Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, vaikų neturinti, dirbanti VšĮ Kultūros ir švietimo centras „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,94 promilės etilo alkoholio kraujyje).

K. R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji labai gailisi. 2017 m. rugpjūčio 4 d. vairavo „(duomenys neskelbtini)“ asociacijai priklausantį automobilį. Ji savanoriauja ir renginių metu jai suteikiamas automobilis. Įvykio dieną buvo neblaivi, buvo svečiuose, ten išgėrė, susipyko ir ji išvažiavo. Važiavo iki parduotuvės ir sustojo. Automobilyje prie piliakalnio dar nusnaudė, po to nutarė grįžti, tuo metu jautėsi gerai. Dėl šio įvykio labai gailisi, padarė išvadas, prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą. Teistumas turėtų įtakos jos darbui, prarastų darbą. Dalyvauja įvairiuose projektuose, daug tenka važinėti. Su drauge Diana daug metų bendrauja, nuo studentavimo laikų ne vieną kartą jos gyvenime Diana padarė teigiamą įtaką, svarbi yra jos nuomonė.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. B. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

Alkotesterio duomenimis R. B. nustatytas 2,67 promilių girtumas (b. l. 30).

Specialisto išvada Nr. T-A 8032/2017(01) R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,94 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).

Autoplius.lt duomenimis, automobilio Volkswagen Polo, 2004 m. vertinimas – 1600 eurų (b. l. 23).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal pakvitavimą grąžintas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentui M. B. (b. l. 21).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamosios nuosekliais parodymais, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitais, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji R. B. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta 2,94 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamoji nurodė, kad jautėsi gerai ir galvojo galinti vairuoti. Pripažintina, kad R. B. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi ji suvokė, kad neblaivi vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamosios R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas D. Z. prašymas leisti jai būti laiduotoja (b. l. 111) bei žodinis prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad R. B. yra jos draugė. Artimai bendrauja, jų santykiai geri, mano, kad gali jai daryti teigiamą poveikį.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. pagal laidavimą su 1000 Eur dydžio užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

K. R. B. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdama neteista (b. l. 39), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji administracine tvarka praeityje bausta (b. l. 34-37), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašyta (b. l. 41, 43, 45), dirba.

Įvertinus kaltinamosios R. B. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteista, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą), jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. B. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajai bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 str. 3 d. 3 p.).

Bylos duomenys patvirtina, jog D. Z. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: neteista, su kaltinamąja artimai bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti teigiamą įtaką, ja pasitikinti, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. Z. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugei ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant D. Z. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams D. Z. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (užsiima aktyvia kūrybine veikla) laidavimas skirtinas su užstatu.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b. l. 62-63, 64-65), paliktinos iki įsiteisės nuosprendis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju matyti, kad R. B. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,94 promilės), dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų R. B. veiksmų padarinių nebuvo ir, kaip jau nustatyta pirmiau, turtinių pretenzijų kaltinamajai bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, dirba. Nors ji praeityje bausta administracine tvarka, tačiau pažeidimai nepriskirtini prie šiurkščių (b. l. 34-37).

Įvertinus pirmiau išdėstytas R. B. padarytą nusikalstamą veiką bei jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo dydį nustatant didesnį už galimo skirti termino vidurkį (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismas nemato galimybės baudžiamojo poveikio priemonę taikyti minimaliam terminui. Šiuo atveju pažymėtina, kad netgi traukiant asmenį švelnesnėn atsakomybėn (administracinėn) už vairavimą esant lengvam girtumui įstatymas numato specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių metų iki pusantrų metų.

K. R. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtame voke prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Prokurorė prašė kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir, kadangi automobilis ne kaltinamosios, išieškoti konfiskuotino automobilio „VW Polo“ vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. B. jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,94 promilių etilo alkoholio kraujyje, sunkus girtumas), todėl transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. B. įmonei – labdaros organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 19-20). Automobilis buvo patikėtas kaltinamajai, savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobiliu daromą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu paminėta transporto priemonė, buvo grąžinta jos teisėtam savininkui nenustačius, jog automobilio savininkas, žinojo, kad automobilis bus naudojamas darant nusikalstamą veiką (b. l. 21). Todėl iš kaltinamosios R. B. nuosprendžiu turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.). Iš Autoplius.lt rašto matyti, kad automobilio „ W Polo“ rinkos vertė Lietuvoje yra 1600 Eur (b. l. 23), todėl ši konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma išieškotina iš kaltinamosios.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. B. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį minimalų (BK 71 str. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija).

- automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas M. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ją perduoti D. Z. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti D. Z. 500 (penkių šimtų) eurų užstatą įmokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68, 71 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– išieškoti valstybės naudai iš R. B. konfiskuotino turto – automobilio „ VW Polo “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų);

– 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

R. B. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (prisegtame voke prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.