Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, R. A. (R. A.) gynėjos advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. V. laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nustatytas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta R. A. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš R. A. nuspręsta išieškoti transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų), valstybės naudai.

R. A. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (Ukrainos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paėmimas, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Asmens, kuriam byla nutraukta, R. A. gynėja advokatė Lina Gervelienė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir dėl išieškojimo transporto priemonės „Ford Galaxy”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos 2 400 Eur valstybės naudai, pakeisti: paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir išieškoti iš jo transporto priemonės „Ford Galaxy”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 450 Eur.

3.4.3. Trečia, vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad išvados dėl turto verčių be pilnos apimties turto vertinimo ataskaitos negalioja. Kaip minėta, prie vertinimo ataskaitos yra pridėta tik dalis duomenų apie lyginamuosius objektus, joje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos priemonė buvo apgadinta, todėl vertinimo ataskaita yra ne pilnos apimties.

3.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu gautais VšĮ „E.“ duomenimis nusikalstamos veikos priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 2 400 Eur, todėl būtent šia kaina ir reikia vadovautis sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

3.7. Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. spalio 24 d., gautais VšĮ „E.“ duomenimis nusikalstamos veikos priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 2 400 Eur, o nusikalstamos veikos priemonės vertinimo ataskaitoje esančiais vėlesniais 2021 m. gruodžio 14 d. VšĮ „E.“ duomenimis nusikalstamos veikos priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 2 040 Eur, t. y. 360 Eur mažiau. Natūralu, kad senstant nusikalstamos veikos priemonei jo kaina po beveik 2 mėnesių yra mažesnė. Nusikalstama veika yra padaryta 2021 m. spalio 24 d., ikiteisminio tyrimo duomenimis nusikalstamos veikos priemonės kaina 2021 m. spalio 24 d. yra 2 400 Eur, todėl konstatuotina, kad reali nusikalstamos veikos priemonės kaina nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2 400 Eur, ir būtent šia kaina reikia vadovautis sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – o ne vėlesniais VšĮ „E.“ duomenimis, esančiais nusikalstamos veikos priemonės vertinimo ataskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kuriam byla nutraukta, R. A. gynėjos advokatės Linos Gervelienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo valstybės naudai dydžio. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

5. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, R. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sumažinti iki minimalaus 1 metų termino.

6. Teisėjų kolegija atsakydama į apeliantės argumentus pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veika, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla R. A. atžvilgiu yra nutraukta, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir yra perduotas laiduotojos A. V. atsakomybei 2 metų laidavimo terminui, nepatyrė jokių su nuteisimu susijusių padarinių.

8. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad R. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo iškvėptame ore rasta 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymima, kad šis kiekis daugiau kaip 5 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, padaryto nusikaltimo didesnį pavojingumą rodo aplinkybės, kad R. A. ketino nuvažiuoti pakankamai nemažą atstumą (nuo Vilniaus iki Alytaus), teisiamajame posėdyje parodė, kad žmona apie 21 val. paskambino ir pasakė, kad atėjo jos buvęs vyras ir pradėjo triukšmauti, R. A. labai susinervino dėl to, taigi jis vairavo būdamas suirzęs. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pastebima, kad nusikalstama veika padaryta magistraliniame kelyje, tamsiu paros metu (naktį), asmuo vairavimu atkreipė į save pašalinių asmenų dėmesį, kurie Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai pastebima, kad dėl šių jo veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, niekam nebuvo padaryta žala, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie R. A. veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ir gyvybei. Šiame kontekste pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir užtikrintų visuomenės saugumą.

9. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad teismas pasisakydamas dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones termino nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog R. A. dirba komandiruotėse kituose Lietuvos Respublikos miestuose, o R. A. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Alytuje, be to, darbe tenka atlikti brigadininko pareigas ir vežioti darbininkus į objektus, kas neturint teisės vairuoti transporto priemones jam kelia didelių nepatogumų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Šios aplinkybės neatsirado staiga, o egzistavo ir tuo momentu, kai apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones (R. A. pradėjo dirbti UAB „X.“ ir UAB „X.“ 2020 m. (1 t., b. l. 156, 161).

10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. A. nusikalto pirmą kartą, turi ilgą vairavimo stažą, nėra sistemingas KET pažeidėjas, praeityje nėra baustas už KET pažeidimus, už vairo neblaivus sėdo pirmąjį ir paskutinįjį kartą gyvenime, nepaneigia būtinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

10.1. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise 2 metų terminui – apeliantui paskirta atsižvelgus į tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su transporto saugumu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi apelianto nurodomos aplinkybės jau buvo vertinamos skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę, o tai, kad neva jos buvo nepakankamai įvertintos, yra tik apeliantės subjektyvi nuomonė.

10.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad į R. A. charakterizuojančius duomenis buvo atsižvelgta nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą. Nustatant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinama ne vien tik teigiami kaltininko asmenybės aspektai, kuriuos skunde pabrėžia apeliantė, tačiau ir kitos veikos aplinkybės, apibūdinančios eismo įvykį. Toks R. A. elgesys parodo neatsakingą jo požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles ir kelių eismo saugumo taisykles, kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, todėl net ir nesant byloje nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, R. A. apylinkės teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

10.3. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021).

11. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad jam paskirta priemonė turi būti adekvati, proporcinga ir iš esmės efektyvi norint pasiekti prevencinius tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą. Manoma, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sumažinimas padarytų paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę per švelnia ir ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantą ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels R. A. tam tikrus nepatogumus. Visgi pažymima, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-891/2018).

13. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai, ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo R. A. patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – nustatė mažesnį nei vidurkis terminą, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. spalio 24 d. Kiekvienu atveju, kai sprendžiamas kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimas, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Atsižvelgiant į tai nagrinėjamu atveju nesutinkama su skundo argumentais, kad paskirtas 2 metų terminas yra neadekvatus, per griežtas ir neproporcingas.

15. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018). Įvertinus R. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymas 2 metų laikotarpiui aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl nėra ir teisinio pagrindo šį paskirtą terminą mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnio (minimalaus), R. A. poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

16. Įvertinusi tai, kad R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis už vidurkį, taip pat tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas vienam iš pavojingiausių KET pažeidimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai uždraudė R. A. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui. Įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tuo, jog paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – yra per griežtas ar kaip kitaip neproporcingas ir neadekvatus, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

17. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-1121/2019). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato, kokio konkretaus dydžio pinigų sumos išieškojimą turi taikyti teismas.

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė naudodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (nusikalstamos veikos padarymo priemonė).

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paminėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 400 eurų su PVM – apylinkės teismo nustatyta vadovaujantis VšĮ „E.“ pažyma, kurioje nurodyta vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje (t. 1, b. l. 43). Žemesnysis teismas nuspręsdamas išieškoti transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, 2 400 Eur, valstybės naudai, savo sprendimą motyvavo tuo, kad, kaip matyti iš J. P. ataskaitos, lyginamųjų transporto priemonių ridos neatitiko kaltinamojo įvykio metu turėtos transporto priemonės „Ford Galaxy“ buvusios ridos, priešingai – skirtumas tarp jų yra net nuo 61 000 km iki 93 000 km. Transporto priemonės, su kuriomis buvo lyginama kaltinamojo transporto priemonė, registruotos anksčiau nei kaltinamojo vairuotas automobilis, todėl akivaizdu, kad lyginamųjų transporto priemonių rida didesnė. Dėl šių priežasčių nenuostabu, kad senesnių ir turinčių žymiai didesnę ridą automobilių rinkos vertė yra mažesnė. Todėl lyginti transporto priemones pagal šias savybes nebūtų objektyvu.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiantis J. P. individualios įmonės pateikta 2021 m. gruodžio 15 d. vertinimo ataskaita Nr. 21-121 automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2021 m. gruodžio 14 d. yra 1 450 Eur (su PVM). Todėl iš asmens, kuriam byla nutraukta, nuosprendžiu išieškoma 2 400 eurų konfiskuotino turto vertė nėra reali ir atitinkanti rinkos vertę, o turto vertintojas atliko vertinimą tinkamai.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras su tokiu apeliantės įrodymų vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad vertinimo ataskaitoje nurodyta nusikalstamos veikos priemonės rinkos vertė – 1 450 Eur su PVM – neatitinka jos realios rinkos vertės ir ja byloje remtis negalima. Prokuroras kritikuodamas turto vertintojo J. P. atliktą vertinimą nurodė tokius pagrindinius argumentus: 1) nustatinėjant nusikalstamos veikos priemonės realią rinkos vertę buvo pasirinkti akivaizdžiai netinkami lyginamieji objektai; 2) prie vertinimo ataskaitos pridėta tik dalis duomenų apie lyginamuosius objektus; 3) vertinimo ataskaitoje nepagrįsta, jog nusikalstamos veikos priemonės būklė prieš apgadinimą yra vidutiniška, ji po apgadinimo yra važiuojanti, ji buvo daužta, dalinai dažyta, turi smulkių deformacijų, o tai prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos ir nuotraukų duomenims; 4) pati vertinimo ataskaita yra ne pilnos apimties.

23. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad senstant nusikalstamos veikos priemonei jos kaina po beveik 2 mėnesių yra mažesnė, tai yra prokuroras sutinka, kad senstant nusikalstamos veikos priemonei jos kaina mažėja, todėl turi būti vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu buvusia transporto priemonės verte. Teisėjų kolegija su tokiu prokuroro argumentu sutinka, tačiau pažymi, kad transporto priemonės individualus vertinimas buvo atliktas nuo veikos padarymo praėjus vos kiek daugiau nei 1,5 mėnesio, kas reiškia, kad esminės įtakos automobilio vertei toks trumpas laikotarpis negalėjo turėti. Be to, žemiau pateikiami aukštesniojo teismo argumentai neleidžia pagrįstai abejoti pateikti individualaus vertinimo išvada, todėl vien praėjęs laiko tarpas negali lemti pateiktos išvados netinkamumo. Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad „[k]ilus ginčui dėl konfiskuotino turto vertės, gali būti pakviestas specialistas (turto vertintojas ar pan.), į kurio nuomonę teismas galėtų atsižvelgti priimdamas sprendimą.“ (Abramavičius, A., ir kiti. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 206). Tai taip pat suponuoja, jog transporto priemonės vertinimas gali būti atliktas ir vėliau, o į šio vertinimo rezultatus turėtų būti atsižvelgiama. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi turto vertinimo ataskaitomis sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-638-209/2018 8.3 papunktis).

24. Prokuroras argumentuodamas, jog objektyviam nusikalstamos veikos priemonės realios rinkos vertės nustatymui nebuvo parinkti panašūs lyginamieji objektai, pastebėjo, kad nusikalstamos veikos priemonės rida nusikalstamos veikos padarymo metu buvo beveik 237 000 km (vertinimo metu 237964 km). Pirmojo lyginamojo objekto rida yra 298 000 km, t. y. net 61 000 km daugiau. Antrojo lyginamojo objekto rida yra 330 000 km, t. y. net 93 000 km daugiau. Trečiojo lyginamojo objekto rida apskritai yra nenurodyta (neaišku, kaip tada buvo nustatytas lyginamųjų objektų ridos vidurkis (288 654 km). Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos priemonės pirmosios registracijos data yra 2005 m. gegužės 13 d. Antrojo lyginamojo objekto pirmosios registracijos data yra 2004 m. rugpjūčio mėn., t. y. šis lyginamasis objektas pirmą kartą buvo registruotas 8 mėnesiais anksčiau. Trečiojo lyginamojo objekto pirmosios registracijos data yra 2004 m. rugsėjo mėn., t. y. šis lyginamasis objektas pirmą kartą buvo registruotas 7 mėnesiais anksčiau. Prokuroro vertinimu, senesnių ir turinčių žymiai didesnę ridą automobilių rinkos vertė yra mažesnė.

24.1. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš vertinimo ataskaitos matyti, jog turto vertintojas J. P., vertindamas transporto priemonę, į ridos skirtumus atsižvelgė. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinamos transporto priemonės spidometro parodymas yra 237 964 km (1 t., b. l. 171), statistinis spidometro parodymas yra 288 654 km (tai yra tik iš dalies lyginamųjų objektų vidurkis. Šie parodymai apskaičiuoti taip: 237 964 km (vertinamos transporto priemonės rida) + 298 000 km (pirmojo lyginamojo objekto rida) + 330 000 km (antrojo lyginamojo objekto rida) / 3), nustatytos ir statistinės ridos skirtumas yra 50 690 km. Buvo pritaikyta 4,54 koeficiento reikšmė įvertinant tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumą. Dėl tokio skaičiavimo sumažėjo transporto priemonės bazinė rinkos vertė nuo 1 567 Eur iki 1 474 Eur (1 t., b. l. 172).

24.2. Iš vertinimo ataskaitos matyti, jog turto vertintojui J. P. taip pat buvo žinoma, kad vertinama transporto priemonė yra pagaminta 2005 metais (1 t., b. l. 171, 173).

24.3. Atkreipiamas dėmesys, kad nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintose Turto ir verslo vertinimo metodikose nėra nurodyta konkrečiai, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti parinkti objektai taikant lyginamąjį metodą.

24.4. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos 49⁵ punktu, be kita ko, atlikdamas apgadintos transporto priemonės apžiūrą, vertintojas vadovaujasi Metodikos III skyriaus II skirsnyje nustatytais reikalavimais, taip pat nustato ir užfiksuoja apgadintos transporto priemonės vertei apskaičiuoti aktualias individualias transporto priemonės savybes, būklę ir (arba) apgadinimus, surenka vaizdinę medžiagą (nuotraukas, vaizdo įrašus). Šiose metodikose nurodoma tik abstrakčiai, kad tai turi būti analogiškas arba panašus turtas (57, 61, 63 punktai), surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas (58.1 papunktis).

24.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors lyginamieji objektai nėra tapatūs vertinamai transporto priemonei, tačiau jų gamybos metai nėra pernelyg nutolę nuo vertinamos transporto priemonės. Nors lyginamųjų objektų ridos skirtumai yra ženklesni, tačiau tai yra konkretūs turimi duomenys, o ne vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje, kurios apskaičiavimas apskritai nedetalizuojamas. Tai leidžia patikimiau ir individualiau įvertinti šio automobilio būklę, lyginamieji objektai atspindi bendrą situaciją rinkoje.

25. Prokuroras argumentuodamas, kad prie vertinimo ataskaitos pridėta tik dalis duomenų apie lyginamuosius objektus, nurodė, jog antrojo lyginamojo objekto duomenys yra penkiuose lapuose, tačiau prie vertinimo ataskaitos pridėtas tik pirmasis lapas. Trečiojo lyginamojo objekto duomenys yra keturiuose lapuose, tačiau prie vertinimo ataskaitos taip pat pridėtas tik pirmasis lapas. Nusikalstamos veikos priemonė turi kablį, šoninių langų deflektorius, tvarkingus priešrūkinius žibintus, kapoto nikeliuotą apdailą, tačiau iš antrojo lyginamojo objekto nuotraukos (prie vertinimo ataskaitos nepridėtos pirmojo ir trečiojo lyginamųjų objektų nuotraukos) matyti, kad jis neturi visų šių priedų.

25.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktų ataskaitos lapų trūkumas nėra aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą netikėti vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio verte. Pateiktuose lapuose yra nurodyta visa reikalinga informacija (metai, rida, kaina ir t. t.), iš esamų lapų galima suprasti, į kokius esminius aspektus turto vertintojas atsižvelgė atlikdamas vertinimą.

25.2. Ta aplinkybė, kad vertinama transporto priemonė turi nurodytas detales, kurių neturi antrasis lyginamasis objektas, taip pat galimai turi reikšmės nustatant automobilio rinkos kainą, tačiau pastebima, kad antrojo lyginamojo objekto kaina (1 300 Eur) ir taip yra ženkliai mažesnė už kitus objektus, kurių kaina 1 700 Eur (1 t., b. l. 172), be to, kaip pastebėjo prokuroras, antrojo lyginamojo objekto rida yra didesnė už vertinamos transporto priemonės.

26. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėdamas, kad vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog nusikalstamos veikos priemonės būklė prieš apgadinimą yra vidutiniška, ji po apgadinimo yra važiuojanti, ji buvo daužta, dalinai dažyta, turi smulkių deformacijų, o tai prieštarauja minėtiems įvykio vietos apžiūros protokolo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos ir nuotraukų duomenims, vertinimo ataskaitoje taip pat nėra pateikta jokių tokius teiginius patvirtinančių duomenų, pažymėjo, jog iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos priemonė yra be išorinių sugadinimų; iš 2020 m. rugsėjo 8 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad nusikalstamos veikos priemonė atitinka techninius reikalavimus ir turi tik vieną nedidelį trūkumą, t. y. neturi gesintuvo; iš prie vertinimo ataskaitos esančių nusikalstamos veikos priemonės nuotraukų matyti, kad yra subraižytas jos priekinio kairės pusės sparno ir galinio bamperio šoninės dešinės pusės lakas (dažai nepažeisti).

26.1. Aukštesnysis teismas pastebi, kad vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog automobilis buvęs daužtas, dalinai dažytas, yra smulkių deformacijų. Bendra techninė būklė vidutiniška (1 t., b. l. 171). Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti turto vertintojo tiesiogiai apžiūrėtų apgadinimų įvertinimu. Iš fotonuotraukos negalima tvirtai pasakyti, ar tik subraižytas lakas, ar pažeisti dažai (1 t., b. l. 182).

26.2. Nors prokuroras teisus teigdamas, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. atlikus privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą buvo nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t., b. l. 176), tačiau įvykis atsitiko 2021 m. spalio 24 d., tai yra praėjus pakankamai netrumpam laikui po privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros atlikimo, per kurį transporto priemonė galėjo būti daužta, dalinai dažyta, turėti smulkių deformacijų.

26.3. 2021 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis be išorinių sugadinimų (1 t., b. l. 14). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikimesnė yra turto vertintojo atlikta apžiūra, kadangi turto vertintojas tiesiogiai vertina automobilio būklę, be to, įvykio vieta buvo apžiūrima naktį, taip pat nuo 2021 m. spalio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. praėjo tam tikras laiko tarpas, per kurį ir galėjo atsirasti vertinimo ataskaitoje nurodyti trūkumai, byloje nėra nustatyta, kada šie trūkumai atsirado.

27. Prokuroras argumentuodamas, kad pati vertinimo ataskaita yra ne pilnos apimties, teigė, jog vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad išvados dėl turto verčių be pilnos apimties turto vertinimo ataskaitos negalioja; prie vertinimo ataskaitos yra pridėta tik dalis duomenų apie lyginamuosius objektus, joje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos priemonė buvo apgadinta. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes jau aptarė šios nutarties 24-26 punktuose ir sprendžia, kad tai neturi esminės reikšmės vertinant ataskaitos patikimumą.

28. Apibendrindamas apygardos teismas vertina, kad surašant ataskaitą automobilio rinkos vertė (1 450 Eur) buvo nustatoma lyginamosios vertės metodu, buvo lyginamos panašių transporto priemonių sandorių kainos, taip pat atsižvelgta į automobilio vertę įtakojančius faktorius, tokius kaip variklio tūris, kuras, kėbulo tipas, pagaminimo metai, būklė, rida ir kt. Tai yra turto vertinimas, kuris dėl savo individualaus pobūdžio yra patikimesnis nei VšĮ „E.“ pateikta bendra vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal pateiktas pačios VšĮ „E.“ pažymas šios transporto priemonės vertė per gana trumpą laiką, 2021 m. spalio ir gruodžio mėnesiais, gana ženkliai skyrėsi (2021 m. spalio mėn. 2 400 Eur (1 t., b. l. 43), 2021 m. gruodžio mėn. 2 040 Eur (1 t., b. l. 180), artėjo link turto vertinimo ataskaitoje nurodytos vertės (1 450 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas išieškoti automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę ne 2 400 Eur, o 1 450 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto turto konfiskavimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam byla nutraukta, R. A. (R. A.) gynėjos advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš R. A. nuspręsta išieškoti transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų), valstybės naudai, sumažinant transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iki 1 450 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.