Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. (R. P.) ieškinį atsakovams A. U. ir UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 29550 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. U. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus, ir, sukėlęs pavojų, jis nepagelbėjo nukentėjusiajam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Dėl atsakovo A. U. padarytų nusikalstamų veikų žuvo ieškovo mama, dėl ko jis patyrė didelę neturtinę žalą. L. G. buvo vienintelis ieškovo artimas žmogus, su kuriuo jis palaikė socialinius ryšius: bendravo laiškais, buvo lankomas. Jis buvo mamos išlaikomas, mama siuntė jam siuntinius, pervesdavo pinigų. Jis labai išgyveno dėl mamos netekties. Po šio įvykio negalėjo miegoti, kankino nerimas, nemiga, jam buvo sunku susikaupti, bendrauti. Dėl A. U. nusikalstamais veiksmais padarytų veiksmų, dėl kurių žuvo L. G., ieškovas iki šiol patiria didelį skausmą, besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nes jis neteko vienintelio artimo jam žmogaus. Be to, jis neteko finansinės paramos. Ieškovo materialinė padėtis labai sunki. Jis neturi nekilnojamo turto, transporto priemonių, pajamų. Dabar be apribotos laisvės ieškovas neteko ir vienintelio ryšio su išoriniu pasauliu. Neturtinės žalos suma turėtų būti drausminimo ir auklėjimo priemonė, kadangi atsakovui A. U. ir taip buvo paskirta labai švelni bausmė už tokį neatsakingą elgesį. Už mamos fizines kančias, klaikią mirtį ir jo dvasinį sukrėtimą reikalaujama kaip neturtinės žalos atlyginimas suma nėra didelė.

Atsakovo A. U. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad įtaką eismo įvykio kilimui, kurio metu žuvo L. G., turėjo ir žuvusiosios elgesys, kadangi ji tamsiu paros metu, eidama keliu, nedėvėjo atšvaistų, neturėjo kitų šviesą atspindinčių elementų. Be to, žuvusioji L. G. testamentu visą savo turtą paliko kitam asmeniui, tai yra atėmė paveldėjimo teisę iš ieškovo, o tai paneigia jo glaudų ir artimą ryšį su mama. Ieškovas savo ieškinio neįrodė, kadangi nepateikė jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų, tai yra jis nepateikė įrodymų, kad jo mama jį išlaikė ir kad jo ryšys su mama buvo glaudus ir artimas. Atsakovas A. U. turto neturi, todėl į tai taip pat turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Atsakovas ieškovui teikė savanorišką pagalbą ir pervedė į jo sąskaitą 740 eurų, taip pat teikė pagalbą drabužiais, batais. Atsižvelgiant į tai, prašė ieškinį tenkinti tik toje dalyje, kiek jau yra atlyginęs atsakovas, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dalies ieškovo įvardytų neturtinės žalos kriterijų negalima objektyviai įvertinti, kaip aptariamo ryšio kokybės, intensyvumo, nuoširdumo, pastovumo ir kita. Ieškovas yra pilnametis, savarankiškas asmuo, tuo pačiu turintis pareigą išlaikyti ir paramos reikalingus tėvus. Ryšį su išoriniu pasauliu esmingai apribojo ir pats ieškovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Be to, atsakovas negali atsakyti už tai, kad žuvusi motina buvo vienintelis ieškovo artimasis, kadangi įprastai tokio amžiaus kaip ieškovas asmuo jau būna sukūręs tvirtus socialinius ryšius ir su kitais asmenimis. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, kas neabejotinai esmingai apribojo jo galimybes palaikyti visaverčius santykius su motina dar iki deklaruojamo eismo įvykio, pasirūpinti ir išlaikyti ją. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepatyrė tiesioginės eismo įvykio žalos, todėl neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 2000 Eur. Be to, atsakovų atsakomybė šiuo atveju yra subsidiari. Teismo posėdžio metu draudimo bendrovės atstovė prašė ieškinį tenkinti 740 eurų, kuriuos jau yra atlyginęs atsakovas A. U., dalyje, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-522/2016 A. U. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį dėl to, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, ir sukėlęs pavojų, nepagelbėjo nukentėjusiam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Nuosprendžiu nukentėjusiajam R. P. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismui nustačius, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, ir pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka nebegalima iš naujo spręsti klausimo dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Taigi konstatuotina, kad atsakovai A. U. ir draudimo bendrovė UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 ir 6.283 straipsnius turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą.

Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 29550 Eur neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu patikslintu reikalavimu ieškovas iš atsakovų prašo priteisti 29300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nagrinėjamos bylos atveju dėl atsakovo A. U. padarytų nusikaltimų eismo įvykio metu žuvo ieškovo mama L. G..

Ieškovas nurodė, kad mama buvo vienintelis jo artimas žmogus, su kuriuo jis palaikė socialinius ryšius: bendravo laiškais, buvo lankomas. Mama siuntė jam siuntinius, pervesdavo pinigų. Po šio įvykio negalėjo miegoti, kankino nerimas, nemiga, jam buvo sunku susikaupti, bendrauti. Ieškovas iki šiol patiria didelį skausmą, besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nes jis neteko vienintelio artimo jam žmogaus.

Įvertinęs, bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad akivaizdu, jog artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Nuteistasis A. U. pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, o jo nusikalstamomis veikomis sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Be abejonės, dėl tragiškos L. G. mirties ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį, kurie turi būti atlyginti.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra susidariusi unikali ir neįprasta situacija, kadangi viena vertus ieškovas neteko savo pačio brangiausio žmogaus, tai yra mamos, tačiau kita vertus jis pats yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už savo mamos sugyventinio nužudymą.

Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-525-256/2014 buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dėl to, kad tyčia nužudė savo šeimos narį – patėvį. Bausmę subendrinus su Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo metu ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Vertinant ieškovo ir jo mamos tarpusavio ryšį, būtina įvertinti keletą dalykų. Pirmiausia, tiek iš paties ieškovo parodymų teismo posėdžio metu, tiek iš kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas apie 30 metų gyveno kartu su motina L. G. ir jos sugyventiniu V. Z.. Ieškovas visą gyvenimą jokio oficialaus darbo nedirbo, vasaromis kartais dirbdavo padienius darbus, tačiau dažniausiai jį išlaikydavo mama iš savo pensijos. Ieškovas ir jo patėvis V. Z. dažnai girtaudavo, o išgėrę konfliktuodavo vienas su kitu. Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-880/2013 matyti, kad konfliktai tarp ieškovo ir patėvio V. Z. taip pat kildavo ir dėlto, kad išgėręs V. Z. konfliktuodavo su ieškovo mama L. G., o ieškovas norėdavo savo mamą apginti.

Nepaisant ieškovo įvykdyto nusikaltimo, jo mama L. G. sūnaus neišsižadėjo, nenutraukė su juo ryšių. Ji rašė sūnui laiškus, lankė jį pataisos namuose. Iš L. G. laiškų ieškovui matyti, kad L. G. mylėjo savo sūnų, kadangi laiškuose į jį kreipiasi tokiais žodžiais kaip „mano sūneli“, „Romuk“, „mano brangusis“, laišką pasirašė „tavo mylinti mama“. Laiškuose ji rašė, kad meldžiasi už jį ir kad jie kuo greičiau susitiktų. Iš laiškų matyti, kad L. G. planavo pasimatymus su sūnumi ateityje, kadangi rašė, kad jis prašytų pasimatymo taip pat dviem paroms, taip pat matyti, kad ji rūpinosi sūnumi (ragino jį saugoti save, niekur nesivelti), pergyveno, kad negali sūnui padėti finansiškai (b.t. 2, b.l. 123). Be to, L. G. lankė sūnų šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. balandžio 14 d. rašto Nr. S-8417 matyti, kad nuteistąjį R. P. jo mama L. G. buvo aplankiusi vieną kartą ilgalaikiame pasimatyme 2015 m. gegužės 26 d., o telefonu jie susiskambino du kartus 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 4 d. (b.t. 3, b.l. 45). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mama jį taip pat buvo aplankiusi ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, o dažnesniems jų susitikimas jo mama neturėjo finansinių galimybių, kadangi jai reikėdavo samdyti transporto priemonę, kuri ją nuvežtų į pataisos namus.

Taip pat ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad mama net ir jam būnant kalėjime jį remdavo pinigais, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovas nurodė, kad per bausmės atlikimo laikotarpį iki jo mamos žūties mama yra jam pervedusi maždaug 300 eurų sumą. Pažymėtina, kad viename iš laiškų L. G. rašė, kad pervedė sūnui 45 eurus. Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad žuvusioji L. G. galėjo finansiškai remti savo sūnų jam esant kalėjime.

Vertinant ieškovo ryšį su mama, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad mama nebuvo patenkinta jo gyvenimu. Be to, iš liudytojos J. V. parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-525-256/2014 matyti, kad L. G. ne kartą skundėsi, kad bijo sūnaus.

Kaip aplinkybė iš dalies paneigianti artimą ieškovo ir jo mamos ryšį vertintina ir tai, kad L. G. iš savo sūnaus atėmė teisę į paveldėjimą, kadangi testamentu turtą paliko kitam asmeniui. Iš Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro 2016 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 12 matyti, kad L. G. 2009 m. birželio 4 d. testamentu, patvirtintu Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro notarės G. Zinkevičienės, registro Nr. 1692, visą turtą paliko J. V., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b.l. 94). Mama ieškovo apie tai neinformavo ir šios aplinkybės jam tapo žinomos tik žuvus jo mamai.

Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad ieškovą ir jo mamą siejo emocinis ir dvasinis ryšys, kadangi net ir ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ieškovo mama jį lankė, rašė laiškus, rėmė finansiškai. Tačiau atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą gyvenimo būdą (ilgametę bedarbystę, piktnaudžiavimą alkoholiu, nuolatinius konfliktus su patėviu), manytina, kad jų tarpusavio ryšys nebuvo itin artimas. Tai patvirtina ir ieškovo parodymai bylos nagrinėjimo metu, kuriuose jis nurodė, kad mama jam yra sakiusi, kad kai namuose neliko, nei patėvio, nei ieškovo, jai tapo lengviau gyventi. Pažymėtina, kad ieškovas būdamas suaugęs, sveikas, darbingas vyras iki nusikaltimo padarymo užuot rėmęs savo mamą, padėjęs ją išlaikyti, rūpinęsis ja, pats gyveno mamos išlaikomas. Be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau mama atėmė iš savo sūnaus paveldėjimo teisę, o tai vėlgi leidžia kvalifikuoti jų tarpusavio santykius kaip ne itin artimus. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pagrįsdamas jam padarytą neturtinę žalą akcentuodavo tai, kad žuvus mamai, dabar nebėra kam juo rūpintis ir su kuo jam bendrauti, tačiau jis nei karto nenurodė, kad jam trūksta žuvusios mamos, kad jis jos pasiilgsta, kad išgyvena netekęs jam artimiausio žmogaus. Atitinkamai ir piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, jis vertina kaip pagrindą jo gyvenimo pradžiai jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, o ne kaip jo patirtų vidinių išgyvenimų kompensavimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje nustatyta, jog atsakovas A. U. sukėlė minėtas pasekmes šiurkščiai pažeisdamas KET, kadangi nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje, kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taigi, atsakovas A. U. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, tai yra kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. U. savo kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Atsakovo A. U. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto (b.t. 1, b.l. 191), todėl tai yra pagrindas neturtinei žalai mažinti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus (gimęs 1994 m. sausio 17 d.), vedęs, bet išlaikytinių neturi, yra darbingas, dirba ir gali pagerinti savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie kokią nors jo fizinę ar psichinę negalią, todėl vien tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas A. U. padengė žuvusiosios laidojimo išlaidas, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek nuosprendžiui įsiteisėjus teikė savanorišką pagalbą ieškovui kas mėnesį jam pervesdamas po 50 Eur, taip pat nupirko ieškovui drabužių. Iš į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas A. U. iš savo ir savo žmonos sąskaitų kaip savanorišką pagalbą yra pervedęs 740 eurų (b.t. 3, b.l. 51-53).

Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų taisyklių ignoravimas, jų nesilaikymas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-522/2016 apeliacine tvarka, 2017 m. sausio 11 d. nutartyje pripažino, kad nukentėjusiosios L. G. elgesys turi būti vertinamas kaip rizikingas ir turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią aplinkybę pripažino lengvinančia A. U. atsakomybę. Nutartyje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nukentėjusioji, būdama neapšviestame kelio ruože, važiuojamoje dalyje be šviečiančio žibinto arba be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba be ant drabužių prisegto atšvaito, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį. Atsižvelgiant į automobilio stabdymo kelią (97,8 m), stabdymo pėdsakus (59,2 m), pėsčiosios partrenkimo vietą (ne mažesnis nei 24,30 m atstumas nuo stabdymo pėdsakų pradžios), akivaizdu, kad L. G. einant keliu su atšvaitais (kas yra jos pareiga), nukentėjusioji būtų žymiai anksčiau pastebėta automobilio stabdymo kelio pradžioje (b.t. 2, b.l. 151-152). Esant tokioms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiosios (žuvusiosios) elgesys buvo rizikingas ir labai neatsargus, todėl yra pagrindas neturtinei žalai mažinti.

Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o būtent, kad žuvusioji buvo ieškovo mama, kuri be abejo kaip ir kiekvienam žmogui, taip ir ieškovui, buvo be galo brangus ir svarbus žmogus; kad po mamos žūties ieškovas patyrė vidinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą; kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl motinos netekties jo asmeniniai išgyvenimai būtų peraugę į emocinę depresiją ar atsiradusios kitos ilgalaikės pasekmės; taip pat įvertinęs ieškovo ir jo mamos tarpusavio ryšį, kuris nebuvo itin artimas; atsakovo kaltę (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo turtinę padėtį; žuvusios L. G. elgesį, kuris vertintinas kaip rizikingas ir turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui; kad po nusikalstamos veikos padarymo atsakovas teikė savanorišką pagalbą ieškovui, sprendžia, jog priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas ir ieškovui priteistina 4000 eurų neturtinė žala. Pažymėtina, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka formuojamą teismų praktiką, pagal kurią Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 4344 Eur iki 43443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).

Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraustas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose.

Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi skirtingai nei nurodo ieškovas, įstatyme numatyta subsidiari draudiko ir apdraustojo asmens atsakomybė.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi maksimali suma, kurią galėtų atlyginti draudikas dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos yra 5000 eurų.

Kaip jau buvo minėta, ieškovui priteistina 4000 eurų neturtinė žala. Iš šios sumos atimama atsakovo A. U. ieškovui kaip savanoriška pagalba sumokėta 740 eurų neturtinės žalos suma. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistina 3260 eurų neturtinės žalos suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo R. P. (R. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 3260 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.