ir dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 S. M. perdavė įmonės antspaudą, įstatus, akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įmonės steigimo aktą ir kitus pirminius įmonės dokumentus už 2011 metus; 2020-02-07, 2020-07-29, 2021-02-08 Dokumentų perdavimo aktais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 7 perdavė nemokumo administratorei didelį kiekį įvairaus pobūdžio buhalterinių ir finansinių įmonės dokumentų (buhalterinių sąskaitų registrus, kasas, banko sąskaitų išrašus, avansines apyskaitas, gautas ir išrašytas sąskaitas – faktūras, įvairias sutartis, metines ataskaitas, ilgalaikio turto apskaitos dokumentus, trumpalaikio turto nurašymo aktus, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus ir kt.) už 2011-2020 metų laikotarpį, t. y. dokumentus, apimančius iš esmės visą įmonės realios veiklos laiką. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorei, be kita ko, buvo perduotas ir 2020-01-03 S. M. parengtas Preliminarus įmonės kreditorių sąrašas, 2020-01-03 Pažyma apie grynųjų pinigų likučius įmonės kasoje, 2020-01-03 Pažyma apie darbuotojų skaičių, t. y. dokumentai, apibūdinantys įmonės finansinę padėtį bankroto bylos iškėlimo metu. Be to, 2020-07-02 ir 2021-02-05 Daiktų perdavimo aktais Nr. 5 ir Nr. 6 S. M. perdavė nemokumo administratorei tam tikrą įmonės turtą, kurio pardavimo įmonės kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka procedūra šiuo metu vyksta BUAB "Argo Navis Group" bankroto byloje. Suinteresuoto asmens S. M. kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai - jo ir nemokumo administratorės atstovės el. laiškai ir tarpusavio elektroninio susirašinėjimo 2020 - 2021 metais turinys rodo, kad visą tą laiką buvęs įmonės vadovas nuolat ir sistemingai bendravo su nemokumo administratore, derino įmonės dokumentų ir daiktų perdavimą, tarėsi dėl tokio perdavimo organizavimo, laiko, tvarkos ir pan. Be to, iš bankroto bylos Nr. eB2-213-855/2021 medžiagos bei S. M. kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2020-03-05 S. M. pats teikė nemokumo administratorei UAB „Reniva“ prašymą pratęsti terminą įmonės dokumentams perduoti, nurodydamas objektyvias priežastis, kodėl negalėjo dokumentų perduoti visų ir nedelsiant, o taip pat ir priežastis, dėl kurių jis neturi galimybės perduoti administratorei visų įmonės finansinių dokumentų – dėl to, kad įmonės buhalterinę apskaitą ir finansinę dokumentaciją tvarkė kitas asmuo (UAB "Lonersa", vadovaujama T. S.) pagal paslaugų teikimo sutartį, atitinkamai jis jais disponavo, o vėliau tos įmonės vadovė mirė, neperdavusi S. M. turėtų dokumentų, pažymint, kad pats S. M. ėmėsi ir imasi aktyvių veiksmų siekdamas surasti ir perimti po buhalterės mirties įmonės dokumentaciją, atkurti pirminius dokumentus, taip pat ir perduoti juos nemokumo administratorei, tačiau nesėkmingai. Pastebėtina, kad tokios nuoseklios pozicijos dėl objektyvaus negalėjimo perengti ir atitinkamai pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui atitinkamus įmonės dokumentus ir to priežasčių įmonės vadovas laikėsi dar 2019-04-24, t. y. metai iki bankroto proceso įmonei iniciavimo, kuomet įmonė dar vykdė veiklą, Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktame pareiškime - paaiškinime, kuriame taip pat buvo pažymėta, kad įmonė nepateikė finansinės veiklos ataskaitų už 2017 metus, kadangi jų neparengė tuometinė buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB "Lonersa", o mirus jos vadovei, S. M. nesėkmingai bandė perimti, surasti turėtus finansinės atskaitomybės dokumentus, vėliau atkurti juos, atnaujinti tuomet sustabdytą įmonės veiklą.

18. Visa tai rodo, kad buvęs įmonės vadovas ir akcininkas iš esmės stengėsi vykdyti jam įstatymu nustatytas prievoles dėl finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo registrui, tačiau tam iš dalies sukliudė objektyvios priežastys, taip pat jis realiai vykdė jam tiek teismo 2020-01-06 nutartimi, tiek JANĮ nustatytas pareigas perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą bei dokumentus, nuolat bendravo ir bendradarbiavo su nemokumo administratore per visus 2020-2021 metus. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad S. M. būtų sąmoningai ir tyčia vengęs vykdyti jam tenkančias pareigas, kad nemokumo administratorei buvo kilę sunkumų tiek susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, tiek susitarti dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, kad nemokumo administratorė būtų kreipusis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl atitinkamų JANĮ numatytų sankcijų įmonės vadovui, nevykdant su įmonės turto ir dokumentų perdavimu susijusių pareigų, trukdant bankroto procesui ir pan., taikymo. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog S. M. dispozicijoje būtų dar kokie nors kiti dokumentai ir/ar įmonės turtas, kurie galėtų būti perduoti nemokumo administratorei, kurie turėtų esminės įtakos bankroto proceso eigai ir pan., ką savo atsiliepime pabrėžė ir pats S. M..

19. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas/neperdavimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

20. Aukščiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad net ir neturėdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017-2019 metus, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir konstatuoti pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą buvimą. Be to, gavusi iš įmonės bankroto bylos medžiagos, viešųjų registrų, įmonės kreditorių bei kitų subjektų atitinkamus duomenis ir dokumentus, taip pat gavusi iš paties S. M. atitinkamus aukščiau nurodytus įmonės daiktus bei finansinės atskaitomybės bei kitus dokumentus, nemokumo administratorė UAB "Reniva" turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, operatyviai, jau 2020 m. vasarį kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2020-02-26, 2020-07-16 nutartimis UAB "Argo Navis Group" bankroto bylose buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris iš esmės per visą bankroto procesą nekito. Visa tai rodo, kad iš esmės jokios įtakos nei finansinių dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui už 2017-2019 metus, nei, kaip teigia pareiškėja, dalies dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios įmonės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti įmonės realią turtinę padėtį, be kita ko, turimus kreditorinius įsiskolinimus ir jų dydį. Visi įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, nebuvo ir nėra apsunkintas jų nustatymas bankroto proceso metu, dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nei bankroto administratorei, nei teismui nekilo abejonių, bankroto byloje nebuvo kilę jokių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų buvimo, jų dydžio ir kitų aspektų, įmonei buvo perduotas ir S. M. turėtas turtas, kurio pardavimo procesas apspręstas bankroto byloje Nr. eB2-213-855/2021 teismui pateiktais kreditorių susirinkimo protokolais, t. y. nepriklausomai nuo to, ar bankroto byloje būtų perduoti dar kokie nors nemokumo administratorės nurodyti įmonės dokumentai ir turtas, nebuvo kliūčių kreditoriniams reikalavimams patvirtinti.

21. Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, bankroto administratorės nurodoma aplinkybė dėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui už tam tikrus metus bei dėl dalies įmonės dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei, kaip tyčinio bankroto požymių, negali būti laikoma nustatyta ir įrodyta.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

22. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Konstatuojant tyčinį bankrotą, turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

23. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

24. Nagrinėjamu atveju vien tik du pareiškėjos nurodyti buvusio įmonės vadovo S. M. sandoriai – veiksmai, o būtent sandorių su VšĮ „Centrum educatus“, kurios vadovu jis, kaip teigia pareiškėja, taip pat buvo, sudarymas, bei 2014-12-31 atliktas pinigų išėmimas iš įmonės kasos paskolai įmonės darbuotojui suteikti – nesudaro teismo pakankamo pagrindo konstatuoti vienokių ar kitokių ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų įmonei sandorių sudarymą ar nepagrįstų ir neprotingų įmonei sprendimų priėmimą, tuo pačiu įžvelgti sąmoningą bei tyčinį įmonės vadovo siekį tokiais veiksmais privesti įmonę prie bankroto, iš esmės pabloginti jos turtinę padėtį, išvengti prievolių jai vykdymo.

25. Visų pirma, savo pareiškime nemokumo administratorė UAB "Reniva" apskritai nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų apie kokį nors konkretų sandorį / sandorius, sudarytus tarp UAB „Argo Navis Group“ ir VšĮ „Centrum educatus“ (kada sudaryta, kokio pobūdžio sutartys, ar buvo vykdytos ir kaip ir pan.), ir nepaaiškino, ar, kodėl ir kaip tokio sandorio / sandorių sudarymas buvo įmonei nuostolingas, ekonomiškai aiškiai įmonei nenaudingas ir pan., t. y. nenurodė nei kada konkrečiai sudaryti, nei kokie konkrečiai sandoriai ir/ar sprendimai, susiję su VšĮ „Centrum educatus“, galėtų atitikti ĮBĮ įtvirtintus įmonės bei jos kreditorių interesų pažeidimo požymius, nepaaiškino ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių vienokie ar kitokie sandoriai ir/ar sprendimai turėtų būti laikomi aiškiai įmonei ekonomiškai nenaudingais ir nereikalingais. Pareiškime pati pareiškėja nurodo, kad tokie sandoriai tik „galėjo būti nesąžiningi ir pažeisti kreditorių interesus“, t. y. pati pareiškėja nėra užtikrinta ir tikra, jog tokie sandoriai iš tikrųjų buvo nesąžiningi ir pažeidė įmonės kreditorių teises. Vien ta aplinkybė, kad VšĮ „Centrum educatus“ vadovu buvo S. M., pati savaime nereiškia sandorių tarp UAB "Argo Navis Group" ir VšĮ "Centrum educatus" ydingumo, nesąžiningumo ir prieštaravimo būtent UAB „Argo Navis Group“, veikusios nuo 2011 metų, interesams. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą S. M. pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad 2015-07-28 Vienintelio dalinimo sprendimu S. M. apskritai buvo atšauktas iš VšĮ "Centrum educatus" vadovo pareigų ir nuo to laiko įstaigos vadove paskirta G. Ž.. BUAB „Argo Navis Group“ bankroto bylos duomenimis, VšĮ „Centrum educatus“ niekada nebuvo ir nėra UAB „Argo Navis Group“ kreditore ar debitore, taip pat ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad VšĮ „Centrum educatus“ bankroto byloje Nr. eB2-291-432/2021 į kreditorių sąrašą nėra įtraukta UAB „Argo Navis Group“, nėra spręsta dėl šios viešosios įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu, jokiame teismo procese nėra ginčijami šių dviejų juridinių asmenų sudaryti sandoriai jokiais jų negaliojimo pagrindais ar nėra sprendžiami ginčai dėl jų vykdymo.

26. Antra, kaip matyti iš byloje esančių tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens S. M. pateiktų rašytinių įrodymų, 2014-12-30 Paskolos sutartimi Nr. 2014-01 UAB "Argo Navis Group", kaip paskolos davėja, suteikė S. M., kaip paskolos gavėjui, 300 000 Lt (86 886,01 Eur) dydžio paskolą 5 metų terminui, t. y. iki 2019-12-31; pinigų perdavimo faktą patvirtina įmonės 2014-12-31 Kasos išlaidų orderis Nr. 061, kuriuo iš įmonės kasos S. M. buvo išduoti 300 000 Lt, pinigų išdavimo pagrindu nurodant būtent paskolą pagal Paskolos sutartį; ši operacija taip pat buvo atspindėta ir apskaityta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose (apyvartų žiniaraštyje, kasos knygoje), kaip gautina suma, t. y. kaip debitorinis įsiskolinimas. Suinteresuoto asmens S. M. pateikti 2015-12-31 ir 2016-03-10 UAB "Argo Navis Group" ir S. M. pasirašyti Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai patvirtina, kad minėtu laikotarpiu paskola buvo grąžinama iš dalies, ir jos likutis 2016-03-10 dienai sudarė 70 250 Eur. Nors atsiliepime į pareiškimą S. M. nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesį paskola buvo pilnai grąžinta, vykdant tarpusavio reikalavimų įskaitymą už jo įmonei suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas – faktūras, tačiau teismui nebuvo pateikta tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

27. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, teismo nuomone, galėtų sudaryti pagrindą nemokumo administratorei kreiptis į teismą dėl atitinkamos galimai vis dar negrąžintos paskolos /jos dalies įmonei priteisimo ar žalos, padarytos galimai neteisėtais buvusio įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo įmonei, tačiau pačios savaime nesudaro pagrindo vien dėl tokio sandorio/veiksmo konstatuoti tyčinio įmonės privedimo prie bankroto bei spręsti, kad dėl tokio sandorio iš esmės pablogėjo įmonės finansinė būklė, įmonė tapo nemoki, ir tai atsitiko dėl sąmoningai tyčinių ir nesąžiningų tuometinio jos vadovo veiksmų.

28. Kaip jau buvo minėta, paskola S. M. buvo suteikta dar 2014 m. pabaigoje, kuomet įmonė akivaizdžiai nebuvo nemoki, neturėjo finansinių sunkumų, o priešingai, aktyviai ir pelningai vykdė veiklą, kaip nurodė atsiliepime S. M., pirko didelės vertės įrangą, reikalingą veiklai ir pan. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registrui teiktų 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, tuo metu įmonė turėjo 267 855 Eur vertės turto, o trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė tik 27 085 Eur, įmonė buvo gavusi 81 213 Eur grynojo pelno. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registrui teiktų 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, tuo metu įmonė turėjo 412 223 Eur vertės turto, o trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 155 069 Eur, bendra visų įsipareigojimų suma sudarė tik 164 145 Eur, įmonė buvo gavusi 7 726 Eur grynojo pelno. Taip pat ir vėlesniais po ginčo sandorio sudarymo metais, t. y. 2015 m. įmonė turėjo 110 962 Eur vertės turto ir tik 23 353 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, gavo 13 159 Eur grynojo pelno. Kaip matyti iš dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų bei UAB "Argo Navis Group" bankroto bylos medžiagos, įmonės finansinė padėtis palaipsniui pradėjo blogėti po kelerių metų, t. y. nuo 2016 - 2017 m., kai padidėjo įmonės trumpalaikių įsipareigojimų suma (iki 200 540 Eur), bet tuo pačiu buvo padidėjusi ir įmonės turto vertė (iki 442 967 Eur), kai prasidėjo sunkumai vykdant 2016 m. sudarytą Kredito sutartį Nr. P16/00019 su didžiausia įmonės kreditore Kredito unija „Centro taupomojo kasa“ dėl 142 000 Eur dydžio kredito, kai 2016 m. UAB „Argo Navis Group“, kaip laiduotoja ir solidari skolininkė kartu su S. M., prisiėmė įsipareigojimus pagal vekselius kreditorių T. P., Š. P. atžvilgiu, ir visų šių kreditorių atžvilgiu 2017 - 2019 metais pradėti atitinkami priverstinio įsiskolinimų išieškojimo veiksmai (išduoti notarų vykdomieji įrašai ir pan.). Kaip matyti iš S. M. paaiškinimų atsiliepime ir pateiktų rašytinių įrodymų, sunkumai prasidėjo iš dalies dėl įmonės darbuotojo padarytų nusikalstamų veiksmų, pasisavinant turtą ir padarant įmonei žalą, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat mirus buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vadovei ir negalėjus perimti bei atkurti įmonės finansinių dokumentų ir pan.

29. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu, t.y. 2014-12, įmonė turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių VMI, VSDFV ar kitiems aukštesnės eilės kreditoriams, taip pat didelių finansinių neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, dėl ko sudarant sandorį buvo pažeisti jų turtiniai interesai, iš esmės pabloginta įmonės padėtis, apribotos ar eliminuotos galimybės patenkinti kreditorinius reikalavimus. Kaip minėta, visi BUAB „Argo Navis Group“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai buvo prisiimti ir atsirado praėjus keliems metams po pareiškėjos nurodyto sandorio sudarymo ir jo dalinio įvykdymo. Kitų gi bankroto byloje patvirtintų kreditorių kreditorinių reikalavimų suma - BUAB „Group Europa Investment“ (180 Eur), UAB ‚Vilniaus viešasis transportas“ (452,16 Eur), VMI (1776,20 Eur) ir VSDF (413,42 Eur) - bendrame įmonės turtinės padėties kontekste negali būti vertinama kaip itin didelė ir reikšminga.

30. Tokiu būdu spręsti, kad pareiškėjos nurodytas 2014-12-30 Paskolos sandoris akivaizdžiai buvo nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas įmonei, kad dėl jo įmonė tapo nemoki, jo sudarymas prisidėjo prie įmonės nemokumo, juo buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai ir pan., ir visa tai buvo padaryta buvusiam įmonės vadovui S. M. sąmoningai ir tyčia siekiant įmonės nemokumo, teismas neturi jokio, o juo labiau pakankamo pagrindo.

31. Teismas pažymi, kad tik tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų /sandorių yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014), tačiau narinėjamu atveju tokių veiksmų byloje nenustatyta ir neįrodyta.

32. Pagaliau, teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

33. Kadangi įvertinus tiek nagrinėjamos, tiek BUAB "Argo Navis Group" bankroto bylos Nr. eB2-213-855/2021 medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog BUAB "Argo Navis Group" bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis, pareiškėja UAB "Reniva" nenurodė ir nepagrindė, kad BUAB "Argo Navis Group" bankrotas būtų suinteresuoto asmens (buvusio įmonės vadovo S. M.) netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai), nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjos nurodomus ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2 ir 5 p. įtvirtintus įmonės tyčinio bankroto požymius, todėl pareiškimas dėl BUAB "Argo Navis Group" bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 20 str., LR CPK 290-291 str. str.,

nutarė:

Pareiškėjos BUAB "Argo Navis Group" nemokumo administratorės UAB "Reniva" pareiškimą suinteresuotiems asmenims - bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto UAB "Argo Navis Group", dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Renata Volodko