Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Oksanos Leontjevos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. (E. M.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 11 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas E. M. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. E. M. 2017 m. gegužės 10 d., apie 22.39 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausiai 2,38 promilių etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu prokurorė O. Leontjeva prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), termino skaičiavimo pradžios. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžią, t. y. nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo, paskyrimo (nuo 2017 m. gegužės 11 d.) ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, kadangi BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo, taikymo laikotarpio įskaitymas į paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės terminą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu prokuroras A. Survila prašė skundą patenkinti. E. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės O. Leontjevos apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), termino skaičiavimo pradžia.Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 11 d., nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. M. kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas), buvo paskirta kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo (2017 m. gegužės 11 d.) ir iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Sutiktina su prokurorės skunde nurodomais argumentais, kad formaliai tiek BK, tiek BPK nėra numatyta, kad laikotarpis, kurį buvo taikoma minėta kardomoji priemonė, turėtų būti įskaitytas į nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra procesinė kliūtis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d.Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomųjų priemonių vienas iš skyrimo tikslų – siekimas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus („Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“) nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, būtent siekiant užtikrinti, kad E. M. nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus ir buvo paskirta minėta kardomoji priemonė (b. l. 36, 37).Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad E. M. paskirtos kardomosios priemonės tikslas – apriboti galimybę vairuoti transporto priemonę, kas ir buvo padaryta paimant iš jo vairuotojo pažymėjimą. Be abejonės, vertinant šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas (2 straipsnio 85 punktas), vairuotojo pažymėjimas tik patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir jo neturėjimas ar nepateikimas nereiškia, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Kita vertus, minėto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Už tokio reikalavimo nevykdymą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių susidarė tokia faktinė situacija, kad teisė vairuoti E. M. formaliai nebuvo atimta, tačiau faktiškai vairuoti neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis negalėjo ir šiuo metu negali, nes, priešingu atveju, jis būtų baudžiamas. Todėl teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teises vairuoti, termino pradžią skaičiuoti nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d.Pažymėtina, kad jei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, susidarytų tokia teisinė situacija, kad asmens teisės vairuoti transporto priemones netekimo trukmė būtų siejama ne su konkrečiu teismo paskirtu terminu, o su neapibrėžtu laikotarpiu, be kita ko, priklausančiu ir nuo pareigūnų bei teisėjų galimybių ištirti įvykį ir išnagrinėti bylą kaip galima greičiau. Kolegijos vertinimu, toks skaičiavimas iš dalies ribotų ir asmens teisę į apeliaciją, nes kuo vėliau įsiteisės nuosprendis, tuo ilgesnį laikotarpį asmeniui bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, o užsitęsus bylos nagrinėjimui galima ir tokia situacija, kuomet asmeniui bus uždrausta naudotis specialia teise net ir viršijant BK 68 straipsnyje numatytą maksimalų terminą. Tokia situacija neatitiktų teisingumo principo. Taip pat įvertinus vyraujančią teismų praktika, matyti, kad šis klausimas yra tapačiai sprendžiamas ir kituose teismų sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-627-870/2017, 1A-563-843/2017 ir kt.).Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas mano, kad pirmos instancijos teismas nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos nesivadovaudamas prokurorės nurodytu precedentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-699/2017), nes prokurorės nurodytas ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra iš esmės panašūs (analogiški). Prokurorės nurodytoje byloje teismas vertino teisės vairuoti atėmimo laiko įskaitymą, kuomet buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.Taip pat teismas pastebi, kad šis klausimas yra sureguliuotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). ANK 602 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įtariama, kad administracinis nusižengimas už kurį pagal ANK gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus asmens, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas. ANK 686 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti prokurorės Oksanos Leontjevos apeliacinį skundą.