- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-638-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10914-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Gintautas Danišauskas, Gintaras Danišauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Gintauto Danišausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. skirta 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.
Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 8 d., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė skirta 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda.
Baudą nustatyta sumokėti per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. L. išieškotina konfiskuotino automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 16 460 Eur.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.
Automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidos 3,48 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. L. priteistos Valstybės naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas - naikintina, o dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. L. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis, 2018 m. kovo 7 d., 19.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje rasta 3,29 promilės etilo alkoholio, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti: paskirti nuteistojo motiną V. L. laiduotoja ir atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą; automobilio „Lexus RX“ atitinkančios piniginės vertės - 16460 Eur konfiskavimą sumažinti iki pirmosios instancijos teismo paskirtos 2400 Eur dydžio baudos arba taikyti automobilio vertės išieškojimą pagal faktinę automobilio likutinę vertę - 3791 Eur; sutrumpinti specialiosios teisės – draudimo vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų arba taikyti BK 61 straipsnio bausmės skyrimo analogiją specialiosios teisės atėmimui ir nuo šios priemonės 2 metų vidurkio santykinai minusuoti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes; nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad R. L. po eismo įvykio savanoriškai atlygino J. B. autoįvykio metu jos automobiliui padarytą žalą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. L. atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, jo asmenybę charakterizuojančios ir teismo įvertintos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu. Apeliantai mano, kad R. L. motina V. L., kuri nors ir turi 30 procentų darbingumą, yra tinkama laiduotoja, galinti sūnui daryti teigiamą poveikį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad V. L. negali būti laiduotoja dėl to, kad teisme teigė, jog sūnus netyčia padarė nusikalstamą veiką, taip pat ji nesulaikė sūnaus nuo šios nusikalstamos veikos padarymo. Šie teismo argumentai neatspindi realios situacijos, kadangi senyvo amžiaus, teisinio išsilavinimo neturinti moteris, negali orientuotis teisinėse sąvokose ir teisinėje prasmėje. Be to, teismo argumentas, kad motina nesulaikė sūnaus nuo šios neteisėtos veikos, negali būti vertinamas pagrįstu, kadangi sūnus yra suaugęs, turintis savo teises ir nieko neprižiūrimas. Todėl jam jokių priežiūros įsipareigojimų nei motina, nei kiti asmenys tuo metu negalėjo turėti.
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš R. L. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą – 16460 Eur. Automobilio konfiskavimo būdu teismai vykdo prevenciją, kad šis padidintas pavojaus šaltinis vėl netaptų konkretaus asmens neteisėtos veikos priemone. Tačiau šiuo atveju konfiskuojamas ne pats automobilis, o jo vertę atitinkanti pinigų suma, todėl šis išieškojimas iš prevencinio elemento tampa bausmės elementu. Atsižvelgiant į tai apeliantai mano, kad teismas, nubausdamas R. L. 2400 Eur dydžio bauda bei paskirdamas jam konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą - 16460 Eur konfiskavimą, priėmė neproporcingą ir prieštaraujantį teismų praktikai sprendimą. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis viso proceso metu palaikė nuoseklią poziciją, pripažino savo veiką, nuoširdžiai gailisi, neteistas, dirbantis bei yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, egzistuoja dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad įvykus eismo įvykiui ir susidūrus su J. B. vairuojamu automobiliu, R. L. visiškai atlygino padarytą žalą. Todėl neproporcingas automobilio piniginės vertės išieškojimas turėtų būti sumažintas proporcingai paskirtai bausmei, t. y. iki 2400 Eur, arba taikytinas automobilio likutinės vertės, t. y. 3791 Eur išieškojimas.
2.3. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo R. L. nustatytu maksimaliu 3 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu. Nors teismas nurodė, kad nuteistasis praeityje buvo tris kartus baustas už greičio viršijimą, tačiau šie administraciniai pažeidimai buvo padaryti praeityje bei yra negaliojantys. Be to, teismas neteisingai konstatavo, kad R. L. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo baustas tris kartus, kadangi už tai jis buvo baustas du kartus ir vieną kartą už prekybos taisyklių turgavietėse pažeidimą. Pažymi, kad po šių pažeidimų R. L. padarė atitinkamas išvadas ir daugiau pažeidimų nedarė. O negaliojantys ir praeityje padaryti administraciniai pažeidimai neturėtų bloginti R. L. situacijos nagrinėjant jo prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Apeliantai taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotas teigiamas nuteistojo elgesys bylos nagrinėjimo metu, dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, leidžia manyti, kad specialios teisės atėmimas galėtų būti nustatytas minimaliam 1 metų terminui arba neturėtų būti ilgesnis nei 2 metai, t. y. taikomas vidurkis.
3. Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Danišauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Gintaro Danišausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis R. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir paskirtos bausmės neginčija. Jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. Apeliaciniu skundu prašoma atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos V. L. laidavimą.
6.1. Pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).
6.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas nuteistojo R. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą bei atmesdamas jo prašymą dėl BK 40 straipsnio taikymo, savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino tiek byloje nustatytas, tiek apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog R. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala nepadaryta ir civiliniai ieškiniai nepareikšti, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2 ir 3 punkto reikalavimus.
6.3. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad R. L. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o laiduotoja V. L. sugebės pakankamai koreguoti jo elgesį ir daryti teigiamą įtaką. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. L. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam nustatytas ypač didelis girtumo laipsnis (3,29 promilių girtumas). Tačiau jis, suvokdamas, kad yra neblaivus ir žinodamas, jog tokios būklės vairuoti negalima, vis tiek vairavo transporto priemonę. Nors jis anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su leistino greičio viršijimu. Pažymėtina, kad leistino greičio viršijimas taip pat vertinamas šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę bei rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų reikalavimus ir išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Nors apeliaciniu skundu prašoma nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytą žalą, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nuteistajam inkriminuotas tik automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 3,29 promilės alkoholio, o nusikalstamos veikos metu kilęs autoįvykis ir jo padariniai laikytini administracinės teisės dalyku ir nagrinėtini administracinės teisenos tvarka, todėl šioje byloje nevertinami.
6.4. Tuo pačiu teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad R. L. yra 40 metų amžiaus, psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, todėl dėl jo asmenybės nebrandumo abejonių nekyla ir teisėjų kolegija nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų jį auklėti ir tai duos kokių nors teigiamų rezultatų. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors laiduotoja pasiūlyta nuteistojo motina V. L. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, rūpinasi sūnumi ir išgyvena dėl netinkamo jo elgesio, tačiau akivaizdu, jog jos rūpestis ir auklėjimas nesulaikė R. L. nuo ankstesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo. Be to, V. L. gyvena kitame mieste (Širvintose) atskirai nuo sūnaus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog ji galės sūnui daryti teigiamą įtaką, kad pastarasis daugiau nenusikalstų.
6.5. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo taikymo galimybės pirmosios instancijos teismo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių bei jo veikos pobūdžio ir laiduotojos galimybių užtikrinti laidavimo tikslus. Priimto sprendimo motyvai skundžiamame nuosprendyje aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize, aprėpiančia visumą duomenų, apibūdinančių nuteistąjį, jo padarytą nusikaltimą, taip pat dėl laiduotojos patikimumo ir jos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltininkui visapusišku įvertinimu. Dėl to keisti šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
7. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma R. L. sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą.
7.1. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi R. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 3,29 promilės alkoholio. Taigi, teise vairuoti transporto priemones R. L. uždrausta naudotis pagrįstai.
7.2. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas R. L. skyrė uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sutrumpinti. Šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei apelianto asmenybę.
7.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. L. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.
7.4. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (jo kraujyje rasta 3,29 promilės alkoholio), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), bet pagal BK nuostatas. Nors dėl neteisėtų R. L. veiksmų nebuvo sužaloti asmenys, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Kaip jau buvo minėta, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. L. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nors nuteistasis anksčiau nebuvo teisiamas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat pažymėtina, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, tačiau ši administracinio poveikio priemonė nuteistajam įtakos nepadarė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. nustatė 3 metų vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pagrindo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra.
7.5. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas R. L. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimo, dėl to keisti ir šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
8. Be to, apeliaciniu skundu prašoma iš nuteistojo R. L. išieškotiną konfiskuotino automobilio „Lexus RX“ vertę atitinkančią sumą - 16460 Eur sumažinti iki pirmosios instancijos teismo paskirtos 2400 Eur dydžio baudos arba taikyti automobilio vertės išieškojimą pagal faktinę automobilio likutinę vertę - 3791 Eur.
8.1. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
8.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog automobilis „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. L., kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojama, bet įvertinęs tai, kad automobilis priklauso ne nuteistajam, automobilio konfiskavimo netaikė ir nusprendė išieškoti konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 16460 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
8.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilio „Lexus RX“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau neteisingai nustatė šios transporto priemonės vertę. Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Empreksis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė automobilio „Lexus RX“ kaina Lietuvoje su PVM yra 23450 Eur (b. l. 11). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistojo R. L. gynėjas pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą (b. l. 101-147), kurioje nurodyta, kad aptariamos transporto priemonės rinkos vertė yra 16460 Eur. Surašant ataskaitą, vidutinė automobilio rinkos vertė buvo nustatoma lyginamosios vertės metodu, buvo lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos, taip pat atsižvelgta į automobilio vertę įtakojančius faktorius, tokius kaip variklio tūris, kuras, kėbulo tipas, pagaminimo metai, būklė, rida ir kt.
8.4. Tuo tarpu nusikalstamos veikos padarymo metu įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas R. L. vairuotas automobilis „Lexus RX“. Rengiant ataskaitą minėta transporto priemonė buvo vertintojo E. L. apžiūrėta, įvertinti jos eismo įvykio metu padaryti apgadinimai ir nustatyta jos likutinė vertė – 3791 Eur. Pažymėtina, kad Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys apie automobilį yra detalūs, skaičiavimai pagrįsti aiškiai nurodytomis metodikomis, todėl laikytini tiksliais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo išieškoti automobilio „Lexus RX“ rinkos vertę atitinkančią sumą, nes jeigu ši transporto priemonė būtų priklausiusi nuteistajam, ji būtų konfiskuota apgadinta. Todėl nusprendus konfiskuoti jos vertę atitinkančią sumą, turi būti išieškota jos likutinė vertė. Be to, visos abejonės turi būti vertinamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad automobilio „Lexus RX“ likutinė vertė yra 3791 Eur, todėl tokia konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ir turi būti išieškota iš nuteistojo.
8.5. Pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto kito nuosprendžio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Gintaro Danišausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti:
pakeisti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš R. L. konfiskuotino automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 16460 Eur, ir nustatyti, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. L. Valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 3791 (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt vieną) Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.