- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- I1-12932-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00756-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) atlieka bausmę LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Paaiškino, kad, jam atliekant bausmę, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.
Teigė, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušo patalpose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Dušo patalpos tinkamai atskirtos, pakabinant užuolaidas tik 2024 m. rugsėjo 8 d.
Nurodė, kad nuo 2022 m. vasario mėn. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušo patalpose yra įrengtos sienelės. Minėtos sienelės neužtikrino tinkamo nuteistųjų privatumo. Maudantis nuteistieji galėjo matyti vienas kitą. Juolab, kad dušo čiaupai yra įrengti ne vienoje pusėje dušo kambario, o abiejose pusėse. Maudydamiesi vienas prieš kitą, nuteistieji be sunkumų galėjo vienas kitą stebėti. Dėl to, kad gali būti stebimas, pareiškėjas jautėsi nejaukiai ir, kitiems stebint, negalėjo normaliai nusiprausti. Mano, kad buvo pažeista jo privatumo teisė. Nurodė, kad dėl minėtų pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, jautėsi pažemintas. Užuolaidos dušų patalpose pakabintos tik po daugelio prašymų ir skundų – 2024 m. rugsėjo 5 d.
Pareiškėjo įsitikinimu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 5 d. nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo būdas ir metodas sukėlė pareiškėjui sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Teigė, kad minėtais veiksmais (netinkamu dušo patalpų įrengimu) jam buvo padaryta žala.
Tvirtino, kad nagrinėjamu atveju valstybė neužtikrino, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, nesukeltų kančių ir sunkumų. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta galimybė maudytis duše, nepažeidžiant privatumo.
Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje nuolat yra blakių, tarakonų. Minėti parazitai kandžioja pareiškėją, dėl to jis yra priverstas kentėti.
Teigė, kad to patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Nurodė, kad, įvertinus subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamomis sąlygomis, pažeidimo pobūdį, jo trukmę, jo vertinimu, būtų teisinga iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LKT prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Pareiškėjas LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bendro naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos, o nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. įrengtos ir dušo užuolaidos.
Atkreipė dėmesį į tai, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2, 8,10 ir 20 būriuose yra įrengti atskiri dušai, kuriais nuteistieji pagal poreikį gali naudotis kada nori.
Pažymėjo, kad dušo įrengimas su pertvaromis iš šonų, tačiau be durų ar kitų matomumą ribojančių priemonių iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai.
Tvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjui naudojantis dušo patalpomis, buvo užtikrintas pakankamas privatumas.
Nurodė, kad LKT Pravieniškių 2-asis kalėjimas 2023 m. balandžio 21 d. sudarė sutartį Nr. ST-217 su UAB ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja UAB ,,Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. UAB ,,Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).
Pažymėjo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje.
Teigė, kad atsakovės atstovė neturi duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – NVSC) ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas tik abstrakčiai išvardina galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizuoja, neįvardina kada jie tiksliai atsirado, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės.
Akcentavo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių bei neigiamų išgyvenimų, diskomforto ir nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, nepatogumų, kuriuos galimai galėjo sukelti neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, nesikreipė. Vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Pažymėjo, kad, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį.
Teigė, kad pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje.
LKT įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų, atsiradusios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl to jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas klausimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų – privatumo neužtikrinančio dušų patalpų įrengimo ir gyvenamojoje patalpoje esančių parazitų.
Dėl dušų patalpų įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodo, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iki 2024 m. rugsėjo 5 d. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušų patalpose buvo pažeidžiamas jo privatumas dėl netinkamo dušų įrengimo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlieka nuo (duomenys neskelbtini), todėl ginčui aktualus laikotarpis yra nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 5 d.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), tiek Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma) tokio reikalavimo nėra numatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr. 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021).
LVAT praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.).
Vėlesnėje LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; LVAT 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; LVAT 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Susipažinus su šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais, dušų patalpų fotonuotraukomis (b. l. 11-12, 19), konstatuotina, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušų patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, yra įrengtos pertvaros. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.
Pareiškėjas teisės į privatumą pažeidimą sieja su tuo, kad dušai, kuriais naudojasi pareiškėjas ir kiti nuteistieji, yra vienas prieš kitą ir ginčo laikotarpiu nebuvo įrengta jokių priemonių, ribojančių matomumą iš kitoje dušo patalpos pusėje esančių dušų (kaip pvz., durų, užuolaidų ir (ar) kt.).
Pareiškėjo teigimu, šiuo metu dušo patalpose esančios užuolaidos (kurios užfiksuotos ir LKT pateiktose fotonuotraukose (b. l. 11-12)) įrengtos tik 2024 m. rugsėjo 5 d. Atsakovės atstovė LKT atsiliepime patvirtina Pareiškėjo nurodomą užuolaidų įrengimo faktą bei datą bendro naudojimo dušinėse, tačiau pažymi, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2, 8, 10 ir 20 būriuose yra įrengti atskiri dušai, kuriais nuteistieji gali pagal poreikį naudotis kada nori.
2025 m. birželio 4 d. LKT Turto valdymo skyriaus inspektorės pažyma Nr. LV-38591 „Apie nuteistojo S. D. laikymo sąlygas“ taip pat patvirtina, kad bendrojo naudojimo dušinėje, kuria naudojasi pareiškėjas, mūrinės pertvaros įrengtos visu nuteistojo kalinimo laikotarpiu, tuo tarpu užuolaidos sumontuotos tik 2024 m. rugsėjo 5 d. Minėtos pažymos duomenimis, karantino dušo patalpoje yra įrengta 2 vnt. dušo galvučių; 2 ir 8 būriuose – po 9 vnt. dušo galvučių; 10 būryje – 8 vnt. dušo galvučių; 20 būryje – 1 vnt. dušo galvučių; bendrojo naudojimo dušinėje – 15 vnt. dušo galvučių. Karantino dušo patalpose pertvara įrengta 2023 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 20-21).
Iš 2025 m. birželio 2 d. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pažymos Nr. RV-23-3264 „Dėl nuteistojo S. D.“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. Pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į šiuos būrius / brigadas: 1) 2023 m. rugpjūčio 30 d. – karantinas (miegamųjų vietų skaičius – 13); 2) 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 2 būrys, 2 patalpa (miegamųjų vietų skaičius – 21; grupė – paprastoji); 3) 2023 m. gruodžio 5 d. – 10 būrys, 1 patalpa (miegamųjų vietų skaičius – 20; grupė – paprastoji); 4) 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 20 būrys, 1 patalpa (miegamųjų vietų skaičius – 16; grupė – paprastoji); 5) 2024 m. lapkričio 4 d. – 8 būrys, 1 patalpa (miegamųjų vietų skaičius – 21; grupė – paprastoji); 6) 2024 m. lapkričio 6 d. – 10 būrys, 1 patalpa (miegamųjų vietų skaičius – 20; grupė – paprastoji). Minėta pažyma taip pat akcentuota, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gegužės 5 d. prašymų ar skundų dėl neužtikrinamo privatumo duše iš Pareiškėjo negauta (b. l. 22-24).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu klausimu LVAT formuojamą praktiką, konstatuotina, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bendro naudojimo dušinėse dušus įrengus vieną prieš kitą ir neapribojus matomumo iš priekio, nebuvo visiškai užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą. Darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovės atstovė LKT neužtikrino pareiškėjui pakankamo privatumo prausiantis duše, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Taigi, šiuo atveju konstatuojami neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.
Teismo vertinimu, atsakovės atstovės atsiliepime pažymima aplinkybė, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2, 8, 10 ir 20 būriuose yra įrengti atskiri dušai, kuriais nuteistieji gali pagal poreikį naudotis kada nori, nepaneigia atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumo. Juolab, kad byloje yra tik glausti duomenys apie minėtose patalpose įrengtų dušų galvučių skaičių, nedetalizuojant šių dušo galvučių išdėstymo ir atitvėrimo aplinkybių. Aplinkybė dėl pareiškėjo nesikreipimo į įkalinimo įstaigos administraciją dėl privatumo dušo patalpose pažeidimo vertintina sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą.
Dėl gyvenamojoje patalpoje esančių parazitų
Pareiškėjo skunde teigiama, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis kalinamas, yra blakių ir tarakonų, kurie pastoviai jį kandžioja.
Higienos normos 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Kaip nurodyta atsakovės atstovės atsiliepime, LKT Pravieniškių 2-asis kalėjimas 2023 m. balandžio 21 d. sudarė sutartį Nr. ST-217 su UAB ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.
Iš su atsakovės atstovės atsiliepimu pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktų Nr. AP-A1-06/06/2024-275-145, Nr. AP-A1-09/05/2024-275-136, Nr. AP-A1-26/04/2024-275-133, Nr. AP-A1-04/04/2024-275-109, Nr. AP-A1-19/03/2024-275-98, Nr. AP-A1-07/03/2024-275-97, Nr. AP-A1-01/02/2024-275-85, Nr. AP-A1-09/01/2024-275-77, Nr. AP-A1-20/12/2024-275-220, Nr. AP-A1-13/12/2024-275-219, Nr. AP-A1-26/11/2024-275-214, Nr. AP-A1-13/11/2024-275-204, Nr. AP-A1-18/10/2024-275-195, Nr. AP-A1-30/09/2024-275-190, Nr. AP-A1-06/09/2024-275-172, Nr. AP-A1=21/08/2024-275-167, Nr. AP-A1-04/07/2024-275-158, Nr. AP-A1-28/06/2024-275-153 matyti, kad LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjime yra vykdomi Higienos normos nustatyti įpareigojimai, t. y. atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus – atliekamas jų naikinimas (b. l. 25-55; 58-80).
LKT atsiliepime nurodama, apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja UAB ,,Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. UAB ,,Utenos deratizacija“ atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).
Aptartu aspektu akcentuotina tai, kad pareiškėjas nenurodo, jog būtų kreipęsis į LKT Pravieniškių 2-asis kalėjimo Resocializacijos skyrius specialistą ar kitu būdu informavęs LKT Pravieniškių 2-asis kalėjimo administraciją apie aptiktus parazitų pėdsakus.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos 37 punktas).
Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės. Atvirkščiai, iš 2025 m. birželio 4 d. LKT Turto valdymo skyriaus inspektorės pažymos Nr. LV-38591 „Apie nuteistojo S. D. laikymo sąlygas“ matyti, kad švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės (b. l. 20-21).
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, net ir nustačius galimą parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimą, jis galėtų būti sąlygotas pačių nuteistųjų (taip pat ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant pirmiau nurodytus teisės normų reikalavimus.
Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nusiskundimai dėl skunde nurodomų parazitų yra vertinami kaip deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodo, kada tiksliai, kokiose gyvenamosiose patalpose buvo užfiksuotas parazitų buvimo faktas, nepateikia jokių objektyvių duomenų šiam faktui patvirtinti.
Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl parazitų buvimo jo gyvenamojoje patalpoje būtų kreipęsis į LKT Pravieniškių 2-asis kalėjimo administraciją ir (ar) NVSC, o dėl šių parazitų įkandimų – į Sveikatos priežiūros tarnybą. 2025 m. birželio 2 d. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pažymos Nr. RV-23-3264 „Dėl nuteistojo S. D.“ duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gegužės 5 d. nuteistojo skundų ar prašymų dėl gyvenamosiose patalpose esančių tarakonų/blakių neužregistruota (b. l. 22-24).
Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, teismas remiasi atsakovės atstovės LKT pateiktais įrodymais, kurie patvirtina tinkamą nariuotakojų ir graužikų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose stebėjimą ir naikinimą, todėl pareiškėjo skundo argumentus šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Nagrinėjam ginčui aktualus ir Konvencijos 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad LKT Pravieniškių 2-asis kalėjime pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino jam laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas sąlygas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsižvelgiant į skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (ne visiškai užtikrinto privatumo duše), įvertinus pažeidimo trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei įkalinimo įstaiga būtų veikusi taip, kaip turėjo veikti.
Pažymėtina, kad LVAT yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).
Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas nei LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, nei kitoms institucijoms dėl neužtikrinamo privatumo dušuose skundų neteikė.
Be to, iš 2025 m. gegužės 30 d. LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo skyriaus Resocializacijos skyriaus psichologės pažymos Nr. RV-22-3267 „Dėl nuteistojo S. D.“ nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. gegužės 5 d. pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių bei neigiamų išgyvenimų, diskomforto ir nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, nepatogumų, kuriuos galimai galėjo sukelti neužtikrintos kalinimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 56-57).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis yra nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 5 d.
Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą, taip pat aktualu atsižvelgti į tai, kad karantino dušo patalpoje buvo visiškai užtikrintas pareiškėjo privatumas (karantine pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini)), taip pat tai, kad pareiškėjui būnant LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2, 8, 10 ir 20 būriuose buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dušu jam patogiu laiku, t. y. ir tuo metu, kuomet dušų užimtumas yra nedidelis arba dušai yra visiškai laisvi (2-ame būryje pareiškėjas buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 10-ame būryje – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); 20-ame būryje – nuo (duomenys neskelbtini) iki ginčo laikotarpio pabaigos).
Iš byloje esančių LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo nuteistųjų maudymosi duše grafikų (b. l. 13-15) matyti, kad: 1) pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būnant 2 būrio 2 patalpoje buvo sudarytos sąlygos dušu pasinaudoti trečiadieniais; 2) pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būnant 10 būrio 1 patalpoje iki (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos sąlygos dušu pasinaudoti ketvirtadieniais, nuo (duomenys neskelbtini) – trečiadieniais; 3) pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būnant 20 būrio 1 patalpoje buvo sudarytos sąlygos dušu pasinaudoti šeštadieniais.
Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad, nepaisant pareiškėjui suteiktos galimybės laisvai savo nuožiūra pasirinktu laiku pasinaudoti dušu, bendromis dušo patalpomis pagal sudarytus grafikus jis galėjo pasinaudoti 1 kartą per savaitę.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto privatumo pažeidimo Pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 150 Eur.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neproporcinga, nes neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatyto pažeidimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies. Pareiškėjui iš atsakovės, atstovaujamos LKT, priteistina 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.