Kauno apygardos teismo nutartis

2025-05-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-146-993/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-22
Bylos Nr.
eAN2-146-993/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Pažeidėjas
R. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-146-993/2025Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01035-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir R. D. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. spalio 18 d. nutarimu R. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, ANK 420 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. R. D. nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 8 d. 8.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto ir eismo saugumui, kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, esant intensyviam eismui, be jokios priežasties, esant laisvai jo krypties važiavimui eismo juostai maksimaliai sulėtino važiavimo greitį, stabdė vairuojamą automobilį, greta priekyje važiavusio ir autobusų stotelėje sustojusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais trukdydamas ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta paskui jį važiavusių kitų transporto priemonių normalų eismą. Toliau „Mitsubishi“ vairuotojas pradėjo važiuoti pirma eismo juosta tiesiai, paskui jį išleidęs keleivį iš autobusų stotelės persirikiavo į pirmą eismo juostą automobilis „Toyota Prius“, tuomet „Mitsubishi“ vairuotojas staiga be jokios priežasties ir aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties sąmoningai tyčia staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir tokiais savo veiksmais privertė paskui važiuojantį automobilį „Toyota Prius“ staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Nepavykus „Toyota“ vairuotojai išvengti susidūrimo ji atsitrenkė į automobilio „Mitsubishi“ galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgaginti abu automobiliai. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 135.3 ir 135.4 punktų reikalavimus.

2. R. D., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. spalio 18 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. kovo 21 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas, įvertinęs R. D. paaiškinimus, nukentėjusiosios S. B. paaiškinimus ir vaizdo įrašus, konstatavo, kad KET pažeidimai padaryti sąmoningai, t. y. matyti, kad R. D., tyčia sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, inicijavo eismo įvykį. Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta subendrinta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

Šalies argumentai

3. R. D., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, spręsti klausimą dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo. Nusprendus, jog nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, pakeisti nutartį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Skundžiama nutartis netinkamai ir paviršutiniškai motyvuota, nebuvo tinkamai atsižvelgta į byloje esančius duomenis arba jie buvo netinkamai įvertinti, subjektyviai interpretuoti, nutartis paremta daugiau prielaidomis ir spėjimais. Teismas netinkamai atsižvelgė į bylos duomenų visetą, buvo renkami tik menamą nusižengimą palaikantys duomenys, ko pasėkoje buvo netinkamai pritaikytas teisės aktas numatantis atsakomybę. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Jis pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimą yra kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį be jokios priežasties, esant laisvai jo krypties važiavimui eismo juostai maksimaliai sulėtino važiavimo greitį, stabdė automobilį, tuomet neva staiga, be jokios priežasties ir aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties sąmoningai tyčia staigiai stabdė. Padarė KET 4, 5, 9, 135.3, 135.4 punktų pažeidimus.

3.2. Susipažinus su bylos duomenimis bei vaizdo įrašu, akivaizdu, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog jis savo tyčiniais veiksmais, vedinas chuliganiškų paskatų, galėjo siekti kelti pavojų eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui, taip pat nėra duomenų, jog stabdydamas automobilį jis sąmoningai ir agresyviai provokavo eismo įvykio kilimą. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, kad jis patvirtina nuosekliai duodamus parodymus apie įvykį. O būtent tai, kad vaizdo įraše matoma, jog jis trumpam pristabdo savo automobilį prie viešojo transporto sustojime sustojusio automobilio „ Toyota Prius“. Pristabdo taip, jog toliau tęstų važiavimą tik įsitikinęs, kad iš minėto automobilio neišlips vairuotojas ar keleiviai į važiuojamąją dalį, kuriems jis galėtų sukelti pavojų jei nesustabdytų (tą paliudijo ir teismo posėdžio metu). Be to, automobilis „Toyota Prius“ buvo sustojęs nepilnai įvažiavęs į viešojo transporto sustojimą, jo galinė kairė pusė buvo šiek tiek išlindusi į važiuojamąją dalį. Toliau vaizdo įraše matoma ir girdima, kad jis tęsia važiavimą ir sustabdo savo automobilį po išgirsto kito automobilio garsinio signalo, kuris girdimas, tad jo motyvas stabdant automobilį buvo spontaniškas, reaguojant į išgirstą garsinį kito automobilio signalą. Be to, kadangi jo važiuojamoje eismo juostoje priekyje buvo sustojusi sunkiasvorė transporto priemonė, jis pradėdamas važiuoti įsijungė kairės pusės posūkio signalą, taip informuodamas apie ketinimą persirikiuoti į antrą juostą ir važiavimo metu buvo susikoncentravęs į norimą atlikti persirikiavimo manevrą. Todėl žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, norėdamas įsitikinti ar yra saugu persirikiuoti. Tačiau pastebėjęs antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį, kuris naudojo garsinį signalą, pamanė, kad tai yra adresuota jo atžvilgiu. Todėl priėmė sprendimą sustoti, kad netrukdytų antrąją eismo juosta važiuojančiam automobiliui, kadangi pamanė, jog ji nori persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kad galėtų įsukti į šalia įvykio vietos esančią gatvę dešinėje. Vaizdo įraše nėra girdima jokių jo keiksmų ar agresyvių pareiškimų, kurie būtų skirti kitiems eismo dalyviams ir patvirtintų, jog jo veiksmai kelyje buvo agresyvūs ir įtakoti siekio elgtis chuliganiškai, sukelti neigiamas pasekmes.

3.3. Kaltinimas grindžiamas šališkai interpretuojant vaizdo medžiagą ir remiantis liudytojo parodymais, kurie nėra surinkti įstatymų nustatyta tvarka. Iš Institucijos el. laiško vairuotojui I. M. matoma, Institucija prieš gaudama atsakymą su juo situaciją aptarė telefonu, tuomet jam siųstame laiške uždavė uždarus ir menamus klausimus. Gautas I. M. atsakymas tikėtina buvo įtakotas išankstinio pokalbio su Institucijos atstovu telefonu. Ypatingai svarbu tai, jog šis asmuo, kurio el. laišku remiamasi grindžiant apelianto kaltę, apylinkės teismo posėdyje dėl įvykio nedalyvavo ir papildomai parodymų nedavė. Be to, nėra aišku ar elektroniniu laišku gautas atsakymas yra parašytas būtent I. M., o jis net nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Liudytojo nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos duomenų visetui ir yra daugiau menamo pobūdžio.

3.4. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik, kai nustatytos chuliganiškos paskatos ir padarytas bent vienas KET pažeidimas. Įvertinus Administracinių nusižengimų protokole minimų KET punktų ryšį su jo atliktais veiksmais akivaizdu, kad jie yra visiškai neatitinkantys realios situacijos. Apeliantas kaltinamas pažeidęs KET 4, 5, 9, 135.3, 135.4 punktų reikalavimus.

3.5. Nėra ginčytinas faktas, kad jis vairuodamas transporto priemonę ir išgirdęs garsinį signalą sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau nesutiktina, kad šie veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Apelianto veiksmų motyvacija buvo interpretuota priešingai nei yra iš tikrųjų ir jo veiksmams buvo priskirti tokių KET punktų pažeidimai, kurie buvo kaip impulsas veikti taip, kaip jis veikė. O būtent tai, kad jis savo veiksmus grindė atsargumu, pristabdė ir stabdė automobilį siekdamas išvengti, galimai kilsiančio eismo įvykio. Tačiau jis negali būti atsakingas už „Toyota Prius“ vairuotojos neteisėtų veiksmų atlikimą, kurie įtakojo eismo įvykio kilimą. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vairavimas yra neatsiejama jo kasdienybės dalis, turi didelę vairavimo patirtį ir KET išmano. Inkriminuotas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 4, 5, ir 9 punktais nėra racionalus, šios normos yra bendro pobūdžio, kaltininko veiksmus būtina vertinti administracinio nusižengimo protokole nurodant specialias normas, t. y. nurodyti konkretų specialios dalies normos pažeidimą. KET 135.3 punktas numato, kad vairuotojams draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, akivaizdus faktas yra tai, kad jis vairuodamas automobilį važiavo lėtai, jį pristabdė, tačiau ne be reikalo.

3.6. Apelianto parodymai, vaizdo įrašas rodo, kad jo veiksmai įtakoti sustojime sustojusio automobilio, t. y. siekiant įsitikinti ar toliau važiuodamas jis nesukels grėsmės minėto automobilio vairuotojui ar keleiviams. KET 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiomis nuostatomis vadovaudamasis jis atliko veiksmus kelyje, kurie buvo įvertinti kaip nusižengimas. KET 135.4 punkte numatytas draudimas staiga stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, tačiau tiek važiuodamas lėčiau, tiek stabdydamas automobilį, jis taip elgėsi matydamas savo veiksmuose prasmę, kuri ir numatytą minimuose KET punktuose. Jo parodymai, vaizdo įrašas ir KET nuostatų visuma, leidžia teigti, kad ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimas inkriminuotas klaidingai, nes inkriminuojamų KET pažeidimų nėra padaręs.

3.7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje aprašytas nusižengimas paprastai padaromas tik tyčia. Jokie duomenys neįrodo jo tyčios chuliganiškai vairuoti. Jo veiksmai nebuvo vertinami visų įvykio aplinkybių kontekste, nebuvo sprendžiamas ar įrodinėjamas kaltės klausimas. Nebuvo tinkamai įvertinti „Toyota Prius“ vairuotojos veiksmai. „Toyota Prius“ važiavo ne iš paskos jo automobilio, o staigiai ir pažeisdama KET reikalavimus pajudėjo iš viešojo transporto sustojimo vietos ir bandė persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kuria ir važiavo apeliantas. Jeigu „Toyota Prius“ automobilio vairuotoja būtų pradėjusi važiuoti ir persirikiavusi iš sustojimo vietos į pirmąją eismo juostą nepažeisdama KET reikalavimų, nebūtų įvykęs ir eismo įvykis. Kadangi pagrindiniu keliu, savo važiuojamąja eismo juosta važiuojančių kitų transporto priemonių veiksmai negali įtakoti kitų eismo dalyvių pažeidžiančių KET reikalavimus ir bandančių persirikiuoti į gretimą eismo juostą neteisėtų veiksmų atlikimo. Vienoje iš nutarčių kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

3.8. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš pradėdama važiuoti iš sustojimo vietos bei bandydama persirikiuoti į pirmąją eismo juostą „Toyota Prius“ vairuotoja sudarė kliūtį pirmąją eismo juosta tiesiai važiuojančiai tamsios spalvos transporto priemonei važiuoti. Ši tamsios spalvos transporto priemonė buvo priversta staigiai stabdyti ir netgi keisti savo važiavimo greitį ir kryptį. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta j eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Todėl akivaizdu, kad „Toyota Prius“ vairuotoja netinkamai įvertino aplinkybių visumos ir prieš pajudėdama iš sustojimo vietos pažeidė eilę KET, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Taip pat „Toyota Prius“ vairuotoja bandydama persirikiuoti iš sustojimo vietos į pirmąją eismo juostą, pažeisdama KET reikalavimus kirto plačią ištisinę liniją. KET 3 priedo 1 skyriaus 1.2 p. nurodyta, kad šią liniją kirsti draudžiama. Be to, KET 88 punkte numatyta, kad gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Būtent išgirdęs ir įvertinęs kitos transporto priemonės naudojamą garso signalą jis priėmė sprendimą sustabdyti transporto priemonę. Tačiau stabdydamas nemanė ir negalėjo tikėtis, kad gretimoje eismo juostoje (viešojo transporto sustojime) sustojusi transporto priemonė, pažeisdama kelių eismo taisyklių reikalavimus, staigiu manevru bandys persirikiuoti į jo važiuojamą eismo juostą ir tokiu būdu taranuos jo vairuojamos transporto priemonės galinę dalį. Juolab, kad KET 101 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 104 punkte nurodyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi bei KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Todėl būtent „Toyota Prius“ vairuotoja padarydama KET pažeidimus priežastiniu ryšiu yra atsakinga už eismo įvykio padarinius.

3.9. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino ir nenustatė, kurio eismo dalyvio KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Neanalizavo „Toyota Prius“ vairuotojos veiksmų teisėtumo KET požiūriu, nenagrinėjo ir nenustatinėjo, ar ji prieš pradėdama važiuoti iš sustojimo vietos ir bandydama persirikiuoti į gretimą eismo juostą nepažeidė KET. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, atlikęs įrodymų tyrimą ir išklausęs proceso šalių argumentus, nepagrįstai kilusias abejones dėl jo kaltumo vertino jo nenaudai. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas jau iš anksto turėjo susiformavęs nuomonę ir todėl manytina buvo šališkas. Neatliko įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apylinkės teismo teiginys, kad apeliantas vėl pradeda važiuoti, bet pamatęs, jog ir „Toyota“ automobilis taip pat pradeda važiuoti ir ketina išvažiuoti kairėn, staiga stabdo – nesuprantamas. Teismas neturėtų tvirtinti ką pamato apeliantas, toks teiginys neracionalus ir jo negalima patikrinti, šališkai kuriama įvykio interpretacija. Teismas ignoravo ir nevertino aplinkybės, jog prieš jam stabdant automobilį, buvo girdimas kito automobilio garsinis įspėjamasis signalas. Be to, matydamas priekyje kliūtį ketino persirikiuoti į antrąją eismo juostą bei savo dėmesį buvo sutelkęs į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Matydamas antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį bei išgirdęs garsinį signalą, sustabdė savo vairuojamą automobilį. Tačiau į dešinę pusę jis nekreipė dėmesio, nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad sustojęs „Toyota Prius“, pro kurį jis pravažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus bandys persirikiuoti į pirmąją eismo juostą iš viešojo transporto sustojimo bei taranuos jo vairuojamą transporto priemonę.

3.10. Teismas teigdamas, kad nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, tinkamai neindividualizavo administracinio poveikio priemonės, net ir minimalaus termino skyrimas, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Jis turi garbaus amžiaus tėvus, turinčius rimtų sveikatos problemų. Tėvas sunkiai orientuojasi aplinkoje, jo atmintis pablogėjusi reikalinga kito žmogaus priežiūra. Mama prižiūrima gydytojų, atmintis pablogėjusi, kamuoja sąnarių skausmai, reikalinga kito asmens priežiūra kasdieninėje veikloje. Jis rūpinasi savo tėvais, nuveža juos į dažnus vizitus gydymo įstaigose, padeda buityje, neturint teisės vairuoti tai padaryti bus ypatingai sudėtinga. Tėvų priežiūrai ir poreikių užtikrinimui, teisė vairuoti būtina. Jis yra vedęs, sutuoktinė nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Jei neteks teisės vairuoti, neteks ir darbo, tiesiogiai susijusio su vairavimu, kuris yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Paskyrus teisės vairuoti atėmimą, bus skaudžiai paliestas visos jo šeimos gyvenimas. Skunde cituojama teismų praktika susijusi su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu.

3.11. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinį kvalifikavimą. Apylinkės teismo nutartyje jo kaltė nurodyta daromomis prielaidomis, kurios nėra patvirtintos jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, tačiau pats teismas tokią regimybę ir sukuria būdamas neaktyvus ir nerinkdamas papildomų įrodymų. Be kita ko, kaip jau minėta tokiu būdu apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl jam inkriminuojamų veiksmų atlikimo ir, jais remdamasis, pažeidė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, reikalavimus, o nutartyje išdėstė visiškai nepagrįstą, subjektyvų situacijos vertinimą.

3.12. Institucija ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik ANK 420 straipsnio 2 dalimi ir nutarė skirti 500 Eur baudą. Tačiau netaikant ANK 420 straipsnio 6 dalies skirta ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. Todėl padarytas grubus materialiosios ir proceso teisės pažeidimas (ANK 22 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Institucijos nuomone surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie apelianto padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir nutartį, jis siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Apylinkės teismas tirdamas įrodymus buvo aktyvus, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą bei priėmė teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo. Institucija savo poziciją išsakė 2024 m. gruodžio 4 d. teikdama atsiliepimą apylinkės teismui ir ši pozicija lieka nekintanti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde prašoma administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigiama, kad R. D. nepadarė inkriminuotų KET pažeidimų, automobilį stabdė dėl objektyvių priežasčių, savo veiksmus grindė atsargumu, jo veiksmuose nėra tyčios ir chuliganiškų paskatų, o eismo įvykį lėmė ne jo padaryti veiksmai.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. D. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad R. D. pažeidė KET 4, 5, 9, 135.3 ir 135.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucija ir apylinkės teismas, spręsdami klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina R. D. kaltę dėl jam inkriminuoto ir apeliaciniame skunde ginčijamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas ar teismas buvo šališkas. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. D. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad R. D. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

9. KET 4, 5, ir 9 punktai numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas: 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių ...>. KET 135.3 punktas numato, kad vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. 135.4 punktas numato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

10. Nustatyta, kad R. D. be jokios priežasties, esant laisvai jo krypties eismo juostai, maksimaliai sulėtino važiavimo greitį, stabdė automobilį greta priekyje važiavusio ir autobusų stotelėje sustojusio automobilio „Toyota Prius“, tokiais veiksmais trukdydamas ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta paskui jį važiavusių kitų transporto priemonių normalų eismą. Tada jis, važiuodamas pirma eismo juosta tiesiai, tyčia staigiai stabdė ir sudarė kliūtį paskui jį iš autobusų stotelės persirikiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Tokiais veiksmais jis privertė paskui važiuojantį automobilį staigiai stabdyti, tačiau nepavykus išvengti susidūrimo jis atsitrenkė į apelianto automobilio galinę dalį. Taigi, visi aukščiau paminėti KET punktai savo esme yra susiję su nustatyta situacija ir inkriminuoti pagrįstai.

11. Peržiūrėjus ir išanalizavus vaizdo įrašus akivaizdu, kad jie patvirtina šios nutarties 1 punkte išdėstytas nusižengimo faktines aplinkybes. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais ir R. D. iškelta versija, kad jis stabdė automobilį dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl saugumo, siekdamas įsitikinti, kad iš „Toyota Prius“ automobilio neišlips keleivis ar vairuotojas, o vėliau norėjo įsitikinti ar saugu persirikiuoti, tačiau matydamas priekyje sustojusį sunkiasvorį automobilį ir pastebėjęs antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį, kuris naudojo garsinį signalą stabdė, pamanęs, kad šis automobilis nori persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kad galėtų įsukti į šalia įvykio vietos esančią gatvę dešinėje.

12. Ši apelianto versija yra neįtikinanti ir nelogiška. „Toyota Prius“ automobiliui rodant posūkį bei sukant ir stojant į autobusų stotelę apeliantui nebuvo jokio pagrindo stabdyti automobilį šalia. Remiantis apelianto pateikiamos versijos logika, kad jis stabdė prie stotelėje sustojusio automobilio įsitikinti, jog iš šio automobilio į važiuojamąją dalį neišlips žmogus, reikštų, kad kiekvienu atveju automobiliai turėtų stabdyti prie kiekvienos stotelėje ar kelkraštyje stojančios ar sustojusios transporto priemonės. Vertinant antrąjį apelianto veiksmą, tai yra staigų stabdymą, kai jam iš paskos iš stotelės išvažiavo „Toyota Prius“, matyti, kad nebuvo susiklosčiusi tokia eismo situacija, kuri nurodoma apelianto ir kuri galėtų pateisinti apelianto staigų stabdymą bei paneigti jo chuliganiškas paskatas. Sustojusi sunkiasvorė transporto priemonė buvo gerokai toliau ir iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad toks staigus stabdymas nebuvo atliktas dėl priekyje sustojusios transporto priemonės. Skundo teiginiai, kad apeliantui bandant persirikiuoti į antrą juostą, pastebėjus joje važiuojantį automobilį, kuris naudojo garsinį signalą, jis staigiai stabdė, jog tam automobiliui netrukdytų, nes manė, jog jis nori persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kad galėtų įsukti į šalia įvykio vietos esančią gatvę dešinėje, taip pat niekuo nepagrįsti. Visų pirma dėl to, kad antroje juostoje tuo metu nebuvo automobilio, kuris trukdytų jam persirikiuoti kairėn. Tamsus automobilis važiavo pirmąją juosta už išvažiuojančio iš stotelės „Toyota Prius“. Antra, atmestini argumentai, kad važiuojantis antra juosta automobilis naudojo garsinį signalą pirmoje juostoje priekyje jo važiuojančiam automobiliui (apeliantui), norėdamas neva čia pat jį aplenkęs sukti į dešinę. Toks manevras, kaip ir asmenų išlipimas į važiuojamąją dalį iš stovinčio (stojančio) automobilio pažeistų KET, todėl tokių aplinkybių, galimai į priekį nukreiptų mąstymų, jog kiti asmenys darys KET pažeidimus logiškai tikėtis ir numatyti nėra įmanoma. Todėl apelianto teikiamos versijos bandant pateisinti savo tyčinius veiksmus, chuliganiškas paskatas laikytinos tik jo gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

13. Vaizdo įrašai patvirtina, kad būtent tokie tyčiniai apelianto veiksmai sukėlė realų pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Dėl apelianto tokio vairavimo kiti eismo dalyviai taip pat turėjo stabdyti, o „Toyota Prius“ automobiliui susidūrimo nepavyko išvengti, jis atsitrenkė apelianto vairuojamo automobilio galinę dalį. Būtent apelianto sąmoningi tyčiniai veiksmai lėmė ir yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu. Nors apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog „Toyota Prius“ padarė KET pažeidimus, dėl kurių ir kilo eismo įvykis, tačiau apygardos teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma, pažymima tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas R. D. atsakomybės klausimas, o ne kitų asmenų. Antra, „Toyota Prius“ vairuotojas prieš sustodamas stotelėje išleisti keleivį rodė posūkį, įvažiavo į stotelės praplatėjimo ribas, apeliantui kliūties nesudarė, šio automobilio išvažiavimas iš stotelės taip pat nebuvo eismo įvykio kilimo priežastis. Jeigu apeliantas nebūtų tyčia staigiai sustabdęs savo automobilio eismo įvykis nebūtų kilęs.

14. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Byloje teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad apelianto veiksmai yra tyčiniai ir iš chuliganiškų paskatų, R. D. išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Iš vaizdinėje medžiagoje užfiksuotos situacijos akivaizdu, kad apeliantas, siekdamas išreikšti nepasitenkinimą kito automobilio vairuotojos vairavimu atliko tyčinius veiksmus (stabdė greta stotelėje stovinčio automobilio ir vėliau staigiai stabdė), kuriais demonstravo savo išskirtinumą. R. D. matė ir suprato, kad stabdyti nėra pagrindo, tačiau taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų.

15. Apygardos teismas įvertino skundo argumentus dėl automobilio važiavusio paskui „Toyota Prius“ vairuotojo I. M. bendravimo su tyrėju telefonu, elektroninių laiškų. Kaip matyti tyrėjas pagrįstai ir teisingai tirdamas galimą nusižengimą tikslino aplinkybes (2024 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)), skambinamas I. M., vėliau išsiųsdamas jam paklausimą elektroniniu paštu aiškinosi nusižengimui nustatyti būtinas aplinkybes, tai atspindi ir jo elektroniniame laiške užduoti klausimai. I. M. tyrėjui atsakydamas į paklausimą nurodė įvykio aplinkybes. Sutiktina, jog I. M. nebuvo apklaustas liudytoju pagal įstatymų reikalavimus ir jo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip tiesioginis įrodymas byloje. Pirmosios instancijos teisme jam buvo siunčiami teismo šaukimai, tačiau posėdyje jo apklausti ir patikrinti jo elektroniniame laiške išdėstytas aplinkybes nepavyko. Vis dėlto, kaip matyti iš priimtų procesinių sprendimų motyvų ir aukščiau aptartų duomenų byloje R. D. kaltei nustatyti užteko kitų įrodymų visumos, pagrinde vaizdo įrašų, kurie yra labai informatyvūs.

16. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatė administracinio nusižengimo tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius požymius, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, jo veiksmai atitinka visus ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties požymius ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

17. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri paskirta už nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. R. D. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda (450 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių terminui, kuris atitinka sankcijos vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliantui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas proporcinga padarytam nusižengimui ir apelianto asmenybei.

18. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas tokių išskirtinių aplinkybių kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti nenustatė.

19. Apeliaciniame skunde prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nurodomos aplinkybės, susijusios su R. D. darbu ir šeiminėmis aplinkybėmis. Nurodoma, kad yra vedęs, sutuoktinė nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, jeigu jis neteks teisės vairuoti, neteks ir darbo, tiesiogiai susijusio su vairavimu, kuris yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis, taip pat negalės pasirūpinti garbaus amžiaus tėvais, kuriems reikalinga priežiūra kasdienėje veikloje, buityje, reikalingas ir nuvežimas pas gydytojus. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės būdingos daugumai nusižengimus darančių asmenų. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Dėl to apelianto darbo pobūdis nepripažintinas aplinkybe, dėl kurios būtų galima jam švelninti ar neskirti administracinio poveikio priemonės. Apeliantas nusižengimo padarymo metu neabejotinai žinojo apie būtinumą jam turėti teisę vairuoti transporto priemones tiek dėl darbo, tiek ir tėvų priežiūros ir pagalbos jiems buityje, taigi turėjo dėti visas pastangas nedaryti šiurkščių nusižengimų.

20. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad R. D. KET pažeidimus padarė niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tokiais savo veiksmais sukeldama pavojų sau ir eismo dalyviams, ne tik saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Administracinis nusižengimas padarytas mieste, esant intensyviam eismui. Byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. D. analizuojamus šioje byloje KET pažeidimus padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, už tai, kad važiuodamas žiedinėje sankryžoje rikiuodamasis kliudė kitą automobilį.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad R. D. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtakos įprastiniam R. D. gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad procesiniuose sprendimuose nenurodoma ANK 420 straipsnio 6 dalis, kurios pagrindu skirta ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, todėl padarytas grubus materialiosios ir proceso teisės pažeidimas (ANK 22 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis). Tačiau apygardos teismas pažymi, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinio nusižengimo protokolo turinys, ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Matyti, kad tiek protokolo, tiek ir nutarimo turinys reikalauja nurodyti tikslią teisės normą, kurios reikalavimus asmuo pažeidė. Tačiau nenumatyta, jog būtina nurodyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą reglamentuojantį teisės aktą. Analizuojamu atveju procesiniuose sprendimuose nurodyti straipsniai ir dalys, bei KET, kuriuos asmuo pažeidė. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį baudžiamojo poveikio priemonės neskyrė, tik patikrino skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimo nenustatyta.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti R. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas. Netenkinus apeliacinio skundo nėra pagrindo spręsti dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

R. D. prašymą priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Indrė Averkienė