Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. R. ir jos gynėjui advokatui Romualdui Lincevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. R. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka, perduota laiduotojo V. R. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamoji bylą nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, D. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams;

- nuspręsta iš D. R. išieškoti konfiskuotino turto - transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą -9890 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų).

Kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini).“, iš D. R. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones D. R. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad ji 2017 m. birželio 3 d. apie 16.49 val., adresu Europos pr. 64, Kaune, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (nustatyta 1, 75 promilių etilo alkoholio kraujyje). Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nuosprendyje konstatavo, kad D. R. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta tiek pačios kaltinamosios parodymais, tiek ir byloje esančių duomenų visuma. Taip pat teismas padarė išvadą, kad yra pagrindais iš D. R. išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą bei uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. D. R. gynėjas advokatas Romualdas Lincevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės eismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-1508-540/2017 pakeisti: dalyje dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir skirti trumpesnį nei 1 (vienerių) metų laikotarpį (BK 54 straipsnio 3 dalis); dalyje dėl konfiskuotino turto – transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos – 9890 Eur išieškojimo panaikinti arba skirti minimalią pinigų sumą, šiai vertei padengti. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.Skunde nurodo, kad nuo pat įvykio pradžios nuteistoji buvo atvira ir nuoširdi. Pripažino savo kaltę, vykdė visus nurodymus, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl padaryto. Tai baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anksčiau ji nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonę vairuoja nuo 1984 metų, neteista, charakterizuojama teigiamai. Ji padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio. Sutuoktinis V. R. yra neįgalus dėl širdies veiklos sutrikimų, todėl dažnai tenka važiuoti pas gydytojus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise trumpesniam nei 1 (vienų) metų terminui. Skunde pažymima, kad šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienu iš nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių. BK 287 straipsnio 7 dalies dispozicijoje nusikaltimas negali būti padarytas nesinaudojant transporto priemone, automobilis nėra kaip priemonė, kuri pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme.Taip pat skunde nesutinkama su konfiskuotino automobilio „F. F.“ vertę atitinkančia pinigų suma, kuri, teismo nuomone, yra 9890 Eur. Apeliacinio skundo surašymo dienai neišmokėta lizingo suma yra 7988,68 Eur. Išeina, kad nuteistoji turi sumokėti žymiai daugiau nei likutinė automobilio vertė. Tokiu būdu šis automobilis įgauna dvigubą vertę. Nuteistoji netenka automobilio, kuriuo negali naudotis, jai priteista sumokėti konfiskuotiną automobilio vertę, kurios suma jai nepakeliama likusio gyvenimo našta. Teismas neįvertino nuteistosios asmenybės. Konfiskuoti nuo turto atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų neproporcingas (neadekvatus) nuteistosios padarytam pažeidimui. Nuteistoji ir toliau moka lizingo mokestį, kuris šiuo metu yra ženkliai mažesnis už jai priteistą sumą. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nuteistoji ir jos sutuoktinis yra pensininkai, vyras neįgalus, pajamos mažos, pragyvenimas sunkus, todėl atsižvelgiant į tai, yra visos sąlygos mažinti priteistiną sumą iki minimumo.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. R. ir jos gynėjas R. Lincevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras D. Dziegoraitis prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. R. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. R. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, t. y. su konfiskuotino turto - automobilio, kurį vairuojant padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios sumos išieškojimu bei uždraudimo naudotis specialiąja teise teismo nustatytu taikymo terminu.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl D. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams - pagrįstumo bei dydžio, priėmė įrodymais pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, tačiau, skirdamas transporto priemonės „F. F.“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 9890 Eur konfiskavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienų metų laikotarpiui, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios D. R. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jos asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas. Dėl to jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti D. R. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jai pačiai bei aplinkiniams, nepaisant to, kad sunkesnių padarinių dėl šių nusikalstamų veiksmų nekilo ir jokie asmenys sužaloti nebuvo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad D. R. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, kad anksčiau ji neteista, nebausta už KET pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, tačiau šios aplinkybės nesumažina padaryto nusikaltimo pavojingumo, be to, į jas jau buvo atsižvelgta ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones, tame tarpe ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienų) metų laikotarpiui. Tai, kad sutuoktinis V. R. yra neįgalus dėl širdies veiklos sutrikimų ir jam dažnai tenka važiuoti pas gydytojus, bei jie turi pareigą rūpintis specialiųjų poreikių turinčia sutuoktinio motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi nors V. R. ir yra neįgalumą turintis asmuo, tačiau jis yra dirbantis (b.l. 91, 97), vairuoja automobilį (b.l. 100-101), kas neabejotinai reiškia, jog gali pasirūpinti tiek savimi, tiek savo motina. Kolegijos nuomone, paskirtoji specialios teisės atėmimo trukmė minimaliam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis) visiškai atitinka proporcingumo principo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jos trumpinti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto – transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos - 9890 Eur - išieškojimo, ją panaikinant arba skiriant minimalią pinigų sumą šiai vertei padengti. Apylinkės teismas sprendė, kad nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės, kuri buvo nusikaltimo padarymo priemonė, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, iš D. R. išieškotina konfiskuotina automobilio „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, konfiskuotino turto vertę atitinkančio pinigų sumos išieškojimas šiuo atveju nepagrįstai suvaržytų atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. R. teises.Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arbą šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodama automobilį „F. F.“. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso ne pačiai D. R., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini).“ su kuria D. R. 2015 m. balandžio 22 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201501677. Sutarties pagrindu minėta įmonė pagal 2015 m. balandžio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo nuosavybėn įgijo automobilį „F. F.“ , ir 2015 m. balandžio 27 d. daikto perdavimo –priėmimo naudotis ir valdyti aktu, perdavė automobilį D. R., suteikdamas teisę juo naudoti ir jį valdyti išperkamosios nuomos būdu, iki tinkamai ir galutinai bus įvykdyti visi iš Sutarties kylantys įsipareigojimai (b.l. 110-130). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio „F. F.“ vertė yra 9890 eurų (b.l. 137).Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad automobilis „F. F.“, kurį neblaivi vairavo D. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, priklauso lizingo bendrovei, kuriai nebuvo žinoma, jog jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti prašė konfiskuoti ne automobilį, padarė išvadą, jog galimybės konfiskuoti transporto priemonę nėra, todėl priėmė sprendimą iš D. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, D. R. asmenybę, t. y., kad ji anksčiau neteista, administracinėmis nuobaudomis nebuvo bausta (b.l. 45-47), kas rodo, jog ji visuomet laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo, yra VRM pensininkė (b.l.77), tačiau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir charakterizuojama kaip pareiginga, sąžininga, neturinti žalingų įpročių, nekonfliktuojanti darbuotoja (b.l.48, 75), automobilį „F. F.“ naudoja išperkamosios nuomos būdu ir kas mėnesį turi mokėti 146,93 Eur įmoką (b.l. 124-126) iki visos lizingu finansuojamos sumos išmokėjimo (nuomos laikotarpis 84 mėn., nuo 2015 m. balandžio 22 d., b.l. 113), sprendžia, kad konfiskuotino turto atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcingas (neadekvati) D. R. padarytam teisės pažeidimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose yra išaiškinta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Iš minėtų nuostatų seka, kad už teisės pažeidimą skiriamos priemonės taikymas turi būti individualizuotas. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonė apibrėžiama kaip priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nors D. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei D. R. atžvilgiu būtų taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto –transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 9890 Eur išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisingumo principo, paskyrė D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, tačiau, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl ši Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalis keistina, panaikinant iš D. R. išieškotino konfiskuotino turto –transporto priemonės „F. F.“ , valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 9890 Eur išieškojimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - iš D. R. išieškoti konfiskuotino turto - transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą -9890 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.