- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-68-626/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56227-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Aušra Valinskienė
- Nuteistasis
- A. U.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Valinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro D. D. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 144 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. U. paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant, kad galutinė bausmė A. U. yra laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. A. U. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigotas: tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam R. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. U. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent už tai, kad jis 2015-10-10, apie 3.53 val., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Golf (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kraujyje rasta 0,72 promilės etilo alkoholio), bei taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>“, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini) sankryžos, kelio (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 50 km/h greitį (2016-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2669(15) nurodyta, jog važiavo apie 107 km/h) ir dėl to prarado techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, partrenkė bei sužalojo kelio važiuojamosios dalies dešine puse ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją L. G., gimusią 1937 m., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.
2. Be to, A. U. nuteistas pagal BK 144 straipsnį už tai, kad jis sukėlęs pavojų, nepagelbėjo nukentėjusiam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o būtent už tai, kad jis 2015-10-10, apie 03.53 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) sankryžos, kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalota L. G., turėdamas galimybę ir pareigą rūpintis nukentėjusiąja, nepagelbėjo jai ir nesuteikė pirmosios pagalbos bei neiškvietė greitosios pagalbos medikų, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroras D. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendį ir: nustatyti A. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis BK 144 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; A. U. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje skirti laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirti subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinti 1/3; panaikinti teismo sprendimą taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį) ir todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Be to, teigia, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (teismas nenustatė, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė).
3.2. Skundo argumentą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo motyvuoja tuo, kad teismo išvada dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teismų praktikai. Nurodo, kad nors A. U. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, tačiau atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes, nuteistojo veiksmai laikytini itin pavojingais. Nurodo, kad nuteistasis važiuodamas 107 km/h valandą greičiu daugiau nei dvigubai viršijo leistiną 50 km/h greitį, vairavo neblaivus, vairavo gyvenvietėje, kur yra didelė pėsčiųjų tikimybė. Tokie nuteistojo veiksmai sukėlė nepataisomas pasekmes – kito žmogaus gyvybės atėmimą bei rodo A. U. visišką abejingumą kitiems eismo dalyviams, todėl turi būti laikomi itin pavojingais. Pažymi, kad nors A. U. prisipažino kaltu, tačiau jo veiksmai po eismo įvykio, pasireiškę tuo, kad jis iš eismo įvykio pasišalino vengdamas atsakomybės, sudaro pagrindą abejoti A. U. prisipažinimo nuoširdumu ir savo veiksmų kritiniu vertinimu. Atkreipia dėmesį, kad prieš nagrinėjamą įvykį A. U. 2015-09-20 buvo padaręs analogišką KET pažeidimą ir žinojo, kad bus nubaustas administracine tvarka, tačiau nepadarė tinkamų išvadų, nepasitaisė ir nepakeitė savo elgesio, nes toliau vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET reikalavimus, kol 2015-10-10 įvyko nagrinėjamas eismo įvykis. Nurodo, kad ši aplinkybė leidžia tvirtinti, kad A. U. padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinumas, o dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veikos rezultatas, nulemtas sąmoningo eismo saugumo taisyklių ignoravimu ir abejingumo kitiems eismo dalyviams. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, nes A. U. realiai nebūtų nubaustas už padarytus nusikaltimus ir iš esmės jam nebūtų apribota teisė daryti naujas nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, vienintelė A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dalinis žalos atlyginimas – nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
3.3. Skundo argumentą, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms, motyvuoja tuo, kad veiką padariusio asmens apsvaigimas nuo alkoholio nėra BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Byloje yra nustatytas faktas, jog A. U. padarė nusikaltimą neblaivus, todėl akivaizdu, kad BK 144 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Prokuroro manymu, ši aplinkybė turi būti vertinama kaip BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią teismas turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę.
3.4. Skundo argumentą, kad teismas paskyrė neteisingą bausmę, motyvuoja tuo, kad teismas skirdamas mažesnę nei vidutinę (artimą minimaliai) laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, nepakankamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad skiriant bausmes negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, o kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama asmenybė. Nurodo, kad A. U. padarė vieną nesunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus, tačiau KET pažeistos itin šiurkščiai, veika buvo padaryta sąmoningai apsvaigus nuo alkoholio, dėl tokio nuteistojo elgesio atsirado itin sunkios ir negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis. Nurodo, kad negalima neatsižvelgti ir į tai, kad po įvykusio eismo įvykio buvo imtasi priemonių išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir, kad A. U. turėjo galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, 2015-09-20 buvo padaręs analogišką KET pažeidimą ir žinojo, kad bus nubaustas administracine tvarka. Mano, kad visos šios aplinkybės rodo esant pagrindą skirti griežtesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
6. Atmestinas prokuroro apeliacinio skundo prašymas pripažinti A. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
6.1. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta aplinkybė negali būti pripažinta kaip sunkinanti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, nes apsvaigimas nuo alkoholio pats savaime tėra viena iš sudėtinių dalių, kurioms esant ši aplinkybė gali būti pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti. Kita būtina sąlyga, kad apsvaigimas nuo alkoholio būtų turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokių duomenų byloje nėra. Be to, nustatytas apsvaigimo laipsnis (0,72 promilės), nustatytas 9.35 val., taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu galėjo turėti įtakos kaltininko sprendimui pasišalinti iš įvykio vietos. Iš A. U. parodymų teisme matyti, kad jo sprendimą pasitraukti iš eismo įvykio vietos niekam nepranešus, lėmė ne apsvaigimas nuo alkoholio, o patirtos emocijos „šokas“ dėl įvykio.
6.2. Konkrečiu nagrinėjamu atveju, dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė (nusikaltimą padariusio asmens apsvaigimas nuo alkoholio) negali būti pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti.
Dėl paskirtos bausmės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį griežtinimo
7. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį individualizavimo klausimas. Bausmės rūšis ir dydis pagal BK 144 straipsnį neginčijami. Taip pat neginčijami BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas ir bausmių subendrinimo būdas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, reikšmingų bausmės individualizavimui bei dėl bausmės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį griežtinimo.
7.1. Apylinkės teismas skirdamas A. U. bausmę atsižvelgė į tai, kad dėl nusikalstamo pasitikėjimo padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, sukėlęs sunkias ir negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį bei padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Atsižvelgė į tai, kad A. U. automobilį vairavo neblaivus ir vertino šią aplinkybę kaip rodančią padidintą A. U. neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. Taip pat atsižvelgė į tai, kad veikos, kurių metu neblaivus asmuo pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnės už veikas, kai analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į kaltinamo asmens asmenybę, kad jis: charakterizuojamas teigiamai; pripažino kaltę; atlygino dalį žalos; teisiamas pirmą kartą; administracine tvarka baustas tris kartus, paskutinį kartą nubaustas 2015-10-22 pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį (viršijo leistiną 50 km/h greitį 55 km/h, važiavo 107 km/h greičiu) (t. 1, b. l. 127-128). Taigi, skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad A. U. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, t. y. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET reikalavimus, žinodamas, kad už 2015-09-20 analogišką greičio viršijimą bus nubaustas ATPK tvarka ir už kurį vėliau (po nusikalstamos veikos padarymo) nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį. Šią aplinkybę apylinkės teismas įvertino kaip rodančią, kad kaltinamas asmuo linkęs pažeisti Kelių eismo taisykles.
7.2. Taip pat teismas nustatė vieną A. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė sunkinančių.
7.3. Teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo nuomone, kad šioje byloje nėra A. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, vertindamas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, mato, kad apylinkės teismas visiškai nevertino žuvusiosios padarytų KET pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas bausmės individualizavimo klausimas ir prašoma griežtinti A. U. atsakomybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos aplinkybių, galinčių švelninti nuteistojo padėtį vertinimas, nebus BPK 320 straipsnio nuostatų, nustatančių skundo nagrinėjimo ribas, pažeidimas. Pažymėtina, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytas pagrindas pakeisti apskųstą nuosprendį, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
7.4. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusioji veikė rizikingai. Specialisto išvadoje, remiantis lavono apžiūros protokolu ir eismo įvykio vietos planu, nurodyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nukentėjusioji, būdama neapšviestame kelio ruože, važiuojamoje dalyje be šviečiančio žibinto arba be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba be ant drabužių prisegto atšvaito, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį. Taip pat nurodyta, kad prieš stabdymą „VW Golf“ važiavo apie 107 km/h greičiu. Pėsčiosios partrenkimo metu – ne didesniu nei 80 km/h greičiu. Automobiliui „VW Golf“ važiuojant 107 km/h greičiu, jo stabdymo kelias yra 97,8 m. Automobilio stabdymo pėdsakai yra 59,2 m ilgio. Nurodyta, kad pėsčioji buvo partrenkta važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, tikėtina, ne mažesniu kaip 24,30 m atstumu nuo stabdymo pėdsakų pradžios (t. 1, b. l. 78-82). Atsižvelgiant į automobilio stabdymo kelią (97,8 m), stabdymo pėdsakus (59,2 m), pėsčiosios partrenkimo vietą (ne mažesnis nei 24,30 m atstumas nuo stabdymo pėdsakų pradžios), akivaizdu, kad L. G. einant keliu su atšvaitais (kas yra jos pareiga), nukentėjusioji būtų žymiai anksčiau pastebėta automobilio stabdymo kelio pradžioje. Šios aplinkybės, nors ir nėra pagrindas šalinantis kaltininko atsakomybę, nes neviršydamas greičio žuvusiąją jis būtų pastebėjęs likus atstumui, per kurį jis savalaikiai stabdydamas transporto priemonę galėjo išvengti sunkiausių padarinių - asmens mirties, tačiau jos svarbios vertinant nukentėjusiosios elgesį ir jo įtaką eismo įvykio kilimui. Pagal kelių eismo taisyklių 41 punktą, pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu. Šių taisyklių 36 punkte numatyta, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Tuo tarpu nukentėjusioji pažeidė KET reikalavimus, nes ėjo važiuojamąja kelio dalimi be atšvaito ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobiliui, kas taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, yra pagrindas teigti, kad nukentėjusios elgesys turi būti vertinamas kaip rizikingas ir turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią aplinkybę yra pagrindas pripažinti lengvinančia A. U. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).
7.5. Dar kartą įvertinusi nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui bei tai, kad yra nustatytos dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (dalinis žalos atlyginimas; rizikingas nukentėjusiosios elgesys) bei nėra sunkinančių, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir nustatytu jo dydžiu. BK 281 straipsnio 6 dalis sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Tai reiškia, kad bausmės vidurkis yra šešeri metai ir šeši mėnesiai. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalies įtvirtintų nuostatų, yra mažesnė, tačiau pakankamai artima šioje sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Vien tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmės terminas sutrumpėjo, nėra pagrindas ją griežtinti. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad kaltininko elgesys, pasireiškęs tuo, kad jis vairavo neblaivus, viršijo daugiau nei dvigubai leistiną važiavimo greitį, yra itin neatsakingas ir labai pavojingas, tačiau atsižvelgus į įvykio laiką (beveik ketvirta valanda nakties), į kelią, kuris kaip nurodė kaltininkas nors ir yra gyvenvietėje, bet šalia nėra gyvenamųjų namų - jo elgesio nevertina kaip išsiskiriančio ypatingu įžūlumu, o padaryto administracinio teisės pažeidimo iki nagrinėjamos veikos – kaip sistemingo kaltininko nepaisymo KET reikalavimų. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje ir LITEKe nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo apygardos teisme, A. U. būtų padaręs naujus KET ar kitus teisės pažeidimus.
7.6. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės rodo, kad paskirta bausmė pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistajam individualizuota tinkamai, atitinka bausmės paskirtį, todėl vertintina kaip teisinga. Keisti bausmės dydžio, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
8. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Už nesunkaus BK 144 straipsnyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą A. U. nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta 1/3. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų A. U. paskirtoji bausmė atitinka. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Motyvuodamas savo sprendimą A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė tuo, kad A. U. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, apibūdinamas teigiamai, baustas tris kartus administracine tvarka už KET pažeidimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jas padarė būdamas jauno amžiaus (21 metų amžiaus), dirba, atlygino dalį žalos, nukentėjusiojo atsiprašė, nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad A. U. padarytas nusikaltimas yra šiurkštus, nes jis sėdo už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dvigubai viršijo leistiną greitį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. A. U. nepagelbėjo nukentėjusiam asmeniui, kai grėsė pavojus šio asmens gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Taigi, nuteistasis, sukėlęs nepataisomus padarinius – nukentėjusiosios mirtį, realiai nepadarė nieko, kad šiuos padarinius sušvelnintų. Tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad A. U. nėra pagrindo vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančio KET; į veikos padarymo aplinkybes (beveik 4 val. nakties, tamsus kelio ruožas, šalia nėra gyvenamųjų namų); į nukentėjusiosios rizikingą elgesį; nuteistojo teigiamą elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. U. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti A. U. BK 75 straipsnio taikymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios L. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Jis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.