Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, O. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. M. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. gegužės 29 d., apie 11.43 val., Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 151, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320“, (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Ingrida Gureckienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Skunde prokurorė nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymi, kad nors teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad, padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus, transporto priemonės nėra konfiskuojamos, tačiau BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų. Be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl prokurorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju automobilis BMW 320, (v. n. (duomenys neskelbtini) turi būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Apeliantė mano, kad automobilio BMW 320 (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Teismo nurodyti argumentai, kad O. M. anksčiau tokio pobūdžio veikų nėra padaręs, jo veika buvo tik atsitiktinė, administracine tvarka baustas tik 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra itin šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, kad jis suvokia padarytos veikos pavojingumą ir savo elgesio neteisina, gailisi ir išgyvena gėdos pojūtį, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, baudžiamasis įstatymas tokių išimčių nenumato. Prokurorė pažymi, kad tokią poziciją išreiškė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-338/2007), kurioje transporto priemonė buvo konfiskuota iš neįgalaus asmens, kuriam, kaip pats teismas pripažino, ji yra būtina, tačiau teismas nurodė, kad netgi šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo BK 72 straipsnio imperatyvo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę.

4. Taip pat prokurorė nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent – baudžiamosios poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo terminą skaičiuodamas ne nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjo Nr. R1098749 paėmimo, paskyrimo dienos. Prokurorė nurodo, kad baudžiamajame kodekse nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau ne specialiosios teisės atėmimas. Analogija tokiais atvejais baudžiamojoje teisėje nėra galima. Pabrėžtina, kad kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, nėra teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Taigi, kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, taikymo laikas, priešingai nei šį klausimą 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendyje išsprendė pirmos instancijos teismas, negali būti įskaitomas į teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą (kasacinės nutartys Nr. 2K-125-699/2017, Nr. 2K-418-222/2016).

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis O. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metų terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl automobilio, kuriuo O. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, konfiskavimo.

7. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas ir kt. Prokurorė ginčija teismo nuosprendį tik dėl nuteistajam nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo bei baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pradėjimo skaičiuoti laiką: nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o ne nuo dokumento paėmimo dienos (2017-05-29).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

9. Aukštesnysis teismas, vertindamas BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis „BMW 320“, (v. n. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivus O. M., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

10. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Darant tokią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemones arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

11. Pirmosios instancijos teismas automobilio iš O. M. nekonfiskavo įvertinęs O. M. asmenybę, iki ir po nusikaltimo padarymo, jo šeimos narių specifinius poreikius, konfiskuotino turto vertę bei atsižvelgęs į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme, vertino, jog iš O. M. konfiskavus automobilį būtų pažeistas proporcingumo principas bei neatitiktų teisingumo principo tinkamo įgyvendinimo.

12. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo O. M. charakteristiką, atkreipia dėmesį į tai, kad nors už kelių eismo taisyklių pažeidimus jis per 26 metus baustas tik tris kartus, tačiau jo polinkį vartoti alkoholį iki įvykio parodo kiti fiksuoti pažeidimai. 2013 m. jis būdamas girtas (2,27 prom.) nesiorientavo aplinkoje, sunkiai judėjo, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. 2016 m. O. M. būdamas neblaivus (0,97 prom.) pasipriešino policijos pareigūnams (b. l. 44-45). Užfiksuoto pažeidimo metu O. M. rasta 2,37 promilės etilo alkoholio, t. y. labai stipriai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertindama paskirtos bausmės proporcingumą, atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta O. M. galutinė bauda 50 MGL atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Kitų asmenų atžvilgiu buvo skiriama bauda nuo 50 iki 60 MGL už analogiškas veikas (pvz. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiuose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017 ir Nr. 1A-385-211/2017, asmenims nustačius 2,06 ir 1,95 promilių neblaivumo laipsnį (lyginant su O. M. konstatuotu didesniu – 2,37 promilių neblaivumo laipsniu) skirtos atitinkamai 50 ir 60 MGL dydžio baudos. Tokios baudos buvo galutinės ir nesumažintos. Taip pat šiose bylose buvo konfiskuotos transporto priemonės. Taigi, atvejai, kai už BK 281 straipsnio 7 dalies pažeidimą yra skiriami panašūs, kaip O. M. atveju baudos dydžiai ir konfiskuotos transporto priemonės yra realiai egzistuojantys, o konkretų skirtiną baudos dydį visuomet lemia kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių ir konkretų asmenį charakterizuojančių duomenų analizė.

14. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, visos aplinkybės teigiamai charakterizuojančios patį nuteistąjį O. M. (visiškai atsisakė alkoholio, rūpinasi neįgaliais motina bei broliu, veika atsitiktinė) nepaneigia imperatyvių įstatymo nuostatų taikymo, įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, o minėtos aplinkybės nepakankamos jas vertinti kaip išskirtines.

15. Pažymima, kad pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas, dėl ko apeliantui priklausantis automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika turi būti konfiskuojamas, o nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise) skaičiavimo pradžios

16. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad BK nėra numatytas kardomosios priemonės - dokumento paėmimo įskaitymas į paskirtą bausmę, tačiau visiškai be pagrindo nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas asmenims, kurie padarė pažeidimą ar kaip šiuo atveju nusikaltimą, neblaivūs nesutampa su specialiosios teisės atėmimu. Kolegijos vertinimu, šiam klausimui aktualių teisės aktų analizė leidžia daryti priešingą išvadą, dėl ko šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas:

16.1. ANK 602 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įtariama, kad administracinis nusižengimas už kurį gali būti pagal šį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus asmens, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas. To paties kodekso 686 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

16.2. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomųjų priemonių vienas iš skyrimo tikslų siekimas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms;

16.3. Vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, akivaizdu, jog paminėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog nuo dokumento paėmimo momento laikytina, kad asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones.

17. Prokurorės minima kasacinė nutartis 2K-125-699/2017 neleidžia aukštesnės instancijos teismui ja remtis kaip precedentu, nes joje nagrinėjama šiek tiek kitokia situacija, tai yra kalbama apie įskaitymą laiko, kuomet buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Analogiška situacija ir kitoje paminėtoje LAT nutartyje Nr. 2K-418-222/2016.

18. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) taikymo trukmė, kuomet ji taikoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo yra ydinga ir dėl to, kad tai priklauso nuo pareigūnų galimybių ar noro kaip galima greičiau atiduoti bylą į teismą, o teisėjų galimybių išnagrinėti bylą savalaikiai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai iš dalies apriboja žmogaus teisę į apeliaciją, nes kuo vėliau įsiteisės nuosprendis, tuo ilgesnį laikotarpį asmeniui bus taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, be to, užsitęsus bylos nagrinėjimui galima ir tokia situacija, kai asmeniui bus uždrausta naudotis specialia teise pažeidžiant BK 68 straipsnio nuostatas.

19. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti apeliacinio skundo motyvais jokio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Prokurorės Ingrido Gureckienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį dalyje dėl automobilio konfiskavimo: automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį O. M., konfiskuoti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.