- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-813-264/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- P. M.
- Kategorijos
- 2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-140-848/2020 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui P. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. M. 1 023,91 Eur nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos eigoje ieškovas A. J. ieškinio reikalavimų dalyje dėl 482,91 Eur nuostolių atlyginimo atsisakė, prašydamas priteisti iš atsakovo P. M. 541 Eur nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – sutartis) iš atsakovo nusipirko transporto priemonę motorolerį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės kaina 550 Eur. Atsakovo teigimu, transporto priemonė buvo tvarkinga, jokių gedimų neturėjo. Nepraėjus nei mėnesiui po sutarties sudarymo, liepos mėnesio pabaigoje, įsigytas motociklas sugedo ir juo važiuoti buvo neįmanoma. Transporto priemonę apžiūrėjęs meistras M. J. sudarė 2019 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros aktą, kuriame nurodė nustatytus transporto priemonės gedimus. Be to, meistrui apžiūrėjus motociklą, paaiškėjo, jog jo variklio darbinis tūris yra 152 cm3, o transporto priemonės registracijos liudijime nurodoma, jog variklio darbinis tūris yra 176 cm3. Pagal meistro pateiktus paskaičiavimus tam, kad motociklas būtų tinkamas naudoti reikalinga pakeisti dalių už 802,91 Eur, darbų kaina 221 Eur, viso 1 023,91 Eur. Atlikus remonto darbus, transporto priemonei reikalingos dalys kainavo mažiau negu buvo planuota iš pradžių, todėl ieškinio reikalavimai dalyje dėl patirtų nuostolių sumažinti ir iš atsakovo ieškovui prašė priteisti 541 Eur nuostolių.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Savo teiginiui patvirtinti ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Variklio ar kitų mechanizmų gedimas kad ir sekančią dieną po motociklo įsigijimo, dar savaime nereiškia, kad tokį gedimą pardavėjas nuslėpė. Nurodyti trūkumai nėra akivaizdūs naudoto motociklo trūkumai, todėl atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti paminėtų trūkumų ir negalėjo prisiimti rizikos už perkamo motociklo trūkumus, jei tokie buvo, ir jo sugedimą. Motociklo variklio techninė ekspertizė atlikta nebuvo, nėra pateikta specialisto išvada. Meistro M. J. sudarytas apžiūros aktas ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Motociklo gedimai galėjo kilti ir dėl netinkamos motociklo eksploatacijos. Akivaizdu, kad ieškovas eksploatavo motociklą labai intensyviai ir neaišku, kokiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motociklo rida parduodant buvo 21 200 km, o jam sugedus rida buvo – 22 104, taigi ieškovas nuvažiavo 904 km per vieną mėnesį. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo pagrindų atsakovo atžvilgiu, patirtų nuostolių ir jų priteisimo pagrindų, todėl jo ieškinys laikytinas neįrodytu, ir reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 27 d. sprendimu priėmė dalies ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl 482,91 Eur nuostolių priteisimo nutraukė. Ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo A. J. atsakovui P. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
4. Nurodė, kad ieškovo pateiktas dalies ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 482,91 Eur nuostolių priteisimo nutrauktina.
5. Vertino, kad šiuo atveju transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2019 m. liepos 1 d., t. y. po 2015 m. spalio 26 d. priimto Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymo Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“, todėl svarbu įvertinti ir minėtame įsakyme Nr. 2B-231 nustatytus motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodomus trūkumus: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio duomenų pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, duomenų, kad šalys buvo juos atskirai aptarusios nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas laikė, kad atsakovas nenurodė jokių automobilio trūkumų, t. y. transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko esminius tokio pobūdžio automobiliams keliamus reikalavimus.
6. Teismas darė išvadą, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas su motoroleriu pavažinėjo, vizualiai jį apžiūrėjo. Abejonių dėl motorolerio būklės ieškovui nekilo. Svarbia aplinkybe laikė tai, kad ieškovas pripažino, jog patikrinti transporto būklės autoservise jis nenorėjo, visiškai pasitikėjo atsakovo teigimu, jog transporto priemonė yra geros būklės.
7. Sprendė, jog transporto priemonės įsigijimo metu, jis tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo. Įsigyto motorolerio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau daugiau nei 13 metų naudotas motoroleris, 21 200 km rida, ieškovas turėjo numanyti, kad motoroleris gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigytos transporto priemonės tolesnio eksploatavimo momentu.
8. Vertino, kad ieškovo pateiktas įrodymas – 2019 m. rugpjūčio 5 d. Apžiūros aktas nėra pakankamas ieškinio reikalavimams pagrįsti, nes jame nurodyti teiginiai yra prieštaraujantys vieni kitiems. Įvertinęs tai, kad transporto priemonė pas atsakovą buvo palyginti trumpą laiką, tik 1,5 mėnesio, todėl sprendė, kad atsakovas apie motorolerio trūkumus galėjo ir nežinoti, nes kaip pats nurodo transporto priemonės išardęs nebuvo bei nuvažiavo su ja tik 98 km.
9. Teismas konstatavo, kad byloje pateikta remonto darbų sąskaita-faktūra, savaime nereiškia, kad visi šie remonto darbai buvo būtini ar kad transporto priemonės būklė iki jos pardavimo buvo tokia, kad ja naudotis nebuvo galima. Meistro M. J. nurodytą nuomonę apie nustatytus pažeidimus teismas laikė tam tikrais samprotavimais, nes šis asmuo nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, o šalys nurodytą asmenį apklausti nepageidavo. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų apie šio asmens – M. J. kompetentingumą pateikti apžiūros akte nurodytą poziciją dėl motorolerio defektų ir jų šalinimo apimties bei būdo. Nurodė, kad taip pat ieškinio reikalavimų nepagrindžia ir byloje pateiktos detalių fotonuotraukos - iš jų nėra galimybės nustatyti kokios tai detalės, kokios transporto priemonės, kokias aplinkybes jos patvirtina (CPK 178 str.).
10. Teismas nurodė, kad prašymų dėl ekspertizės nė viena iš šalių nepateikė, todėl realių duomenų dėl nustatytų pažeidimų priežasties, atsiradimo laiko, galimybės juos pastebėti nėra galimybės nustatyti. Be to, pažymėjo, kad motoroleris yra suremontuotas, visos apžiūros akte nurodytos detalės yra pakeistos.
11. Teismas pastebėjo, jog ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka 13 metų naudotą motorolerį iš neprofesionalaus pardavėjo ir būti atidesniu ir rūpestingesniu bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle.
12. Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovui nesuteikė naudoto motorolerio garantijos, o ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas motoroleris gali turėti trūkumų. Nurodė, kad neįrodžius, jog buvusiam motorolerio savininkui – atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl korozijos sukeltų pažeidimų, variklio defektų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje, nes nesiėmė tinkamai vertinti ieškovo pateiktus argumentus, kad atsakovas galimai apskritai sudarė sandorį, turintį CK 1.91 str. požymių sandoris sudarytas apgaule.
13.2. Ieškovas rėmėsi CK 6.327 straipsniu, o teismas tik formaliai patikrino, ar byloje tikrai galima taikyti CK 6.327 straipsnį ir apginti galimai ieškovo pažeistus interesus.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes byloje nesiekė visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, nesiaiškino ieškovo pateiktus faktus, kad parduotos transporto priemonės variklio darbinis tūris neatitinka faktinio tūrio, nurodyto techniniuose dokumentuose. Juolab, kad atsakovas įsigijo transporto priemonę be tikslo ją naudoti savo reikmėms, todėl byloje taip pat nėra atskleistas klausimas, dėl tokių atsakovo veiksmų.
13.4. Teismas savo iniciatyva nenagrinėjo klausimo, kodėl apžiūros metu buvo tiriamas visai kitas variklis nei nurodoma techniniame dokumente, kurį pardavėjas perdavė pirkėjui kartu su transporto priemone.
Atsiliepimas
14. Atsakovas P. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą, bei priteisti iš apelianto išlaidas, atsakovo patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje, nes nesiėmė tinkamai vertinti ieškovo pateiktus argumentus, kad atsakovas galimai apskritai sudarė sandorį, turintį CK 1.91 str. požymių sandoris sudarytas apgaule, yra deklaratyvūs ir neatspindintys nei faktinės padėties, nei proceso šioje byloje eigos.
Šalies argumentai
14.2. Apelianto teiginiai, jog teismas savo iniciatyva nenagrinėjo klausimo, kodėl apžiūros metu buvo tiriamas visai kitas variklis nei nurodoma techniniame dokumente, kurį pardavėjas perdavė pirkėjui kartu su transporto priemone, yra nelogiški ir prieštarauja CPK.
14.3. Savo teiginiams patvirtinti apeliantas nepateikia jokių įrodymų nei savo ieškinyje, nei apeliaciniame skunde. Taip pat akcentuotina tai, kad ieškovas nuolat kaitalioja savo poziciją. Ieškinyje kelia reikalavimą dėl variklio defekto, o apeliaciniame skunde reiškia reikalavimą dėl netinkamo motociklo darbinio tūrio variklio, nors savo argumentams pagrįsti nepateikia kvalifikuoto specialisto - eksperto išvados, o remiasi tik neturinčio reikiamo išsilavinimo specialisto nuomone.
Atsiliepimas
14.4. Apeliantas pareikšdamas ieškinį buvo nesąžiningas ir siekė neteisėtai praturtėti, nes savo atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas yra nurodęs, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas nesąžiningai, turint tikslą neteisėtai praturtėti, nes motociklas pirktas už 500 Eur, o ieškovas pareiškė ieškinį teismui, prašydamas priteisti 1 023,91 Eur sumą, kas leidžia abejoti apelianto meistro išvadų pagrįstumu ir teisingumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl parduoto naudoto daikto – motorolerio – kokybės, trūkumų atsiradimo momento ir pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdo (CK 6.334 str.).
18. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 541 Eur nuostolių atlyginimą (dėl jo patirtų išlaidų motorolerio (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini) remontui) transporto priemonės gedimo faktą bei patirtas išlaidas remontui įrodinėja meistro M. J. 2019 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros aktu, fotonuotraukomis, sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitu ir kt. , nurodydamas, kad nepraėjus nė mėnesiui nuo transporto priemonės įsigijimo, motoroleris sugedo, kad atsakovas nuslėpė ir nenurodė parduodamos transporto priemonės trūkumų: dėl aušinimo sistemos užpildymo vandeniu atsiradę korozijos pažeidimai, variklio defektai.
19. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, ieškovui jo neįrodžius.
20. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apelianto netenkina įrodymų vertinimo pagrindu padaryta išvada dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo.
21. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
22. Nagrinėjamu atveju šalys yra fiziniai asmenys, byloje nėra duomenų, kad atsakovas užsiimtų transporto priemonių pardavimu ar eksploatavimo veikla. Todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos bendrosios pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.317-6.334 str.).
23. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas iš atsakovo už 550 Eur įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2018 m. spalio 13 d. Atsakovas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) įgijo 2019 m. gegužės 15 d. iš D. V.. 2019 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros akte nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti korozijos pažeidimai bei galimas variklio pažeidimas. Kaip matyti iš sutarties turinio tokio pobūdžio duomenų pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, tačiau nurodyti visi esminiai parduodamos transporto priemonės duomenys (gamybinė markė, pagaminimo metai, rida ir kiti požymiai), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko esminius tokio pobūdžio transporto priemonei keliamus reikalavimus.
24. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, galiojant CK 6.431¹ straipsnio nuostatoms, kurios yra specialios normos teisiniams santykiams, atsiradusiems kilus ginčui dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pirkimo pardavimo sutartis atitiko privalomų duomenų apie motorinę transporto priemonę pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimus, t. y. transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko esminius tokio pobūdžio transporto priemonei keliamus reikalavimus.
27. Nagrinėjamu atveju parduota transporto priemonė su galiojančia privaloma technine apžiūra. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad įsigydamas motorolerį, jį apžiūrėjo, pavažinėjo, žinojo, kad perka daugiau nei 13 metų naudotą motorolerį, 21 200 km rida, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovas, įsigijęs tiek metų eksploatuotą su tokia rida motorolerį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo motorolerio savininkas, kadangi jo eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, ji tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo.
28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje, nes nesiėmė tinkamai vertinti ieškovo pateiktus argumentus, kad atsakovas galimai apskritai sudarė sandorį, turintį CK 1.91 str. požymių sandoris sudarytas apgaule.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nei ieškinyje, nei dublike šių argumentų nenurodė, nereiškė reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, todėl šie teiginiai neturi teisinės reikšmės. Priešingai, byloje nėra nustatyta, kad ieškovas veikė ne savo valia, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų įkalbinėjęs, reikalavęs ar kitaip paveikęs apeliantą (ieškovą) sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.
30. Apelianto teigimu, automobilio kokybės trūkumai yra paslėpti, todėl įgyvendindamas pirkėjo teises, jis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Nuostolių – 541 Eur dydžio atsiradimą pirmosios instancijos teisme ieškovas įrodinėjo nurodydamas aplinkybes, kad nepraėjus nei mėnesiui po 2019 m. liepos 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, liepos mėnesio pabaigoje jo įgytas motoroleris sugedo ir juo važiuoti nebuvo įmanoma. Pateikė meistro M. J. sudarytą 2019 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros aktą, Transporto priemonės priėmimo remontui akto kopiją (dubliko 6 priedas), sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)19 kopiją (dubliko 7 priedas) ir Pinigų priėmimo kvito serija A19 Nr. 0005 kopiją (dubliko 8 priedas), kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepakankamus ieškinio tenkinimui, su tokia išvada bei įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
31. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šalys neprašė byloje skirti ekspertizės, todėl byloje nepakanka duomenų nustatyti korozijos, variklio defektų atsiradimo priežastis, laiką, galimybes šiuos defektus pastebėti įsigijimo metu. Apeliantas neginčija, kad nuo motorolerio įsigijimo iki kol sugedo, jis per tą laiką nuvažiavo 904 km, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad variklio pažeidimai (nuvažiuota 904 km.) galėjo atsirasti ir dėl paties ieškovo veiksmų. Motoroleris yra suremontuotas, visos apžiūros akte nurodytos detalės yra pakeistos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad motoroleris šiuo metu neatitinka techninių reikalavimų dėl kurių negali dalyvauti eisme.
32. Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė 2020 m. kovo 9 d. sąskaitos už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinančio 2020 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvito kopijas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1712,88 Eur (1,3 x 1317,6 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019K3 – 1317,6 Eur). Atsižvelgiant į rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), atsakovui P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų ) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.