- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-338/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Alvydas Pikelis (pran.), Aldona Rakauskienė
- Nuteistasis
- D. K., A. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. ir A. L. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. K. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė dalimi bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
A. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį, A. Lukšas nuo paskirtos bausmės atleistas dėl negalios.
Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu panaikintos laikinai apribotos nuosavybės teisės A. L. turtui – mobiliojo ryšio telefonams „Nokia 6510“ ir „Nokia 7250“, 1990 Lt pinigais ir automobiliui „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), nutariant šį turtą grąžinti A. L. ar jo įgaliotiems asmenims.
Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistas. D. K. ir A. Lukšui panaikinta sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie padarė iš savanaudiškų paskatų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti D. K. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 7200“ ir „Nokia 6210“ bei A. L. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6510“ ir „Nokia 7250“ bei A. L. priklausantį automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini). Kita nuosprendžio dalis dėl D. K. ir A. L. nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį nuteistųjų kasacinius skundus atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. ir A. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, R. M. organizavus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, jie šias medžiagas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, bei jas platino veikdami organizuota grupe.
Nusikalstamų veikų aplinkybės šioje nutartyje toliau nedetalizuojamos, nes nė vienas iš kasatorių dėl jų nesiskundžia. Skundą nuteistoji D. K. padavusi dėl jai skirtos bausmės švelninimo, o nuteistasis A. L. – dėl turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonės.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. K. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžius pakeisti, paskiriant švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, veikos stadiją bei kaltininko asmenybę ir skyrė per griežtą bausmę, nepripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios turtinės padėties. Kasatorė nurodo nusikaltimą padariusi dėl to, jog buvo vieniša mama, auginanti mažametį sūnų bei turinti sergančius bei paramos reikalingus tėvus ir būdama įsiskolinusi R. M., taigi ji tiesiog norėjo grąžinti skolą ir įgyti pajamų išgyvenimui, šeimos išlaikymui. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, be to, padėjo išaiškinti kitus asmenis, padariusius šį nusikaltimą. Teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tik pastarąją, nors tai dvi savarankiškos aplinkybės. Tai, kad nebus kam prižiūrėti mažamečio sūnaus, leidžia teismui taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei skirti kasatoriai švelnesnę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, bausmę bei pripažinti šį faktą lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, jog dalis jos parduotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo parduota NVIEM dalyviams, taigi jos į apyvartą nepateko ir nebuvo sukelta reali grėsmė visuomenės sveikatai. Kadangi teismas šių aplinkybių skirdamas bausmę neaptarė ir jomis nesivadovavo, todėl kasatorei buvo paskirta neteisinga ir aiškiai per griežta bausmė.
Nuteistasis A. L. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendį. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, nepakankamai įsigilinęs į baudžiamosios bylos medžiagą. Teismas nusprendė konfiskuoti nuteistojo mobiliuosius telefonus bei automobilį motyvuodamas tuo, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu pats prisipažino, jog tai buvo nusikalstamai veiklai naudojamai daiktai, o tokius konfiskuoti privaloma. Tačiau kasatorius tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino ir nedavė jokių parodymų, tačiau ne todėl, kad naudojosi savo teise į gynybą, bet todėl, kad po policijos pareigūnų surengtos sulaikymo operacijos bei pirmųjų veiksmų policijos komisariate dėl prieš jį panaudoto pareigūnų fizinio smurto jis 3 mėnesius išbuvo komoje ir iki šiol yra prikaustytas prie invalido vežimėlio I grupės invalidas, visiškai priklausomas nuo tėvų, besigydantis namuose ir nuolat vežiojamas į įvairias gydymo įstaigas, gydytojų prognozėms esant pesimistinėms. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 3 dalyje deklaruotus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kasatorių manymu, akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam automobilio konfiskavimą, nubaudė jį per griežtai. Tai, anot kasatoriaus, prieštarauja teisingumo ir bausmės proporcingumo principams, nes automobilis jam yra būtina priemonė važinėti į gydymo įstaigas, terapija jam būtina, kito automobilio nėra, o iš gaunamos pašalpos nėra jokios vilties įsigyti kitą.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Dėl D. K. skundo argumentų
Nuteistosios D. K. kasacinis skundas praktiškai pažodžiui atkartoja jos apeliacinio skundo turinį. Iš teksto net nepašalintas prašymas panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę nusikaltimo padarymą dėl savanaudiškų paskatų, nors apeliacinės instancijos teismas tenkino šį prašymą ir panaikino šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, išnagrinėjo visus esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, pagrįstai pripažino, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas D. K. bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus asmenybę, nusikalstamos veikos mąstą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai kad ji iš esmės prisipažino padariusi nusikaltimą ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir juose dalyvavusius asmenis. Teismai nenustatė pagrindo pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties, kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustato ir nevertina, nes tai nėra kasacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. D. K. paskirta bausmė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose, jos dydis yra lygus minėto įstatymo sankcijos vidurkiui. D. K. nusikaltimą padarė lygtinio atleidimo nuo 2 metų 10 mėnesių ir 19 dienų laikotarpiu. Teismas bendrindamas bausmes iš šio laikotarpio pridėjo tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Remiantis išdėstytais argumentais, kolegija laiko, jog įstatymo taikymo aspektu bausmė D. K. paskirta teisingai.
Dėl A. L. kasacinio skundo argumentų
BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog konfiskuojamas ne bet koks su nusikaltimo padarymu siejamas turtas, o tik toks kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nustatyti, jog konfiskuotinas turtas buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kasatorius yra ne visai tikslus teigdamas, jog jo parodymai ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo pagrindu apeliacinės instancijos teismui pripažinti jam nuosavybės teise priklausančius mobiliojo ryšio telefonus ir automobilį „Volkswagen Golf“ (duomenys neskelbtini) pripažinti nusikaltimo padarymo priemone. Teismas konstatavo, jog slapto sekimo protokolais bei padarytais vaizdo įrašais užfiksuota kaip A. L. savo automobiliu „VW-Golf“ atgabena narkotines priemones ir paima pinigus., telekomunikacijų medžiaga bei jų priedai patvirtina, jog A. L. susiskambindavo ir kalbėdavo su kitais nuteistaisiais apie narkotines bei psichotropines medžiagas, derino jų tiekimo bei piniginius atsiskaitymo klausimus. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. L. priklausantis automobilis „VW-Golf“ bei mobilaus ryšio priemonės buvo nusikaltimo priemonėmis, palengvinančiomis nusikaltimų padarymą.
Kasatoriaus argumentai, jog dėl negalios jis yra visiškai priklausomas nuo tėvų ir prikaustytas prie invalido vežimėlio, o automobilis jam reikalingas gydimuisi ir reabilitacijos tikslais, nes jis pats negali nuvykti į gydymo įstaigas yra pagrįsti, tačiau BK 72 straipsnis nenumato išimčių konfiskuojant turtą, kuris buvo nusikaltimo priemone. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimą turto konfiskavimo klausimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 p,.
nutaria:
nuteistųjų A. L. ir D. K. kasacinius skundus atmesti.