- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- 1-866-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10914-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.2.25.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:
2018 m. kovo 7 d. 19.10 val. Vilniaus r., Avižienių sen., Riešės k., Ežero g. 35, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus RX", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje rasta 3,29 promilės etilo alkoholio,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis R. L. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 20) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Buvo pas draugus, visi vartojo alkoholį. Jis pats išgėrė nemažai. Vairavo įmonei ,,Matula“ priklausantį automobilį. Važiavo namo. Kelias buvo slidus. Nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę juostą ir kliudė kitą automobilį. Buvo iškviesta policija. Jam davė pūsti į alkotesterį, o po to sulaikė. Automobilį įmonė perrašė jo vardu. Kito automobilio vairuotojui žalą atlygino. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo motina. Jis pasitiki mama, gerbia ją. Nors mama gyvena Širvintose, tačiau jie dažnai matosi, mama dabar po operacijos, ją reikia vežioti į ligoninę. Mama 70 procentų darbinga, tačiau vaikšto pati (b. l. 71-72).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
-liudytojos J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. kovo 7 d. apie 19.10 val. vairavo jai priklausanti automobilį „R. M. Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniaus r., Avižienių sen. Riešės kaime, Ežero gatve, ties 35 pastatu. Priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netikėtai įvažiavo į jos eismo juostą ir automobiliai susidūrė. Po eismo įvykio prie jos priėjo kito, sustojusio automobilio, vairuotojas ir pasakė, kad automobilio „Lexus“ vairuotojas yra neblaivus, kad apie įvykį pranešė policijai. Eismo įvykio metu padarytos žalos nevertina kaip didelės. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę (b. l. 29);
-liudytojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. T. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. kovo 7 d., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. G. apie 19.12 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalies gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Riešės kaime susidūrė automobiliai „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad automobilio „Lexus“ vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykę minėtu adresu, įvykio vietoje rado apgadintas abi anksčiau minėtas transporto priemones. Automobilį „Renault“ vairavo J. B., kuri paaiškino, kad automobiliu važiavo nuo Riešės kaimo link Bendorių, kai prieš ją atvažiuojantis automobilis pradėjo slysti, po ko atsitrenkė į jos automobilį. „Lexus" automobilį vairavo R. L., Jiems atvykus jis sėdėjo „Lexus“ automobilyje, vairuotojo vietoje. Bendraudami su juo pajuto, kad iš jo burnos sklinda alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Paprašius išlipti iš automobilio, išlipęs svirduliavo. Paklaustas ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis paaiškino, kad prieš valandą išgėrė visą butelį brendžio ir po to vairavo. R. L. alkoholio matuokliu nustatytas 2,71 promilių girtumas (b. l. 31);
-V. L. parodymais teisme, kad prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ją skirti laiduotoja. Ji gyvena atskirai, Širvintose, tačiau dažnai susiskambina su sūnumi, jis lankosi pas ją. Jis jai padeda, yra geras sūnus. Mano, kad jis taip pasielgė dėl neatsargumo. Jos sveikatos būklė netrukdys jai daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui (b. l. 80-81);
-R. L. asmens blaivumo testo rezultatu ir patikros sertifikatu, kurie patvirtina, kad jo išpūstame ore įvykio metu buvo 2,71 promilės alkoholio (b. l. 7, 8);
-VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9);
-VšĮ ,,EMPREKIS“ pažyma, kurioje nurodoma, kad apie automobilio vertę, kurioje nurodyta, kad 2012 gamybos metų automobilio „Lexus RX“ vertė 23450 eurų (b. l. 11);
-administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR_P-13640-2018, nuotraukomis, kurie patvirtina, kad ANP surašytas R. L. dėl to, kad jis 2018 m. kovo 7 d. 19.20 val. vairuodamas automobilį „Lexus RX“, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešai važiuojančiu automobiliu „Renault“ (b. l. 33-34, 38);
-2018-03-09 įgaliojimo nuorašu, kuriame nurodyta, kad UAB „Matula“, atstovaujama direktoriaus Petro A. M., įgalioja R. L. naudotis – eksploatuoti automobilį „Lexus RX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atstovauti draudimo bendrovėje, pasirašyti reikiamus dokumentus (b. l. 35);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2367/2018(01), kurioje nurodoma, kad R. L. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 7 d. 20.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,29 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 43);
-Turto vertinimo atskaita, kurioje nurodyta, kad automobilio „Lexus RX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė iki apgadinimo – 16460 Eur, o vertinimo dieną – 3790 Eur (b. l. 113-149).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
R. L. teisme nustatytomis aplinkybėmis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėręs, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Baudžiamosios bylos duomenimis, R. L. neteistas (b. l. 41). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad R. L. vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad važiavo viršydamas greitį ir baudą sumokėjęs (b. l. 39). Nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Kaltinamasis dirba.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Kaip minėta, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo motina V. L., pateikusi prašymą atleisti jos sūnų R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiksliai nežinojo veikos aplinkybių, teigė posėdžio metu, kad sūnus taip pasielgė dėl neatsargumo, t. y. netyčia. Ji yra sunkiai sergantis asmuo, turintis vos 30 procentų darbingumą, gyvena kitame mieste, nepateikė jokių duomenų, galinčių ją apibūdinti kaip asmenį, tinkantį būti laiduotoju. Nors kaltinamąjį ir jo motiną sieja artimi ryšiai, tačiau jie kartu negyvena, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, taip pat ir laisvalaikiu, nes kaltinamasis iki šiol bendraudamas su mama, elgėsi priešingai teisei, t. y. motina nepadarė jokios teigiamos įtakos.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).
Esant tokiai teismų praktikai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pagal asmenines ir kitas savybes V. L. turi galimybę daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui ir yra verta teismo pasitikėjimo bei gali būti laiduotoja R. L., todėl prašymas dėl laidavimo netenkintinas.
Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą (3,29 promilės alkoholio), į kaltinamojo asmenybę ir šeimyninę padėtį (dirba, nevedęs, padeda senyvo amžiaus ligotai motinai), į tai, kad neteistas, už KET pažeidimus baustas 1 kartą (kitos nuobaudos nebegalioja), todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti konfiskuotino įvykio metu vairuoto automobilį vertę atitinkančią pinigų sumą bei uždrausti naudotis specialia teise.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas net 3,29 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus ( net tris kartus važiavo viršydamas greitį), kas neleidžia jo teigiamai charakterizuoti kaip vairuotojo, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas maksimalus, o būtent - treji metai.
Kaltinamasis prašė išieškant konfiskuotino turto vertę vadovautis jo pateikta turto vertinimo ataskaita ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą skirti kuo trumpesnį, prašymą motyvavo tuo, kad turi neįgalią mamą, kuriai reikia padėti.
Pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – turto konfiskavimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje jau yra suformuluotos pagrindinės teisinės taisyklės tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). Ši praktika taikytina ir sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. LAT yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Nagrinėjamoje byloje R. L. vairavo automobilį „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 3,29 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas sunkiai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (2017 m. lapkričio 20 d. redakcija Nr. V-1312) 10.4.3 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis praeityje yra baustas už KET pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu (b. l. 39-40) ir skirtos nuobaudos buvo neefektyvios, nes jis ir vėl pažeidė KET nuostatas bei vairavo automobilį jau būdamas neblaivus. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad jam paskiriant dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams ir įvykio metu vairuoto ir konfiskuotino automobilio vertės išieškojimą, nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, bei kad tai neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Nėra pagrindo teigti, kad dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.
Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Valstybinis kaltintojas kitų duomenų dėl konfiskuotino automobilio vertės, išskyrus VšĮ ,,EMPREKIS“ pažymą, kurioje nurodyta tik apytikslė tokių automobilių rinkos vertė, nepateikė, todėl iš kaltinamojo išieškotina jo pateiktoje turto vertinimo išvadoje nurodyta konkretaus automobilio - „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvusi iki nusikaltimo įvykdymo.
Dėl proceso išlaidų
Bylos duomenimis sulaikytos transporto priemonės automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 9 d. sudaro 3,48 Eur, Prokuroras prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. L.. BPK 103 straipsnis nustato, kad proceso išlaidomis pripažįstama daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas ( BPK 105 straipsnio 1 dalis). Kadangi patirtos transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidos, kuri pripažinta nusikaltimo padarymo priemone, o kaltinamasis R. L. pripažintas kaltu šioje byloje, todėl patirtos transportavimo ir saugojimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. L..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 75 MGL, t. y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudos.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką (1 parą) nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 8 d. ir prilyginus ją 2 MGL dydžio baudai, galutinę bausmę skirti – 48 MGL 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš kaltinamojo R. L. konfiskuotino automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 16460 (šešiolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt) Eur.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.
Automobilio „Lexus RX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidas 3,48 eur (tris eurus 48 centus) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo R. L. Valstybės naudai, jas sumokant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, pervedant į sąskaitą Nr. LT 398 7044060007935553, įstaigos kodas 191688326, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą - panaikinti, o dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.