- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- e2-3424-907/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00651-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui K. K., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. K. nepilnamečiui vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. N., priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).
2. Ieškovės A. N. atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdžio metu ieškinį (b. l. 1-5) palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. K.. Atsakovas tėvystę pripažino, vaiko gimimo įraše jis įrašytas kaip tėvas. Ieškovė su atsakovu kartu gyveno visada, tačiau 2022 m. rugsėjį atsakovui išvykus gyventi ir dirbti į užsienį, tarpusavio santykiai atšalo, taip pat atšalo atsakovo santykiai ir su sūnumi. Atsakovas po išvykimo buvo grįžęs keliems mėnesiams į Lietuvą, gyvenao kartu su šeima, tačiau pabuvęs vėl išvyko, nuo tada santykiai visai nutrūko. Sūnui turėjo atsiųsti išlaikymui skirtus pinigus sausio mėnesį, bet atsiuntė tik vasario mėnesį. Atsakovas išlaikymo visiškai neteikia, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė niekur nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna, darbą gauti jai sudėtinga, nes nevairuoja ir neturi automobilio, gauti darbą gyvenvietėje nėra galimybių. Per mėnesį gauna 96,25 Eur išmoką vaikui ir 193,60 Eur socialinę pašalpą. Su sūnumi gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), transporto priemonės neturi. Gyvena labai taupiai, perka pigiausius produktus, rūbus gauna iš padėvėtų, jokių pramogų sau ir vaikui leisti negali, negali paskaičiuoti, kiek sūnaus būtiniausi poreikiai sudaro per mėnesį. Atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje, dirba statybose, tačiau jam nesiseka darbas, turi daug skolų, todėl prašo iš jo priteisti minimalią sumą vaiko išlaikymui - po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas nuo gimimo gyvena su ja, ji juo rūpinasi, tarp jų susiformavęs stiprus ryšys, ir dabar kartu gyvena, mano, jog atsakovas dėl to neprištarauja. Dėl bendravimo su vaiku, mano, kad susitars su atsakovu geruoju, jeigu jis norės su vaiku bendrauti.
3. Ieškovė A. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.
4. A. K. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 17-20, 48-50), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir jam apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, jis įspėtas apie galimybę pereiti į teismo posėdį ir bylą išnagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant, tačiau jis atsiliepimo teismui nepateikė, pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, į posėdį neatvyko, nepasirūpino, kad jį byloje atstovautų advokatas ar advokato padėjėjas, liko procesui abejingas. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo procese (CPK 376 straipsnis, 378 straipsnis).
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (b. l. 21-23) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, teigė, kad ieškovės šeima laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2012-05-16 bei nuo 2014-12-03 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros, laikotarpiais nuo 2018-11-14 iki 2020-09-08 ir nuo 2020-09-08 iki dabar yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, 2018-07-05 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nepilnametis vaikas M. K. gyvena su mama viename kambaryje, kuriame yra dvi lovos, sekcija, stalas ir kiti būtini baldai. Vieno kambario būstas be patogumų, vanduo naudojamas iš šulinio, tualetas lauke, namas apšildomas kietuoju kuru. Nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos patenkinamos. Vaikas nori gyventi su mama. Atsakovas ilgam išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, neturi galimybės nepretraukiamai rūpintis vaiku. Vaikas nuo gimimo gyvena su mama, ji juo rūpinasi, todėl tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui nedidelę sumą dėl atsakovo finansinių sunkumų, nes vaiko tėvas vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovas išlaikymą moka nereguliariai, ne kiekvieną mėnesį, paskutinį kartą išlaikymą pervedė 2024 m. vasario mėnesį 500 Eur, nors buvo pažadėjęs pervesti 2024 m. sausio mėnesį. Ieškovės teigimu, jis nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovė niekur nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna, kaip pati nurodė, darbą gauti jai sudėtinga, nes nevairuoja ir neturi automobilio, gauti darbą gyvenvietėje nėra galimybių. Per mėnesį gauna 96,25 Eur išmoką vaikui ir 193,60 Eur socialinę pašalpą. Gyvena taupiai. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Vaikas augantis, jam kiekvieną dieną reikia maisto, atnaujinti drabužius, turiningai leisti laisvalaikį, lavintis ir pan. Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl abu tėvai prie vaikų išlaikymo turi prisidėti vienodai, abu turi stengtis išlaikyti vaiką, o ne viena motina, prašoma suma atitinka vaiko interesus, pažymėtina, jog turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, bet ir skiriama pinigų jo visapusiškam lavinimui, atsakovas turi taip pat dėti pastangas ir skirti vaikui didesnę sumą išlaikymui, todėl neprieštarauja dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, atsakovui gyvenant ir dirbant užsienyje sudėtinga nustatyti bnedravimo tvarką, jis su sūnumi dažnai bendrauja ryšio priemonėmis ir kai grįžta į Lietuvą, todėl bendravimo tvarką nustatyti netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad ieškovei A. N. ir atsakovui K. K. gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. K., kuris yra nepilnametis (b. l. 6).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su ja, nes ieškovė sūnų nuo gimimo augina ir prižiūri, su vaiku ją sieja tvirti emociniai ryšiai, o atsakovas, ieškovės nuomone, tam neprieštaraus. A. K. K. atsiliepimo nepateikė, pozicijos dėl šio ieškovės reikalavimo teismui nepareiškė, liko abejingas procesui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta bei atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus, bet to, atsakovas dėl to prieštaravimų nepareiškė, ginčo tarp šalių nėra. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, ginčo nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku, nei tėvo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
8. Bylos duomenys patvirtina, kad M. K. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) jo motina įrašyta ieškovė A. N., jo tėvu įrašytas atsakovas K. K. (b. l. 6). A. K. K. esant nepilnamečio vaiko M. K. tėvu atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas sūnui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).
9. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad būtiniausios išlaidos nepilnamečio vaiko M. K. poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 300 Eur, ieškovė ketina vaiko išlaikymui skirti daugiau – pagal vaiko poreikius, nes vaikas gyvena su ja, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui per mėnesį po 150 Eur. Iš atsakovo prašo priteisti minimalią sumą, nes atsakovas turi finansinių problemų, ji su sūnumi gyvena taupiai, mano, jog vaiko būtinieji poreikiai yra patenkinami. Ieškovė su sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-56), jai priklausančios transporto priemonės neturi (b. l. 58). Ieškovė niekur nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negauna, per mėnesį jos pajamas sudaro 96,25 Eur valstybės išmoka vaikui ir 193,60 Eur socialinė pašalpa (b. l. 8, 51-52), kitų pajamų ir santaupų neturi. Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau vaiką turi išlaikyti ir jo tėvas. Atsakovas išlaikymą moka nereguliariai, ne kiekvieną mėnesį, paskutinį kartą išlaikymą pervedė 2024 m. vasario mėnesį 500 Eur, nors buvo pažadėjęs pervesti 2024 m. sausio mėnesį. Ieškovė mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą, nes yra sveikas ir darbingas.
11. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, atstovo nenurodė, liko procesui abejingas. Ieškovės teigimu, atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje, turi finansinių sunkumų, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad atsakovas K. K. nuo 2023-03-01 deklaravo savo išvykimą į Vokietiją (b. l. 60). Iš teismo išreikalautų dokumentų matyti, kad atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 53). Atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 57, 59). Atsakovas kitų nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių taip pat neturi (b. l. 60). Pripažintina, kad atsakovas, būdamas vidutinio amžiaus, sveikas, darbingas asmuo privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jo elgesys neatitinka vaiko interesų. Iki šiol išlaikymą vaikui teikė tik viena ieškovė, atsakovas vaikui išlaikymo faktiškai neteikia, todėl vaikui išlaikymas iš atsakovo priteistinas teismo sprendimu.
12. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra vyresnio mokyklinio amžiaus, vaikas paaugo, perėjo į aukštesnę klasę, jo poreikiai auga, todėl būtina skirti lėšas jo lavinimui, ugdymui, sudaryti bent minimalias sąlygas jo vystymuisi. Ieškovė nedirba, per mėnesį jos pajamos sudaro apie 300 Eur, turi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonės, su vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės priklausančiame vieno kambario name be patogumų, jai vienai tenka mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, tenkinti kasdienius vaiko poreikius, rūpintis vaiku, prižiūrėti, vaiką slaugyti, kai jis serga, todėl prie vaiko išlaikymo turi pridėti ir atsakovas. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą, dirba užsienyje statybose, nors teismas neturi duomenų apie atsakovo pajamas, tačiau jos tikrai didesnės, nei ieškovės, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių, kaip ir ieškovė, neturi, t. y., šalių turtinė padėtis apylygė, todėl abu turi vienodomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
14. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).
15. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas yra paauglys, tačiau neturi sveikatos problemų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, kuris yra nedidelis. Šioje byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 300 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti. Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA neatskaičius mokesčių — 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur. Išminusavus 96,25 Eur išmoką vaikui – 612,15 Eur, pusę šios sumos sudaro 306,075 Eur. Ieškovė prašo priteisti 150 Eur išlaikymą, t. y., mažiau nei pusė šios sumos, mano, jog atsakovas turi galimybes teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Vertinant tai, jog atsakovas yra sveikas, darbingas, gali dirbti, uždirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, manytina, jog atsakovas turi pareigą teikti 150 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra mažesnis nei orientacinis kriterijus pagal formuojamą teismų praktiką (306,075 Eur). Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog nepilnamečio vaiko poreikiai būtų kitokie ir jam išlaikyti reikia mažesnės pinigų sumos, kaip ir ieškovė nepagrindė, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikia didesnės sumos (CPK 178 straipsnis). Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, atmetus valstybės mokamą 96,25 Eur išmoką vaikui, darytina išvada, kad likusią didesnę išlaikymo sumą prisiima ieškovė, kuri vaiko poreikius tenkina kas dieną. Esant anksčiau nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad 150 Eur priteistino iš atsakovo išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos ir valstybės teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus ir išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovės prašoma priteisti sūnui išlaikymo suma atitinka ir gali patenkinti bent būtiniausius vaiko poreikius. Pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, priteistinas iš atsakovo K. K. nepilnamečiui vaikui M. K. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2024-02-09 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.
18. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos nustatymo, nes atsakovui gyvenant ir dirbant užsienyje sudėtinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su sūnumi, jis su sūnumi dažnai bendrauja ryšio priemonėmis ir kai grįžta į Lietuvą. Tam pritaria ir institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovė. Sutiktina su ieškovės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės argumentais, jog atsakovas gyvena užsienyje, Lietuvoje lankosi retai, nustačius konkrečią jo bendravimo su vaiku tvarką, ji vis tiek nebus vykdoma dėl atstumo, vaikas su tėvu bendrauja visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, o kai atsakovas grįžta į Lietuvą, su juo sustinka, todėl konkrečią tėvo su vaiku bendravimo tvarką nustatyti nėra prasmės ir netikslinga, nes ji nebus vykdoma, todėl šis klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už turtinius reikalavimus - dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už šiuos reikalavimus valstybei turėtų būti priteisiamas iš atsakovo. Be to, ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023-06-01 sprendimu (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 15-16). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2024-05-10 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 234,52 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai: 151,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ir neturtinį reikalavimus ir 234,52 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, 7,93 Eur iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
22. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
23. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos - (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiui vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 151,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 234,52 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 52 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
A. K. K. sprendimą per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o kitiems proceso dalyviams – išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją.
Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiauliai). Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (841) 505 009.“
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.