- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- T-140-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Nuteistasis
- A. U.
- Pareiškėjas
- A. U.
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus pareigūnei Bertai Einorei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis A. U. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydamas: 1) nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti kelių transporto priemonę pradžios momentas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. spalio 10 d.; 2) jeigu teismas netenkintų reikalavimo Nr. 1, suderinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - specialios teisės vairuoti kelių transporto priemonę su įpareigojimu tęsti darbą transporto priemonių dirbtuvėje, pakeičiant baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimu, įtvirtintu BK 75 str. 2 dalies 4 p. (auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata); 3) netenkinus 1 ir 2 punkte nurodytų reikalavimų, peržiūrėti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Nurodė, kad jis Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-522/2016 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį. Nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, taip pat pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - specialios teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimas 2 metams, taip pat pareiškėjas buvo įpareigotas tęsti darbą. Speciali teisė vairuoti kelių transporto priemonę jam yra faktiškai apribota nuo 2015 m. spalio 10 d., t. y. nuo tada, kai pareiškėjui skirta kardomoji priemonė - suėmimas, o nuo 2015 m. spalio 28 d. kardomoji priemonė pakeista į kitą kardomąją priemonę - pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą. Vadinasi, nuo 2015 m. spalio 10 d. pareiškėjas nepertraukiamai vykdo draudimą vairuoti kelių transporto priemonę. Kadangi BPK nedetalizuota baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios momento, abejonės dėl kardomosios priemonės termino pradžios momento turi būti aiškinamosios kaltinamojo naudai, todėl baudžiamojo poveikio priemonės pradžios momentas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. spalio 10 d. Be to, pareiškėjas tam, kad galėtų visapusiškai įgyvendinti darbo funkcijas, turi turėti teisę vairuoti, kadangi darbo pobūdis reikalauja išbandyti sutaisytas transporto priemones, pervežti jas iš vienos vietos į kitą ir pan., todėl šioms pareigoms atlikti yra būtina teisė vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad speciali teisė vairuoti kelių transporto priemonę yra reikalinga tęsti nuosprendyje įtvirtintą įpareigojimą tęsti darbą (dirbti). Pareiškėjo padėtis iš esmės pasikeitė po to, kai jis sulaukė šeimos pagausėjimo, dėl ko įgijo teisinę pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, rūpintis savo šeima, pasunkėjo jo finansinė padėtis.
Prokurorė prašė teikimo netenkinti. Ji nurodė, kad nėra numatyta, jog laikas, kaip kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, būtu kažkokiu būdu įskaitomas į baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laiką. Tai turi būti numatyta įstatymu, jei įstatyme tokios nuostatos nėra, ši prašymo dalis turi būti atmesta. Analogiškai niekur nėra numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės laikas būtų trumpinamas. Baudžiamojo poveikio priemonė keičiama tik tada, kai asmuo negali jos įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių. Šioje situacijoje labiau vertintina ne tai, kad nuteistasis negali įvykdyti šios baudžiamosios poveikio priemonės, bet kad jis nenori jos įvykdyti, todėl prašymas atmestinas.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad probuojamasis vykdo visus teismo įpareigojimus, vertinamas gerai, o teismas galėtų patenkinti jo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. U. atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeitė, nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Nuosprendžiai įsiteisėjo 2017 m. sausio 11 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 361 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 362 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. BPK 335 straipsnyje nurodyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 346 straipsnio 1 dalyje įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Bylos duomenimis nustatyta, jog A. U. nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2015 m. spalio 28 d. buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, o nuo 2015 m. spalio 28 d. kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Formaliai tiek BK, tiek BPK nėra numatyta, kad laikotarpis, kurį buvo taikoma minėta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, turėtų būti įskaitytas į nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) terminą. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra procesinė kliūtis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo momento, t. y. nuo 2015 m. spalio 28 d.
Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomųjų priemonių vienas iš skyrimo tikslų – siekimas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus („Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“) nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad A. U. paskirtos kardomosios priemonės tikslas – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kas ir buvo padaryta paimant iš jo vairuotojo pažymėjimą. Be abejonės, vertinant šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas (2 straipsnio 85 punktas), vairuotojo pažymėjimas tik patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir jo neturėjimas ar nepateikimas nereiškia, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Kita vertus, minėto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Už tokio reikalavimo nevykdymą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių susidarė tokia faktinė situacija, kad teisė vairuoti nuteistajam formaliai nebuvo atimta, tačiau faktiškai vairuoti, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis negalėjo ir šiuo metu negali, nes, priešingu atveju, jis būtų baudžiamas.
Tokio pobūdžio klausimas yra sureguliuotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). ANK 602 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įtariama, kad administracinis nusižengimas už kurį pagal ANK gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus asmens, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas. ANK 686 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad jei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, susidarytų tokia teisinė situacija, kad asmens teisės vairuoti transporto priemones netekimo trukmė būtų siejama ne su konkrečiu teismo paskirtu terminu, o su neapibrėžtu laikotarpiu, be kita ko, priklausančiu ir nuo pareigūnų bei teisėjų galimybių ištirti įvykį ir išnagrinėti bylą kaip galima greičiau. Toks skaičiavimas iš dalies ribotų ir asmens teisę į apeliaciją, nes kuo vėliau įsiteisės nuosprendis, tuo ilgesnį laikotarpį asmeniui bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, o užsitęsus bylos nagrinėjimui galima ir tokia situacija, kuomet asmeniui bus uždrausta naudotis specialia teise net ir viršijant BK 68 straipsnyje numatytą maksimalų terminą. Tokia situacija neatitiktų teisingumo principo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas teisės normas, jų analizę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principų visuma, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo 2 metų terminas pradėtinas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo A. U. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 28 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-111-891/2018, 1A-627-870/2017, 1A-563-843/2017, Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr. Nr. 1A-209-485/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
A. U. teikimą tenkinti.
A. U. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-522/2016 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, pradžios terminą skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo A. U. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 28 d.
Nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos gavimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.