Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P. (R. P.), jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje.

A. U. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

A. U. 2015 m. spalio 10 d., apie 3.53 val., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kraujyje rasta 0,72 ‰ (promilės) etilo alkoholio), bei taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>“, važiuodamas Plento g., Medžiukų k., Širvintų r., pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. važiuodamas Plento g., Medžiukų k., link Tvenkinių g. – Juodės g. – Plento g. sankryžos, kelio Paberžė – Barskūnai – Medžiukai 11,4 km, viršijo leistiną 50 km/h greitį (2016-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2669(15) nurodyta, jog važiavo apie 107 km/h) ir dėl to prarado techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, partrenkė bei sužalojo kelio važiuojamosios dalies dešine puse ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Be to, A. U., sukėlęs pavojų, nepagelbėjo nukentėjusiam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

A. U. 2015 m. spalio 10 d., apie 03.53 val., važiuodamas Plento g., Medžiukų k., link Tvenkinių g. – Juodės g. – Plento g. sankryžos, kelio Paberžė – Barskūnai – Medžiukai 11,4 km., vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalota L. G., turėdamas galimybę ir pareigą rūpintis nukentėjusiąja, nepagelbėjo jai ir nesuteikė pirmosios pagalbos bei neiškvietė greitosios pagalbos medikų, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

A. U. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. spalio 9 d. su tėvu grįžo iš darbo namo. Vėliau nutarė susitikti su draugu. 2015 m. spalio 10 d., apie 00.30 val., jis išvažiavo į Vilnių. Vilniuje nusipirko porą butelių alaus ir nuvažiavo į Medžiukų k., kuriame susitiko su draugu D. M.. Jie automobilyje maždaug vienos valandos laikotarpyje išgėrė po du butelius (0,5 litro) alaus. Išgėrę alų, jie atsisveikino ir jis išvažiavo namo. Jis jautėsi gerai, neapsvaigęs. Jo namai nuo D. M. namų yra apie 15 kilometrų atstumu. Jis iš Medžiukų važiavo keliu Paberžė-Barskūnai-Medžiukai. Buvo tamsus paros metas, pašalę, rūkas, be kritulių, važiuojamoji dalis drėgna. Važiuojant atgal per Medžiukų kaimą jis važiavo su įjungtais trumpaisiais žibintais. Kokiu greičiu važiavo, negali pasakyti, neatsimena. Sutinka su ekspertų išvadose nurodytu nustatytu greičiu. Bevažiuojant staiga kažkas išbėgo į kelią, kas tai buvo, jis nematė, ir partrenkė. Spėjo pamatyti tik tamsų objektą, manė, kad partrenkė gyvūną. Nesuprato, kad tai žmogus. Tik vėliau sužinojo, kad tai pėsčioji. Sustojus automobiliui, jis išlipo ir pamatė, kad nukrito bamperis, jis gulėjo priekyje automobilio. Paėmė jį ir įmetė į automobilio saloną. Matė, kad ant kelio yra kažkas pribyrėję, tačiau ar tai kopūstų lapai, jis nežino. Jis išlipęs tikrai nematė gulinčio ant važiuojamosios dalies žmogaus. Jis, įsidėjęs bamperį, išvažiavo į namus. Labai išsigando, nes nieko ankščiau nėra partrenkęs. Apie tai, kad galėjo partrenkti žmogų ir kad reikia pranešti policijai ir greitajai pagalbai, jei taip įvyko, pagalvojo tik namuose, bet, kadangi nematė ką partrenkė, pranešti neišdrįso. Neprivažiavus iki namų apie porą kilometrų, kažkas atsitiko jo automobiliui, jis pradėjo nevažiuoti. Tada jis paskambino draugui D. M., su kuriuo prieš tai buvo susitikę, ir paklausė, ar jis gali partempti jo automobilį namo. D. M. atvykus pasakė, kad tikriausiai partrenkė gyvūną, daugiau apie tai nekalbėjo ir D. M. partempė automobilį į jo namus. Parvažiavęs namo išlipo iš automobilio ir, jo neapžiūrėjęs, nuėjo namo. Tėvas jau buvo atsigulęs, bet nemiegojo. Jis šiam pasakė, kad nėra įsitikinęs, bet tikriausiai partrenkė gyvūną, pats norėjo tuo tikėti, ir nuėjo miegoti. Alkoholio daugiau nevartojo. Anksti rytą, gal apie 7 val. jį prikėlė tėvas, sakydamas, kad jo ieško policija. Jis tikrai važiuodamas naktį nesitikėjo, kad kelio važiuojamąja dalimi apie 2-3 val. nakties eis žmogus, ji neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų, staiga išbėgo jo važiavimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę. Kurioje vietoje ir kaip po įvykio gulėjo pėsčioji, jis nematė, todėl nurodyti negali. Apie tai, kad pėsčioji galėjo tempti karutį, jis nieko nurodyti negali, nes nematė. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. Jo mama buvo per žuvusiosios laidotuves, atlygino išlaidas, jie susitarė su žuvusiosios sūnumi R. P., kuris šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, dėl žalos atlyginimo.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Liudytojas K. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su juo (duomenys neskelbtini), gyvena jo sūnus A. U.. Sūnus dirba autoservise Vilniuje. Dirba darbo dienomis, o po darbo grįžta vakarais į namus. Sūnus 2015 m. rugpjūčio mėn. įsigijo automobilį VW Golf, ketvirtos laidos, žalios spalvos, 5 durelių. 2015 m. spalio 9 d., apie 20.00 val., sūnus, minėtu automobiliu važiuodamas iš Vilniaus, jį paėmė ir dviese važiavo į namus. Pakeliui užsuko į komercinę parduotuvę Maišiagaloje, nusipirko pavalgyti. Tą patį vakarą apie 22.00 val. su sūnumi A. U. buvo viename kambaryje, žiūrėjo televizorių, kai sūnus pasakė, kad automobiliu kažkur važiuos. Kur ir pas ką važiuos, nieko nesakė, sakė, kad greitai grįš. Apie 22.30 val. nuėjo miegoti, durų nerakino, nes sūnus dar nebuvo grįžęs. Naktį, kai A. grįžo namo, jis miegojo, su A. nekalbėjo. 2015 m. spalio 10 d., apie 7.00 val., jį pažadino atvykę policijos pareigūnai. Šie klausė, kas dar kartu gyvena. Pareigūnams pasakė, kad dar yra sūnus A. U., kuris tuo metu dar miegojo. Pareigūnai dar klausė, ar jie turi automobilį salotinės spalvos. Pareigūnai pažadinę sūnų paaiškino, kokiu tikslu atvažiavo. Iš pokalbio su pareigūnais sužinojo, kad jo sūnaus automobilis VW Golf Medžiukų k. mirtinai sužalojo žmogų. Išėjęs į kiemą, už namo prie tvarto rado priekiu sudaužytą sūnaus automobilį. Kaip viskas buvo, nežino, nes su sūnumi nespėjo pakalbėti. Kada naktį sūnus grįžo, jis negirdėjo ir nieko nematė. Ar šio įvykio metu A. U. buvo neblaivus, nežino. Kai 2015 m. spalio 10 d. ryte atsikėlė, nei virtuvėje, nei kambaryje nematė jokių butelių nuo alaus, nei kitokių ženklų, kad sūnus naktį, jam miegant, būtų gėręs alų ar kitą alkoholį (b. 1. 66-67, 68-69).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. spalio 9 d., apie 23.00 val., jam būnant namie paskambino A. U. ir pasiūlė susitikti Širvintų r., Medžiukų k., centre, išgerti alaus. Apie 24.00 val. A. U. atvažiavo į kaimą, šio automobilyje dviese išgėrė po du butelius 0,5 litro alaus. Kad A. U. būtų girtas, nepastebėjo. 2015 m. spalio 10 d., apie 2.00 val., išsiskirstė ir A. U. nuvažiavo į Barskūnų pusę, o jis nuėjo namo. Parėjęs namo atsigulė ir apie 2.40 val. vėl paskambino A. U. ir pasakė, kad kažką nutrenkė, nežino, ar nuvažiuos iki namų. Šio balsas buvo išsigandęs. Jis paėmė virvę, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link A. U.. Išvažiavęs iš Medžiukų k., ant kelio pastebėjo stiklo šukių ir ant kelio išbėgusį aušinimo skystį. Pagalvojo, kad A. U. numušė kokį briedį. Toje vietoje nesustojo ir nuvažiavo link A. U. namų. Neprivažiavęs apie 2 km, pamatė ant kelio stovintį A. U. automobilį, kurio priekis buvo sudaužytas ir sudaužytas stiklas. A. U. paaiškino, kad nematė, ką partrenkė. Šio automobilį nutempė iki namų. A. U. pasakė, kad Vilniuje turi kitą mašiną ir paklausė, ar jis negalės šio nuvežti į Vilnių ir padėti sutvarkyti automobilio. Jie susitarė susitikti ryte. Ryte jis paskambino A. U., tačiau šis nekėlė ragelio, tada sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pas A. U. namo. Nuvažiavus A. U. tėvas pasakė, kad A. U. išsivežė policija, nes A. U. naktį partrenkė žmogų. Apie tai, kad A. U. partrenkė žmogų, jis nežinojo. Važiuodamas matė tik stiklo šukes ir ant kelio išbėgusį aušinimo skystį. Jokio žmogaus ir karučio ant kelio nematė (b. 1. 75-76).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie eismo įvykį, kurio metu mirtinai buvo sužalota jo mama L. G., sužinojo 2015 m. spalio 13 d. iš Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus pareigūnų, o 2015 m. spalio mėn. 14 d. buvo nuvežtas į mamos laidotuves. Dėl mamos žūties patyrė ir turtinę, ir moralinę žalą, nes buvo vienturtis sūnus (b. 1. 53-54, 55-56).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0445 duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 10 d. 7.01 val. A. U. nustatytas 0.92 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2914/15(01) konstatuota, jog A. U. kraujyje, paimtame 2015 m. spalio 10 d. 9.55 val., rasta 0,72 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime, paimtame 2015 m. spalio 10 d. 9.40 val., rasta 1,19 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, kokaino, kokaino metabolitų, benzodiazepinų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis opijatų, kanabinoidų, kokaino, kokaino metabolitų šlapime nerasta (b. 1. 103).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1412/15(01) konstatuota, jog L. G. mirė nuo kūno sumušimo: daugybinės kraujosruvos, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne, dešinės plaštakos muštinės žaizdos, daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės, dešinio plaučio pažeidimais ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes, kepenų diafragminio paviršiaus įplyšimas, žarnų pasaito sumušimas, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, stuburo kaklinės dalies I slankstelio išnirimas su nugaros smegenų ir pailgųjų smegenų įplyšimais, stuburo krūtininės dalies VI slankstelio lūžis su nugaros smegenų nutraukimu, stuburo krūtininės dalies VII ir VIII slankstelių keterinių ataugų lūžiai, atviri skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir kairės blauzdos kaulų lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, neužilgo iki mirties ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. L. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 41-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 32 (01) – M 1412/15 (01) konstatuota, jog įvertinus L. G. sužalojimus makromorfologiniu vaizdu, jų lokalizaciją kūne ir pateiktas įvykio aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti autoįvykio metu automobiliui partrenkus nukentėjusiąją, kai pirminis kontaktas su automobiliu buvo į kojas jai esant vertikalioje padėtyje ir dėl to susiformavo atviri blauzdų kaulų lūžiai. Kiti nustatyti sužalojimai padaryti įvairiose traumavimo fazėse, kai nukentėjusiosios kūnas keitė savo padėtį. Įvertinus sužalojimus makromorfologiniu vaizdu, jų lokalizaciją kūne, tikėtina, kad automobilis pėsčiosios atžvilgiu judėjo iš užpakalio į priekį ir iš dešinės į kairę, kai pirminis kontaktas įvyko į blauzdų sritį (b. 1. 50-51).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2669 (15) nurodyta, jog prieš stabdymą automobilis VW Golf važiavo apie 107 km/h greičiu. Pėsčiosios partrenkimo metu automobilis VW Golf, tikėtina, važiavo ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Pėsčioji L. G. buvo partrenkta važiuojamosios dalies dešinėje pusėje (žr. automobilio VW Golf važiavimo kryptimi), tikėtina, ne mažesniu kaip 24,3 m. atstumu nuo stabdymo pėdsakų pradžios. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Golf vairuotojas A. U., važiuodamas didžiausiu leistinu 50,0 km/h greičiu ir reaguodamas stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir reagavo stabdymui važiuodamas apskaičiuotu 107 km/h greičiu, būtų sustabdęs vairuojamą transporto priemonę dar iki įvykio vietos aplinkoje likusių stabdymo pėdsakų pradžios ir tokiu būdu būtų išvengęs pėsčiosios partrenkimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Golf vairuotojo A. U. veiksmai, – važiuodamas apie 107 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną 50,0 km/h važiavimo greitį ir dėl to prarado techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, kurią būtų turėjęs važiuodamas leistinu 50,0 km/h greičiu, – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pėsčiosios L. G. veiksmai, – tamsiu paros metu, būdama neapšviestame kelio ruože, važiuojamojoje dalyje, be šviečiančio žibinto arba be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba be ant drabužių prisegto atšvaito, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio VW Golf vairuotojui A. U., – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. 1. 78-82).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta – Plento g., Medžiukų k., Širvintų r., kelias Paberžė – Barskūnai – Medžiukai, 11,40 km, nurodyta, kad asfaltuoto kelio plotis yra 6,60 m. Kelio danga sausa. Nuo Medžiukų k. link Levaniškių k. dešinėje kelio važiuojamosios dalie pusėje matyti automobilio stabdymo (slydimo) žymės, kurių ilgis 59,20 m. Stabdymo žymės baigiasi kelkraštyje. Nuo stabdymo žymių pradžios, Levaniškių k. kryptimi, už 30,15 m, ant asfalto (tarp stabdymo žymių) guli automobilio bamperio žalios spalvos dalis. Nuo minėtos dalies nuolaužos už 5,20 m, taip pat tarp stabdymo žymių, guli šalikas. Nuo šaliko, už 25,60 m, kelio viduryje guli žalios spalvos automobilio bamperio nuolauža. Lygiagrečiai bamperio nuolaužai kairėje kelio pusėje griovyje guli batai, kurių viduje yra juodos spalvos kojinės. Nuo batų, Levaniškių k. kryptimi, už 9,50 m, guli karučio nuolaužos. Nuo karučio nuolaužų, lygiagrečiai kitame kelkraštyje, už 9,90 m, ant nugaros guli moteriškos lyties lavonas. Lavonas guli galva į Levaniškių k. pusę. Lavono rankos ištiestos už galvos, kojos taip pat ištiestos. Lavonas su tamsiai mėlynomis kelnėmis, raudonu megztiniu ir juoda striuke. Lavonas nesustingęs. Apžiūros metu nuo kelio paimtos automobilio apdailos detalės bei spoilerio nuolaužos (žalios spalvos) (b. 1. 9-22, 192)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad sulaužytas priekinis bamperis, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas priekinis dešinės pusės sparnas, sulenktas priekinis kairės pusės sparnas, sulankstytas variklio dangtis, sudaužytas dešinės pusės priekinis žibintas, sulaužytos radiatoriaus grotelės. Automobilio salono viduje ant galinių sėdynių guli automobilio priekinis bamperis su sulaužytais kraštais. Ant bamperio pritvirtintas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas 1 kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės, 1 foninis kvapo pėdsakas (automobilio salono), mikroobjektai – 1 vnt. nuo vairuotojo sėdynės. Transporto priemonė grąžinta A. U. (b. 1. 23-30, 34, 192).

Daiktų apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėtas savadarbis karutis, nustatyta, kad karučio rėmas – 51x76 cm, yra metalinis, prie karučio priekinės ratų ašies pritvirtinta metalinė 105 cm ilgio rankena, kurios gale pritvirtintas 6 cm ilgio skersinis vamzdis. Prie karučio priekinės ašies ir galinės ašies pritvirtinti guminiai ratukai. Ant karučio viršaus per karučio ilgį uždėtos nepritvirtintos dvi medinės lentos, viena iš jų lūžusi per pusę. Karutis paimtas saugoti (b. 1. 31-32, 88, 89).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. U. pateikė drabužius ir batus, kurie paimti saugoti (b. l. 158-159, 192).

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio Evaldo Juzėno tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, nurodytos 2015 m. spalio 10 d. Plento g., Medžiukų k., Širvintų r., įvykusio eismo įvykio ir A. U. sulaikymo aplinkybės (b. l. 6).

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnio 6 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo prisipažinimu. Jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų parodymai, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas.

Byloje nustatyta, kad vairuodamas automobilį A. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių

14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ Šiuo atveju A. U. vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, važiuodamas Plento g., Medžiukų k., Širvintų r., viršijo leistiną 50 km/h greitį ir dėl to prarado techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, partrenkė ir sužalojo kelio važiuojamosios dalies dešine puse ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją L. G., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad automobilį A. U. vairavo neblaivus. Tai patvirtina jo paties parodymai, D. M. parodymai, alkotesterio rodmenys ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Nustatyta, kad jo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 0,4 promilės, nes buvo nustatytas 0,72 promilių girtumas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 6 dalyje, yra neatsargi. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. U. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi jis pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. U. kaltė pagal BK 281 straipsnio 6 dalyje visiškai įrodyta.

Dėl nusikaltimo numatyto BK 144 straipsnyje.

LR BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota L. G., jai nepagelbėjo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, pats neapžiūrėjo, t. y. pats neįsitikino jai padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu. Priešingai, A. U. įvykio vietoje pasiėmęs tik automobilio bamperį, nuvažiavo. Nors A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė, ką partrenkė ir galvojo, kad greičiausiai partrenkė gyvūną, visgi savo kaltę pagal šį BK straipsnį pripažino visiškai, paaiškinęs, kad jeigu partrenkė žmogų, tai jam nepagelbėjo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių jam apžiūrėti įvykio vietą ir suteikti pagalbą nukentėjusiajai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąją, kurią numato Kelių eismo taisyklių 219.4 ir 219.5 punktai, A. U. jai nepagelbėjo, todėl jo veika kvalifikuota teisingai ir jis pripažintinas kaltu pagal BK 144 straipsnį.

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino dalį žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais BK 54 str.). A. U. padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Jis elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas, nes pagal asmenines ir dalykines savybes turėjo numatyti, kad gali sukelti žalingas pasekmes, kurių tikėjosi lengvabūdiškai išvengti. Automobilį jis vairavo būdamas neblaivus, o tai rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. Nukentėjusiosios gyvybės atėmimas buvo kaltinamojo šiurkščiai ir sąmoningai padarytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo rezultatas. Veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Vartodamas alkoholinius gėrimus kaltinamasis žinojo, kad vairavimas išgėrus yra uždrausta įstatymo, todėl turėjo pareigą įvertinti, kad, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, jis gali nesuvaldyti automobilio ir numatyti dėl tokio paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes. A. U. sukelto eismo įvykio metu dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų kilo neatstatomi padariniai – mirė L. G.. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, kad A. U. administracine tvarka baustas tris kartus, paskutinį kartą nubaustas 2015 m. spalio 22 d. pagal ATPK 124 str. 6 d. (viršijo leistiną 50 km/h greitį 55 km/h, važiavo 107 km/h greičiu), paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 1 mėn. atėmimas nuo 2015-11-12 iki 2015-12-11 (b. l. 127-128). Nors nuobauda paskirta po padarytų nusikalstamų veikų, tačiau ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis linkęs pažeisti KET. Priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje jis nėra įrašytas (b. l. 130-132). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Byloje yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertintinos ir tos aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę, atlygino turtinę žalą (laidojimo išlaidas) bei dalį neturtinės žalos, yra teigiamai charakterizuojamas. Už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų, o už BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisinga bausmė yra laisvės atėmimas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir skiria A. U. už nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą numatytą BK 144 straipsnyje teismas skiria laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. U. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais LR BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais LR BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe: padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas tris kartus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jas padarė būdamas jauno amžiaus (gimęs 1994 m.), dirba, atlygino dalį žalos, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Visi šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad A. U. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, paskiriant atitinkamas pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 281 str.) baudžiamosiose bylose, Teismų praktika Nr. 30), todėl kaltinamajam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones.

2015 m. spalio 28 d. nutarimais A. U. skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b.l. 149-157). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės naikintinos, išskyrus vairuotojo pažymėjimo grąžinimą, kuris bus grąžintas atlikus baudžiamojo poveikio priemonę ir įvykdžius kitus įstatymų reikalavimus.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš kaltinamojo A. U. ir draudimo bendrovės UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ jo naudai priteisti 29550 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas patikslino ieškinio sumą ir nurodė, kad prašo solidariai iš atsakovų priteisti 29450 Eur. Ieškovas nurodė, kad įvykio metu žuvusi jo motina buvo vienintelis jo artimas žmogus, kad ji rūpinuosi juo, išlaikė jį, rašė laiškus į įkalinimo įstaigą, lankė jį, ko šiuo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas neteko. Šias aplinkybes jis nurodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiui pagrįsti. Civilinis atsakovas ir jo atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus (nuosprendį, informaciją apie paveldėtojus), kuriais iš dalies įrodinėjo, kad ieškovui neturi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovo nurodytos aplinkybės gali būti patikrintos ir tai gali turėti įtakos jam priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nagrinėjamos bylos atveju, siekiant teisingai išnagrinėti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinį ieškinį, teismui yra būtina gauti ir tirti papildomą medžiagą, o būtent tikrinti teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas aplinkybes apie jam motinos teiktą turtinę pagalbą ir pan. Kadangi šiuo metu teismas negali civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, ieškovui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 straipsnio 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. U. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-10-10 iki 2015-10-28.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. U. atidėti dvejiems metams.

Paskirti A. U. pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuo kelio paimtas automobilio apdailos detales bei spoilerio nuolaužas (žalios spalvos), 1 kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės, 1 foninio kvapo pėdsaką (automobilio salono), mikroobjektus – 1 vnt. nuo vairuotojo sėdynės nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o A. U. pateiktus drabužius ir batus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. U..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą A. U. panaikinti.

R. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.