Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-186-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37004-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S)

2022 m. vasario 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Ukrainos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. A. 2021 m. spalio 24 d. apie 00.00 val. Trakų r. sav., magistralinio kelio A4 „Vilnius – Varėna – Gardinas“ 27 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Varėnos kryptimi vairavo sutuoktinei D. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Šie duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

8. Pripažinus kaltinamąjį R. A. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

11. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų R. A. baudžiamojoje byloje:

15.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo R. A. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.

15.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 115).

15.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai sutrikusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne formaliai, o realiai.

15.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 115). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 113–114). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaltinamąjį apibūdina kaip darbštų, atsakingą bei nevengiantį prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (1 t., b. l. 155). Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta nesuvaldžius emocijų ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iš esmės į nusikaltimų darymą nėra linkęs.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, A. V. asmenybės branda, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal uošvės A. V. laidavimą.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokuroras prašo skirti dviejų metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokuroro siūlomą terminą – 2 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

19. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokuroras siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl teismas dėl minėto prašymo pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

21. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis dvejus metus; 2) konfiskuoti transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

24. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Su aptartu uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones prokuroro siūlomu terminu kaltinamasis nesutiko, prašė šią baudžiamąją poveikio priemonę paskirti 1 metų terminui, kadangi tenka vežioti darbininkus į objektus, vykti dirbti į kitą miestą.

25. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, kai nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, draudimas vairuoti transporto priemones skirtinas privalomai, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, terminas gali būti mažinamas. Nors kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas bei yra kritiškai įvertinęs savo veiką, svarbu yra ir tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra itin pavojingas KET pažeidimas, kaltinamajam buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytas draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, todėl kaltinamajam nustatytinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo –2021 m. spalio 24 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

27. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

28. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

29. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (pagal įstatymą).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

31. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota kaltinamojo sutuoktinės D. A. vardu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilis buvo pirktas šeimai, jam periodiškai taip pat tenka juo naudotis. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. A. nurodė, jog transporto priemone naudojasi visi šeimos nariai, tame tarpe ir sutuoktinis. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, darytina išvada, jog minėta transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam. Kaltinamasis, kaip ir kiti šeimos nariai, ja naudojasi esant būtinumui, todėl toliau spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo.

33. Teismas sutinka su prokuroro teisiamojo posėdžio metu pateiktais argumentais, o būtent tai, kad siekiant nustatyti transporto priemonės vidutinę kainą ir ją lyginant su kitomis transporto priemonėmis, pastarųjų duomenys turi kuo įmanoma labiau atitikti lyginamosios transporto priemonės būklę bei jos duomenis. Kaip matyti iš Jono Pikūno ataskaitos, lyginamųjų transporto priemonių ridos neatitiko kaltinamojo įvykio metu turėtos transporto priemonės „Ford Galaxy“ buvusios ridos, priešingai – skirtumas tarp jų yra net nuo 61 000 km iki 93 000 km. Transporto priemonės, su kuriomis buvo lyginama kaltinamojo transporto priemonė, registruotos anksčiau nei kaltinamojo vairuotas automobilis, todėl akivaizdu, kad lyginamųjų transporto priemonių rida didesnė. Dėl šių priežasčių, kaip teisingai pastebėjo prokuroras, nenuostabu, kad senesnių ir turinčių žymiai didesnę ridą automobilių rinkos vertė yra mažesnė. Todėl lyginti transporto priemones pagal šias savybes nebūtų objektyvu. Taigi teismas daro išvadą, jog nagrinėjamas turto vertinimas yra atliktas netinkamai, neatskleidžia realios kaltinamojo vairuotos transporto priemonės vertės. Todėl teismas vadovaujasi įvykio metu, t. y. 2021 m spalio mėnesį, suformuota VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog kaltinamojo vairuotos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 400 Eur su PVM.

34. Transporto priemonė „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos įrankiu. Įvykio dieną transporto priemonę vairavo kaltinamasis, tačiau transporto priemonės savininkė, prieš duodama transporto priemonę kaltinamajam, nežinojo, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Kaip matyti iš kaltinamojo bei liudytojos duotų parodymų, transporto priemone kaltinamasis naudojasi kartais, be to, už jos įsigijimą mokėjo ir sutuoktinė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad konfiskavus transporto priemonę dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, būtų sukelta daug nepatogumų tretiesiems asmenims, o būtent sutuoktinei bei jos dukrai. Tad nesant teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 400 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

35. Be aukščiau aptartų baudžiamojo poveikio priemonių prokuroras taip pat prašo kaltinamajam paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

36. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, <...> įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. <...>. <...>, kartu nustato, jog šios įmokos sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnio 1 ir 3 dalys).

37. Pasisakydamas galimybės skirti kaltinamajam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas pažymi, jog viena iš šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirčių yra identifikuojama materialinė pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nukentėjusių nėra. Teismas vertina ir tai, kad teismų praktikoje vyrauja tendencija, jog baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje paprastai taikoma tuomet, kai neskiriamos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, netaikomas teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas arba netaikoma turto konfiskacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019; kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad prokuratūros pozicija dėl nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo šioje byloje yra labiau išimtinė, nerodanti bendros tendencijos.

38. Tad teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamajam jau ir taip paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta kokių nors įtariamąjį neigimai charakterizuojančių aplinkybių, taip pat – į baudžiamojo poveikio priemonių tikslus bei paskirtį, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, aptariamu atveju būtų perteklinė. Teismo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą – faktiškai kaltinamasis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų nubaustas pinigine bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės orientuotos labiau į nusikalstamų veikų prevenciją bei užkardymą, o ne asmens nubaudimą. Nagrinėjamos situacijos kontekste teismas neįžvelgia kokių nors ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina svarstyti ir trečią baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje.

39. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (Ukrainos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 93–94), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 110–112) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.

40. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 24 d. 00.01 val. iki 2021 m. spalio 24 d. 12.52 val. (1 t., b. l. 79–81, 92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. A. (R. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. A. (R. A.) išieškoti, transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų), valstybės naudai.

R. A. (R. A.) skirtas kardomąsias priemones – dokumentų (Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – R. A. (R. A.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – saugomą byloje, perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai perdavimui į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. A. (R. A.) ir laiduotojai A. V. kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.