Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjai advokatei Deimantei Drąsutavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu perduota D. Z. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.

D. Z. įpareigota 500 (penkių šimtų) eurų užstatą įmokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank AB (banko kodas (duomenys neskelbtini)), per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laidavimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68 ir 71 straipsniais, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; išieškota valstybės naudai iš R. B. konfiskuotino turto – transporto priemonės „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 600 (vienas tūkstantis šeši šimtai) eurų; sumokėti 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. B. išaiškinta, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

R. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtame voke prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu ji perduota D. Z. atsakomybei pagal laidavimą 2 metams su 500 Eur užstatu už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,94 promilės etilo alkoholio kraujyje). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje konstatavo, kad kaltė dėl R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta tiek pačios kaltinamosios parodymais, tiek ir byloje esančių duomenų visuma. Teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinos sąlygos R. B. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Taip pat teismas nusprendė dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir iš R. B. išieškojo konfiskuotino turto – transporto priemonės VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei įpareigojo sumokėti 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.Apeliaciniame skunde R. B. prašė 2017 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pakeisti ir skirti 2 metų ar trumpesnį laikotarpį; dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones pradėjimo skaičiuoti laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pakeisti ir nustatyti terminą skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. bei dalyje dėl konfiskuotino turto – transporto priemonės „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos – 1 600 eurų išieškojimo, panaikinti; kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Skunde nurodė, kad atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų pažeisti jei R. B. atžvilgiu būtų taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoto turto – automobilio vertę atitinkančios sumos – 1 600 eurų išieškojimas. R. B. atžvilgiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos bausmės paskirčiai įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Apeliantė remiasi 2015 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, taip pat Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-650-175/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-676-397/2017.Skunde nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti paskyrimas neginčijamas, bet nesutinkama su šios poveikio priemonės dydžiu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog taikant poveikio priemonės dydį, nebuvo nustatyta jokių baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sunkesnių padarinių bei į tai, jog nenustatyta R. B. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, taip pat į tai, jog prokurorė neprašė skirti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį didesnį už vidurkį.Skunde taip pat nurodė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu R. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kuriuo nutarta paimti iš R. B. vairuotojo pažymėjimą. Skunde nurodė, jog remiantis 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-627-870/2017, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 602 straipsnio 3 dalies ir 686 straipsnio nuostata, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. I-306 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus nuostatomis darytina išvada, jog nuo dokumento paėmimo momento laikytina, kad asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones, todėl pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio dalyje dėl draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, pradėjimo skaičiuoti laiką turėjo nurodyti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo dienos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. B. advokatė Deimantė Drąsutavičienė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies, nurodė, jog specialios teisės atėmimas skirtinas 2 metams, be to, pakaktų ir 2 poveikio priemonių: specialios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo termino pradžios skaičiavimo, teigė, jog teismas priemonę taiko nuo sprendimo priėmimo dienos, o ne atbuline data.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde apeliantė ir jos gynėja teismo posėdyje nekvestionavo teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, sprendimo dėl laidavimo instituto taikymo, tačiau, atitinkamai argumentuojant, manė, jog teismas nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą, taip pat paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą, nustatė nepagrįstai ilgą jos taikymo terminą ir šį terminą nurodė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o ne nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas ir paskyrimas yra teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir asmenų, kuriems jos taikomos, subjektyvi nuomonė bei norai nėra teisiškai reikšmingi bei įpareigojantys. Teismo funkcija yra teisingumo vykdymas ir jokia kita funkcija teismams nėra priskirta. Teismo veiklos pagrindas yra įstatymas, teismas gali veikti tik įstatymo nustatytose ribose ir tik tiksliai pagal jį. Vykdydamas teisingumą teismas taiko įstatymą konkrečiam jo nagrinėjamam įvykiui ir nustato, ar įstatymas buvo pažeistas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, jog jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo 2 metų 6 mėnesių terminas yra per ilgas. Ginčas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumo ir grįstumo nekeltinas

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienų iki trejų metų. Apylinkės teismo vertinimu R. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,94 promilės, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei, nors ir padarinių nebuvo, turtinių pretenzijų bei civilinių ieškinių nepareikšta, tačiau siekiant baudžiamojo poveikio priemonės rezultatyvumo bei atsižvelgęs į apeliantės asmenybę (kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteista, dirbanti, bausta administracine tvarka, tačiau pažeidimai nepriskirti prie šiurkščių), teismui suponavo išvadą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, dydį nustatant didesnį už galimo skirti vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo analize tokia apylinkės teismo išvada nepakankamai pagrįsta, jog R. B. būtų teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skirti didesnį nei numatytas šios priemonės vidurkis. Sutiktina su tuo, jog apeliantės padarytas nusikaltimas yra šiurkštus ir pavojingas eisme dalyvaujančių asmenų atžvilgiu tame tarpe ir pačios apeliantės, taip pat nustatyta ir byloje nepaneigta, jog ankstesnis susidūrimas su Kelių eismo taisyklių pažeidimais buvo pažymėtas administracinės atsakomybės priemonėmis, tačiau be šių aplinkybių dar kartą analizuota ir aukščiau šiame nuosprendyje nurodyta duomenų visuma, apibūdinanti apeliantės asmenybę, teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, jog apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į baudžiamojo poveikio priemonių taikymo procese be įstatymo leidėjo valios, teisminės praktikos bet ir humaniškumo, proporcingumo ir svarbiausia teisingumo principų įgyvendinimo užtikrinimų. Teisėjų kolegija nemenkina valstybės ir visuomenės interesų, tačiau nors ir konkuruojant apeliantės interesams patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinio esmę, kur jaučiamas apeliantės elgesio kritiškumas, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių priimtinumas, kad tik būtų susitaikyta su valstybe, mano, jog nagrinėjamu atveju būtų adekvatu ir teisinga R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą sumažinti iki 2 metų, t. y. skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pakeisti BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.Apeliaciniame skunde R. B. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu dėl kardomosios priemonės – dokumento paėmimo R. B. vairuotojo pažymėjimas nuo minėto nutarimo priėmimo dienos buvo paimtas (b. l. 64-65, 66). Apeliantė mano, jog specialiosios teisės atėmimo termino pradžia turi būti pradedama skaičiuoti nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., o ne nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu R. B. buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Formaliai tiek BK, tiek BPK nėra numatyta, kad laikotarpis, kurį buvo taikoma minėta kardomoji priemonė, turėtų būti įskaitytas į nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) terminą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra procesinė kliūtis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo momento, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d.Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomųjų priemonių vienas iš skyrimo tikslų – siekimas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus („Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“) nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad R. B. paskirtos kardomosios priemonės tikslas – apriboti galimybę vairuoti transporto priemonę, kas ir buvo padaryta paimant iš jos vairuotojo pažymėjimą. Be abejonės, vertinant šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas (2 straipsnio 85 punktas), vairuotojo pažymėjimas tik patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir jo neturėjimas ar nepateikimas nereiškia, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Kita vertus, minėto įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Už tokio reikalavimo nevykdymą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių susidarė tokia faktinė situacija, kad teisė vairuoti apeliantei formaliai nebuvo atimta, tačiau faktiškai vairuoti, neturėdama vairuotojo pažymėjimo, ji negalėjo ir šiuo metu negali, nes, priešingu atveju, ji būtų baudžiama.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tokio pobūdžio klausimas ar tai situacija yra sureguliuota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). ANK 602 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įtariama, kad administracinis nusižengimas už kurį pagal ANK gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus asmens, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas. ANK 686 straipsnyje įtvirtinta, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tokį aspektą, jog šios kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) taikymo trukmė, kuomet ji taikoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būtų ydinga ir dėl to, kad tai priklauso nuo pareigūnų galimybių ar noro kaip galima greičiau atiduoti bylą į teismą, o teisėjų galimybių išnagrinėti bylą savalaikiai, t. y. asmens teisės vairuoti transporto priemones netekimo trukmė būtų siejama ne su konkrečiu teismo paskirtu terminu, o su neapibrėžtu laikotarpiu. Visa tai neatitiktų teisingumo principo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas teisės normas, jų analizę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principų visuma, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nusprendė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teises vairuoti, termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat įvertinus vyraujančią teismų praktika, matyti, kad šis klausimas yra tapačiai sprendžiamas ir kituose teismų sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-111-891/2018, 1A-627-870/2017, 1A-563-843/2017), todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu ir baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo 2 metų terminas pradėtinas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo paskirta R. B. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d.

Dėl konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi šioje byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą BK 72 straipsnio kontekste ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą šioje nuosprendžio dalyje.Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. R. B. vairuotas automobilis VW Polo, jai būnant neblaiviai (jos kraujyje rasta 2,94 promilių etilo alkoholio), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl įvertinus tai, automobilis turėtų būti konfiskuotas, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso Asociacijai „Šviesos erdvė“, kurios vadovas M. B.. Teismas nenustatęs BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, kuriomis būtų pagrindas taikyti ir kitam asmeniui (šiuo atveju juridiniam asmeniui) turto konfiskavimą, visiškai teisingai sprendė, jog konfiskuotino turto vertė išieškotina iš R. B..Apeliaciniame skunde akcentuotinas proporcingumo principas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kontekste, tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su tuo, jog tiek Konstitucinio Teismo nutarimuose, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015) nurodytų tikslų ir teisės pažeidimų prevencijos užtikrinimas tarp pasirinktų įgyvendinimo priemonių turi būti proporcingas ir nevaržantis asmens labiau nei to reikia, vertinant būtent šios baudžiamosios bylos šiam klausimui reikšmingas ir jau aptartas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek dar kartą jas išanalizavus tiesėjų kolegijai, proporcingumo principo pažeidimų apraiškų nenustatyta. Iš minėtų teismų (Konstitucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo) procesiniuose sprendimuose nurodytų nuostatų seka, kad už teisės pažeidimą skiriamos priemonės taikymas turi būti individualizuotas. Šiuo atveju tai buvo ir padaryta įvertinus paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumą ir bausmės paskirties įgyvendinimą. Nors ir R. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, jų rūšys ir dydžiai bei nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (1 600 Eur), nebus pažeista nei procesinė teisė, nei įstatymo leidėjo valia, kuomet padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, nei paskirtų asmens suvaržymų adekvatumas padarytam nusikaltimui. Apeliantės skunde nurodyta teisminė praktika Kauno apygardos teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-650-175/2017 ir Nr. 1A-676-397/2017 ir teiginys, jog turto konfiskavimo klausimas visose bylose negali būti sprendžiamas vienodai, o turi būti individualizuotas, atsižvelgiant ir į proporcingumo principą, yra pilnai išpildytas. Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-650-175/2017 asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 2 metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones bei įpareigotas per 2 mėnesius sumokėti 15 MGL (564, 90 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Minėtoje byloje prokuroro reikalavimas išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 980 Eur teisėjų kolegijos vertinimu nebuvo proporcingas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir šios priemonės paskyrimo visumoje. Kitoje nurodytoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje apeliacine tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 1A-676-397/2017 buvo keltinas klausimas ir dėl jau pirmosios instancijos teismo paskirto išieškojimo konfiskuotino turto (automobilio) vertės – 9 890 Eur kur apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į būtent tos bylos aplinkybes individualizuojant baudžiamojo poveikio priemones, kuomet be minėto turto vertės konfiskavimo, kaltininkui buvo paskirtas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilį, su kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, naudojo išperkamosios nuomos būdu ir kas mėnesį turėdavo mokėti 146,93 Eur įmoką iki visos lizingu finansuojamos sumos išmokėjimo (nuomos laikotarpis 84 mėn., nuo 2015 m.), sprendė, kad konfiskuotino turto atitinkančios pinigų sumos (9 890 Eur) išieškojimas pagal nagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui. Šių abiejų apeliantės nurodytų baudžiamųjų bylų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. B. tiek faktinė, tiek teisinė situacija nėra analogiška ar iš esmės ta pati, kad būtų galima šiomis nurodytomis bylomis remtis kaip precedentu, šioje byloje be jau išanalizuotų ir atitinkamai keistinų baudžiamųjų poveikio priemonių, jai paskirtas 1 600 Eur sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir proporcingumo bei teisingumo principai nepažeisti, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Apibendrinant visa kas išnagrinėta Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones terminą, kuris mažintinas iki 2 metų, termino pradžią nustatant nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., o dėl apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti konfiskuotino turto – automobilio VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitintančios pinigų sumos – 1 600 Eur išieškojimo, teisėjų kolegija konstatavo šio reikalavimo nepagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti.

R. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones terminą sumažinti iki 2 metų ir jį pradėti skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.